Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M. (R. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas tris kartus, paskutinį kartą 2025 m. balandžio 25 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 40 parų arešto bausme, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, t. y. 2025 m. kovo 30 d., 23.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas prieš nukentėjusiosios A. K. valią bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nukentėjusiajai gulint ant čiužinio, atsigulė šalia, pradėjo ją čiupinėti rankomis, į jos prašymus sustoti nereagavo, numovė jai kelnes ir kelnaites, nukentėjusiajai bandant jį nuo savęs nustumti, spaudė ją savo kūnu, įvedė savo lytinį organą – varpą jai į makštį ir lytiškai santykiavo su A. K. natūraliu būdu prieš jos valią, t. y. taip ją išžagino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. M. pripažino savo kaltę dėl lytinio akto atlikimo, tačiau nurodė, kad nukentėjusiosios nenurengė ir pastaroji nesipriešino, nešaukė pagalbos. Jis prisimena, kad nukentėjusioji buvo atvažiavusi ir kad atsigulė visi kartu miegoti, o ji jau buvo nusirengusi, ji buvo jau be drabužių. Ir jis priėjo prie jos, prigulė ir ji nesipriešino, jokių priekabiavimų iš jo pusės nebuvo. Buvo uždaręs duris, po to prie jos prigulė, tuo metu kai R. beldėsi, ji tuo metu nešaukė, ir po to kai R. užėjo į kambarį, tada ji jau apsiverkė. Užrakino duris ir nuėjo prie jos, atsigulė ir viskas. Ji nemiegojo. Nepamena kaip ji gulėjo, bet ji nemiegojo ir nelabai buvo apgirtusi. Šviesos nebuvo, buvo išjungta, nežino, ar nukentėjusioji jį matė. Tada prasidėjo procesas. Nukentėjusioji nieko nesakė, neverkė ir broliai ten miegojo šalia ir niekas nieko negirdėjo. Po to kai R. atėjo į namus, tada ji pradėjo verkti, išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Supranta, kad tai padarė prieš nukentėjusiosios valią, neneigia kaltės dėl to. Nepripažįsta, kad priėjo prie jos ir numovė jai kelnes ir kelnaites. Nežino kiek išgėrė, iki tol ir jis, ir nukentėjusioji turbūt buvo išgėrusi. Nežino kodėl užrakino duris, net nesuprato, galbūt dėl alkoholio. Jei nebūtų pavartojęs alkoholio, nebūtų taip padaręs, niekada taip nepasielgtų. Nebaigė lytinio akto, neilgai viskas buvo, nes R. įleido į namus. Nukentėjusioji apsiverkė ir kartu su R. išėjo į lauką ir pasakė, kad iškvies policiją. Kai R. užėjo į namus, R. M. nuėjo į lovą. P. įleido R. į namus. Jis nepaguldė nukentėjusiosios ant čiužinio, ji jau gulėjo ant jo, iš pradžių ji gulėjo su R. Ji jo nebandė nustumti, rankomis jos nelietė, nebent tik užgulė iš viršaus. Kai jau truputėlį prasiblaivė tada tik suprato, kad ji nenorėjo lytinio akto. Paties įvykio metu ar tai suprato neprisimena, nes stipriai buvo apgirtęs, gėrė visą dieną.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino kaltinamojo R. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 3 d., kuomet jis nurodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą jis savo kaltę pripažįsta visiškai, sutinka duoti parodymus ir gali paaiškinti, kad 2025 m. kovo 30 d. jis ir jo trys pusbroliai – P. N., D. K., R. K., vartojo alkoholį pas D. K. namuose. Jie pas D. gyvena visi keturi. Jis gyvena pastaruosius keturis mėnesius, o R. taip pat gyvena neseniai, nes ką tik išėjo iš kalėjimo, o P. jau seniai. Vakare į D. namus atvažiavo A. K., ji buvusi D. sugyventinė, kaip suprato ji atvažiavo pas R. spręsti kažkokių reikalų. Jie visi kartu vartojo alkoholį. Pasibaigus alkoholiui, A.. P. davė 20 Eur, kad jie su P. atneštų dar alkoholio. Su P. ėjo į kaimą į „tašką“, kur parduodamas alkoholis. Grįžo su alkoholiu atgal, atnešė du butelius 0,7 l degtinės. Atnešę degtinę, toliau gėrė. Kai baigėsi alkoholis, jis su P. nuėjo į kitą kambarį miegoti, D. nuėjo miegoti ant lovos tame kambaryje, kur jie vartojo alkoholį. O A. su R. atsigulė ant grindų, ant čiužinio. Šviesa namuose yra tik viename kambaryje, tame kuriame jie vartojo alkoholį. Eidami miegoti, šviesą išjungė. Ją išjungė R. Gulėdamas lovoje išgirdo, kad gretimame kambaryje kažkas mylisi, suprato tai iš ten sklindančių garsų. Niekas nešaukė, niekas nesikvietė pagalbos, tiesiog girdėjo mylėjimosi garsus. Po kiek laiko šie garsai nutilo ir jis išgirdo, kad R. atsikėlė nuo čiužinio ir išėjo į lauką. Jis atsikėlė iš savo lovos, nuėjo į kambarį, kuriame buvo A., užrakino lauko įėjimo duris iš vidaus. Nuėjo iki čiužinio, kur gulėjo A., atsigulė šalia jos ant čiužinio. Jis tylėjo, nieko jai nesakė, A. gulėjo nugara į jį, jis atsigulė jai iš nugaros. A. nedėvėjo apatinių drabužių, ji buvo nuoga. Būdamas jai iš nugaros, jis įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir pradėjo su ja mylėtis. Jis mano, kad A. pagalvojo, kad namo grįžo R. ir, kad ji mylisi su R. Ji nesuprato, kad tai buvo jis. Maždaug po 5 minučių R. pradėjo belsti į duris, nes durys buvo užrakintos ir jis negalėjo įeiti. Tada A. suprato, kad su ja mylisi ne R., pamatė, kad tai jis. Išgirdo, kad P. N. atsikėlė iš lovos ir nuėjo atrakinti durų R. Jis greitai atsikėlė nuo čiužinio ir nuėjo į savo kambarį. Kai R. užėjo iš lauko namo, A. apsiverkė. A. pradėjo sakyti R., kad jis ją išžagino. A. atsikėlė nuo čiužinio, išėjo į lauką, jis, D. ir P. liko namie. Po kelių minučių A. su R. grįžo namo, pasakė, kad jie iškvietė policijos pareigūnus. A. išėjo atgal į lauką bei daugiau į butą užėjusi nebuvo. Kodėl jis taip pasielgė su A. jis nežino, matomai dėl to, kad buvo girtas. Jis turėjo pagalvoti, kad užrakino R. lauko duris, kad kai jis negalės užeiti atgal, kils skandalas, tačiau kodėl taip padarė nežino. D. ir P. tuo metu, kai jis atsigulė pas A., miegojo. P. tik atsikėlė, kai R. beldė į duris, langus. Jis neatsimena ar jis baigė lytinį aktą, bet matomai ne, nes viskas įvyko labai greitai, tuo labiau buvo girtas. Prezervatyvo nenaudojo. Kai sužinojo, kad A. iškvietė policiją, jis D. ir P. užsirakino bute, R. buvo lauke su A. Kodėl priešinosi sulaikomas nežino, buvo girtas. Dabar dėl visko labai gailisi. Supranta, alkoholio žalą, daugiau vartoti alkoholio nebenori, nori eiti dirbti ir keisti savo gyvenimą (b. t. 1, b. l. 184–186).

Atsakydamas į teismo klausimus dėl jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, R. M. nurodė, kad neatsimena šitos dalies, jog atsigulė nukentėjusiajai iš už nugaros, nepamena kokioje pozoje ji gulėjo, tik pamena, kad ji buvo be drabužių. Taip nurodė apklausos metu, kad ji gulėjo ant šono, nes jam atrodė, jog ji taip gulėjo. Nepamena kaip gulėjo kai prasidėjo lytinis aktas, tamsu buvo. Taip sprendė gal dėl to, kad girtas buvo, todėl sakė, jog nukentėjusioji turbūt manė, kad toliau mylisi su R. Nukentėjusioji niekaip nereagavo kai įvedė varpą jai, ji gulėjo, tylėjo, į pagalbą nieko nekvietė. R. M. manė, kad ji gal iš pradžių ir nesuprato, jog mylisi su juo. Tamsu buvo, tai gal ji nepamatė jo, kad mylisi su juo, bet tiesiog suprato, kai išgirdo, jog į namus beldžiasi R. Nebuvo jokių veiksmų, P. nuėjo atidaryti durų, R. užėjo, ir jis nuėjo į kambarį. Jam atsikeliant nuo čiužinio, nukentėjusioji neverkė, nieko nesakė, tol kol neatėjo R., pradėjo verkti tik tada, kai pastarasis užėjo. Girdėjo kaip R. beldžia į duris ir langus, nes durys arti buvo. Maži kambariukai, gal 50 metrų atstumu nuo durų čiužinys buvo ant kurio jie gulėjo. Vienos durys ir iš karto du kambariai, daugiau durų nėra, tik iš lauko, jis buvo antrame kambaryje. Matė, kad nukentėjusioji buvo išgėrusi, bet nedaug. Gali būti, kad buvo virš 2 promilių išgėrus. Mano ji galėjo išreikšti savo valią, mano ji buvo normalios būklės, nebuvo užmigusi. Ji normaliai kalbėjo su jais, po to kai jau išgėrė degtinę. Praėjo kažkiek laiko iki tol. Pusę valandos buvo bute kai atvažiavo policija, sėdėjo tiesiog. Duris buvo uždarę, turbūt užrakinę su raktais, jis nebuvo priėjęs prie durų. Nežinojo kodėl policija atvažiavo. Jis stovėjo ir P. N., išėję iš buto matė, kad policija atvažiavo. Iš pradžių buvo durys atidarytos. Buvo tiesiog uždarytos, bet neužrakintos. Nesimato kada jas užrakino, bet kai užrakino matė, kad yra policijos pareigūnai apačioje. Pripažįsta, kad tarp jo ir A. buvo lytinis aktas. Bet lieka prie savo jau pirmiau duotų parodymų, kad ji jau gulėjo ir buvo be drabužių jam atėjus. Ji nieko nesakė, tiesiog normaliai elgėsi, gulėjo ir viskas. Kai R. grįžo, tada ji pradėjo verkti.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. K. parodė, kad atvažiavo tą dieną pas R. K., su juo turi mergaitę bendrą, nenustatyta tėvystė, davė mergaitei savo pavardę. Atvyko pas jį pašnekėti, ar jis sutinka, kad galėtų į teismą eiti dėl DNR nustatymo, jog čia jo vaikas. Atvežė dar jam planšetę, kadangi telefono jis neturėjo. Davė 20 eurų, nežino kas nuėjo nupirkti degtinės, atnešė tą butelį, 0,5 litro ir jie sėdėjo, išgėrinėjo. Išgėrė ir viskas, atsigulė su R. miegoti. Ten vienas kambarys, nedidelis, bet ne du kambariai, buvo pertvara anksčiau tarp kambarių, bet jos nebėra. Už pečiaus gulėjo su R. ir mylėjosi. Pasimylėjo ir R. išėjo į kiemą, ir ji apsirengė, ji nebuvo nuoga. R. M. atėjo, užrakino duris ir pradėjo prie jos kabinėtis. Pas ją mėlynės buvo ant kojos, ant užpakalio randas, sakė tyrėjai, bet ji nedarė jokių nuotraukų. Per prievartą ją kaltinamasis išrengė. Kai atėjo į namus R. ji nerado net savo kelnių ir kelnaičių, R. jai kelnes davė savo apsirengti, tada iškvietė policiją, atvažiavo ir iškvietė greitąją. Po to paskambino vyrui, atvažiavo jisai, du sūnus jos ir mergaitė jos. Tada išvežė ją namo persirengti, bet jai tyrėja nesakė, kad tas kelnes, kurias jai davė R. reikės perduoti, jie paėmė tik tuos rūbus, kuriuos jai R. M. nuėmė. Jai tyrėja nepasakė, kad tas kelnes, kurias jai davė R. reiks persirengti ir paduoti jiems, sakė tik, kad nereikia praustis. Tada persirengė ir išvežė ją į Vilnių. Į ekspertizę, paėmė tik tas kelnes ir kelnaites, kurias jai R. M. nuėmė, ji jų iš vis nebuvo radusi. Viskas vyko pusę valandos, R. daužė į sieną, duris, langą, o ji rėkė, verkė. Skambino, klausė kodėl nebuvo liudyti teisme, sakė jo nekvietė. Visas procesas vyko pusę valandos. Čiužinys nuo durų lauko gal kaip nuo sienos iki jos, gal arčiau, nedideli kambariukai, iš dviejų padarytas vienas, už pečiaus gulėjo su R. ant čiužinio. Kai išėjo R., priėjo R. prie jos, matė kaip jis priėjo, iš balso atpažino jį. Išgėrus buvo, bet negirta, ji gulėjo apsirengus su kelnėm ir kelnaitėm. Tuo metu jau tamsu buvo lauke. Ji apsirengė, nes žadėjo eiti miegoti, nemiegos nuoga, ten pusbroliai buvo, dėl to, kad buvo pašaliniai žmonės. Važinėjo pas R. ir jo mamą, ir jo broliai būdavo, ir viskas gerai buvo, miegodavo ten ir su mergaite. Ji neįsivaizduoja, kaip jie negirdėjo kaip ji verkė ir rėkė, nežino. Apsimetė gal, kad pusbrolis tai parodymų nenori duoti. Ji iš balso atpažino, kad R. atėjo, nieko nesakė jis jai, pradėjo nuiminėti kelnes ir kelnaites, rėkė ir verkė. R. pats girdėjo kaip R. beldžiasi, už pusvalandžio tik išgirdo ir atidarė jam duris. Gal čia buvo anksčiau laiko viskas suplanuota, ji nežino. Ją išvežė tada į ekspertizę, ir po to ją paėmė sūnus iš Vilniaus. Jos mėlynes apžiūros metu turėjo matyti. Buvo ant dviejų kojų mėlynės, ant šlaunies buvo randas, sakė tyrėjai, kad pas ją mėlynės, bet ji nieko neprašė. Po įvykio nuvežė namo persirengti ir nuvažiavo į ekspertizę, pas ginekologą vedė, turėjo matyti mėlynes, turėjo būti užfiksuota. Ji viską atsimena, kai greitojoje sėdėjo paprašė, kad duotų pagerti jai. Kai užėjo R. paprašė jo, kad duotų kažką užsikloti, jis davė paklodę. R. ir R. pradėjo bartis, pasakė kam tos muštynės jei yra policija. Tokio dydžio civilinio ieškinio sumos prašo dėl sveikatos savo, nes naktimis nemiega, pas psichologą lankosi. Į savaitę eina tris, keturis kartus, tik vakarais priima. Mėnesį laiko jau važiuoja pas ją. Ji jautė koks kūnas, kur R. kūnas, koks R., kažką sakė dar R., bet nežino ką sakė. Ji gulėjo ant nugaros, kai jisai priėjo, buvo su kelnėmis, jis užgulęs ant jos pradėjo mauti jai kelnes ir kelnaites, ji rėkė ir verkė, jaunas vyras, ką ji gali padaryti, sakė ką darai, kodėl lenda prie jos. Jis nieko nesakė. Ji bijojo, jis gali ir namus padegti. Jis į jos prašymus nereagavo, po pusvalandžio jo pusbrolis tik duris atidarė R. Gal jos alkoholio pavartojimas ir sumažino jos galimybes apsiginti. Kai atsigulė jautėsi apsvaigus. Ji gulėjo ant nugaros, kai R. priėjo prie jos. Su rūbais gulėjo. Santariškėse buvo apžiūrėta. Jos kakle buvo kraujosruva, nežino ar kaltinamasis jai tai padarė, ar ankstesnio lytinio akto metu buvo padaryta. Kad tai ne R. pagal kūno sandarą atpažino ir kažką jis dar pasakė, bet nepamena ką.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino nukentėjusiosios A. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 8 d., kuomet ji nurodė, kad 2025 m. kovo 30 d., vakaro metu, kuomet dar buvo šviesu, tiksliai kelinta valanda pasakyti negali, ji atvažiavo pas savo buvusį sugyventinį R. K., gim. (duomenys neskelbtini), siekiant pabendrauti dėl jų bendros dukros V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi ji nori, kad jos buvęs sugyventinis mokėtų už vaiką alimentus, ji atvyko pasišnekėti dėl DNR darymo, kad jam įrodyti, jog vaikas yra jo. Būnant pas sugyventinį namuose, R. pasiūlė jai kartu išgerti alkoholinių gėrimų ir ji sutiko. Taip pat pas R. namuose, buvo jo brolis D. K., pusbrolis P., kurio pavardė galimai N. ir pusbrolis R. M., gim. (duomenys neskelbtini), šie asmenys pas R. gyvena nuolat. Jai atėjus, visi asmenys jau buvo neblaivūs, ji davė R. 20 Eur pasakė, kad nueitų į parduotuvę nupirkti degtinės. Jis atnešė du butelius 0,5 l degtinės, tačiau kokios būtent, ji nežino. Alkoholį jie vartojo bendrame virtuvės ir svetainės kambaryje iki nakties, kol sutemo. Kiek laiko tiksliai jie vartojo alkoholį ir kiek ji buvo svečiuose, ji nurodyti negali, kadangi laiko nestebėjo. Išgėrus visą degtinę, tame pačiame kambaryje D. atsigulė miegoti ant vienos lovos, o P. ir R. ant kitos, kuri yra už krosnies ir gulėjo. Ji atsigulė ant žemės esančio čiužinio su R. R. išjungė šviesą. Tarp jos ir R. bendru jų sutikimu įvyko lytinis aktas. Jos kelnės ir kelnaitės buvo nusmauktos iki kelių. Po lytinių santykių pasakė, jog jis nori nusišlapinti ir išėjo iš namo į lauką, o ji liko namo kambaryje. Ji užsimovė kelnaites ir kelnes ir gulėjo ant čiužinio laukė, kol jis grįš. Tik R. išėjus, ji išgirdo, kaip kažkas užrakino namo įėjimo duris iš vidinės pusės. Nori pabrėžti, kad namo viduje šviesa nedegė nuo to laiko kai ją išjungė R. Tuomet prie jos prisėdo R., šį ji atpažino iš balso. Pastarasis jai pasakė: „Tu vis tiek šiandien mano būsi“. Ji R. pasakė ne ir pradėjo aiškinti, jog atvažiavo čia dėl kitų priežasčių, tačiau šis jos neklausė ir pradėjo jai bučiuoti į kaklą, veido sritį ir su savo rankomis bandė ją apkabinti. Ji pradėjo rėkti, šaukti pagalbos, tuomet išgirdo kaip R. iš lauko pusės daužo duris ir rėkia, kad jį įleistų. Namo kambaryje buvę D. ir P. niekaip nereagavo, ji negirdėjo, kad šie būtų atsikėlę nuo lovos, mano, jog jie apsimetė, jog miega, arba miegojo, nes buvo labai girti. Pradėjus rėkti, R. ir toliau nereagavo į jos veiksmus bei prašymus nustoti, po ko pradėjo lipti ant jos ir jėga paguldė ant nugaros, ji gulėjo tuo metu ant šono. Tuomet R. greitai su savo rankomis nuėmė nuo jos kelnes bei apatines kelnaites ir jas numetė, tačiau kur ji nežino. Nuėmęs nuo jos kelnes ir apatines kelnaites, R. iškart atsigulė ant jos, išskėtė jos kojas ir jėga įkišo jai į makštį savo varpą. Kiek kartų R. buvo įkišęs savo varpą į jos makštį ji pasakyti negali, tačiau lytinis aktas truko nuo 5 iki 10 minučių. Ar R. lytinio akto metu saugojosi, ji pasakyti negali, dėl tamsos nematė, tačiau pagal pojūčius, mano, jog ne. Nori paminėti, jog tuo metu, kai R. žagino ją prieš jos valią, ji nesipriešino, nebuvo jo apdraskiusi, nesispardė ir nesimušė, o tik rėkė, verkė ir šaukė pagalbos. R. prieš ją nesmurtavo, tačiau naudojo fizinę jėgą, siekiant ją paguldyti ant nugaros bei nurengti. Visą laiką girdėjo kaip iš lauko pusės rėkė R. ir prašė, kad jam kas nors atidarytų namo įėjimo duris. Vienu momentu R. staiga nustojo ją žaginti, ištraukė savo varpą iš jos makšties ir atsitraukė nuo jos, o ji atsisėdo ant čiužinio, apsiklojo antklode, kuri buvo ant čiužinio ir verkė. Tuomet į namo vidų įėjo R., kaip jis įėjo ji nežino, ar jis išlaužė duris, ar kažkas jas atidarė ji nežino, tuo metu buvo labai išsigandusi. Įėjusiam R. ji iškart pasakė, jog jo pusbrolis R. ją išžagino ir paprašė jo duoti jai kelnes, kadangi R. nuo jos nuėmė kelnes ir apatines kelnaites ir kur jie yra ji nežino. Kelnes, kurias jai davė R. ji sudegino, po įvykio, nemanė, kad jos bus reikalingos. Tuomet R. rado kažkokias savo kelnes, padavė jai ir ji jas užsidėjo. Kuomet apsirengė iškart kartu su R. išėjo iš namo ir pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Ką visą įvykio metu darė P. ir D. ji nežino, nieko nematė, buvo labai išsigandusi, pamena jog tik šaukė pagalbos ir nei vienas iš jų jai nepadėjo. Ar R. ejakuliavo, ji nežino, nesuprato, tačiau ant savo kūno jokių išskyrų nepajuto ir po įvykio nematė. Visas lytinis aktas vyko tik vaginaliniu būdu, prieš jos valią, jo metu ji visą laiką juto fizinį skausmą. Nori paminėti, jog įvykio metu jai buvo menstruacijos. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nei ji, nei namo viduje buvę asmenys nevartojo. Įvykio metu ji patyrė fizinę bei moralinę žalą. Dėl įvykio ji reikš civilinį ieškinį tyrimo eigoje. Po įvykio apsižiūrėjusi ant šlaunų vidinės pusės ji pamatė kraujosruvas, kurias mano, kad paliko R., nes jis stvėrė jai už kojų ir stvėrimo vietose matosi pirštų žymės. Ji nesitikėjo, kad taip įvyks, su savo vyru skiriasi, bendrauja su R., buvo jo namuose ne pirmą kartą, turi bendrą vaiką, taip pat yra buvę kartu pas R. giminaičius, viskas visada buvo gerai, kol pas jį neapsigyveno R. Ji jo nepažįsta, jį pažįsta tik iš matymo (b. t. 1, b. l. 82–86).

Atsakydama į teismo klausimus nukentėjusioji A. K. parodė, kad neatsimena to, jog R. jai pasakė „tu vis tiek šiandien mano būsi“. Neatsimena, ar tuo momentu sėdėjo, ar gulėjo kai R. pradėjo prie jos lįsti. Kai gulėjo, R. jai numovė kelnes ir kelnaites. Ant nugaros gulėjo tuo metu. Nežino, kodėl balandžio mėnesio apklausoje nurodė, kad gulėjo ant šono. Pusę valandos ant jos R. gulėjo, kažkur tiek laiko, nes ilgai R. beldė, visą tą laiką kol jis beldė vyko jos išžaginimas. R. jai pradėjo kelnaites ir kelnes nuiminėti, jam neleido to padaryti, fizinę jėgą naudojo prieš ją. Jai tyrėja nesakė, kad reikės R. kelnių, kurias jis jai davė. Paskui tik mėlynės atsirado, po įvykio, gal už poros dienų. Kraujosruvos išryškėjo kai ją tyrėja iškvietė, po apžiūros, sūnui rodė, tyrėjai sakė, bet ji nei nuotraukų nepadarė, nei nieko. Ji ant nugaros gulėjo, tikrai nesėdėjo. Kai ją apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu, gal neatsimena gerai. Ji apsirengė ir gulėjo kai R. išėjo iš namo. Gerai pamena aplinkybes dėl lytinio akto. Jai buvo menstruacijos, bet jos nesutrukdė lytiniam aktui. R. labai ilgai beldėsi į duris. Dėl menstruacijų naudojo įklotus.

Teismo posėdžio metu liudytoja Lilija Galias–Romancik, atlikusi nukentėjusiosios apklausą ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad žino dėl kokios bylos, bet daug ko nežino. Nukentėjusioji buvo nurodžiusi kraujosruvas ant kojų, L. Galias–Romancik sakė, kad ji buvo apžiūrėta teismo medikų ir jeigu kraujosruvos kažkokios buvo, jos būtų užfiksuotos. Telefone nuotraukas rodė, ten buvo kraujosruva ant nugaros, jei gerai pamena. Neatsimena ar vizualiai stebėjo kraujosruvas, ji matė kraujosruvas telefone, nuotraukose. Nukentėjusioji paprašė, kad vyras nufotografuotų, nes pati nematė savo nugaros ir tada L. Galias–Romancik parodė nuotraukas. Pasakė nukentėjusiajai, kad buvo paskirtas kūno tyrimas, ir jis buvo paskirtas iš karto po įvykio, ir jei kažkokios kraujosruvos yra, jos bus užfiksuotos. Nepamena, kur dar minėjo kraujosruvas, dėl nugaros tikrai buvo nuotrauka, matoma didelė kraujosruva, ten minėjo dėl kitų vietų, bet ji neužfiksavo to. Žinojo, kad buvo paskirta užduotis atlikti kūno apžiūrą, todėl ji pati jos neapžiūrėjo. Apklausos protokolas iš nukentėjusiosios žodžių. Vieną kartą nukentėjusiąją apklausė, pastaroji nuslėpė lytinius santykius su buvusiu sugyventiniu. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ją apklausė antrą kartą.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad yra A. K. sūnus. Žino dėl ko kviestas. Čia buvo apie 12 nakties, jam paskambino mažesnė sesė, kad R. iš (duomenys neskelbtini) išprievartavo jo mamą. Kadangi pats yra dar nevairuojantis, paprašė merginos, kad nuvežtų į (duomenys neskelbtini), paskambino patėviui, kodėl jis dar ne ten. Sakė bijo važiuoti, nes jie ten su peiliais grasina. Jis kai atvažiavo, policija jau buvo, jie ten pro balkoną stovėjo. Kai atvyko, mama buvo greitosios pagalbos mašinoje, neleido šnekėti su ja. Vėliau kai važiavo persirengti tada tik galėjo pakalbėti. Mama sakė, kad su R. K. girtavo, kadangi namie nėra tualeto jis išėjo į lauką pasišlapinti, ir R. M. užsirakino duris ir pradėjo lįsti prie jos. Jie visada grasindavo su peiliais, jeigu prie jų pradėsi lįsti, neduos ramybės. Vėliau nebendravo su mama apie šį įvykį, tiesiog sakė, kad ją išprievartavo, ant kitos dienos tą patį pasakė, buvo porą mėlynių ir jos jai skaudėjo, nežino kur jos buvo. Nesidomėjo apie tai. Lygtai šone, kairėje pusėje buvo mėlynė. Mažesnė sesė jam paskambino, nes mama jai paskambino, po sesės skambučio jis bandė paskambinti mamai, bet neprisiskambino. Mamos telefoną buvo R. paslėpęs po lova. Mama rado telefoną kartu su R. ir paskambino iš karto į policiją, o vėliau sesei, o ji jam, nes patėvis bijojo važiuoti. Važiavo pas mamą, nes norėjo apginti, galvojo greičiau atvažiuos nei policija. Kai atvažiavo, R. buvo namuose, jie bandė išsibėgioti pro langus, bet policija neleido, apėjusi buvo visą pastatą. R. buvo paslėpęs mamos telefoną, mama pasakė, kad po lova paslėpė. Rado po lova, kai R. įleido į namus. Mama norėjo paskambinti policijai ir sesei, todėl ieškojo telefono.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. N. parodė, kad viską prisimena. Buvo namie pas D. K., (duomenys neskelbtini). Atvažiavo A. šita, gėrė, nuėjo miegoti ir pažadino policija juos, ir pasakė, kad R. išprievartavo A., bet jis negalvojo, jog tai galėjo būti išprievartavimas, nes jie buvo galima sakyt viename kambaryje – jis, D., R. Jei būtų išprievartavimas, būtų kažką girdėję, nebuvo ten tokie girti, kad negirdėtų, jog žmogus prievartaujamas. Jei būtų prievartavę, tikrai kažkuris iš jų būtų atsikėlę. Alkoholinius gėrimus nuo kada tiksliai vartojo negali pasakyti, kai atvažiavo A. jie jau vartojo alkoholį. Kada tiksliai ji atvažiavo, negali pasakyti, bet arčiau vakaro. Kai atvažiavo, davė pinigų R., kad atneštų dar degtinės, tai gėrė, o po to nuėjo miegoti. Alkoholinius gėrimus nukentėjusioji kartu su jais vartojo. Negali tiksliai pasakyti kada nuėjo miegoti. Kaip ir du kambariai ten yra, bet ten nėra durų, skaitosi kaip viena patalpa. Pertvara yra tarp kambarių, bet durų nėra iš kambario į kambarį. Jis kambaryje buvo su R., o kitame kambaryje D., R. K. ir A.. P. N. prie išėjimo durų pirmame kambaryje buvo. Nukentėjusioji buvo tolesniame kambaryje nuo durų. Ji nuėjo miegoti su R., nematė kaip jie ten nuėjo miegoti. Nuėjo miegoti R. ir viskas, po to atvažiavo policija. Jis buvo toje pačioje patalpoje kur buvo R. M. Atsikėlė kai daužė į duris R., bet kaip ten viskas įvyko negali pasakyti, nes miegojo. R. tiesiog užėjo ir nuėjo į kambarį, kur buvo A. Ji sėdėjo su R., kalbėjo, o P. N. nuėjo toliau miegoti ir atėjo policija. Kai jis atidarė R. duris, R. buvo tuo metu tame kambaryje kur ir P. N. Jis atidarę R. duris. R. nieko nesakė, tiesiog nuėjo į kambarį, kur buvo A. ir viskas. Nieko nesakė, kodėl negalėjo grįžt atgal namo, nuėjo į kambarį, paskui kažką kalbėjo su R. ir atvažiavo policija, išvežė R. Negirdėjo kaip R. išėjo į lauką. Miegojo, tai negirdėjo. Kai grįžo stukseno į duris, tai girdėjo. Galimai išžaginimo nebuvo, nes negirdėjo. Išeiti į lauką vienas dalykas, o kai žagina vis tiek žmogus rėktų ir pagalbos prašytų, kažkas iš jų vienas girdėtų, ar jis, ar D. Kai stukseno R. vis tiek girdėjo ir atsikėlė. Iškarto jokio verkimo nebuvo, prasidėjo po pokalbio su R. Nematė, kad buvo pakilęs ir išėjęs kažkur R. Kai atsikėlė duris atidaryt, R. nemiegojo, bet negali pasakyt, kodėl jis atsikėlė. Ten maksimumu trys metrai nuo jo lovos iki tos lovos kur miegojo A. Didesnio atstumo negali būt. Negali atsakyti, ar A. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kai atsikėlė, jis A. nematė. Už pečiaus ji miegojo, jis atidarė duris R. ir vėl nuėjo miegoti. Kai visi ėjo miegoti, nukentėjusioji buvo 50/50 apsvaigus nuo alkoholio, bet tiksliai nepasakys.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad žino dėl ko yra kviestas. Prasidėjo viskas kai A. pas jį atvažiavo, jis anksčiau su ja gyveno, paprašė jos pasilikti ir ji pasiliko, išgėrė ir nuėjo miegoti. Kiti irgi prisigėrė ir jie visi miegojo. Turėjo lytinius santykius su A., jam išeinant iš namo, ji buvo apsirengus, pro langą matė, kad R. atsikėlė. R. K. buvo nuėjęs į tualetą, į lauką, nes namie tualeto nėra. Grįžęs pradėjo daužyti į langą, duris, nes buvo užrakintas, duris atidarė P. N., jis atėjo į kambarį, o ji nuoga, tada rado drabužius jos už lovos pas jį, davė savo rūbus, išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Vartojo alkoholį kartu, jis, A., brolis D. K., R. M. ir P. N. Du kambariai skaitosi namuose. Jis ant žemės miegojo, nes po kalėjimo ant lovos per minkšta miegoti, nugarą skauda, ant grindų miegojo. Brolis dar miegojo kartu, D. K. P. N. ir R. kitame kambaryje. A. su R. K. miegojo ant grindų. Kai brolis D. kiekvieną dieną geria, tai jis iš viso nieko negirdėjo. Turėjo lytinius santykius su A., bet po to ji apsirengė, o jis išėjo į tualetą, jis galvojo R. į lauką eina, bet uždarė lauko duris, matė, jog jis uždaro, nes per langą viskas matėsi. Pradėjo daužyti, niekas neatidarė, taip daužiau kol P. atsikėlė. Jis toliau nuo durų miegojo, kambaryje. Kol daužė duris ir langą, jis neklausė ar kažkas rėkė. Atėjo, žiūri A. nuoga, suprato, kad jau kažkas įvyko, nieko nedarė, davė rūbus apsirengti, jos rūbų nerado, išvedė į lauką ją ir iškvietė policiją. Kai užėjo į namus, paklausė kas yra, A. pasakė, nu ir suprato iškarto kas nutiko. R. tuo metu buvo namuose, išėjo į kitą kambarį. Iš A. telefono skambino į policiją, jie išėjo į lauką, rado telefoną, iškart išėjo į lauką ir skambino policijai. Jis kartu buvo su nukentėjusiąja, ir ji skambino į policiją, pasakė jai skambinti. Jam kai atidarė duris, kažkur 15 minučių buvo praėjusios. O nuo durų atidarymo iki skambučio, tai ji skambino iškarto, dukrai pasakė, o tada dar jos vyras atbėgo su kitais žmonėmis, po to policijai skambino. Dukra paskambino jai. Į lauko pusę atsidaro durys. Su spyna kur raktas užsidaro durys. Beldė į langą, nematė kas viduje vyksta. Jam duris atidarė P., pakėlė brolį ir su keiksmažodžiais pradėjo klaust kas įvyko. R. buvo su sportiniais drabužiais, neatsimena kaip tiksliai buvo apsirengęs. Jis norėjo iškarto aiškintis kas įvyko, bet žiūri ji verkė, davė apsirengti drabužius ir išvedė į lauką. R. sakė tipo nieko nedarė, bet R. K. matė, kaip jis pats uždarė duris, galvojo gal iš paskos jo eina į lauką. 15 minučių buvo lauke nuo to laiko kol užsidarė ir atsidarė durys. Visą gyvenimą R. pažįsta, jis R. K. pusbrolis. Jis pats šoke buvo, ką padarysi. Nebuvo su juo bendrose baudžiamosiose bylose lygtai. Nebuvo su juo kartu laisvės atėmimo vietose. Konflikto nėra tarp jų buvę. Paskutinį kartą su juo bendravo per šitą įvykį. Su nukentėjusiąja turi dukrą. Visi žino, kad turi dukrą su ja. R. nėra anksčiau turėjęs lytiniu santykiu su A. Neatsimena, ar ji jam kažką sakė po įvykio. Po įvykio jam neįdomu buvo, pažiūrėti, ar ant jos kūno kažkas buvo, nežiūrėjo. Namuose buvo R. kol atvažiavo policija, jie lauke buvo su A., R. M. namuose. Policija paėmė ją pasodino į mašiną, o jam pasakė eiti namo. R. nėjo į lauką, kol policija nepradėjo daužyti durų, o išdaužę langą purkšti dujų. Policijos neįsileido jie, užsidarė ir neišėjo. Nėra teistas už melagingus parodymus ar šmeižimą. A. buvo išgėrus, nepasakys, kad komoje, bet buvo išgėrusi. Butelį ar du išgėrė. Jis buvo pastate su R., jis nieko nedarė, sakė neatrakinti ir viskas. Jam pareigūnai pasakė nieko nedaryti, jis ir nedarė nieko. R. M. vaikščiojo pirmyn atgal pirmyn atgal. Lauke tualetas, vandens namuose nėra, atneši, sušildai vandenį ir maudaisi.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus protokole–pareiškime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. K., pageidaujanti pareikšt apie įvyki parodė, jog 2025 m. kovo 30 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, R. M., gim. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinę prievartą lytiškai santykiavo su ja vaginaliniu būdu prieš jos valią ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja (b. t. 1, b. l. 23–31).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas – butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra pastato antrame aukšte, įėjimas į butą yra nuo įvažiavimo į kiemą, kairėje pusėje. Patekimas į antrą aukštą metaliniais laiptais. Buto durys apžiūros metu atidarytos, šalia durų, kairėje sienoje yra buto virtuvės langas, kurio stiklas išdaužtas. Įėjus į butą, yra koridorius, iš kurio praėjimas į kambarį Nr. 1, kurio dešinėje nuo įėjimo sienoje yra atidarytas langas, prie lango staliukas, tiesiai nuo įėjimo yra lova ant kurios sumesta patalynė, stalas, šaldytuvas. Kambario kairėje yra virtuvės zona, kurioje yra virtuvinės spintelės, baro stalas, dujų balionas. Per kambario perimetrą kabo virvė ant kurios drabužiai. Tarp kambario Nr. 1 ir praėjimo į kitą kambarį Nr. 2 ant grindų yra rožinės spalvos kelnes, kuriose yra šviesios spalvos apatinės kelnaitės, kelnės ir kelnaitės paimtos ir supakuotos į paketą Nr. 1. Kambario Nr. 2 dešinėje yra spinta, kurioje rūbai, šalia lova ant kurios sumesta patalynė, priešais įėjimą sienoje langas trijų dalių, kuris užtrauktas užuolaida, šalia priešais langą yra staliukas ant kurio puodeliai, lėkštė, stiklainis ir kiti daiktai, šalia kėdės. Kambario kairėje nuo įėjimo, gale yra sekcija-spinta priešais kurią ant grindų yra pagalvė, anklodė ir paklodė, paklodė paimta ir supakuota į paketą Nr. 2. Visame bute yra netvarka, mėtosi išmėtyti įvairūs daiktai, nuorūkos, šiukšlės, dulkių ir purvo sluoksnis, bute nėra elektros. Panaudojus UV lempa „crime-lite 82s“ ant minėtos paklodės išryškėjo daugybinės dėmės, galimai biologinės kilmės pėdsakai. Daugiau pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės tolimesniam tyrimui neaptikta (b. t. 1, b. l. 32–46).

Perklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktus garso įrašus, nustatyta, kad į BPC paskambina moteris prisistačiusi kaip A. K. Prašo policijos adresu (duomenys neskelbtini). Praneša, kad ji atvažiavo pas draugą ir ją išprievartavo draugo pusbrolis R. M. Jie uždarė duris ir jis ją išprievartavo. Ji išgėrusi yra (b. t. 1, b. l. 15–17).

2025 m. balandžio 1 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno („body“) kamera darytą vaizdo įrašą nustatyta, kad moteris, apsirengusi oranžinės spalvos sportiniu megztiniu su gobtuvu bei liemene su gobtuvu sako, kad jai reikalinga ekspertizė, nes ją išprievartavo. Policijos pareigūnė paklausia kas, o moteris atsako, kad K. Po to ranka parodo į šoną ir sako, kad jo pusbrolis, R. Toliau pasakoja, kad ji atvažiavo pas R. K., jie turi dukrą. Jie sėdėjo, R. išėjo nusišlapinti, nes namie tualeto nėra. Tada uždarė duris ir pradėjo ją prievartauti. Šalia stovintis vyras sako, kad jis daužė langus. Policijos pareigūnas prašo palaukti bei nesikišti į pokalbį, duoti pakalbėti moteriai ir kalbėti po vieną. Moteris pakartoja, kad uždarė duris ir pradėjo ją prievartauti. Policijos pareigūnas paklausia ar lytiškai viską padarė, moteris atsako, jog taip. Nurodo, kad ji serga, neturi nieko, rūbų nieko, apsirengusi R. kelnėmis. Policijos pareigūnas paklausia kur jos rūbai, moteris atsako, kad nežino. Vyras šalia stovintis sako, kad buvo be kelnaičių, be kelnių, prisidengusi antklode. Policijos pareigūnas paklausia kur viskas buvo, moteris atsako, kad čia name. Pareigūnas tada paklausia, kur šiuo metu yra M., moteris su vyru atsako, kad čia vietoje. Pareigūnė paklausia, ar jis vienas buvo, moteris atsako, kad vienas, jo brolis miegojo, bet jis negirdėjo nieko. Pareigūnas paklausia, kur viskas vyko, ar bute, moteris atsako, kad taip. Tada pareigūnas paklausia ar baigė lytinį aktą, moteris atsako, kad ji nežino baigė ar nebaigė, bet jis ją prievartavo. Vyras šaukia, kad jis daužė duris, tačiau niekas jam durų neatidarė. Toliau pareigūnas liepia sėstis į mašiną. Moteris sako, kad nieko neturi, nei triusikų, nei nieko. Pareigūnas klausia dar kartą, ar viskas vyko bute, moteris patvirtina, kad vyko bute. Pareigūnė paklausia kaip viskas vyko po to. Moteris nurodo, kad ji pradėjo rėkti, pradėjo verkti, užrakino duris. Pareigūnei paklausus, ar čia gėrė kartu, moteris patvirtina, kad gėrė. Toliau tikrinimas moteris blaivumas, nustatytos 2,06 promilės. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui vaizdo įraše nėra (b. t. 1, b. l. 18–20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1120/2025(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 1) A. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje kaklo pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio metu ir tiriamosios nurodytu būdu – įsisiurbiant į kaklo odą lūpomis, 2) Sužalojimas vienas, todėl sužalojimų seka nenustatinėjama, 3) sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, 4) sužalojimas nebūdingas savęs žalojimui, 5), 7), 8) atsakyta 1-ame išvados punkte, 6) sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, 9) A. K. makštyje rasta sperma, tai rodo, kad ji vaginaliniu būdu lytiškai santykiavo su vyru trijų parų laikotarpyje iki apžiūros, 10) pagal turimus duomenis nustatyti, kokioje pozicijoje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo jau metu ir koks tuo metu buvo tikimiausias užpuoliko ir nukentėjusiosios tarpusavio išsidėstymas – negalima, 11) mergystės plėvėje seni, su užduotyje nurodytu įvykiu nesusiję pakitimai, 12) atsakyta 11-ame išvados punkte (b. t. 1, b. l. 106–107).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N-931/2025(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad A. K. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,71 promilių alkoholio. Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (b. t. 1, b. l. 110).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S339/2025(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad A. K. tamponėlyje su makšties turiniu (1 mėginys) rasta sperma (SI Nr. S-SP28/2025(01)). Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. K. DNR profiliu su 99. 9999999999999999999 % tikimybe. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. K. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, nuoplovose nuo R. M. varpos (3 mėginys) R. M. dešinės ir kairės rankos pirštų panagių nuogramdose (4, 5 mėginiai), nuoplovose nuo R. M. rankų (6 mėginys), ant R. M. apatinių (7 mėginys) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. M. profiliu su 99. 9999999999999999999999999 % tikimybe. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, atspauduose nuo R. M. varpos (2 mėginys) DNR profilio tinkamo asmens identifikavimui negauta (b. t. 1, b. l. 60–74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1115/2025(01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad R. M. nustatyta gyjančios žaizdos dešinės alkūnės ataugos projekcijoje ir kairės blauzdos priekiniame paviršiuje padarytos kietais bukais daiktais (kurių identifikuoti negalima), ne užduotyje nurodyto įvykio metu, kelių, keliolikos parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai pačiam susižalojant, griūnant arba atsitrenkiant pačiam į kietus bukus paviršius, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. R. M. apžiūros metu paimti atspaudai ir nuoplovos nuo varpos perduoti į Serologijos ir DNR laboratorijos archyvą, kur gali būti ištirti, paskiriant atskirą užduotį (b. t. 2, b. l. 8–9).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Minėto straipsnio sudėtis yra formalioji, tai reiškia, kad nusikaltimo baigtumas nėra siejamas su pavojingų padarinių atsiradimu, baigtam išžaginimui konstatuoti pakanka vyro ir moters lytinių organų kontakto, t. y. kad vyro varpa buvo įvesta į moters makštį. Nusikalstama veika, nustatyta BK 149 straipsnyje, yra padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja ar atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. M. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jo kaltės įrodymais teismas laiko paties kaltinamojo parodymus, nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, liudytojo R. K., iš dalies liudytojo P. N., liudytojo R. B. parodymus; BPC garso įrašo apžiūros protokole užfiksuotus duomenis; policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis; alkotesterio parodymus, kuriais nustatyta, kad įvykio metu A. K. buvo nustatytas 2,06 prom. neblaivumas; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N-931/2025(01) užfiksuotus duomenis, kuriais nustatyta, kad A. K. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,71 promilių alkoholio.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu R. M. sutiko su jam pareikštu kaltinimu, pripažino turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiąja kaltinime nurodytą dieną. Sutiko, kad, išėjus R. K. į lauką, jis užrakino duris, priėjo prie nukentėjusiosios ir turėjo su ja lytinių santykių. Kaltinamasis tik teigė nesutinkantis su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad, jam priėjus, A. K. sėdėjo ant čiužinio, taip pat teigė, kad ji jau buvo nuoga, kelnių ir kelnaičių jis jai numovęs nebuvo. R. M. taip pat nurodė, kad pradėjus lytinį aktą, nukentėjusioji nerėkė ir neverkė. Rėkti ir verkti ji pradėjo tik tuomet, kai į namus, P. N. atrakinus lauko duris, grįžo R. K.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas iš dalies sutinka su šiais kaltinamojo teiginiais. Nors kaltinime nurodoma, kad R. M. 2025 m. kovo 30 d., 23.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas prieš nukentėjusiosios A. K. valią bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nukentėjusiajai sėdint ant čiužinio, prisėdęs prie jos pradėjo ją čiupinėti rankomis, į jos prašymus sustoti nereagavo, paguldė pastarąja ant čiužinio, <...> taip ją išžagino, teismas sprendžia, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, jog kaltinamajam priėjus, nukentėjusioji sėdėjo ant čiužinio ir buvo R. M. paguldyta.

Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad pati nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog kaltinamajam priėjus prie jos, ji gulėjo ant čiužinio. Duodama parodymus teisme, A. K. parodė, kad ji gulėjo ant nugaros, kai priėjo R. M., buvo su kelnėmis, jis, užgulęs ant jos, pradėjo mauti jai kelnes ir kelnaites, ji rėkė ir verkė. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad priėjus kaltinamajam, ji gulėjo ant šono, paskui jis jėga pradėjo lipti ant jos ir paguldė ant nugaros. Atsakydama į teismo klausimus, nukentėjusioji nurodė neprisimenanti tiksliai, ji sėdėjo ar gulėjo, priėjus kaltinamajam. Pažymėtina, kad kaltinamasis viso proceso metu teigė, kad jam priėjus nukentėjusioji gulėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. M. nurodė, kad A. K. gulėjo ant šono, nugarą į jį, o jis atsigulė jai už nugaros, t. y. iš esmės nurodė analogiškas nukentėjusiosios paaiškinimams aplinkybes.

Kartu teismas sprendžia, kad kita kaltinime nurodyta aplinkybė, kurią neigia kaltinamasis, apie tai, kad jis numovė A. K. jos kelnes ir kelnaites, yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad apie tai, kad būtent kaltinamasis numovė jai kelnes ir kelnaites A. K. nuosekliai kalbėjo viso proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tą aplinkybę, kad jam išeinant į lauką, nukentėjusioji buvo apsirengusi patvirtino ir liudytojas R. K. Pastarasis taip pat teigė, kad P. N. atidarius jam duris, jis pamatė, kad A. K. yra nuoga, verkė. Nežinojo, kur jos drabužiai, todėl R. K. davė jai savo kelnes. Apie tai, kad ji negalėjo rasti savo drabužių ir po įvykio buvo su R. K. kelnėmis nukentėjusioji nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams. Šios aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose. Teismo vertinimu, tai, kad nukentėjusiosios kelnės ir kelnaitės buvo numautos būtent R. M., patvirtina ir jų radimo vieta, užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole, t. y. tarp kambario Nr. 1 ir praėjimo į kitą kambarį Nr. 2, ant grindų (b. t. 1, b. l. 32). Atkreiptinas dėmesys, kad ši vieta yra nors ir nedaug, bet nutolusi nuo nukentėjusiosios miegojimo vietos, be to, nukentėjusiosios drabužiai yra tiesiog numesti ant grindų, o tai patvirtina A. K. nurodytas aplinkybes, kad po to, kai numovė jai kelnes ir kelnaites, R. M. jas tiesiog numetė. Ji nežinojo kur.

Esant šioms aplinkybėms, teismas tikslina R. M. pareikštą kaltinimą ir laiko byloje įrodytu, kad R. M. lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, t. y. 2025 m. kovo 30 d., 23.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas prieš nukentėjusiosios A. K. valią bei pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nukentėjusiajai gulint ant čiužinio, atsigulė šalia, pradėjo ją čiupinėti rankomis, į jos prašymus sustoti nereagavo, numovė jai kelnes ir kelnaites, nukentėjusiajai bandant jį nuo savęs nustumti, spaudė ją savo kūnu, įvedė savo lytinį organą – varpą jai į makštį ir lytiškai santykiavo su A. K. natūraliu būdu prieš jos valią, t. y. taip ją išžagino.

Šiame nuosprendyje jau buvo minėta, kad R. M. taip pat buvo nurodęs, kad nukentėjusioji, jam lytiškai su ja santykiaujant, neverkė ir nerėkė, nesipriešino. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė, kaltinamajam pareiškus kaltinimą dėl A. K. išžaginimo, pasinaudojus jos bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, esminės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Kitų kaltinime nurodytų veikos kvalifikavimui reikšmės turinčių aplinkybių, t. y. lytinių santykių buvimo, nukentėjusiosios užgulimo savo kūnu ir kt., kaltinamasis neneigė.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę, jei teismas nustato, kad apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, jog atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusio asmens valią. Patvirtindamas ar paneigdamas tokią išvadą, teismas turi įvertinti situacijos kontekstą – ar lytinių santykių dalyviai turėjo anksčiau intymių santykių, ar šiuo atveju kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo, ar bejėgiškoje būklėje atsidūręs asmuo prieš tai leido suprasti, kad neprieštarautų lytiniams santykiams su kaltinamuoju, ar kaltinamasis galėjo klysti dėl to ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2014, 2K-441-677/2016, 2K-62-648/2025).

Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu A. K. buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji ir liudytojai patvirtino, kad jie visi vartojo alkoholinius gėrimus nusikaltimo išvakarėse. Atsakydami į teismo klausimus, kaltinamasis ir liudytojai nurodė, kad A. K. buvo apsvaigusi, tačiau, pasak R. K., nebuvo „komoje“. Pats R. M. patvirtino, kad nukentėjusioji buvo išgėrusi, bet, jo manymu, nedaug, gal virš dviejų promilių. Teismas atkreipia dėmesį, kad alkotesterio duomenys patvirtina, jog 2025 m. kovo 31 d. nukentėjusiosios iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,06 prom. (b. t. 1, b. l. 111). Paėmus A. K. šlapimą tyrimui 2025 m, kovo 31 d., 5.35 val., jame nustatyta alkoholio mažiausia koncentracija siekė 1,7 prom. etilo alkoholio (b. t. 1, b. l. 110). Skambutis į BPC buvo užfiksuotas iš karto po įvykio 2025 m. kovo 30 d. 23.41 val., t. y. prieš 50 min. iki nukentėjusiosios blaivumo patikrinimo alkotesteriu. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nusikaltimo padarymo metu A. K. girtumo laipsnis buvo ne mažesnis nei vidutinis. Viešojoje erdvėje prieinamuose duomenų šaltiniuose nurodoma, kad esant vidutiniam girtumo laipsniui, dažnai pradedami slopinti judėjimo centrai, žmogus negali koncentruoti savo raumenų veiklos. Pati nukentėjusioji, duodama parodymus teisme, patvirtino, kad suvartotas alkoholis sumažino jos galimybę priešintis. Taip pat ji buvo nurodžiusi, kad kaltinamasis yra jaunas vyras, kurio ji negalėjo, neturėjo jėgos nuo savęs nustumti.

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors apžiūrint nukentėjusiąją iš karto po įvykio, jai buvo nustatyta tik viena poodinė kraujosruva dešinėje kaklo pusėje, apklausiama teisme A. K. nurodė, kad kitą dieną jai išryškėjo kraujosruvos ant šlaunų ir nugaros. Nukentėjusioji teigė sakiusi apie tai tyrėjai, tačiau pastaroji jos neapžiūrėjo. Teismui apklausus kaip liudytoją tyrėją L. Galias-Romančik, ši patvirtino, kad nukentėjusioji buvo minėjusi apie mėlynes, netgi rodė jai jų nuotraukas. Matė nuotraukas, bet pati mėlynių nematė, nukentėjusiosios neapžiūrėjo, nes galvojo, kad A. K. buvo apžiūrėta specialisto ir viskas buvo užfiksuota. Tą aplinkybę, kad po įvykio A. K. išryškėjo kraujosruvos, patvirtino ir liudytojas R. B. Įvertinus šiuos duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl mėlynių atsiradimo laiko ir aplinkybių. Juo labiau, kad medicininėje literatūroje pažymima, jog kraujosruvos gali išryškėti ne iš karto po traumos, bet praėjus kažkuriam neilgam laiko tarpui. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad lytinis aktas vyko prieš A. K. valią.

Minėta, kad tokio pobūdžio bylose būtina įvertinti ir situacijos kontekstą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji neturėjo prieš tai lytinių santykių, A. K. nurodė, kad R. M. ji prieš tai pažinojo tik iš matymo. Teismo vertinimu, kaltinamasis šiuo atveju taip pat neturėjo pagrindo tikėtis suartėjimo ar klysti dėl to. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad prieš pat nusikaltimo padarymą A. K. turėjo lytinių santykių su kitu vyru, kuriam išėjus į lauką, kaltinamasis užrakino lauko duris, priėjo prie gulėjusios nukentėjusiosios, o R. K. pradėjus daužyti į duris, bandant sugrįžti į namus, durų neatidarė. Byloje nustatyta, kad R. K. į namus įleido P. N.

Šie įrodymai kartu patvirtina ir tą aplinkybę, kad R. M. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo lytiškai santykiauja prieš nukentėjusiosios valią, sudarė sąlygas nusikaltimo padarymui (užrakino lauko duris, kad R. K. negalėtų sugrįžti į patalpas) ir, pasinaudodamas A. K. bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, norėjo patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu.

Taigi byloje yra nustatyti visi tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikaltimo, įtvirtinto BK 149 straipsnio 1 dalyje, požymiai, R. M. veiksmai pagal šį straipsnį kvalifikuoti teisingai. Jo kaltė padarius šį nusikaltimą teismo nustatytomis aplinkybėmis yra įrodyta visiškai.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo vienerių iki septynerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę R. M. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną sunkų baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 149 straipsnio 1 dalis).

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras nurodė, kad šiuo atveju nenustatyta jokių kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau teismas su tokiu teiginiu nesutinka.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę aplinkybe laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais, tai kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu R. M. pripažino turėjęs lytinių santykių su nuo alkoholio apsvaigusia nukentėjusiąja, sutiko ir su tuo, kad tai būtent jis užrakino lauko duris, kai R. K. išėjo į lauką. Taigi R. M. pripažino esmines jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje kaltininko pripažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Be to, įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę dėl viso kaltinimo, nes jis turi teisę į gynybą, todėl turi ir teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Taip pat jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006, 2K-167-303/2022).

Baudžiamasis kodeksas taip pat nenustato būdo ar formos, kaip nusikalstamos veikos padarymu įtariamas (kaltinamas) asmuo turi išreikšti gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Tačiau kasacinės instancijos teismas formuojamoje praktikoje yra akcentavęs, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Pažymėtina, kad, vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-87-976/2020 ir kt.).

Atsižvelgiant į pirmiau aptariamu klausimu suformuotą teismų praktiką, kaltinamojo parodymus duotus viso proceso metu, teismo nustatytas patikslintas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, specialisto išvados Nr. S 339/2025(01) duomenis, taip pat į tai, kad R. M. prisipažinimas prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai, jo paties teigimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Surašydamas kaltinamąjį aktą ir baigiamosios kalbos metu, prokuroras prašė pripažinti R. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką R. M. padarė esant neišnykusiam teistumui. 2025 m. balandžio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu R. M. nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo transporto eismo saugumui padarymą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Prieš tai 2021 m. jis buvo du kartus teistas atitinkamai pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir BK 180 straipsnio 2 dalį. Išnagrinėtoje byloje R. M. yra pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas R. M. pripažinti recidyvistu, kartu nustatant ir atitinkamą jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės skyrimo klausimui yra reikšmingi ir kaltinamąjį R. M. charakterizuojantys duomenys. Minėta, kad R. M. yra jauno amžiaus, anksčiau teistas (b. t. 2, b. l. 30–34), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas virš dvidešimties kartų, beveik visos baudos sumokėtos (b. t. 2, b. l. 35–48), nedirbantis. R. M. į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. t. 2, b. l. 62), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2023 m. gruodžio 30 d. iki 2024 m. sausio 5 d., diagnozė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. t. 2, b. l. 63–64).

Minėta, kad įstatymo leidėjas šio straipsnio sankcijoje yra įtvirtinęs vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas šios kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, teismas be pirmiau nurodytų aplinkybių atsižvelgia ir į pačios nukentėjusiosios elgesį nusikaltimo padarymo išvakarėse. O būtent į tai, kad ji atvažiavusi į apleistus, netvarkingus namus, kuriuose, jai atvažiavus, keturi anksčiau teisti vyrai jau vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip nustatyta byloje, padavė jiems 20 Eur nupirkti dar daugiau alkoholio „taške“, o šiems grįžus su dviem buteliais stipraus alkoholinio gėrimo, vartojo alkoholinius gėrimus kartu su jais, o vėliau atsigulė miegoti toje pačioje patalpoje. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nors ir neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo sąlygų, tačiau yra reikšmingos nustatant R. M. skirtinos bausmės dydį.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. M. už 149 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė apėmimo būdu bendrintina su 2025 m. balandžio 25 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu R. M. paskirta 40 parų arešto bausme, griežtesne, šiuo nuosprendžiu skirtina bausme, apimant švelnesnę, 40 parų arešto, bausmę ir paskiriant galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką, įskaitytinas bausmės laikas iš dalies ar visiškai atliktas pagal 2025 m. balandžio 25 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. <...>.

Šioje byloje sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą yra pripažintas kaltu R. M., yra numatytas BK XXI skyriuje. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodyta teisės norma, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą kaltinamajam nėra teisinio pagrindo.

BK 75 straipsnio 4 dalyje, be kita ko nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 4 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas taip pat nenustatė pagrindo taikyti R. M. BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio nuostatas, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. K. įgaliotas atstovas advokatas A. Keidūnas pateikė 10 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl R. M. nusikalstamų veiksmų – seksualinio prievartavimo, nukentėjusioji jaučiasi sukrėsta, nerimastinga, liūdna ir bijanti, jaučia gėdą ir kaltę. Šiuo metu nukentėjusioji yra depresijos fazėje. Skundžiasi nemiga, naktiniais košmarais, turi psichosomatinių nusiskundimų. Išgyvena dėl paauglės dukros, kuri matė nukentėjusiąją iš kart po įvykio. Taip pat po šio įvykio pašlijo santykiai su sutuoktiniu. R. M. prieš nukentėjusiąją padaryta nusikalstama veika turės neigiamos įtakos tolimesniam jos gyvenimo kokybei, pasitikėjimui žmonėmis (b. t. 2, b. l. 118–120). Teismo posėdžio metu A. K. palaikė civilinį ieškinį, nurodė, kad naktimis nemiega, lankosi pas psichologą.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Neabejotinai, kad nukentėjusioji dėl R. M. veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu dėl psichinės sveikatos ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje padarytas vienas tyčinis baigtas seksualinis nusikaltimas, nustatytas BK 149 straipsnio 1 dalyje. Minėta, kad A. K. nurodė, jog dėl įvykdyto nusikaltimo nemiega naktimis, lankosi pas psichologą, pergyvena dėl to, kad iš karto po nusikaltimo padarymo ją matė dukra.

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo nuosprendžiu jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Priteisiant konkretų neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama ir į realią kaltininko galimybę atlyginti padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimas yra skirtas asmens dvasiniams išgyvenimams ir patirtiems nepatogumams kompensuoti, todėl siekiant, kad nukentėjusysis sulauktų kompensacijos ir ji bent iš dalies prisidėtų prie buvusios padėties atkūrimo, turi būti įvertinama nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyra bei pastarojo galimybės atlyginti neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nusikaltimų sukeltas pasekmes, jų sunkumą, teismo minėtą pačios nukentėjusiosios elgesį nusikaltimo padarymo išvakarėse bei vadovaujantis formuojama teismų praktika, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-246-697/2015, 2K-69-942/2016, 2K-560/2014 ir kt.) nukentėjusiajai A. K. iš kaltinamojo R. M. priteistina 3 000 Eur pinigų suma, jos patirtai neturinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė patikslintą pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl nukentėjusiajai A. K. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 947,92 Eur, šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo. Taip pat valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė patikslintą pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam R. M. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 600 Eur, kuriuos prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamajam yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, negauna savarankiškų pajamų, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo teismo nuosprendžiu yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Dėl analogiškų priežasčių (kaltinamojo turtinės padėties, priteisto civilinio ieškinio dydžio, šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pobūdžio) iš kaltinamojo nepriteistinos ir išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai (BPK 106 straipsnio 2 dalyje).

Kaltinamasis R. M. 2025 m. kovo 31 d. 1.45 val. buvo laikinai sulaikytas (b. t. 1, b. l. 163–164). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi R. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2025 m. kovo 31 d. iki 2025 m. birželio 30 d. (b. t. 2, b. l. 19–20). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartimi paskirtas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams (b. t. 2, b. l. 156–159), šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 30 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, kaltinamajam R. M. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pirmiau nurodytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mėlynos kelnaitės, mobiliojo ryšio telefonas „Infinix“ silikoniniame dėkle, juodos spalvos sportinės kelnės „Adidas“, marškinėliai trumpomis rankovėmis juodos spalvos, marškinėliai ilgomis rankovėmis su žalios spalvos kanapių lapu ir megztinis raudonai juodos spalvos „Adidas“ su užtrauktu, saugojami Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam R. M.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys lyginamieji DNR pavyzdžiai, rankų nuoplovos, nuoplova, paklodė, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD diskai su garso ir vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. (R. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2025 m. balandžio 25 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu R. M. (R. M.) paskirta 40 parų arešto bausme, ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos subendrintos bausmės laiką, įskaityti bausmę iš dalies ar visiškai atliktą pagal 2025 m. balandžio 25 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, R. M. (R. M.) į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. kovo 31 d. iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, R. M. (R. M.) pripažinti recidyvistu.

R. M. (R. M.) paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos, suteiktos A. K. ir R. M. (R. M.), išlaidų priteisimo atmesti.

Nukentėjusiosios įgalioto atstovo advokato civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. M. (R. M.) A. K. naudai 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mėlynas kelnaites, mobiliojo ryšio telefoną „Infinix“ silikoniniame dėkle, juodos spalvos sportines kelnes „Adidas“, marškinėlius trumpomis rankovėmis juodos spalvos, marškinėlius ilgomis rankovėmis su žalios spalvos kanapių lapu ir megztinį raudonai juodos spalvos „Adidas“ su užtrauktu, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam R. M. (R. M.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris lyginamuosius DNR pavyzdžius, rankų nuoplovas, nuoplovą, paklodę, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD diskus su garso ir vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.