Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R.M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-09-29 nuosprendžio, kuriuo R.M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė, bausmių apėmimo būdu, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025-04-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025-04-25 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais galutinės bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, nuo 2025-03-31 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi R.M. pripažintas recidyvistu.

Iš R.M. nukentėjusiosios A.K. naudai priteista 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti iš R.M. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl R.M. ir A.K. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, netenkinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo R.M. apeliacinis skundas atmestinas

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo R.M. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir kiti nuosprendžio klausimai, todėl jie išsamiau nevertinami. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti, kadangi, bijo dėl savo saugumo, permąstė savo gyvenimą ir nori eiti tarnauti Lietuvos kariuomenėje.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo R.M. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam R.M. paskyrė teisingą, jo padarytą nusikalstamą veiką atitinkančią bausmę. Byloje nebuvo nustatytos sąlygos, leidžiančios manyti, kad straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ar būtų pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos įvykdymo, todėl laikytina, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Vis tik skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustačius R.M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte ir nepagrįstai jį pripažinus recidyvistu, nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Pažymėtina, jog duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam R.M. nepriimtinos teismo išvados dėl bausmės dydžio nustatymo laikytina subjektyviu R.M. situacijos vertinimu, kuris nesant objektyvių duomenų apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar BPK normų pažeidimą negali būti laikomas pagrindu keisti priimtą nuosprendį.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir pripažinimo recidyvistu

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė pripažinti esant R.M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kartu teismas, vadovaujantis BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktu, apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažino R.M. recidyvistu. Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog nuteistasis buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025-04-28 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 2021 m. jis buvo nuteistas du kartus pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu šie duomenys nepagrįstai pripažinti kaip sudarantys sąlygą R.M. pripažinti recidyvistu ir vertinti egzistuojant šiai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei.

9. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog tiek BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punkto kontekste, tiek BK 27 straipsnio kontekste teisiškai reikšmingi yra tie nuosprendžiai, kurie buvo priimti: 1. asmeniui sulaukusiam pilnametystės; 2. iki priimant sprendimą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo nagrinėjamoje byloje. Nors vertinant kitas aplinkybes reikalinga atsižvelgti ir į kitus asmens atžvilgiu vykstančius baudžiamuosius procesus, kurie patektų po „kitų bylos aplinkybių“ sąlyga, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti jo recidyvistu.

10. Nuteistasis R.M. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-12-16 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2019-12-23 (buvo sulaukęs 15 metų amžiaus). Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 92 straipsnio 2, 5 dalimis, atidėtas 1 metų laikotarpiui (išregistruotas iš probacijos tarnybos 2023-02-02). Taip pat jis nuteistas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021-05-03 nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, galutine, sumažinta vienu trečdaliu, 10 parų arešto bausme, už nusikalstamą veiką, įvykdytą 2020-07-20 (buvo sulaukęs 16 metų amžiaus). Šios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalies 5 punktu, atidėtas 6 mėnesiams, su intensyvia priežiūra, duomenų apie šios bausmės pakeitimą ar vykdymo atidėjimą byloje nėra. Tuo tarpu Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teismo baudžiamasis įsakymas, nors ir priimtas dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2025-03-21, t. y. padarytos dar iki šioje byloje aptariamo tyčinio nusikaltimo padarymo, tačiau baigiamasis procesinis dokumentas priimtas 2025-04-24 ir, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjo 2025-06-06.

11. Pažymėtina, jog vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu turinčiais teistumą laikomi asmenys tik tuo laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas, kita vertus, asmuo gali būti pripažįstamas recidyvistu tik tada, jei naują tyčinį nusikaltimą padaro būdamas ne tik teistas, bet ir už nusikaltimus, padarytus būnant pilnamečiu. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis aptariamą naują, sunkų, tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, kadangi aptarti ankstesni 2021 m. teismų nuosprendžiai buvo priimti R.M. būnant nepilnamečiu, o 2025-04-24 teismo baudžiamasis įsakymas priimtas po šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, todėl skundžiamu nuosprendžiu R.M. nepagrįstai pripažintas recidyvistu. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis šioje dalyje keičiamas, panaikinant R.M. nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir jo pripažinimą recidyvistu (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės

12. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Įvertinus šias aplinkybes, teismas, parinkęs bausmės rūšį, jos dydį nustato skaičiuodamas nuo bausmės rūšies sankcijoje nurodomo minimalaus dydžio BK 61 straipsnio 1, 2 dalis). Kartu, skiriant bausmę, įstatymų leidėjas nustatė platesnes sąlygas, net ir nesant formalių pagrindų, visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą ar paskirti švelnesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmę, jei priešingas sprendimas prieštarautų teisingumo principui (BK 75 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskirdamas 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kitų nei įrodymų vertinimo, nei teisės taikymo klaidų nepadarė ir vertinant R.M. asmens ir padarytos veikos pavojingumą, paskyrė teisingą bausmę, kurios švelninti nėra teisinio pagrindo.

13. R.M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį. Šiame straipsnyje numatyta, kad už lytišką santykiavimą su žmogumi prieš šio valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, skiriama nuo 1 iki 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

14. Nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo motyvų, kuriais jo vertinimu pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia deklaratyviais argumentais, t. y. tuo, kad patekęs į įkalinimo įstaigą bijo dėl savo saugumo, permąstė savo gyvenimą ir nori eiti atlikti privalomą karo tarnybą. Pažymėtina, jog šie nuteistojo argumentai, atspindintys asmeninį jo požiūrį į paskirtą bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindas pripažinti, kad nuteistajam buvo paskirta per griežta bausmė. Kita vertus, nors nuteistasis nurodė, jog yra šaukiamas atlikti privalomą karto tarnybą, tačiau, jis kartu su skundu teisėjų kolegijai pateikė 2023-06-05 šaukimą ne atlikti privalomą karo tarnybą, o atvykti į administracinio nusižengimo bylos, dėl karo prievolininko pareigų nevykdymo, nagrinėjimą, už ką nuteistasis buvo nubaustas du kartus administracine tvarka (2 t., b. l. 38-40). Atsižvelgiant į tai, šie skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti ir plačiau nevertinami.

15. Nuteistajam nesutinkant su paskirtos bausmės dydžiu, teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo R.M. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir visapusiškai jas įvertinęs nustatė teisingą ir proporcingą bausmės dydį. Teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas sunkus nusikaltimas žmogaus seksualinei laisvei ir neliečiamumui), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia). Taip pat teismas sprendė pripažinti egzistuojant nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi nuteistasis viso proceso metu pripažino tiek esmines kaltinime nurodytas aplinkybes, tiek ir veikos padarymo būdą, tai, kad užrakino duris po to, kai iš namo išėjo R.K., ir atsigulė šalia tamsoje miegančios nukentėjusiosios. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta ir viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kurios jis neginčija, t. y. tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas, nors ir nepripažino to nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau vertino ir nukentėjusiosios elgesį prieš įvykį (atvyko į apleistus, netvarkingus namus, kartu su juose buvusiais vyrais vartojo alkoholį ir atsigulė miegoti toje pačioje patalpoje). Kartu buvo išsamiai įvertinti ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: jauno amžiaus, nedirbantis, ankščiau teistas 3 kartus (2 t., b. l. 30–34), baustas administracine tvarka per paskutinius 5 metus daugiau nei 20 kartų (2 t., b. l. 35–48), tačiau beveik visas paskirtas baudas sumokėjęs, pakaltinamas, psichiatrinėje ligoninėje gydytas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingo vartojimo (2 t., b. l. 63–64).

16. Ištyręs šio nuosprendžio 15 punkte aptartas aplinkybes, teismas įvertino BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje numatytą galimybę skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę bei tai, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamių, atskirų motyvų, dėl kurių sprendė, kad straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis ir dydis nėra akivaizdžiai neteisinga ar kodėl bausmės tikslų negalima pasiekti nuteistajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės ir nurodė, kad tokių pagrindų nenustatė, kas nėra laikytina teisinga praktika, tačiau tai nesutrukdė teismui priimti iš esmės teisingo sprendimo, su kuriuo sutinka ir teisėjų kolegija. Atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį ir rūšį, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tik reali laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį didesnį nei minimalų (3 metus laisvės atėmimo), jaunam, tris kartus teistam asmeniui bus teisinga, proporcinga ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą nuteistojo atžvilgiu. Paskirta bausmė už šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025-04-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

17. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis R.M. nesutinka su tokia jo atžvilgiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme bei mano, kad ji yra per griežta, tačiau teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą su tokiomis nuteistojo išvadomis nesutinka. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Paskirtos bausmės proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R.M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos padarymo aplinkybės bei nuteistojo asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks R.M. nusikalstamas elgesys iš tiesų nebuvo atsitiktinis. Priešingai, nuteistasis, būdamas jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), kaip minėta naują tyčinį, sunkų nusikaltimą padarė praeityje jau būdamas teistas: iki aptariamo nusikaltimo padarymo R.M. buvo teistas 2 kartus, už du apysunkius nusikaltimus, po šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos jis buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025-04-28 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be to, LITEKO duomenimis, šiuo metu nuteistojo atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 145 straipsnio 2 dalyje galimo nusikalstamų veikų padarymo. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, turi būti įvertinamos visos nusikalstamos veikos metu egzistavusios aplinkybės, tai gi ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo vertinimu sudarė pagrindą paskirti didesnę nei minimalią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu šie duomenys, jaunas nuteistojo amžius bei tai, kad ankstesniais teismų sprendimais R.M. du kartus buvo atidėtas bausmės vykdymo atidėjimas, rodo ne tik didesnį nuteistojo asmens pavojingumą, bet ir jo nekritišką požiūrį į teisei priešingą elgesį, kurio nepaneigia deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai. Jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad didesnės nei minimalios terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam R.M. būtų neteisingas, byloje nėra, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

19. Kaip minėta, nuteistasis pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ir šis nusikaltimas padarytas pasinaudojant nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio bei tuo, kad patalpą, kurioje ji miegojo kartu su buvusiu sugyventiniu R.K., pastarasis trumpam paliko. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, kaip reikšmingą bausmės skyrimui aplinkybę, vertino nukentėjusiosios elgesį (tai, kad ji savo noru vartojo alkoholį bei tai, kad pasiliko miegoti toje pačioje patalpoje, kur buvo vartojamas alkoholis), vis tik tai nesukliudė teismui paskirti teisingą bausmę. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog kiekvienoje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso prizmę. Skiriant bausmę turi būti įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-5-895/2018, 2K-107-511/2025).?? Pažymėtina, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo įvykdyta ciniškomis, įžūliomis aplinkybėmis, didinančiomis nusikalstamos veikos pavojingumą: nuteistasis, visiems vakaro dalyviams nuėjus miegot, po to, kai nukentėjusioji gulėjo kartu su buvusiu sugyventiniu R.K., su kuriuo, jos teigimu, turi bendrą vaiką, pastarajam išėjus trumpam iš namo, atsikėlė, užrakino namo duris, tai gi suprato, kad jo nusikalstamas sumanymas gali būti sutrukdytas, jei R.K. sugrįš. Nuteistasis pripažino, kad lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, tačiau nepaisant to, jog grįžęs R.K. beldė į duris, jis, girdėdamas beldimą, durų neatrakino ir savo nusikalstamo sumanymo, nenutraukė, kuris baigėsi tik po to, kai duris atidarė kitas vakaro dalyvis P.N. Tokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, įvertinus jas kartu su kitų nustatytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma, patvirtina, jog minimalios bausmės paskyrimas nuteistojo atžvilgiu neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų ir, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek pačiam nuteistajam, tiek nukentėjusiajai ir visuomenei gali sukurti nebaudžiamumo jausmą.

20. Kolegijos vertinimu nuteistasis veikė suvokdamas, kokios yra galimos tokio elgesio pasekmės, todėl dėl kylančių padarinių yra kaltas tik jis pats. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis R.M. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo R.M. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės R.M. skiriamai bausmei baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis, o apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl baimės atlikti laisvės atėmimo bausmę ir pakeistą požiūrį į savo gyvenimą, nėra pakankamos ir leidžiančios priimti kitokį sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

21. Teismui buvo pateikta 2025-12-16 pažyma dėl 125 Eur iš nuteistojo R.M. išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje R.M. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo R.M.(R.M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-09-29 nuosprendį pakeisti:

panaikinti nustatytą R.M. sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, bei nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies pagrindu jo pripažinimą recidyvistu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo – netenkinti.