Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros atstovui Pranui Bernotui,

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Širvintų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1983 m. liepos 22 d. Širvintų r. teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 270 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuo 2010 metų lapkričio mėnesio iki 2011 m. kovo 8 d. Širvintų r., (duomenys neskelbtini)., J. G. priklausančiame miške, benzopjūklu nupjovė 16 beržų (kurių tūris 6,645 m³), 14 drebulių (kurių tūris 9,257 m³) ir šią medieną nuvežė rogėmis į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini)., tokiu būdu pagrobdamas 15,902 m³ medienos padarė J. G. 1590,20 Lt turtinę žalą.

Be to, A. M. nuo 2010 metų lapkričio mėnesio iki 2011 m. kovo 8 d. Širvintų r., (duomenys neskelbtini)., J. G. priklausančiame miške, neturėdamas atitinkamo įgaliotos valstybės institucijos leidimo pjauti mišką, benzopjūklu nupjaudamas 16 beržų (kurių tūris 6,645 m³) ir 14 drebulių (kurių tūris 9,257 m³), pažeidė Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 22 d. Miškų įstatymo Nr. 1-671 (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-240 redakcija) 9 str. 6 d. (Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo ), Lietuvos Respublikos 1992 m. sausio 21 d. Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. 1-2223 9 str. (piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų) ir padarė 1749,22 Lt žalą gamtai.

Nukentėjusioji J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jai telefonu pranešė, jog yra pjaunamas jos miškas. 2011 m. kovo 8 d. apie 13.30 val. ji nuvyko į jai priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykusi į mišką pastebėjo, kad yra išpjauti ir pagrobti medžiai. Kadangi du beržai gulėjo brolio kieme, kuris yra šalia miško, o dalis sukapotų medžių jo kluone, ji mano, kad vagystę įvykdė jos brolis A. M.. Iš viso yra iškirsta ir pagrobta 14 drebulių ir 16 beržų, t.y. 15,902 m³ medienos. Paskutinį kartą miške buvo 2010 m. balandžio 17 d., nuo to laiko ji miške nėra buvusi. Nusikaltimu jai padaryta 1590,20 Lt turtinė žala.

Neteisėtai iškirstų medžių tūrio paskaičiavimo pažyma nustatyta, kad iš viso iškirsta 15,902 m³ medienos (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

BK 178 str. 1 d. numatyta veika pasireiškė tuo, kad nukirstus medžius kaltinamasis ištempė iš miško ir taip juos pagrobė, tuo padarydamas nukentėjusiajai 1590,20 Lt turtinę žalą. Stačias miškas neatitinka vagystės dalyko požymio – jo atskirtumo nuo gamtinės aplinkos, o savavališkas svetimo ar nuosavo miško kirtimas nelaikytinas turto pagrobimu. Tokia veika, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali atitikti nusikalstamos veikos aplinkai (BK 270, 271, 273 straipsniai) arba administracinio teisės pažeidimo požymius (ATPK 62, 62¹ straipsniai). Tačiau, tais atvejais, kai asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 1 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį, šiuo atveju pagal 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-83/2009, 2K-254/2010).

Byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog A. M. neturėdamas leidimo nupjovė 16 žalių beržų (kurių tūris 6,645 m³) ir 14 žalių drebulių (kurių tūris 9,257 m³) ir šią medieną nuvežė rogėmis į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini)., tokiu būdu pagrobdamas 15,902 m³ medienos. Šiais veiksmais jis taip pat pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles, t.y. 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Byloje nustatyta, kad išpjautas miškas priklauso II miškų grupei ir yra priešerozinis miškas. Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros pažymoje rašoma, kad dėl J. G. miške iškirstų medžių yra padaryta 1749,22 Lt žala gamtai (b. l. 23). Taigi, iškirtus priešerozinius II grupės miško medžius padaryta neigiama žala gamtai, pažeidimas padarė nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai, todėl A. M. padaryta veika kvalifikuotina ir kaip nusikalstama veika, numatyta BK 270 straipsnio 3 dalyje.

Skirdamas bausmę A. M. teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos padarytos tyčia, yra baigtos, į kaltininko asmenybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, yra neteistas, administracine tvarka baustas, bedarbis, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas A. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje skiria vienerių metų laisvės apribojimą, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 270 straipsnio 3 dalyje – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir A. M. skiriama galutinė subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, pagal BK 38 straipsnio 1 dalį gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitarė per vienerius metus nukentėjusiajai J. G. ir juridiniam asmeniui atlyginti padarytą žalą, ir su jais susitaikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis teistumo neturi, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto dispanserinėje įskaitoje nėra įrašytas, turi šeimą, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, ikiteisminio tyrimo metu dėl nusikalstamos veikos prisipažino. Teismo vertinimu visi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad ateityje A. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, ir atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas atleidžia kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, 69 ir 70 straipsnių nuostatomis, A. M. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per metus atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Byloje Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūra pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 1749,22 Lt gamtai padarytą žalą.

Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Iš bylos medžiagos matyti, kad žala gamtai, neteisėtai iškirtus medžius, paskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu patvirtintos Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai tvarkos priede nustatytais Fizinių ir juridinių asmenų neteista veika miškuose padarytos žalos aplinkai dydžiais. Su šiais dydžiais sutinka ir A. M., kuris su ieškovo atstovu susitarė dėl minėtos žalos atlyginimo termino. Neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos yra konstatuotas A. M. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 270 str. 3 dalyje, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Daiktinis įrodymas – iš A. M. paimtas benzininis pjūklas „Husqvarna 136“ – laikytinas nusikalstamų veikų padarymo įrankiu. Pjūklas „Husqvarna 136“, kaip turintis materialinę vertę daiktas, konfiskuotinas pagal BK 72 straipsnio 2 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 67 str., 71 str., (duomenys neskelbtini) str. 5 d., 297, 298 str., 303 str. 4 d.,

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 270 straipsnio 3 dalyje, ir remiantis BK 38 str. nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, 69 ir 70 straipsnių nuostatomis, skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemones – neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per metus atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi benzininį pjūklą „Husqvarna 136“ konfiskuoti.

Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros civilinį ieškinį patenkinti, priteisti iš A. M. Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūrai 1749,22 Lt gamtai padarytą žalą ir patvirtinti susitarimą, sudarytą tarp A. M., a/k . (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūros atstovo Prano Bernoto, pagal kurį jie susitarė, kad kaltinamasis A. M. per metus nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo dienos įsipareigoja sumokėti visą Vilniaus RAAD Širvintų rajono agentūrai priteistą žalą.

Patvirtinti A. M., a/k . (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiosios J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį jie susitarė, kad kaltinamasis A. M. per metus nuo teismo nuosprendžio įsigaliojimo įsipareigoja J. G. sumokėti 1590,2 Lt turtinę žalą.

Išaiškinti A. M., kad jei jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens patraukimo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.