Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. L. skundą dėl 2023 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) sprendimo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. U. 2023 m. spalio 17 d. priimto sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja E. B. 2023 m. kovo 31 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK (duomenys neskelbtini)) nenustačius, kad A. Ž. veiksmuose (dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 3 d., būdamas garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) pirmininku, savavališkai nuplėšė elektros laidus nuo T. L. priklausančio garažo ir juos atsisako sutaisyti ir pajungti elektrą) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimas) sudėties požymių, kadangi elektra T. L. priklausančiame garaže atjungta dėl elektros gedimo, prašymo dėl atliktų elektros gedimo pašalinimo darbų priėmimo negauta, todėl elektra nepajungta. Nutarimas įsiteisėjo 2023 m. balandžio 20 d. (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 72–73).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje 2023 m. spalio 9 d. gautas T. L. prašymas dėl administracinės teisenos atnaujinimo administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad A. Ž. nėra garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, nes nebuvo išrinktas, dokumentai nepateikti valstybės įmonei „Registrų centras“. Ši aplinkybė pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas ir sudaro pagrindą atnaujinti administracinę teiseną ROIK (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 28–29).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. lapkričio 15 d. gautas T. L. (toliau – ir pareiškėja) skundas dėl 2023 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo sprendimo administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma panaikinti 2023 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus sprendimą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. U. 2023 m. spalio 17 d. priimto sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir atnaujinti administracinę teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), paaiškėjus kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

2023 m. balandžio 28 d. pareiškėja vėl kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, kadangi elektros atjungimas iki šiol nėra pajungtas. 2023 m. rugsėjo 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK (duomenys neskelbtini), kadangi dėl tokios pačios veikos jau buvo priimtas sprendimas 2023 m. kovo 31 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

Administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad A. Ž. nėra garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, nes nebuvo išrinktas bei nebuvo pateikti atitinkami dokumentai valstybės įmonei „Registrų centras“. Iš to darytina išvada, kad A. Ž. veikė neteisėtai ir visi jo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu buvo neteisėti. Kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka ANK 658 ir ANK 660 straipsnių reikalavimus, todėl administracinė teisena ROIK (duomenys neskelbtini) yra atnaujintina. A. Ž. yra privatus asmuo. Jokių duomenų, kad jis yra garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas, valdybos narys, ar asmuo, atsakingas už elektros ūkį, nėra. Jokių teisių ir pareigų veikti kaip atsakingas asmuo, jis neturėjo. A. Ž. pateikė melagingus duomenis tyrėjai ir šiais duomenimis buvo patikėta. Šia A. Ž. pateikta versija yra tikima ir toliau. Policijos pareigūnai, atlikę administracinio nusižengimo tyrimą, turėjo iš esmės patikrinti ir įsitikinti, kad A. Ž. pateikti dokumentai yra teisėti. Kadangi A. Ž. veikė apsimesdamas įgaliotu ir įpareigotu asmeniu, todėl turėjo būti patikrinta, ar jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tyrėja rėmėsi tuo, kad A. Ž. pateikė garažų bendrijos susirinkimo išrašo protokolą, tačiau šis protokolas yra neteisėtas, nes A. Ž. nėra pirmininkas, jis nebuvo išrinktas susirinkime, nes nebuvo kvorumo ir šis protokolas nebuvo pateiktas valstybės įmonei „Registrų centras“. Nors 2018 m. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija nurodė, kad A. Ž. nėra pirmininkas, surašydamas Nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktą Nr. 22, A. Ž. pasirašė kaip garažų bendrijos pirmininkas, tačiau šiame akte nėra nurodytas joks pažeidimas, tik sudaryta bendra elektros įrengimų garaže schema. Pareiškėjai A. Ž. pateikė 2005 m. vasario 11 d. bendrijos įstatų pakeitimus, tačiau šie pakeitimai nėra registruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“, todėl negaliojantys. Iš to seka, kad jokie neteisėti 25 Eur pajungimo mokesčiai negali būti imami iš garažų bendrijos narių. Pareiškėjos nuomone, tokiu atveju turėjo būti atliktas ne tik tyrimas dėl savavaldžiavimo, bet ir dėl dokumentų klastojimo. Remiantis teismų praktika, reikalinga patikrinti, nuo kada A. Ž. yra garažų bendrijos pirmininkas bei kiek susirinkimų protokolų jis suklastojo, pasirašydamas kaip pirmininkas.

Skundžiamame sprendime minima A. Ž. apskundimo tvarka civilinio proceso tvarka yra taikoma asmeniui, kuris yra garažų bendrijos pirmininkas arba tarybos narys, tačiau A. Ž. tokiu nėra, tai patvirtino valstybės įmonė „Registrų centras“. Visą laiką, nuo (duomenys neskelbtini) metų, A. Ž. veikia neteisėtai. Šiuo atveju policijos pareigūnai net nenagrinėjo ar A. Ž. nepasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, kadangi garažų bendrijos pirmininkas yra viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo, kadangi priima sprendimus asmenims, jam tiesiogiai nepavaldiems. A. Ž. nepateikė dokumentų, kad jis yra įgaliotas asmuo vykdyti garažų bendrijos elektros ūkio priežiūrą. Be to, šiems asmenims turėtų būti taikomi atitinkami reikalavimai bei kvalifikacijos patikrinimai, tačiau šių dokumentų nėra. Taigi, pirminio skundo nagrinėjimo metu šios aplinkybės nebuvo žinomos, kadangi A. Ž. pateikė protokolų išrašus, kad jis yra paskirtas garažų bendrijos primininkas, tačiau jis nebuvo registruotas valstybės įmonėje „Registrų centras“, todėl nėra aišku, kiek patys protokolai yra teisėti ir ar nėra šiuo atveju dokumento klastojimo, kaip yra nurodyta BK 300 straipsnio 1 dalyje.

A. Ž. veikdamas neteisėtai, atjungė elektros tiekimą į pareiškėjos garažą. Nors skundžiamame sprendime nurodoma, kad A. Ž. veikė teisėtai ir bandė išvengti nelaimės, tačiau tai netiesa. A. Ž. neįsitikino, ar pareiškėjos garažo instaliacija yra pažeista, ar pas ją „trumpina“. Keičiant laidus, to nebuvo pastebėta, nes laidai buvo sveiki, neapdegę, elektros skaitliukas taip pat. Iš to matyti, kad A. Ž. buvo nekompetentingas atlikti šiuos veiksmus, jis net nesurašė elektros instaliacijos gedimo akto, kad būtų nurodyta, ar tikrai buvo gedimas ir kokia to priežastis. Nors pareiškėja ir pakeitė viską, ką nurodė A. Ž., tačiau jis nepajungia elektros energijos, nors į jį kreipėsi tiek žodžiu, tiek paštu, kurių jis tyčia neėmė. Pareiškėjos nuomone, yra pagrindas atnaujinti administracinę teiseną, nes policijos pareigūnai iš pradžių nesiėmė veiksmų, kad būtų nustatytos esminės aplinkybės, o jas nustačius, bando ignoruoti, nurodydami visai kitas aplinkybes, nei buvo nutraukta administracinė teisena, nes teisena buvo nutraukta dėl to, kad A. Ž. turėjo teisę atitinkamai veikti, nes buvo garažų bendrijos pirmininkas, o kai buvo paneigtas šis nutraukimo pagrindas, tada bandoma įrodyti, kad jo veiksmai yra teisėti. Skundžiamu sprendimu buvo išeita iš skundo nagrinėjimo ribų ir neatsakyta, ar A. Ž. buvo teisėtas garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas (b. l. 1–3).

Nagrinėjamoje byloje atnaujinti procesą administracinio nusižengimo byloje T. L. nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, kadangi nebuvo nurodyta jokių reikšmingų naujų aplinkybių, kurios negalėjo būti žinomos Institucijai priimant sprendimą. Institucijos nuomone sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo.

T. L. teikia skundą atnaujinti bylą ir panaikinti skundžiamą sprendimą motyvuodama tuo, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad A. Ž. nėra garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, nes nebuvo išrinktas bei nebuvo pateikti atitinkami dokumentai valstybės įmonei „Registrų centras“, todėl A. Ž. veikė neteisėtai. Visgi šias aplinkybes Institucija buvo nurodžiusi tiek tyrimo metu, tiek ir skunduose, kurios įvertino Institucija. Pažymėtina, kad atlikto tyrimo ir aplinkybių įvertinimo kontekste, kas apima išimtinai vidinius garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ reikalus, susijusius su elektros klausimais, šie klausimai ir jų sprendimas yra atsakingų bendrijos asmenų kompetencija ir A. Ž. statusas garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje neturi jokios tiesioginės įtakos priimtam sprendimui dėl nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Pareigų pasiskirstymas bendrijoje yra bendrijos vidinis reikalas. Kaip matyti, ginčas kilo dėl bendrijoje priimtų sprendimų, todėl bendrijoje, tarp bendrijos narių kylantys konfliktai, susiję su bendrijos veikla, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018). Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011). ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti.

Visi turto savininkai, aptariamuoju atveju – garažų savininkai, esant nesutarimams dėl bendrijos valdymo ir bendrijos valdymo organų veiklos, turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų ir kitų savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaudamiesi ANK nuostatomis, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui.

T. L. skunde akcentuoja, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad A. Ž. nėra garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, nes nebuvo išrinktas, todėl veikė neteisėtai. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 25 d. skunde pareiškėja nurodė, kad ji savo iniciatyva tvarkė elektros laidus, kadangi jie buvo seni, taip patvirtindama apie esamą problemą dėl elektros. Byloje taip pat yra pateiktas valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) miesto garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių ir įgaliotinių susirinkimo, įvykusio 1999 m. balandžio 30 d. protokolas, kuriuo, kaip matyti, bendrijos pirmininku buvo išrinktas ne A. Ž., tačiau A. Ž. buvo išrinktas į bendrijos valdybą. Apie vėlesnius duomenis, t. y. pirmininko pasikeitimą, duomenys valstybės įmonei „Registrų centras“ pateikti nebuvo, tačiau byloje esančiuose protokoluose ir kituose dokumentuose matyti, kad A. Ž. įvardijamas kaip bendrijos pirmininkas, tačiau nėra jokių duomenų, kad valdyba ar nariai ginčytų A. Ž. statusą. A. Ž., kaip bendrijos pirmininko, statusas buvo ilgą laiko tarpą, tačiau nei pareiškėja, nei kiti bendrijos nariai klausimų dėl bendrijos pirmininko nekėlė. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Taigi bendrijos valdymo organams yra priskiriama valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas, todėl konstatuotina, kad A. Ž. veikė kaip vienas iš bendrijos valdymo organų, todėl jis turėjo teisę spręsti dėl laikino elektros atjungimo esant pavojui.

Iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių dokumentų matyti, kad A. Ž. ant 2023 m. vasario 8 d. rašto pasirašo kaip garažų eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo už bendrijos elektros ūkį (administratorius), tokie duomenys buvo žinomi priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), tačiau šie duomenys, dėl asmens konkrečiai atliekamų pareigų bendrijos veikloje, tiesioginės įtakos sprendimo priėmimui neturėjo ir buvo žinomi dar priimant sprendimą. A. Ž. statusas bendrijoje yra ne administracinio nusižengimo bylos dalykas, tačiau akivaizdu, kad jis yra vienas iš bendrijos valdymo organų. Asmens statusas ar jis bendrijos pirmininkas, ar valdybos narys, bendrijoje gali keistis, nes bendrijos pirmininką renka ir iš pareigų atšaukia, tvirtina bendrijos pirmininko pareigybės aprašymą ir nustato bendrijos pirmininko darbo užmokestį visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Vertinant surinktų duomenų visumą, Institucijos nuomone, T. L. skunde dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nepaaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant sprendimą ar kurios turėtų esminės reikšmės asmens kaltės nustatymui. Vien tik pareiškėjos siekis patraukti A. Ž. administracinėn atsakomybėn ir jos subjektyvus tam tikrų aplinkybių vertinimas, A. Ž. statuso vertinimas ar jis yra bendrijos pirmininkas ar valdybos narys, nesudaro pagrindo bylos atnaujinimui, šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir nėra esminės, kurios lemtų bylos atnaujinimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Bendrijos narių ginčų sprendimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnyje 1 dalyje numatyta, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visų pirma, pareiškėja turėjo ginčą spręsti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijoje, nepavykus išspręsti ginčo komisijoje, civilinio proceso tvarka jį spręsti teisme. Remiantis byloje esančiais duomenimis, matyti, kad pati pareiškėja bendrijos atsakingo asmens buvo informuota dėl kokios priežasties yra atjungta elektra, pareiškėja yra susipažinusi su bendrijos įstatais ir reikalavimais, naujų aplinkybių, kurios nebuvo Institucijai žinomos ir turėtų esminę reikšmę atnaujinti bylai nenurodė ir nepateikė. Tiek pačios pareiškėjos pateikiami, tiek byloje esantys duomenys įrodo, kad A. Ž. yra vienas iš bendrijos valdymo organų, šios aplinkybės tiek pareiškėjai, tiek Institucijai priimant sprendimą buvo žinomos, jos naujai nepaaiškėjo. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai elektra buvo atjungta ne dėl kokio nors konflikto, siekiant pakenkti ar parodyti savo viršenybę, o dėl esamos grėsmės dėl netinkamos elektros instaliacijos ar jos gedimo, kadangi kaip patvirtino ir pati pareiškėja, elektros instaliacija buvo sena. Apie konfliktą iki įvykio tarp pareiškėjos ir A. Ž. duomenų negauta, tokių duomenų nepateikė ir pati pareiškėja. Kad problema su elektros instaliacija iš tiesų buvo, patvirtina ir pati pareiškėja, nurodydama, kad jos garaže buvo pakeisti seni elektros laidai, todėl akivaizdu, kad tai nebuvo A. Ž. tariamos teisės ir galios kaip bendrijos valdymo organo demonstravimas, o realios grėsmės užkardymas. Pareiškėjai manant, kad bendrijos valdymo organai netinkamai veikia jos interesams ar netinkamai yra organizuojama bendrijos veikla, turi teisę kreiptis į savivaldybę ar teismą (b. l. 16–24).

T. L. skunde rašo, kad jai buvo pateikti 2005 m. vasario 11 d. garažų eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų pakeitimai, kurie valstybės įmonėje „Registrų centras“ neįregistruoti. Iš tikrųjų tai buvo (duomenys neskelbtini) miesto garažų eksploatavimo „(duomenys neskelbtini)“ įstatai. Be to, pareiškėja teigia, kad jai pateiktame privačios nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės akte nėra nurodyti pažeidimai jos garažo įrenginiuose. Aktas yra teisinis norminis dokumentas ir jame yra draudžiama įrašyti bet ką. Tam yra skirtas kitas norminis dokumentas – patikros aktas–nurodymas, kuriame surašomi patikros metu nustatyti pažeidimai ir nurodomi pašalinimo terminai bei kitos techninės–administravimo nuorodos. Toks aktas–nurodymas buvo surašytas 2010 m. sausio 25 d. su itin grubiais pažeidimais.

Taip pat, pareiškėjos skunde rašoma, kad nuo 1999 m. A. Ž. veikia neteisėtai. 1999 m. spalio 26 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta neterminuota sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninė paskyra „(duomenys neskelbtini)“. 2010 m. sausio 25 d. surašytas aktas–nurodymas. Atsakingas asmuo už elektros ūkį yra ne renkamas, o skiriamas. A. Ž. šias pareigas eina nuo statybų pradžios – 1977 m., išskyrus pertrauką nuo 1991 m. iki 1999 m. Be to, nuo 1977 m. jis buvo (duomenys neskelbtini) miesto garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ komiteto nariu. Pasikeitus teisinei formai, kooperatyvas performuotas į garažų statybos ir eksploatavimo bendriją ir pagal tuo metu galiojusį garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatymą, kooperatyvo nariai automatiškai performuoti į bendrijos narius, komiteto nariai į valdybos narius. Be to, jis pirmininkauti pradėjo ne nuo 1999 m., o nuo 2008 m. T. L. nėra bendrijos narė, ji yra tik savininkė ir spręsti apie rinkimų teisėtumą negali. Tuo labiau, kad 2016 m. ir 2020 m. rinkimai vyko ne visuotinio bendrijos narių susirinkime atviru balsavimu, o buvo balsavimas raštu (b. l. 34–35).

Byloje gautas akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) raštas, kuriame nurodoma, kad elektros energiją garažų paskirties patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Objektas), objekto Nr. (duomenys neskelbtini), garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nuo 1999 m. spalio 26 d. iki šiol tiekia visuomeninis elektros energijos tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Objekte suvartojamą elektros energiją apskaito 2009 m. spalio 23 d. įrengtas 1 (vienas) įvadinis elektros apskaitos prietaisas (toliau – ir skaitiklis) Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek yra prijungta individualių garažų elektros energijos vartotojų prie minėto įvadinio skaitiklio Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovė duomenų neturi. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog: „Skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas už jam priklausančius skirstomuosius tinklus nuo perdavimo tinklų įrenginių prijungimo taško iki vartotojų, gamintojų ar energijos kaupimo įrenginių prijungimo taško ir už jų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą pagal skirstomųjų tinklų naudotojų ilgalaikius poreikius, taip pat už elektros energijos persiuntimą vartotojams skirstomaisiais tinklais, persiunčiamos elektros energijos kokybę bei persiunčiamos elektros energijos apskaitą ir apskaitos prietaisų diegimą. Elektros tinklų nuosavybės ribų akte, kuris yra sudaromas bendrovės, yra numatytos bendrovės, kaip skirstymo operatoriaus, ir bendrijos, kaip Objekto savininko, nuosavybės ribos. Pagal 2023 m. liepos 1 d. parengtą Elektros tinklų nuosavybės ribų aktą Nr. 23-KA0652210 nustatyta, kad: 1) elektros tinklų nuosavybės riba nustatyta ant pakloto (nutiesto) iš transformatorinės 0,4 kV skirstyklos atvado prijungimo gnybtų; 2) skirstomojo tinklo operatoriaus (bendrovės) nuosavybė: transformatorinės 0,4 kV skirstykla ir skaitiklis, kuris yra įrengtas Objekto viduje; 3) Objekto savininko (bendrijos) nuosavybė – atvadas, paklotas (nutiestas) nuo transformatorinės 0,4 kV skirstyklos į kabelių spintą (KS), kabelių spinta, komercinė apskaitos spinta (KAS), automatinis jungiklis/saugiklis, kabelis (atvadas) paklotas iš komercinės apskaitos spintos į savininko objekto vidaus elektros tinklą, savininko objekto vidaus elektros tinklas. Vadovaujantis minėtu ribų aktu (Nr. 23-KA0652210), Bendrovė yra atsakinga už elektros tinklų eksploatavimą ir elektros energijos tiekimą iki pakloto (nutiesto) iš transformatorinės 0,4 kV skirstyklos atvado prijungimo gnybtų bei skaitiklio eksploatavimą, priežiūrą ir keitimą. Bendrovė, kaip operatorius, eksploatuoja tik savo nuosavybėje esančius elektros tinklus ir neatsako už elektros tinklų eksploatavimą nuo prijungimo gnybtų iki skaitiklio ir nuo skaitiklio, nes tai yra vartotojo, t. y. bendrijos, Objekto vidaus elektros tinklas. Pažymėtina, kad elektros energijos tiekimo Objektui bendrovė nėra nutraukusi, o apie T. L. valdomam individualiam garažui bendrijos nutrauktą elektros energijos tiekimą, bendrovė duomenų neturi. Informacijos apie bendrijos vardu sudarytą visuomeninio tiekimo sutartį, atsakingus asmenis už bendrijos vykdomą veiklą, atsiskaitymus už Objekte suvartotą elektros energiją bei elektros energijos tiekimo nutraukimą ir / ar atnaujinimą T. L. valdomam garažui, bendrovė neturi (b. l. 48–51).

Pareiškėja teismui pateikė papildomus dokumentus, iš kurių nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad šiuo metu elektros energijos suvartojimą Objekte fiksuoja vienos laiko zonos elektros apskaitos prietaisas (skaitiklis) Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vyksta elektros energijos vartojimas. Objektui yra suteikta 15 kW leistina naudoti galia. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių II skyriaus nuostatomis elektros tinko nuosavybės riba tarp Bendrovės ir vartotojo (Bendrijos) nurodoma Elektros tinklų nuosavybės ribų akte, kuris sudaromas pirmą kartą prijungiant vartotojo įrenginius prie įmonės elektros tinklų. 2023 m. liepos 1 d. keitėsi elektros energijos patikimumo kategorijų reglamentavimas. Vadovaujantis įstatymo pakeitimais, vartotojai nebėra skirstomi į patikimumo kategorijas, o priklausomai nuo teritorijos, visiems vartotojams neplaninių atjungimų (gedimų) atvejais yra taikomi bendri elektros energijos atstatymo laikai, kuriuos viršijus, bendrovė mokės kompensaciją. Vadovaujantis aktu tarp bendrovės ir garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, atvadas paklotas (nutiestas nuo transformatorinės 0,4 kV skirstyklos į kabelių spintą (KS), kabelių spinta, komercinė apskaitos spinta (KAS), automatinis jungiklis/saugiklis, kabelis (atvadas), paklotas iš komercinės apskaitos spintos į savininko objekto vidaus elektros tinklą. Savininko objekto vidaus elektros tinklas nuosavybės teise priklauso ir už jo techninę priežiūrą ir saugų eksploatavimą atsakingas yra minimo adreso savininkas (garažų bendrija „(duomenys neskelbtini)“). Bendrovei pareiškėjos prašyme minimi visi elektros įrenginiai nepriklauso ir bendrovė jų neeksploatuoja. Naujų vartotojų pajungimą ar elektros energijos tiekimo nutraukimą/atnaujinimą atlieka tik teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo ir Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis. Elektros energijos tiekimą nutraukia ar elektros tinklo elementus demontuoja kai: 1) vartotojas pateikia prašymą nutraukti elektros tiekimą objekte; 2) vartotojas 36 mėnesius iš eilės nevartoja elektros energijos; 3) bendrovė gauna elektros tiekėjo prašymą nutraukti elektros energijos tiekimą objekte, nes jis nutraukia su vartotoju sudarytą sutartį. Bendrovės informacinėse sistemose, nuo 1999 m. spalio 26 d. A. Ž. yra nurodytas kaip garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas – jis bendrijos vardu 1999 m. spalio 26 d. pasirašė Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi Objekte vyksta elektros energijos vartojimas, bendrovė papildomų pajungimo veiksmų atlikti neturi pagrindo. Dėl susiklosčiusios situacijos siūloma kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą, kuri sprendžia nesutarimus tarp vartotojų, kurie eksploatuoja jų nuosavybėje esančius vidaus elektros tinklus ne teismo tvarka (b. l. 54–61).

Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 5 d. rašto dėl duomenų pateikimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, 2023 m. sausio 24 d. gavusi T. L. skundą dėl kilusio konflikto garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, tyrimo neinicijavo. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia savivaldybei įgaliojimų atlikti garažų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūros ir kontrolės. T. L. buvo suteikta informacija apie tai, kaip galėtų realizuoti savo teises dėl susidariusios situacijos (b. l. 63–64, 65–67).

Skundas netenkinamas.

Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, patikrinęs skundžiamą sprendimą, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant ANK normų.

Proceso atnaujinimas – tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų (institucijų) procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo (institucijos) procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ANK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Sprendžiant baigtoje administracinio nusižengimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės, sprendžiama tik tai, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

ANK 657 straipsnis numato, kad administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta XXXVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, administracinio nusižengimo bylą prašomą atnaujinti ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) paduodamas institucijai, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. Ši institucija, gavusi prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių arba pati sužinojusi apie šias aplinkybes, prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą padavimo klausimą turi išspręsti per kiek įmanoma trumpiausią laiką.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad T. L. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini), kurioje nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas 2023 m. rugsėjo 20 d. sužinojo, kad valstybės įmonėje „Registrų centras“ nėra įregistruoti duomenys apie tai, kad A. Ž. yra bendrijos pirmininkas, o bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo renkamas bendrijos pirmininkas, neįvyko, nes nesusidarė kvorumas. A. Ž. nebuvo išrinktas bendrijos pirmininku, todėl veikia neteisėtai. Nors tikslios naujų aplinkybių paaiškėjimo datos pareiškėja skunde nedetalizavo, tačiau, kaip matyti, administracinio nusižengimo teisena ROIK (duomenys neskelbtini) buvo pradėta 2023 m. gegužės 31 d. gavus T. L. skundą, duomenys iš valstybės įmonės „Registrų centras“ gauti 2023 m. birželio 23 d., nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną priimtas 2023 m. rugsėjo 20 d. Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, pareiškėja pateikė 2023 m. spalio 9 d., kuris Institucijoje gautas 2023 m. spalio 11 d., taigi nepraleidusi įstatyme numatyto 6 mėnesių termino. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymą nagrinėjusi Institucijos vyriausioji tyrėja A. U. 2023 m. spalio 17 d. sprendime taip pat vertino, kad šis terminas nėra praleistas.

Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurių pagrindu prašoma atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje.

Pareiškėja prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą iš esmės motyvuodama tuo, kad baigus nagrinėti bylą ji sužinojo, jog A. Ž. visuotinio narių susirinkimo metu (2016 m. birželio 10 d.) nebuvo išrinktas garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku ir atitinkami dokumentai nepateikti valstybės įmonei „Registrų centras“, taigi A. Ž. nėra bendrijos pirmininkas ir veikė neteisėtai. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. Ž. yra bendrijos valdybos narys, pirmininkas ar būtų atsakingas už elektros energiją. A. Ž. pateikė bendrijos susirinkimo išrašo protokolą, tačiau jis yra neteisėtas, nes A. Ž. nėra pirmininkas, jis nebuvo išrinktas, nes nebuvo kvorumo ir paminėtas protokolas nebuvo pateiktas valstybės įmonei „Registrų centras“. 2005 m. vasario 11 d. bendrijos įstatai nėra įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“, todėl yra negaliojantys.

Iš bylos medžiagos ir viešai prieinamos informacijos apie įregistruotus juridinius asmenis, skelbiamos valstybės įmonės „Registrų centras“ interneto svetainėje, nustatyta, kad bendrija įsteigta 1995 m. birželio 23 d. Taip pat įregistruotas 1999 m. balandžio 30 d. protokolas dėl valdymo organo išrinkimo, 2005 m. vasario 11 d. pateiktas įregistruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 17 d. bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos patikrinimo akto Nr. 6 nustatyta, kad bendrijos įstatai Juridinių asmenų registro duomenimis patvirtinti 2005 m. (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 14–21). Iš bendrijos įstatų išrašo nustatyta, kad įstatai įregistruoti (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registravimo skyriuje 2005 m. vasario 11 d., sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 12).

Teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundu, atsiliepimais, kitais bylos duomenimis ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, sprendžia, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie bendrijos valdymo organų rinkimą, bendrijos įstatų ir sprendimų dėl bendrijos valdymo organų išrinkimo neįregistravimą, nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Nors pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos patikrinimo aktas Nr. 6 bei valstybės įmonės „Registrų centras“ pateikti su bendrijos veikla susiję duomenys patvirtina, kad A. Ž. nėra bendrijos pirmininkas, jis nebuvo išrinktas, nes 2016 m. birželio 10 d. vykusio susirinkimo metu nebuvo kvorumo, o dokumentai dėl jo išrinkimo bendrijos pirmininku bei įstatai, valstybės įmonei „Registrų centras“ nėra pateikti, kas sudaro pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, tačiau teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad minimu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patikrinimo aktu (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 14–21), konstatuota, kad bendrijos įstatai įregistruoti 2005 m., 2016 m. birželio 10 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimas neįvyko, nes nesusidarė kvorumas, todėl 2016 m. gruodžio 16 d. buvo organizuotas balsavimas raštu, tačiau nėra galimybės nustatyti ar šie bendrijos pirmininko rinkimai teisėti. Tuo tarpu duomenų, kad paminėtas 2016 m. gruodžio 16 d. balsavimas raštu ir protokolas, kuriuo išrinktas bendrijos pirmininkas, būtų pripažinti neteisėtais teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra. Paminėtas 2016 m. gruodžio 16 d. protokolas, kuriuo išrinkti bendrijos valdymo organai, nėra įregistruotas valstybės įmonėje „Registrų centras“, visgi šiame kontekste pažymėtina, kad A. Ž. nurodė, kad bendrijos narių balsavimas raštu, kurio metu buvo renkami valdymo organai, vyko ir 2020 m. ir šios aplinkybės byloje nėra paneigtos, tuo tarpu duomenų, kad 2020 m. vykęs bendrijos narių balsavimas raštu, kurio metu buvo renkami valdymo organai, būtų neteisėtas, A. Ž. nebūtų išrinktas į valdymo organus, byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir T. L.. Skunde pareiškėja nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo išeita iš skundo ribų ir neatsakyta ar A. Ž. buvo teisėtas bendrijos pirmininkas, ar ne, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad ginčai, kilę dėl bendrijos valdymo organų ir visuotinio bendrijos narių susirinkimų sprendimų, įstatų teisėtumo ir pan., yra civilinio pobūdžio, tuo tarpu ANK nenumatyta galimybė administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui spręsti dėl paminėtų sprendimų pripažinimo (ne)teisėtais.

Byloje nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta A. Ž. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje požymių, kadangi elektra T. L. priklausančiame garaže buvo atjungta nustačius gedimus. T. L. buvo įteiktas naujas „Nuosavybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktas“, paaiškinta kokie elektros instaliacijos darbai turi būti atlikti jai priklausančiame garaže. Kadangi darbai neatlikti, mokestis už elektros pajungimą nesumokėtas, elektra į paminėtą garažą nepajungta (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 33–36). Pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie tai, kad 2016 m. birželio 10 d. neįvyko visuotinis narių susirinkimas ir dėl to A. Ž. nebuvo išrinktas bendrijos valdymo organu, taigi neturėjo teisės atjungti elektros, reikalauti sumokėti elektros pajungimo mokestį, pareiškėjos subjektyvus tam tikrų aplinkybių vertinimas, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, nesudaro pagrindo spręsti, kad šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai ir žinant šias aplinkybes būtų priimtas kitoks sprendimas bei atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Teismo vertinimu, T. L. nurodytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma nepatvirtina A. Ž. kaltės, pateikti duomenys byloje nesudaro pagrindo atnaujinti A. Ž. administracinio nusižengimo bylą

Šiame kontekste pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog būtent bendrija atsako už Objekto vidaus elektros tinklą, o Objekte elektros energiją apskaito vienas skaitiklis, įrengtas bendrijos Objekto vidaus elektros tinkle, tuo tarpu ginčus, kilusius tarp vartotojų, kurie eksploatuoja jų nuosavybėje esančius vidaus elektros tinklus, ne teismo tvarka sprendžia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Esant šioms aplinkybėms, 2023 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus sprendimas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. U. 2023 m. spalio 17 d. priimto sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) paliekamas nepakeistas, T. L. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsniu, 661 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nutaria:

2023 m. lapkričio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus sprendimą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. U. 2023 m. spalio 17 d. priimto sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir T. L. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.