Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutarties, kuria netenkintas S. M. skundas ir paliktas galioti Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2015-02-05 sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių byloje Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-14 nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. dėl to, kad jis 2012-05-01 apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) sklype keikėsi necenzūriniais žodžiais, girdint sodo kaimynams, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apylinkės teismo sprendimu, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, nuobauda S. M. nebuvo paskirta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 1 PK VPS) Prevencijos poskyrio 2015-02-05 sprendimu atsisakyta pradėti tyrimą dėl S. M. pareiškime išdėstytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, nesant tam pagrindo, nes S. M. pateikta Vilniaus II medicininės socialinės ekspertizės komisijos pažyma Nr. 73 yra išduota 2000-03-22, todėl laikoma, kad S. M. praleido ATPK 302¹⁹ str. numatytą vienerių metų terminą paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Be to, kaip matyti iš teismo 2012-06-14 bei 2013-11-28 nutarimų turinio, teismas, skirdamas nuobaudas, vertino nurodytą pažymą, atsižvelgė į tai, kad S. M. yra neįgalus, patyręs galvos traumą.

Motyvuojamoji dalis

S. M. skundas atmestinas.

Pažymėtina tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo institutas yra išimtinio pobūdžio, skirtas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, t.y. nustačius konkrečius įstatyme nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus. Administracinių teisės pažeidimo bylų atnaujinimą reglamentuoja ATPK XXIII2 skirsnis, kurio esmė yra ta, kad po nutarimo priėmimo ir įsiteisėjimo gali paaiškėti naujos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės, sprendžiant trauktino atsakomybėn asmens kaltę. Tokio teisinio reguliavimo būtinumą lemia ATPK 1 str. numatyti uždaviniai, teisingumo funkcijos įgyvendinimas bei ATPK 7 str. 2 d. įtvirtintas teisėtumo principas, nes administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris yra kaltas padaręs administracinį teisės pažeidimą, ir jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis. Todėl paaiškėjus aplinkybėms, kurios rodytų, jog asmuo patrauktas atsakomybėn nepagrįstai ar nepagrįstai tokio asmens atžvilgiu byla nutraukta, kodeksas numato galimybę atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, ATPK 302¹⁶ str. numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintos šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Savo ruožtu, ATPK 302¹⁷ str. įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo pagrindai. ATPK numatyta proceso atnaujinimo procedūra yra vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą.

Iš teismui pateikto S. M. skundo turinio seka, kad prašoma atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu, kadangi, S. M. teigimu, teismui, nagrinėjusiam jo atžvilgiu iškeltas administracinio teisės pažeidimo bylas, nebuvo pateikta Vilniaus II medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2000-03-22 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta apie S. M. (duomenys neskelbtini) patirtą sunkią galvos traumą ir su tuo kilusias pasekmes bei , minėta pažyma nesivadovaujant, priimti neteisėti procesiniai sprendimai administracinėse bylose.

Pagal ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p., procesas gali būti atnaujinamas, jei paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, priimant nutarimą ar nutartį, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą, negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Proceso atnaujinimo pagal ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. pagrindu yra laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuomet, kai tokios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos tokios bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių bylos nagrinėjimo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Tuo pačiu, nustatant, ar nauji įrodymai yra vertintini kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, svarbu tirti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės.

Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo bylose S. M. skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai aiškino bei taikė ATPK normas, atsižvelgė į visas tokio sprendimui priėmimui reikšmingas aplinkybes, jų visumą, ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą byloje. Tuo tarpu S. M. skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų, juo labiau neteikia pagrindo kitokio procesinio sprendimo priėmimui. Vien tai, kad S. M. nesutinka su padarytomis išvadomis, nėra pagrindas keisti skundžiamą teismo 2015-04-23 nutartį skunde nurodytais motyvais, pats S. M., teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo bylose, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nenurodo jokių esmingai naujų faktinių aplinkybių, galinčių nulemti kitokio sprendimo priėmimą.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis yra laikomos tik tos, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos teismui, nagrinėjant bylą teisme. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju matyti, kad, nors S. M. pateikė Vilniaus II Medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2000-03-22 išduotą pažymą dėl jo invalidumo, atspindinčią jo sveikatos būklę minimų administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo laikotarpiu, vienok, šis įrodymas nepatvirtina naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismui pateikti duomenys liudija, kad ne tik pats S. M. bylų nagrinėjimo teisme metu žinojo apie savo būklę, bet ir apie tai pats informavo teismą. Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, į jas buvo pateiktas ir S. M. neįgaliojo pažymėjimo nuorašas. Tuo tarpu apylinkės teismas vertinęs S. M. surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų pagal ATPK 174 str. pagrįstumą, procesinius sprendimus priėmė, ne tik atsižvelgęs į nagrinėjamose bylose nustatytų aplinkybių visumą, jas susiedamas į vieną loginę grandinę, bet ir vertindamas aplinkybes dėl S. M. nustatyto neįgalumo, jo patirtos galvos traumos ir dėl to kilusių pasekmių. Pareiškėjo skunde minimoje pažymoje nurodyti duomenys apie S. M. neįgalumą, jo patirtą traumą buvo konstatuoti prieš daugiau nei dešimt metų iki administracinių teisės pažeidimų padarymo ir jų nagrinėjimo apylinkės teisme, o joje esantys duomenys atspindėjo tik to laikotarpio jo sveikatos būklę, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Atsižvelgiant į nurodyta, teigtina, jog visos aplinkybės, susijusios su S. M. sveikatos būkle, t.y. jo patirta trauma ir kilusios pasekmės, iš esmės teismui buvo nurodytos ir žinomos, įvertintos administracinio teisės pažeidimo bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad S. M. nebuvo suvaržytos ATPK 272 str. jam suteiktos teisės teikti byloje paaiškinimus, dokumentus, susijusius su jo sveikatos būkle. Dėl šių priežasčių šią aplinkybę pripažinti naujai paaiškėjusia ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. prasme nėra teisinio pagrindo. S. M. nepateikė jokių naujų faktų ir aplinkybių, kurios teismui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylas jo atžvilgiu, nebuvo žinomos, jis tik deklaratyviai išdėsto savo įsitikinimą apie neteisingą jo veiksmų kvalifikavimą.

Sutiktina ir su teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra suėjęs įstatymo numatytas terminas prašyti atnaujinti administracinio teisės pažeidimų bylų procesą, remiantis Vilniaus II medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduota 2000-03-22 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal ATPK 302¹⁹ str. 1 d. numatyta, kad asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (ATPK 302¹⁷ str. 1d. 1-4 p.) organui (pareigūnui), kurio sprendimu buvo pradėta byla, ne vėliau kaip per vienus metus nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, S. M. naujai paaiškėjusią aplinkybę aiškina tai, kad, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, teismui nebuvo pateikta minėta pažyma ir nesivadovauta joje esančiais duomenimis. Tuo tarpu, iš teismui pateiktų duomenų akivaizdu, kad administracines teisės pažeidimų bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nagrinėjant apylinkės teisme, minėtoje pažymoje esantys duomenys apie apelianto sveikatos būklę jam buvo žinomi ne tik nuo jo neįgalumo lygio nustatymo, bet tuo pačiu jam pačiam apie tai informuojant ir patį teismą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad S. M., pateikdamas tokio pobūdžio prašymą, ATPK 302¹⁹ str. 1 d. numatytą terminą praleido.

S. M. apygardos teismui pateiktame skunde, taip pat nurodė, kad nei sprendimą priėmęs tyrėjas, nei apylinkės teismas, nagrinėjęs jo skundą dėl šio procesinio sprendimo, nevertino administracinio teisės pažeidimo byloje (duomenys neskelbtini) liudytojų duotų parodymų neteisingumo, nes pastarieji, duodami parodymus teisme, buvo suinteresuoti šios bylos baigtimi. Pažymėtina, kad, nagrinėjant tokio pobūdžio prašymus, yra vertinamos tik tos aplinkybės, kurios aiškinamos kaip naujai paaiškėjusios, ką teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir apylinkės teismas. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamą 2013-11-28 procesinį sprendimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas ir apeliacinės instancijos teisme, liudytojų duotų parodymų prieštaringumo ir nepatikimumo, taip pat jų neatitikimo kitiems bylos duomenims nenustatė. Teismui nebuvo pateikta ir jokių neabejotinų duomenų, tuo pačiu ir šių asmenų pagrindu priimtų kokių nors įsiteisėjusių procesinių sprendimų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad jie teikė melagingus parodymus byloje, bei tuo pagrindu administracinės bylos procesą atnaujinti (ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 1 p.). Taip pat priešingai nei nurodoma skunde, tiek sprendimą priėmęs tyrėjas, tiek apylinkės teismas, pagrįstai nepasisakė dėl skundo argumentų, susijusių su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, kadangi tai nėra proceso dėl bylos atnaujinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dalykas. S. M., manydamas, kad antstolis veikė jo atžvilgiu neteisėtai, galėjo pasinaudoti jam įstatymo suteiktomis teisėmis tokius antstolio veiksmus skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Gi antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą, teisėtumo vertinimas nėra nei institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą, nei teismo, vertinusio tokio procesinio sprendimo priėmimo pagrįstumą, nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutartį nepakeistą ir S. M. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.