Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. M., jo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. M. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015-02-05 sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Nr. 10-IL-3023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-14 nutarimu buvo pripažintas kaltu dėl LR ATPK 174 str. numatyto pažeidimo, t.y., dėl to, kad jis 2012-05-01 apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), sklype keikėsi necenzūriniais žodžiais, girdint sodo kaimynams, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pritaikius LR ATPK 30¹ str. nuostatas nuobauda jam nebuvo paskirta.

S. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nutarimu buvo pripažintas kaltu dėl LR ATPK 174 str. numatyto pažeidimo, t.y. dėl to, kad jis 2013-06-24 apie 09.00 val. viešoje vietoje-sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), keikė kaimyną A. V. necenzūriniais žodžiais, girdint sodo kaimynams, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir jam paskirta 100 Lt dydžio bauda.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio įgaliotas pareigūnas LR ATPK 302²⁰ str. 2 d. numatyta tvarka išnagrinėjęs S. M. prašymą dėl bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, 2015-02-05 nutarimu atsisakė pradėti tyrimą tuo pagrindu, kad pareiškėjo pateikta Vilniaus II medicininės socialinės ekspertizės komisijos pažyma Nr. 73 yra išduota 2000-03-22, todėl S. M. praleido LR ATPK 302¹⁹ str. numatytą vienerių metų terminą paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Be to, kaip matyti iš teismo 2012-06-14 bei 2013-11-28 nutarimų turinio, teismas skirdamas nuobaudas atsižvelgė į tai, kad S. M. yra neįgalus, patyręs galvos traumą, taigi teismui buvo pateikta nurodyta pažyma ir teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, į ją atsižvelgė.

S. M. padavė skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015-02-05 sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą, nurodydamas, kad sprendimą priėmęs tyrėjas M. Zinkevičius savo sprendimą priėmė remdamasis nuogirdomis, prielaidomis ir spėlionėmis. Jis nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-06-14 ir 2013-11-28 nutarimai pagal LR ATPK 174 str. buvo priimti neteisingai, kadangi teismai netenkino jo prašymų išreikalauti Vilniaus II medicininės socialinės ekspertizės komisijos pažymą dėl jo invalidumo ir priimdami šiuos nutarimus nesirėmė šiuo dokumentu, iš kurio matyti, kad jis yra sunkus ligonis, patyręs galvos smegenų traumą. Minėtame dokumente nurodyta, kad jis “tapo irzlus, dirglus, astenizuotas, neaiški kalba, nenuoseklus mąstymas, neproduktyvus dėmesys, ryškiai pažemėjo intelektas, atmintis – progresavo, psichoorganinis sindromas, dėl to MSĮ komisija 1991-03-27 (aktas Nr. 944) pripažino S. M. 2 (antros) grupės invalidu”. Dėl tokių buvusios galvos smegenų traumos pasekmių sodo kaimynas A. V. 2013-06-24 apie 9.00 val. nesuprato pareiškėjo kalbos, kai jis jam iš maždaug 90 m atstumo kalbėjo garsiai apie dobilus, augančius sklype ir ten pat esančią šiukšlių krūvą. A. jo neaiškią kalbą suprato, kad jį vadina debilu ir kolioja “kurva” ir parašė pareiškimą, kad neva jį kolioja. Kadangi jam labai sunku kalbėti, jo nesupranta ir kiti žmonės. Teismo posėdžio metu liudytojai O. N. ir sodų bendrijos pirmininkas prieš jį liudijo neteisingai (O. N. dėl to, kad nori, kad pareiškėjas savo sklypą užleistų anūkams, o pirmininko įvykio vietoje nebuvo), o tyrėjas M. Zinkevičius to nevertino. Tyrėjas M. Zinkevičius neteisingai nenagrinėjo jo išdėstytų teiginių dėl antstolės darbo, nes kaip tik antstoliai jam ir padarė didžiulę žalą. Jis pats 2014-06-10 sumokėjo teismo jam paskirtą 100 Lt baudą, o antstoliai išskaičiavo baudą iš jo dar kartą ir paskyrė sau atlygį už neatliktus darbus, iš viso be pagrindo išskaičiavo iš jo 390,92 Lt. Tyrėjas M. Zinkevičius neteisingai nematė reikalo tirti antstolės neteisingų veiksmų. Prašo atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, panaikinti ankstesnius teismo (2012-06-14 ir 2013-11-28) nutarimus, priteisti jam neteisėtai išskaičiuotus 490,92 Lt, priimti naują nutarimą, vadovaujantis gydytojų ekspertų išvadomis, sudaryti taikos sutartį su sodo kaimynu A. V..

Posėdžio metu S. M. skundą palaikė ir paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį jam buvo surašytas administracinis protokolas. Jis kaip tik buvo sirgęs, gulėjo ligoninėje, po to jį iškvietė ir pasakė: „sėdėk kaip runkelis, ir aš tau bylą sukursiu, nes man kitaip pinigų nemokės“. Jis tada labai blogai jautėsi ir jam skyrė bylą. Jis labai blogai kalba, jis kaimynui sakė „krūva“, o jis išgirdo „kurva“, jis kalbėjo apie dobilus, o kaimynas kažką kita išgirdo. Po to jį padavė antstoliams, kurie išskaičiavo iš jo pinigus. Antstolis ieškojo jo darboviečių, tikrino jo sąskaitas, nors jis gauna pinigus tik iš Sodros, neturi pinigų. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad teismas neturėjo išrašo apie jo sveikatą, kad jis sunkiai kalba, sunkiai vaikščioja, jam yra blogai su smegenimis. Gydytoja parašė, kad jis blogai kalba, jį pykina, jis negali šnekėti telefonu. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant sprendimą, jis pats tos pažymos dar neturėjo, tą priedą gavo ne per seniausiai. Jis prašė teismo išreikalauti tą priedą, bet jo byloje nebuvo, teismas jo nepareikalavo. Dar naujos aplinkybės, kad antstoliai siuntė jam pranešimus, bet jis nieko negavo, po to paskelbė pranešimą internete. Jis internetu nesinaudoja, čia melas yra. Sprendimas negeras, nes iš jo išskaičiavo pinigus. Baudą jis sumokėjo, antstoliui rodė kvitą, bet jis nieko nesakė, neteisėtai išskaičiavo iš jo apie 500 Lt. Teismo nutarimus jis skundė, bet advokato neturėjo. Jam teismas rašė, kad pašalintų trūkumus, bet jis nesugebėjo to padaryti be advokatų.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė atstovaujamojo reikalavimus. Buvo pateikta Vilniaus II medicininės komisijos išvada dėl invalidumo, kurioje yra konstatuotos svarbios aplinkybės, kad S. M. patyrė sunkią galvos smegenų traumą, jam lūžo galvos kaulai, išsiliejo kraujas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu, 1991 m. jo sveikata pablogėjo, jis negalėjo dirbti, tapo irzlus, nerišli kalba, nenuoseklus mąstymas. Galbūt duodant paaiškinimus kaimynai ir policijos pareigūnai nesupranta jo išsakytų minčių.

Institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato atstovas, būdamas informuotas apie teismo posėdį, į jį neatvyko, todėl skundas nagrinėjamas jam nedalyvaujat.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23² skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas. 2012-07-05 įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-06-14 nutarimui, bei Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2014-01-15 nutartį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nutarimo, S. M. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9.-2827-111/2012 bei A2.9.-10604-929/2013 buvo užbaigtos. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, t. y. esant konkretiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalyje išvardintiems pagrindams. Šių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepagrindžia įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, procesas negali būti atnaujintas (ATPK 302²⁰ str. 1, 2 d.).

ATPK 302²⁰ straipsnis numato, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių organui (pareigūnui), kurio sprendimu ta byla buvo pradėta. Šis organas (pareigūnas), kai yra pagrindas manyti, kad gali būti bent viena iš šio kodekso 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Organas (pareigūnas), išnagrinėjęs šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą prašymą ir neradęs pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą.

ATPK 302¹⁷ str. 1 d. numato, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu yra šie pagrindai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nutarimu ar nutartimi nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nutarimas ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą, teisėjai ar pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, tirdami administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas; 4) paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

S. M. prašė atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylas Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kuris numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (LVAT nutartys Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (LVAT nutartys Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010). Be to, vertinant ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (LVAT nutartis Nr. P662-80/2010).

Kaip matyti iš S. M. prašymo atnaujinti bylas ir jo skundo, esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe jis laiko Vilniaus II medicinės socialinės ekspertizės komisijos 2000-03-22 pažymą Nr. 73, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas 1969 m. autoavarijos metu patyrė sunkią galvos smegenų traumą – lūžo galvos kaulai, išsiliejo kraujas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu. Kurį laiką buvo be sąmonės. 1989-10-30 apžiūrėtas MSE komisijoje. Dėl psichoorganinio sindromo po sunkios galvos smegenų traumos su kairės pusės hemisindormu (galūnių funkcijų sutrikimu), dėl bendro silpnumo pripažintas 3 grupės invalidu. Invalidumo priežastis – bendras susirgimas (medicininės socialinės ekspertizės aktas Nr. 2969). 1991 m. sveikata pablogėjo. Nebegalėjo dirbti. Išryškėjo emocijų labilumas. Tapo irzlus, dirglus, astenizuotas: neaiški kalba, nenuoseklus mąstymas, neproduktyvus, dėmesys ryškiai pažemėjo, intelektas, atmintis progresavo psichoorganinis sindromas. S. M., būdamas 3 grupės invalidu, nukreiptas į MSEK priešlaikiniam sveikatos patikrinimui. 1991-03-27 MSE komisija pripažino (aktas Nr. 944) S. M. 2 grupės invalidu. (b.l. 12) jo teigimu, nutarimus priėmę teismai šios pažymos neturėjo ir ja nesivadovavo. Teismas pripažįsta, kad tyrėjas M. Zinkevičius nepagrįstai sprendime įrašė, kad būtent šis konkretus dokumentas buvo pateiktas S. M. bylas nagrinėjusiam teismui, nes būtent ši pažyma teismui pateikta nebuvo, tačiau bent jau dalis joje užfiksuotų duomenų apie S. M. sveikatą teismui buvo žinoma.

Naujai paaiškėjusios aplinkybės tai tos, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos teismui nagrinėjant bylą teisme. Teismas vertina, kad naujai pateiktas S. M. įrodymas nepriskirtinas tai duomenų grupei, kuri negalėjo būti žinoma teismui bylos nagrinėjimo metu. Minėta pažyma apie pareiškėjo medicininius duomenis yra išduota 2000-03-22, atspindi to laikotarpio jo sveikatos duomenis. Apie savo sveikatos būklę S. M. bylų nagrinėjimo metu žinojo, nes MSEK vertinimo pagrindu jam buvo išduodami neįgaliojo pažymėjimai. Minėtoje pažymoje yra seni duomenys, konstatuoti prieš daugiau nei dešimt metų iki administracinių teisės pažeidimų padarymo ir bylų nagrinėjimo, joje nurodyti pareiškėjo sveikatos būklės duomenys neaktualūs, galėjo kisti. Administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. A2.9.-2827-576/2012 bei A2.9.-10604-929/2013 buvo pateiktas S. M. neįgaliojo pažymėjimo Nr. 016381 nuorašas (b.l. 6, 10), kuriame nurodyta, kad jam 2009-03-02 neterminuotai buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Be to, S. M. nagrinėjant abi bylas, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teismo posėdžiuose nurodė, kad jam buvo sunkiai sužalota galva, suskeldėjo kaukolės kaulai, išsiliejo kraujas į smegenis, paralyžiavo kairę pusę (b.l. 8, 13-18). Nagrinėjant bylą Nr. A2.9.-10604-929/2013 jis nurodė teismui aplinkybę, kad dėl galvos traumos jam yra sutrikusi kalbos funkcija, dėl to jis kalbėjo neaiškiai, kaimynai jį ne taip suprato (b.l. 18, 38), tą patį nurodė ir apeliaciniame skunde, todėl sprendžiant, ar yra pažeidimo sudėtis jo veikoje, ši aplinkybė buvo vertinama tiek pirmos instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo.

Be to, teismas nenustatė jokių kliūčių, dėl kurių šis įrodymas (2000-03-22 pažyma) negalėjo būti pateiktas teismui anksčiau bylos nagrinėjimo metu. S. M. galėjo naudotis savo LR ATPK 272 str. 1 d. numatyta teise ir teikti teismui bet kokius medicininius duomenis apie jo sveikatos būklę, tarp jų ir nurodytą pažymą ar bet kokį kitą medicininį dokumentą su analogiškais jo sveikatos duomenimis. Nors savo skunde jis nurodė, kad teismas netenkino jo prašymo išreikalauti šią pažymą, tačiau nei viename teismo posėdyje nėra užfiksuota jo prašymų išreikalauti kokius nors medicininius duomenis, tokių prašymų nepateikta ir rašytine forma.

LR ATPK 302¹⁹ str. 1 d. nustatyta, jog asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) organui (pareigūnui), kurio sprendimu buvo pradėta byla, ne vėliau kaip per vienus metus nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šias aplinkybes. Kadangi minėtoje Vilniaus II medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2000-03-22 pažymoje Nr. 73 nurodyti S. M. sveikatos būklės duomenys pastarajam žinomi jau nuo jo neįgalumo lygio nustatymo, ką įrodo tai, kad jis ne vieną kartą nagrinėjant bylą pabrėžė apie savo kalbos funkcijos sutrikimą, teismas sutinka su Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 1 PK skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad jau yra praėjęs terminas prašyti atnaujinti bylą Vilniaus II medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2000-03-22 pažymos Nr. 73 pagrindu, ir ji niekaip negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe. Jokių kitų aplinkybių, kurios atitiktų ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus S. M. nenurodė.

Pareiškėjas skunde nurodo kad sprendimą priėmęs tyrėjas nevertino administracinio teisės pažeidimo bylose apklaustų liudytojų O. N. bei A. A. paaiškinimų teisingumo. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2013-11-28 nutarimą, jau įvertino apklaustų liudytojų parodymų patikimumą, jų prieštaringumą ar atitikimą kitiems bylos duomenimis. Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, vertinamos tik aplinkybės, kurios traktuojamos kaip naujai paaiškėjusios, ir jų reikšmė duomenų visumoje, o seni bylų duomenys nėra iš naujo vertinami. Todėl tyrėjas M. Zinkevičius priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai nevertino byloje apklaustų liudytojų O. N. bei A. A. parodymų ar paaiškinimų patikimumo. Jie buvo įvertinti nutarimą priėmusio teismo, bei apeliacine tvarka bylą nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo, kuris priešingai nei teigė pareiškėjas nagrinėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-28 nutarimo pagrįstumo. LR ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinama tik, jei liudytojų parodymų melagingumas ar kitų įrodymų, kuriais paremtas nutarimas ar nutartis, yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nutarimu ar nutartimi. Duomenų apie tokių procesinių dokumentų dėl liudytojų O. N. ar A. A. paaiškinimų melagingumo ar kitokių byloje ištirtų įrodymų netikrumo pateikta nėra.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sprendimą priėmęs tyrėjas neteisėtai nevertino antstolio veiksmų, vykdant 2013-11-28 nutarimu jam paskirtos 100 Lt baudos išieškojimą. Teismas sutinka su tyrėjo sprendime nurodytu teiginiu, kad antstolio išieškojimo veiksmai nėra proceso dėl bylos atnaujinimo esant naujai paaiškėjusioms aplinkybėms dalykas. Jei pareiškėjas laiko, kad antstolis, vykdydamas pareiškėjui paskirtos baudos išieškojimą pažeidė teisės aktų reikalavimus ir neteisingai vykdė išieškojimą, jis turi teisę juos skųsti CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka arba, jeigu patyrė žalos, kreiptis į teismą su ieškiniu. Antstolio veiksmų vykdant išieškojimą teisėtumo vertinimas nėra nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios ar administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos jurisdikcijoje.

Teismas konstatuoja, kad pagrindų pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra, todėl pagrindo naikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2015-02-05 sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą Nr. 10-IL-3023, nėra. Vadovaujantis išdėstytu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2015-02-05 sprendimas paliekamas galioti, o S. M. pateiktas skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁷ str. 1 d. .4 punktu, 302²⁰ str. 1, 2 ir 3 d.,

nutarė:

netenkinti pareiškėjo S. M. skundo ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2015-02-05 sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą byloje Nr. 10-IL-3023.

Dėl nutarties per 7 dienas gali būti paduotas atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.