- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-1539-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05326-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- D. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui D. Š. dėl tėvystės pripažinimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. K. ieškinyje teismo prašė nustatyti, kad atsakovas D. Š. yra G. K. tėvas, palikti G. K. motinos pavardę, nustatyti G. K. gyvenamąją vietą su jo motina ieškove A. K. iki jo pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo į teismą dienos iki G. K. pilnametystės, išlaikymą mokant į ieškovės A. K. sąskaitą AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priteistą sumą indeksuojant atsižvelgiant į teisės aktų nustatytą minimalią mėnesinę algą, nustatant ieškovei uzufruktą į šias lėšas, priteisti iš atsakovo 1 650 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos, priteistą įsiskolinimą mokant į A. K. sąskaitą, nustatant ieškovei uzufruktą į šias lėšas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. vasario 15 d. gimė ieškovės ir atsakovo sūnus G. K., apie sūnaus gimimą ji informavo atsakovą, tačiau atsakovas sūnaus neaplankė ir prie išlaikymo neprisideda. Ieškovės paskaičiavimu, išlaidos vaiko poreikiams per mėnesį sudaro apie 400 Eur. Kadangi mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą ir abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus bei teikti bent pusės minimalios algos dydžio išlaikymą, prašė priteisti iš atsakovo 190 Eur išlaikymą. Taip pat nurodė, jog atsakovas po bylos iškėlimo pervedė į ieškovės sąskaitą 800 Eur, todėl sumažino išlaikymo įsiskolinimą ir prašė priteisti iš atsakovo 850 Eur išlaikymo įsiskolinimą.Atsakovas D. Š. atsiliepime į ieškovės ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra per didelė, neatitinka atsakovo turtinės padėties, nes atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, nekilnojamojo turto neturi, yra sukūręs kitą šeimą, laukiasi vaiko. Atsakovas sutiko mokėti po 120 Eur išlaikymą kas mėnesį, o ateityje išlaikymo sumą didinti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad atsakovas D. Š. yra G. K. tėvas, nustatė nepilnamečio G. K. gyvenamąją vietą su ieškove A. K., paliko G. K. motinos A. K. pavardę, priteisė iš atsakovo D. Š. išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. K. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos (2016-11-18) iki jo pilnametystės, išlaikymą mokant į ieškovės A. K. sąskaitą AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo D. Š. nepilnamečiam sūnui G. K. 550 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-02-15 iki patikslinto ieškinio padavimo 2016-11-18, paskyrė ieškovę A. K. priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, kitoje dalyje ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė, priteisė iš atsakovo D. Š. ieškovei A. K. 337 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 95 Eur žyminį mokestį ir 7,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės paskaičiavimus nepilnamečio sūnaus G. K. poreikiams pilnai patenkinti per mėnesį yra reikalinga 400 Eur suma. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo pusę minimalios mėnesinės algos, t. y. 190 Eur, motyvuodama tuo, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė šiuo metu nedirba, gauna apie 870 Eur motinystės pašalpą, registruotino kilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovas pateikė dokumentus, kad yra vedęs, kartu su sutuoktine augina jos sūnų, turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui, dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“, atlyginimas apie 800 Eur. Šių duomenų analizė teismui leido daryti išvadą, jog sprendimo priėmimo metu ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra maždaug vienoda.Nors atsakovas nesutiko, kad vaikui reikalingos ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo išlaidos, tačiau vaiko poreikių paskaičiavimo nepateikė ir mažesnių vaiko poreikių neįrodė. Todėl teismas vertino, jog ieškovė teisingai nurodė vaiko poreikius ir jiems tenkinti buvusias išlaidas. Tačiau akivaizdu, kad dalis poreikių buvo trumpalaikio pobūdžio, todėl teismas sprendė, kad šalių sūnaus būtiniesiems poreikiams tenkinti vidutinė pakankama suma yra 300 Eur.Teismas, įvertindamas proporcingumą tarp atsakovo (tėvo) turtinės padėties ir nepilnamečio sūnaus poreikių, konstatavo, kad atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo dalis yra 150 Eur, nes tarp bylos šalių turtinės padėties nėra tokio turtinės padėties skirtumo, kuris leistų nukrypti nuo proporcingo išlaikymo vaikui teikimo.Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesius iki patikslinto ieškinio padavimo dienos: po 175 Eur sumą per mėnesį už kovo, balandžio, gegužės, ir birželio mėn. ir po 190 Eur sumą per mėn. už liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn., iš viso 1 650 Eur. Teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad atsakovas pervedė 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 850 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintas iš dalies, atėmus atsakovo sumokėtus 800 Eur, iš atsakovo priteisiant 550 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą už 9 mėnesius iki patikslinto ieškinio pareiškimo dienos.Teismas taip pat nurodė, kad bylinėjimosi metu ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 82 Eur žyminį mokestį, 330 Eur už DNR ekspertizės atlikimą, iš viso 412 Eur. Ieškovės atstovas posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo išlaidas už advokato paslaugas, tačiau ieškovė duomenų apie byloje turėtas atstovavimo išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (81,82 procentai), teismas sprendė, jog iš atsakovo ieškovei priteistina 337 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria patikslintas ieškinys buvo atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo D. Š. išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. K. po 190 Eurus (po ½ minimalios mėnesinės algos) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki G. K. pilnametystės, išlaikymą mokant į ieškovės A. K. sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priteistą sumą indeksuojant atsižvelgiant į teisės aktų nustatytą minimalią mėnesinę algą, išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant ieškovę A. K., priteisti iš atsakovo D. Š. 850 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos, priteistą įsiskolinimą mokant į A. K. sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant A. K., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalingas lėšas bei jų dydį, nepagrįstai sprendė, kad šalių sūnaus būtiniems poreikiams tenkinti vidutinė pakankama suma yra 300 Eur, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš atsakovo per mažą 150 Eur dydžio išlaikymą, kuris negali užtikrinti minimalių būtinų vaiko poreikių.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad mažesnis nei 1 MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo būtų pagrindas nukrypti nuo suformuoto orientacinio kriterijaus. Priešingai, teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, jog atsakovas serga ar yra netekęs darbingumo, nors atsakovas nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, yra sukūręs kitą šeimą, žmona laukiasi vaiko, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Ieškovė teismui pateiktais rašytiniais įrodymais įrodė, kad mažamečio sūnaus visapusiškam vystymuisi, deramų vaikui augti sveikam sąlygų sudarymui yra būtina mėnesiui netgi didesnė nei 1 MMA dydžio suma (405,87 Eur per mėnesį), o atsakovas vaiko poreikių paskaičiavimo nepateikė ir mažesnių vaiko poreikių neįrodė, taip pat nepagrindė, jog jo pajamos neleidžia jam teikti prašomų 190 Eur vaiko išlaikymui.Teismas neįvertino, ar priteista iš atsakovo 150 Eur suma yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti ir ar bus galimybė tenkinti ne tik būtinuosius jo poreikius, bet ir užtikrinti vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgius, lavinti vaiko gabumus. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškovės pagrįstas vaiko poreikių paskaičiavimas buvo sumažintas iki 300 Eur sumos, ir tik nurodė, jog ieškovės nurodyti kai kurie vaiko poreikiai yra laikino pobūdžio, nedetalizuojant, kuriuos būtent vaiko poreikius teismas vertina kaip laikino pobūdžio. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovės prašomas išlaikymo dydis turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas ir į ateitį. Teismo priteista iš atsakovo vaiko išlaikymo suma pagal pateiktą poreikių lentelę negali užtikrinti būtinųjų vaiko poreikių šiai dienai, o ką jau kalbėti apie vaiko poreikius, kuriuos reikės užtikrinti jam kiekvieną dieną augant. Akivaizdu, jog teismas tokiu sprendimu pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymąsi, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą.Teismas, vertindamas vaiko poreikius, neatsižvelgė, jog sūnaus gyvenamoji vieta yra su ieškove, todėl būtent ieškovei, su kuria gyvena sūnus, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, be to, gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Akivaizdu, jog tokiu teismo sprendimu visa našta dėl vaiko išlaikymo tiek šiuo metu, tiek ateityje yra permetama ieškovei, kas pažeidžia tėvų valdžios lygybės principą.Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo prisidėjimas prie sutuoktinės vaiko išlaikymo vertintinas kaip pagrindas mažinti priteistiną išlaikymą atsakovo vaikui. Atsakovas neturi pareigos prisidėti prie sutuoktinės vaiko iš pirmosios santuokos išlaikymo, nes minėtą vaiką privalo išlaikyti jo tėvai.Teismas, priteisdamas vaiko išlaikymo įsiskolinimą, nepagrįstai vadovavosi savo neteisėtu ir nepagrįstu sprendimu, kad vaikui pakankama išlaikymo suma per mėnesį yra 300 Eur, todėl atsakovo įsiskolinimą paskaičiavo atitinkamai vadovaudamasis šia suma.Teismas nurodė, jog ieškovės atstovas posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo išlaidas už advokato paslaugas, tačiau ieškovė duomenų apie byloje turėtas atstovavimo išlaidas nepateikė. Ieškovę atstovavo keli atstovai ir bylinėjimosi išlaidos nebuvo pateiktos dėl to, kad ji nežinojo, jog iš pradžių ją atstovaujanti atstovė nebuvo pateikusi dokumentų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme pagal prie apeliacinio skundo pridedamus dokumentus.Atsakovas D. Š. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad šalių nepilnametis vaikas neturi specialių poreikių, todėl būtiniesiems vaiko poreikiams teismo nustatyta pinigų suma yra pagrįsta ir logiška. Be to, išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Atsakovui gimė duktė A. Š., todėl atsakovas įgijo pareigą lygiateisiškai išlaikyti ir kitą savo mažametį vaiką. Atsakovas turi sutuoktinę R. Š. ir augina jos mažametį vaiką iš pirmos santuokos, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, nekilnojamojo turto neturi. Įvertinus visas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą ir teisingą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovas pažymi, kad jis atsisakė reikalauti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės. Tuo tarpu ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių nepagrindė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, argumentuodama tuo, jog ją atstovavo keli atstovai ir atstovai nepateikė šių duomenų. CPK imperatyviai yra nurodyta iki kokio momento ir kokia forma privalo būti pateikti įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė naudojosi net dviejų kvalifikuotų teisininkų pagalbą, todėl privalėjo tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka naudotis savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės A. K. ir atsakovo D. Š. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – sąskaitas už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymus, 2017 m. gegužės 8 d. gimimo įrašą, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovės A. K. apeliacinio skundo ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, šalys turėjo galimybę susipažinti su minėtais įrodymais ir pareikšti savo nuomonę dėl jų, be to, ginčas byloje kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatyto. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimą, aiškinimo ir taikymo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs nepilnamečio šalių vaiko poreikių mastą ir įvertinęs šalių turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo D. Š. išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. K. periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį ir 550 Eur išlaikymo įsiskolinimą.Apeliantė (ieškovė) A. K., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su vaiko poreikiais ir šalių turtine padėtimi, dėl ko netinkamai nustatė šalių nepilnamečio vaiko poreikių apimtį ir jiems tenkinti būtiną išlaikymo dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vertinimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo D. Š. išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. K. periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį. Tačiau apeliantė (ieškovė) A. K. su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalingas lėšas bei jų dydį ir nepagrįstai konstatavo, kad šalių sūnaus būtiniems poreikiams patenkinti pakankama suma yra 300 Eur per mėnesį. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).Šiuo atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo D. Š. išlaikymo jo nepilnamečiam sūnui dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, taip pat vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas ir turimą turtą (ieškovė gauna 874,38 Eur motinystės pašalpą, registruoto nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotų transporto priemonių nėra, atsakovas yra vedęs, turi kitą išlaikytinį – 2017 m. gegužės 4 d. gimusią dukrą, jo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra, atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui, dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“, vidutinis atlyginimas – 742,72 Eur), atsižvelgęs į nedidelį vaiko amžių (vieneri metai), į tai, kad jis neturi specialiųjų poreikių, konstatavo, jog vaiko išlaikymui per mėnesį abu tėvai turėtų skirti 300 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Nors ieškovė A. K. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 405,87 Eur suma (tam pagrįsti ieškovė pateikė vieno mėnesio vaiko poreikių paskaičiavimus (lentelę), pirkimo kvitus), tačiau visos minėtos sumos reikalingumo būtinų vaiko poreikių patenkinimui ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės byloje pateikti pirkimo kvitai gali būti vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar konkrečios maisto ir pramoninės prekės buvo pirktos būtent šalių nepilnamečiam vaikui ir kas už šias prekes atsiskaitė. Be to, neracionalu būtų manyti, jog apskaičiavus per mėnesį sukauptus kvitus bus nustatyti tikrieji vaiko poreikiai, kadangi tai būtų tik momentinis vertinimas, t. y. kai kurios pirktos prekės, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra trumpalaikio (vienkartinio) pobūdžio ir nėra perkamos kas mėnesį (pvz., žaislinis supamasis šuniukas – 59,40 Eur, VšĮ „Žongliravimas“ – 35 Eur, paplūdimio rinkiniai, naktipuodis, gertuvė, puodelis, čiulptukas ir pan.). Kiekvieną mėnesį taip pat nėra perkamos ir tokios prekės, kaip žuvų taukai, šampūnas, maitinamasis aliejus, ekologiškas skystas vaikų drabužių skalbiklis, ekologiškas indų ploviklis. Minėtų prekių turėtų užtekti ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui. Be to, ieškovės apskaičiuotų išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį suma netiksli dar ir dėl to, kad kai kurios iš ieškovės nurodomų išlaidų vaiko išlaikymui poreikių lentelėje kartojasi/nurodomos po keletą kartų skirtingose eilutėse, taip nepagrįstai padidinant per mėnesį vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų dydį (pvz., smėlinukai – 12 vnt., pirštinės – 7 vnt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejotina, ar ieškovė kiekvieną mėnesį šalių nepilnamečiam vaikui perka po 12 vnt. naujų smėlinukų ir 7 vnt. naujų pirštinių.Įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiam vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (nuo 2016 m. liepos 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis yra 380 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jis gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis minėtu kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Todėl apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priteisė mažesnį nei 1 MMA išlaikymą, nors byloje nenustatyta, kad tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Ieškovė pagal finansines galimybes gal ir pajėgi skirti vaiko išlaikymui jos nurodytą sumą (405,87 Eur) ir ji turi tokią teisę, tačiau sprendžiant dėl išlaikymo turi būti vertinami protingi vaiko poreikiai, kadangi abiejų tėvų galimybės prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo gali būti nevienodos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Atsižvelgiant į nuodytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išlaidų dydis, skirtas šalių nepilnamečio sūnus išlaikymui, yra mažesnis, nei nurodo ieškovė, t. y. šalių nepilnamečio sūnaus poreikius realiai atitinka mažesnė nei pusės MMA dydžio suma – 300 Eur per mėnesį. Tokia suma, teismo nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra visiškai pakankama vienerių metų vaiko išlaikymui.Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi apeliantė (ieškovė) A. K. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, be to, gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Tačiau, pažymėtina, jog nors šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, tai nesuponuoja išvados, jog dėl šios priežasties iš atsakovo turėtų būti priteista didesnė išlaikymo dalis (perkelta didesnė vaiko išlaikymo našta). Kaip jau minėta, vertinant tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų. Šiuo atveju ieškovė A. K. kitų išlaikytinių neturi (byloje tokių duomenų nėra), o atsakovas yra sukūręs naują šeimą ir turi dar vieną išlaikytinį (dukrą), kurią taip pat privalo išlaikyti. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo.Apeliantė (ieškovė) A. K. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo prisidėjimą prie sutuoktinės vaiko išlaikymo vertino kaip pagrindą mažinti priteistiną išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas aplinkybę dėl atsakovo prisidėjimo prie sutuoktinės vaiko išlaikymo paminėjo tik kaip atsakovo D. Š. įrodinėjamą faktą (iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų), tačiau, vertindamas priteistino šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, nenurodė, kad atsižvelgia į šią aplinkybę, kaip nulemiančią atsakovo turtinę padėtį, t. y. kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Atsakovas šiuo atveju neturi pareigos prisidėti prie sutuoktinės vaiko iš pirmosios santuokos išlaikymo, nes minėtą vaiką privalo išlaikyti jo biologiniai tėvai.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo vaikui 9 mėnesius iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, todėl, įvertinęs atsakovo jau sumokėtą išlaikymo įsiskolinimo dalį (800 Eur) ir tai, jog teismas iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį, priteisė iš atsakovo 550 Eur išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 straipsnis).Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo D. Š. išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį ir toks išlaikymo dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisingas bei pakankamas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, ieškovė neįrodė, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti buvo reikalinga didesnė nei priteista išlaikymo suma, darytina išvada, jog nėra pagrindo padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.Nagrinėjamu atveju ieškovę A. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atstovavo advokato padėjėja I. Š. ir advokatas G. D.. Ieškovės A. K. atstovas advokatas G. D. teismo posėdžio metu pareiškė prašymą priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas išlaidas už advokato paslaugas, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tokio prašymo netenkino, kadangi byloje jokių duomenų apie ieškovės turėtas atstovavimo išlaidas nepateikta. Apeliantė (ieškovė) A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad ją atstovavo keli atstovai ir bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti dėl to, kad ji nežinojo, jog iš pradžių ją atstovavusi atstovė jų nebuvo pateikusi. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme pagal prie apeliacinio skundo pridedamus dokumentus.Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį prašymą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, svarbu, kad tai būtų padaryta iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).Šiuo atveju ieškovė A. K. bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, įrodymai pateikti tik kartu su apeliaciniu skundu, jokių objektyvių aplinkybių, įrodančių, kad ji neturėjo galimybės pateikti išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, byloje nėra. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ją atstovavo keli atstovai ir ji nežinojo, jog iš pradžių ją atstovavusi atstovė nebuvo pateikusi dokumentų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas, nelaikytina reikšminga, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė naudojosi dviejų kvalifikuotų teisininkų pagalba, todėl privalėjo tinkamai ir įstatymų nustatyta tvarka naudotis savo procesinėmis teisėmis, o jomis nepasinaudojusi, turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės atstovo prašymo ir nepriteisė ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, nesant byloje duomenų apie bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.