- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- e2-1535-854/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29625-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- UAB „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- A. I.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui A. I. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 72,41 Eur negrąžintos paskolos sumos, 10,41 Eur palūkanų iki kredito sutarties nutraukimo, 19,71 Eur palūkanų po kredito sutarties nutraukimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo A. I. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9812176001, pagal kurią pradinis kreditorius paskolino atsakovui 72,41 Eur. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo akcija, kuomet atsakovui buvo suteikta galimybė pradėti grąžinti paskolą praėjus 3 mėnesiams nuo paskolos išdavimo dienos. Paskolos sutarties terminas – 2 mėnesiai, atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2015 m. sausio 30 d. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2015 m. vasario 20 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Ieškovas taip pat nurodo, kad pagal 2016 m. kovo 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ieškovas perėmė reikalavimo teises į atsakovo skolą.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9812176001 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui paskolino 72,41 Eur sumą 2 mėnesių terminui. Ieškovo teigimu, atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2015 m. vasario 20 d. vienašališkai nutraukė Sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Ieškovo skaičiavimu, atsakovas liko skolingas ieškovui 72,41 Eur negrąžinto kredito ir 10,41 Eur palūkanų sumą už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo. 2016 m. kovo 10 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2017 m. balandžio 10 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo. Be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovui iš atsakovo priteistina 72,41 Eur negrąžinto kredito ir 10,41 Eur palūkanų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (nuo 2014 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. vasario 20 d.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 19,71 Eur palūkanų už laikotarpį po Sutarties nutraukimo (nuo 2015 m. vasario 21 d. iki 2015 m. balandžio 27 d.), taikant bendrą 195,10 proc. vartojimo kredito kainos metinę normą.
Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl darytina išvada, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovo priteistina 3,30 Eur (82,82 Eur x 0,05 proc. x 66 d.) palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 21 d. iki 2015 m. balandžio 27 d., o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 86,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškovas byloje patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 84 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 12,60 Eur žyminio mokesčio (15 Eur x 84 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 4,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (5,58 Eur x 84 proc.) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, iš atsakovo A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 72,41 Eur (septyniasdešimt du eurus 41 ct) negrąžinto kredito, 13,71 Eur (trylika eurų 71 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 86,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12,60 Eur (dvylika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,69 Eur (keturis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.