- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-1091-392/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42981-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- V. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. (V. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje ir grąžinti nepagrįstai nuo pareiškėjo sąskaitos nurašytas lėšas. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos 1 MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Išieškojimas iš skolininko, kuris yra nuteistas, pinigų gali būti vykdomas tik iš sumos, viršijančios 1 MMA. Pareiškėjas teigia, kad antstolis nukreipė išieškojimą į pareiškėjo lėšas, esančias asmeninėje sąskaitoje, neatsižvelgdamas į tai, ar jos viršija 1 MMA, ar ne.Antstolis D. Š. 2016 m. lapkričio 17 d. patvarkymu skundo netenkino, nurodė, kad vykdo trijų skolų išieškojimą iš pareiškėjo turto išieškotojų (suinteresuotų asmenų) naudai. Antstolis nustatęs, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nukreipė išieškojimą į pareiškėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjo įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančios lėšos yra tokios, iš kurių negalima išieškoti (CPK 739 straipsnis). Atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinio teismo nutartis, kuria remiasi pareiškėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016), priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančios situacijos aplinkybių. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje spręstas klausimas dėl išieškojimo iš lėšų, likusių atlikus išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Nagrinėjamoje byloje antstolis nukreipė išieškojimą ne į pareiškėjo darbo užmokestį, bet į kitas lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo V. P. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo trijų skolų išieškojimą iš pareiškėjo turto. Antstolis 2016 m. spalio 25 d. patvarkymais nukreipė skolų išieškojimą į pareiškėjo lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinto Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkto ir CPK 739 straipsnio turinį, teismas konstatavo, kad tokių lėšų iš kurių išieškoti negalima, ir kurių išieškojimą skundžia pareiškėjas, nurodytose teisės normose nenustatyta, todėl šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti skolininko skundo.Teismas nurodė, kad jeigu pareiškėjo gaunamos lėšos asmeninėje sąskaitoje įkalinimo įstaigoje dėl kokių nors priežasčių negalėtų būti areštuotos, pareiškėjas turėtų tai pagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pagrindęs, kodėl antstolis neturi teisės išieškoti iš jo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų apie gaunamas lėšas, kurių išieškojimas draudžiamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas (apeliantas) V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir antstolio D. Š. 2016 m. lapkričio 17 d. patvarkymą. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016), kurioje, apelianto nuomone, nurodyta, jog išieškojimas iš piniginių lėšų, neviršijančių MMA, yra neteisėtas. Apeliantas nurodo, kad antstolis pažeidė CPK 736 straipsnio nuostatas. Be to, apelianto teigimu, lėšas atsiunčia apelianto sesuo J. P. arba artimieji, atsiųstos lėšos reikalingos įsigyti prekių iš Alytaus pataisos namuose esančios parduotuvės.Antstolis D. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį. Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kaip ir skunde dėl antstolio veiksmų. Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 punktas reglamentuoja, kad kai skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Antstolis nurodė, kad minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Skolininko gautos lėšos nėra grynieji pinigai, todėl antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 pasisakė dėl analogiškų aplinkybių, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0178/07/05718 antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnyba) 2005 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. D352294 dėl 1158,48 Eur (4000 Lt) skolos išieškojimo iš apelianto Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0178/07/06417 antstolis vykdo Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos 2005 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. E036243 dėl 46,34 Eur (160 Lt) skolos išieškojimo iš apelianto Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0178/16/02178 antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-5020-937/2016 dėl 295,96 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš apelianto UAB „4finance“ naudai. Antstolis 2016 m. spalio 25 d. patvarkymais areštavo 1158,48 Eur skolą ir 277,95 Eur vykdymo išlaidas, 46,34 Eur skolą ir 31,26 Eur vykdymo išlaidas, bei 295,96 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas (iki 2016 m. lapkričio 13 d. yra 13,52 Eur) ir 124,04 Eur vykdymo išlaidas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančioje skolininkui V. P.. Antstolis įpareigojo Alytaus pataisos namus areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Apeliantas pateikė skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų. Antstolis atsisakė tenkinti skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjo V. P. skundą. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad antstolis neteisėtai vykdė išieškojimą iš jo asmenine nuosavybės teisę priklausančių lėšų, kurios buvo gautos iš artimųjų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (CPK 668 straipsnio 1 dalis). CPK 739 straipsnyje taip pat nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į apelianto, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, nepaisant to, kad šios lėšos gautos iš trečiųjų asmenų, todėl konstatuotina, kad lėšos, patenkančios į apelianto sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Be to, lėšos apeliantui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir, kaip jau minėta, įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra teisėti. Apeliantas nurodo teismų praktiką, kuri, pastarojo nuomone, nagrinėjamu atveju yra aktuali ir turi būti taikytina. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-154-313/2016 yra išdėstyta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka. Paminėtina, kad CPK 733 - 743 straipsniuose yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Taigi, išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš pastarojo lėšų išieškojimas yra negalimas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas, kaip jau minėta, yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintom išmokom. Įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. Šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad CPK 668 straispnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo sąskaitoje esančios lėšos priklauso darbo užmokesčiui likusiam po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei sprendė, kad antstolis tinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias išieškojimo tvarką. Tuo tarpu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo V. P. (V. P.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.