- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- AN2-48-530/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00509-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. G.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. (toliau ir – pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. sausio 5 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl ne teismo tvarka Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus I. K. (toliau ir – Institucija) 2021 m. lapkričio 11 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarimu V. G. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 260 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 11, 21 dalyse, 268 straipsnio 5 dalyje, 262 straipsnio 1, 20 dalyse ir nubaustas subendrinta 1500 Eur bauda. Už tai, kad 2021 m. balandžio 28 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog V. G. nuosavybės teise jam priklausančiame sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas) ir valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, esančioje (duomenys neskelbtini), besiribojančioje su sklypu, tvarko mėšlą ir srutas, atliekas, eksploatuoja nuotekų kaupimo rezervuarą, ir požeminio vandens gavybos gręžinį pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus:
1.1. Tirštąjį mėšlą ir srutas laiko Sklype prie pastato įrengtoje tirštojo mėšlo laikymo vietoje neišvengiant paviršinio ir požeminio vandens taršos, įrengtas srutų kauptuvas (30 m 3 talpos) persipildęs, todėl srutos patenka į aplinką;
1.2. Sklypo teritorija užteršta pavojingomis atliekomis, tai yra tikslingai išversta ir paskleista apie 2 m³ asbestinio šiferio atliekų ant įvažiavimo į tirštojo mėšlo laikymo vietą įvažiavimo pagrindui sutvirtinti;
1.3. Laikinai laiko didesnį negu vieną kubinį metrą nepavojingų atliekų pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, tai yra Sklype esančias šienainio ritinių plėvelių atliekas (apie 5 m³) laiko ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo;
1.4. Eksploatuoja nuotekų kauptuvą pažeidžiant reikalavimus, tai yra valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, besiribojančioje su Sklypu, buitinių nuotekų kaupimui prie pastato įrengtas nesandarus metalinis nuotekų kaupimo rezervuaras, tai yra be dangčio. Tikrinimo metu rezervuaras buvo persipildęs ir nuotekos per nuotekų ištraukimo angą buvo ištekėjusios į aplinką;
1.5. Požeminio vandens gavybos gręžinį naudoja pažeidžiant reikalavimus, tai yra valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, eksploatuoja požeminio vandens gavybos gręžinį neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes ir neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto ir nustatyta tvarka Žemės gelmių registre užregistruoto gręžinio paso. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. Įsakymu Nr. D 1-367/3 D-342 (aktuali suvestinė redakcija 2021-03-15 - 2021-04-30), 4 punktą, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (aktuali suvestinė redakcija nuo 2018-12-06), 7 ir 18 punktus, Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (aktuali suvestinė redakcija 2021-04-01), 6 ir 7.2 punktus, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių ir projektavimo, įrengimo, konservavimo likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (aktuali suvestinė redakcija 2019-11-01 - 2021-04-29), 22 punktą.
2. V. G. nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarimu jį apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi V. G. apeliacinį skundą atmetė ir skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.
3. 2021 m. spalio 27 d. V. G. kreipėsi į Instituciją prašydamas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau Institucija 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimu atsisakė pradėti tyrimą nurodydama, kad aplinkybės, kurias nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nepagrįstos.
4. Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu šį apskundė Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2022 m. sausio 5 d. nutartimi V. G. skundo netenkino.
5. Kauno apygardos teisme 2022 m. sausio 12 d. buvo gautas V. G. atskirasis skundas, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei atlikti tyrimą.
5.1. Skunde pareiškėjas teigia, kad jis administracinių nusižengimų, numatytų ANK 260 ir 268 straipsniuose bei 247 straipsnio 11 dalyje nepadarė, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Skunde nurodydamas, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 260 straipsnyje (atsakomybė už srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus), padarė L. G., administracinį nusižengimą, numatytą ANK 268 straipsnyje (atsakomybė už paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotėkų tvarkymo reikalavimų pažeidimus) padarė R. G., o administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 11 dalyje, padarė A. G..
Šalies argumentai
5.2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad apie tai, jog jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype šiferį išpylė A. G., jis sužino tik 2021 m. rugsėjo 30 d. Ir jis tą pačią dieną paprašė A. G., kad šis parašytų paaiškinimą, kurį pareiškėjas pateikė Institucijai ir kuri A. G. 2021 m. spalio 20 d. apklausė. A. G. apklausos metu nurodė, kad apie išpiltą šiferį jis pareiškėją informavo 2021 m. sausio mėnesį bei nurodė, kad išpylė nesusmulkintus šiferio lapus. Tačiau, pasak pareiškėjo, šie A. G. teiginiai yra melaginti ir jais vadovaujantis nėra teisinio pagrindo, kadangi tai yra tik gynybinė A. G. pozicija. V. G. nesutikdamas su aplinkos apsaugos pareigūnų ir teismo išvadomis, jog jam apie šiferio išpylimą, jau buvo žinoma 2021 sausio mėnesį, pažymi, kad jis neturėjo tikslo nenurodyti kaltų asmenų, kuomet jam grėsė griežta bausmė – bauda bei teigia, jog jis išpiltą šiferį pamatė tik tuomet, kai 2021 m. balandžio 28 d. į sodybą atvyko aplinkos apsaugos pareigūnai, kadangi jam eiti už ūkinio pastato nebuvo pagrindo, nes jis jokių galvijų nelaiko ir nelaikė. Ir tik vėliau pareiškėjui aiškinantis aplinkybes apie šiferio atsiradimą, jis sužinojo, kad šiferis buvo išpiltas 2020 m. gruodžio mėnesį.
5.3. Skunde pažymima, jog atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (aktuali redakcija nuo 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831) 18 punkte numatyta, kad „Pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius“. Todėl, pasak pareiškėjo, atsakomybė jį nubausti atsirado tik po šešių mėnesių nuo padaryto administracinio nusižengimo, nors administracinių nusižengimų protokolas V. G. buvo surašytas 2021 m. gegužės 18 d., o patikrinimo aktas 2021 m. gegužės 14 d. Kartu nurodant, jog Institucijos motyvas, kad šiferis buvo susmulkintas ir naudojamas kelio pagrindui sustiprinti, taip pat yra nepagrįstas, kadangi išpilant šiferį jis galėjo sulūžti bei pasiskleisti, pabrėžiant, kad mėšlo duobė yra išbetonuota, o privažiavimas yra supiltas akmenimis, todėl kelio sutvirtinti nereikėjo.
5.4. Skunde teigiama, kad pareiškėjui padavus skundą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas jo skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors jis buvo pateikęs prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti liudytojus: A. G., L. G. bei R. G.. Tačiau teismas atmesdamas jo prašymą užkirto kelią (galimybę) šioje byloje teikti įrodymus bei įrodyti tiesą. Pažymint, kad apylinkės teismas nenustatęs pagrindų dėl bylos atnaujinimo, suvaržė pareiškėjo teisę į išsamų jo prašymo išnagrinėjimą, taip pažeisdamas procesines teises, kadangi neatsižvelgus į pareiškėjo pateiktus motyvus ir argumentus bus priimtas neteisingas sprendimas ir V. G. bus neteisingai nubaustas.
6. 2022 m. sausio 25 d. ir vasario 7 d. Kauno apygardos teisme buvo gauti V. G. prašymai dėl dokumentų prijungimo, kuriuose nurodoma, kad Institucijos pareigūnai nenustatė, o Marijampolės apylinkės teismas nesiaiškino aplinkybių, koks tiksliai tūris asbestinio šiferio buvo rastas pareiškėjo sodyboje, todėl teismas nubausdamas V. G. pagal ANK 247 straipsnio 11 dalį, taikė netinkamą šio straipsnio dalį ir jam paskyrė per griežtą bausmę. Kadangi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 11 dalyje, padariusiam asmeniui - A. G., išvežus šiferį iš pareiškėjo sodybos ir jį pridavus kenksmingų atlieku tvarkymo įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo nustatytas šiferio kiekis, t. y. 1000 kg (prideda atliekų priėmimo deklaracija). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) duomenimis, 1 m³ šiferio svoris yra 2225 kg, todėl pareiškėjo skaičiavimu jo sklype išpilto šiferio tūris, atsižvelgiant į nustatytą 1000 kg svorį yra 0,45 m³. Ko pasėkoje administracinė atsakomybė nagrinėjamu atveju V. G. turėjo kilti pagal ANK 247 straipsnio 7 dalį, o ne pagal šio straipsnio 11 dalį.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime Institucija nurodo, kad V. G. atskiruoju skundu siekia, jog apygardos teismas iš naujo tirtų įrodymus ir nagrinėtų administracinio nusižengimo bylą, nenurodydamas jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Institucijai ar teismui, todėl prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. G. atskirasis skundas netenkinamas.
8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta rašytine medžiaga, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atskirojo skundo argumentus, patikrinęs skundžiamą nutartį bei atsižvelgęs į Institucijos atsiliepimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą netenkinti V. G. skundo dėl Institucijos sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį.
9. ANK 657 straipsnis numato galimybę ANK XXXVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kuri užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu.
10. ANK 658 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai, iš kurių vienas – paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba, kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tą, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
11. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-346-935/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-165-932/2020).
12. Atskirajame skunde pareiškėjas neigia padaręs ANK 260 ir 268 straipsniuose bei 247 straipsnio 11 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, nurodydamas, kad juos padarė kiti asmenys bei teigdamas, kad dėl šių aplinkybių būtina atlikti tyrimą, tuo tarpu apylinkės teismas išnagrinėjęs skundą rašytinio proceso tvarka užkirto kelią pareiškėjui teikti įrodymus bei įrodyti tiesą, kadangi teisme nebuvo apklausti liudytojai: A. G., L. G. bei R. G., t. y. kalti asmenys.
13. Aukštesnysis teismas nesutikdamas su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais bei pritardamas tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės dėl kurių administracinė teisena turėtų būti atnaujinta. Pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka apylinkės teisme buvo netenkintas motyvuotai, informuojant apie tai V. G. raštu bei nurodant, kad tokio pobūdžio skundai vadovaujantis ANK 661 straipsnio 4 dalimi nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (b. l. 46). Ir tai aukštesniojo teismo vertinimu niekaip neužkirto kelio suinteresuotai šaliai teikti įrodymus raštu bei tinkamai ginti savo teises. Pažymint, kad pareiškėjo siekis, jog teisme būtų apklausti tam tikri asmenys, neįpareigoja teismo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka bei nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
14. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad apie jo sklype išpiltą šiferį jis sužinojo tik 2021 m. balandžio 28 d., kai į sodybą atvyko aplinkos apsaugos pareigūnai, o kas tą šiferį jo sklype išpylė išsiaiškino tik 2021 m. rugsėjo 30 d., todėl ir kreipėsi į Instituciją, kad kalti asmenys būtų nubausti, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuos pareiškėjo argumentus paneigia byloje surinkta ir procesiniuose sprendimuose aptarta bylos medžiaga.
15. Iš 2021 m. balandžio 28 d. liudytojo apklausos protokolo, surašyto aplinkos apaugos pareigūnams lankantis V. G. sklype, matyti, kad pats V. G. nurodė, jog prie mėšlidės esantį šiferį kažkas atvežė ir išvertė 2020 m. gruodžio mėnesį (administracinio nusižengimo b. l. 5). O tai neabejotinai paneigia atskirajame skunde pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis apie jo sklype išpiltą šiferį sužinojo tik tuomet, kai pas jį apsilankė aplinkos apsaugos pareigūnai. Ir nors pareiškėjas nei pirmosios instancijos teisme nei apeliaciniame skunde nenurodė asmenų atvežusių ir išvertusių šiferį jo sklype ir, kaip pats teigia, jis apie tai sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 30 d., A. G. prisipažinus, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad Institucija aiškindamasi pareiškėjo nurodytas aplinkybes apklausė A. G., kuris 2021 m. spalio 20 d. apklausos metu nurodė, jog apie 2020 m. gruodžio mėnesį išpiltą šiferį V. G. papasakojo 2021 m. sausio mėnesį bei patvirtino, kad išpilti šiferio lakštai buvo stambūs, kai kurie buvo sveiki ir jų nepaskleidė. Taigi, įvertinus šių dviejų asmenų duotus paaiškinimus, sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad V. G. tiek duodant parodymus, tiek rašant apeliacinį skundą jau turėjo būti žinoma, kas užteršė jo sklypą, todėl šios aplinkybės Institucijos pagrįstai buvo įvardintos ne kaip naujai paaiškėjusios, o tik kaip siekis padėti išvengti V. G. administracinės atsakomybės. Kartu pažymint, kad pavojingos atliekos buvo rastos būtent pareiškėjo sklype ir akivaizdu, jog apie jų buvimą pastarasis žinojo pakankamai ilgą laiką, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Atkreipiant dėmesį, kad ir Kauno apygardos teismas atmesdamas pareiškėjo apeliacinį skundą 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodė, jog asmuo, matydamas, kad jo sklypo teritorijoje neteisėtai yra išverstos pavojingos atliekos, turėjo imtis atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, kreiptis į atitinkamas Institucijas, stengtis kuo greičiau jas pašalinti ar kt. Tačiau V. G. buvo pasyvus ir tai nebejotinai įrodo Institucijos 2021 m. gegužės 18 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame V. G. buvo nustatytas terminas (iki 2021 m. birželio 7 d.), iki kurio jis asbestinio šiferio atliekas (apie 2 m³) turėjo perduoti atliekų tvarkytojams tutintiems teisę tvarkyti šias atliekas ir pateikti atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus (administracinio nusižengimo b. l. 10-11), tačiau to nepadarė, todėl visiškai pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 11 dalyje.
16. Ir nors pareiškėjas skunde nurodydamas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 18 punktą teigia, kad atsakomybė jį nubausti atsidaro tik po šešių mėnesių nuo padaryto administracinio nusižengimo, susijusios su asbestinio šiferio laikymu, kadangi „Pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius“ bei pažymi, kad patikrinimo aktas jam buvo surašytas 2021 m. gegužės 14 d., o administracinio nusižengimo protokolas 2021 m. gegužės 18 d., tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad V. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas ne už pavojingų atliekų laikiną laikymą, o už sklypo teritorijos užteršimą pavojingomis atliekomis, tuo tarpu pažeidimai už pavojingų atliekų laikiną laikymą yra numatyti kitose ANK 247 straipsnio dalyse, kurios pareiškėjui nagrinėjamu atveju nebuvo inkriminuotos. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokole nurodomas atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkto pažeidimas, siejamas su pareiškėjo padarytu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 247 straipsnio 21 dalyje (1aikinai laikė didesnį negu vieną kubinį metrą nepavojingų atliekų), todėl šis V. G. skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.
17. V. G. ginčydamas jo patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 247 straipsnio 11 dalį, aukštesniajam teismui su prašymu taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą bei kvitą, kuriuose nurodoma, kad 2022 m. sausio 20 d. buvo priimta 1000 kg statybinių medžiagų, turinčių asbesto, prašyme nurodydamas ir subjektyvūs skaičiavimai, kurie pasak pareiškėjo įrodo, kad jo sklype išpilto šiferio tūris buvo 0,45 m³. Tačiau aukštesnysis teismas pabrėžia, kad šie duomenys niekaip nepaneigia V. G. administracinės atsakomybės, numatytos ANK 247 straipsnio 11 dalyje bei neįrodo, kad pareiškėjo sklype išpilto šiferio tūris buvo mažesnis už nustatytą, kadangi iš šių duomenų nėra galimybės nustatyti ar atliekų tvarkymo centrui priduotos statybinės medžiagos buvo atvežtos būtent iš pareiškėjo sklypo, ar pavojingos atliekos buvo priduotos visos ir vienu metu bei pan. Pažymint, kad pareiškėjo argumentai susiję su jo sklype rasto asbestinio šiferio tūriu buvo nagrinėti ir Kauno apygardos teisme, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodant, kad atsakomybė asmeniui kyla pagal ANK 247 straipsnio 11 dalį esant bent 1 m³ pavojingų atliekų bei konstatuojant, kad šiuo atveju aplinkos apsaugos specialistams užteko bendrųjų žinių nustatyti V. G. sklype buvusį asbestinio šiferio kiekį, t. y. (apie 2 m³), su kuo visiškai sutinka ir šis teismas, įvertinęs byloje esančią fotonuotrauką (administracinio nusižengimo b. l. 12-13) bei Institucijos pateiktus argumentus (administracinio nusižengimo b. l. 30-32), kuriuos Institucija 2022 m. vasario 4 d. dar kartą pakartojo atsakydama į V. G. prašymą dėl informacijos pateikimo ir kurią administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė su 2022 m. vasario 7 d. prašymu.
18. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 260 straipsnyje, padarė L. G., o administracinį nusižengimą, numatytą ANK 268 straipsnyje, R. G., tačiau nepateikia jokių argumentų patvirtinančių šiuos V. G. teiginius. Pažymint, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė šių asmenų nekaltumo klausimu, o L. G. kaltės klausimas buvo keliamas ir pareiškėjo apeliaciniame skunde, todėl apygardos teismas pritardamas procesiniuose sprendimuose išdėstytiems argumentams, jų nekartoja ir šių asmenų kaltės klausimu plačiau nepasisako, konstatuodamas, jog V. G. administracinėn atsakomybėn dėl šių administracinių nusižengimų padarymo buvo patrauktas visiškai pagrįstai, įrodžius jo kaltę.
19. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys nelaikytini naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos V. G. bylos nagrinėjimo metu. Pažymint, kad atskiruoju skundu V. G. iš esmės nesutinka su jo administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų vertinimu, kuris buvo atliktas apylinkės ir apygardos teismų, ir tai nėra pagrindas atnaujinti jo administracinio nusižengimo bylą. Akcentuojant, kad vien tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, dar nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai ir ištirti ne visi reikšmingi duomenys. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 dalimi,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. G. atskirojo skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.