- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-495-577/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37291-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- M. K.
- Kreditorius
- uždaroji akcinė bendrovė „Skolų priežiūra“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Skolų priežiūra“, antstolis Irmantas Gaidelis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas M. K. pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2019 m. gruodžio 4 d. patvarkymą Nr. S-19-8-34916 ir tenkinti 2019 m. gruodžio 3 d. pareiškėjo prašymus leisti susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga bei leisti iš areštuotų lėšų banko sąskaitoje sumokėti už būsimą rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Nurodė, kad antstolis nepagrįstai atsisakė leisti pareiškėjui susipažinti su galimiems vertinimo ekspertams nusiųstais kvietimais duoti sutikimą atlikti turto rinkos vertės nustatymą vykdymo procese bei su šių teismo ekspertų pateiktais atsakymais/sutikimais; apribojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 643 straipsnyje įtvirtintą skolininko teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga. Antstolis taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą leisti iš vykdomojoje byloje areštuotos sąskaitos atlikti mokėjimą už būsimą turto vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja kitas turtas, kurį būtų galima areštuoti vietoje banko sąskaitų, tačiau antstolis nesutinka su kito turto verte (teigia, kad ji per maža), o vertinimo atlikti negalima, nes banko sąskaitoje esanti suma negali būti naudojama. Mano, kad antstolis formaliai aiškina teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių rezoliucinę dalį; nutartyje nurodyti ribojimai leidžia ir neprieštarauja, kad lėšos būtų panaudos sumokėti už turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimą.
2. Antstolis 2019 m. gruodžio 12 d. patvarkymu skundo netenkino. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-3661-614/2019 aiškiai nurodyta, kam galima panaudoti areštuotose sąskaitose esančias lėšas. Antstoliui nėra suteikta teisė aiškinti ar praplėsti teismo nutarties rezoliucinę dalį. Skolininkas galėjo prašyti pratęsti terminą ir kreiptis į teismą su prašymu praplėsti leistinų operacijų vykdymo sąrašą. Patvarkyme antstolis taip pat nurodė, kad CPK normos tik antstoliui suteikia teisę paskirti turto vertintoją ar ekspertizės įstaigą, o vykdymo proceso šalys turi teisę ekspertui reikšti nušalinimą. Pažymėjo, kad užklausos ekspertams dėl ekspertizės atlikimo kainos nėra procesinis veiksmas, kuris vykdomas priimant antstolio patvarkymą. Skolininkas prašymo leisti susipažinti su teismo ekspertams išsiųstomis užklausomis nemotyvavo; nušalinimo ekspertui nepateikė; skunde nenurodė, kokios jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo M. K. skundo dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų netenkino.
5. Teismas nurodė, kad pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita gali tik teismas. Antstolis neturi teisės be teismo procesinio sprendimo keisti teismo nutartimi nustatytos taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos ir sąlygų. Nutartyje nenurodžius, kad iš areštuotų piniginių lėšų būtų galima atlikti mokėjimą ekspertizei vykdymo procese apmokėti, teismo nuomone, antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą leisti iš areštuotų lėšų banko sąskaitoje sumokėti už turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
6. Teismas pagrįstu pripažino skundo argumentą, kad pareiškėjas turi teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga (CPK 643 straipsnio 2 punktas), tačiau pažymėjo, jog duomenų, kad šiuo atveju tokia pareiškėjo teisė buvo pažeista, nėra. Taip pat teismas nurodė, jog nėra pagrindo sutikti, kad nurodytoje teisės normoje įtvirtina skolininko teisė apima teisę susipažinti su tais antstolio veikloje tvarkomais dokumentais, kurie nėra priskirtini vykdomosios bylos medžiagai. Pažymėjo, kad diskrecijos teisė skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą suteikta antstoliui (CPK 681, 682 straipsniai). Įstatymai nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam teisės akto keliamus reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas). Derinti eksperto kandidatūros su vykdymo proceso dalyviais antstolis neturi įstatyminės pareigos. Užklausos ekspertams, jų atsakymai yra techninio pobūdžio dokumentai, kurie neturi tiesioginės įtakos vykdymo proceso šalių teisėms ir pareigoms ir savaime joms pasekmių nesukelia. Antstolis neturi pareigos tokių dokumentų dėti į vykdomąją bylą ar pateikti susipažinti vykdymo proceso dalyviams, jie nelaikytini vykdomosios bylos medžiaga. Nurodytų motyvų pagrindu teismas padarė išvadą, kad antstolis, priimdamas 2019 m. gruodžio 4 d. patvarkymą Nr. S-19-8-34916, kuriuo netenkinti 2019 m. gruodžio 3 d. pareiškėjo prašymai leisti susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir leisti iš areštuotų lėšų banko sąskaitoje sumokėti už būsimą rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo M. K. prašymo leisti susipažinti su teismo ekspertams išsiųstomis užklausomis bei jų pateiktais atsakymais/sutikimais atlikti ekspertizę; tenkinti pareiškėjo prašymą leisti susipažinti su vykdomosios bylos Nr. 0008/19/01204 medžiaga - ekspertams išsiųstomis užklausomis ir jų pateiktais atsakymais/sutikimais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog užklausos ekspertams, jų atsakymai nėra vykdomosios bylos medžiaga. Vykdomosios bylos medžiagos apibrėžimo nepateikia joks teisės aktas. Užklausos ekspertams bei jų atsakymai nors ir nesukuria šalims tiesioginių teisių ir pareigų, tačiau jie tampa pagrindu antstoliui priimti dokumentą, kuris sukuria šalims tiesiogines teises ir pareigas - patvarkymą skirti ekspertizę, kuriame nurodomas konkretus ekspertas. Be to, ekspertų atsakymų pagrindu yra mokama ekspertizės kaina. Užklausos ekspertams bei jų atsakymai nėra techniniai dokumentai, kurių antstolis gali nedėti į bylą. Pareiškėjo įsitikinimu, vykdomosios bylos medžiaga yra visa vykdomoje byloje esanti ir su ja susijusi medžiaga.
7.2. Teismas nepagrįstai suabsoliutino antstolio teisę paskirti ekspertą. Ši teisė nereiškia, jog sprendimas gali būti visiškai nepagrįstas ir kad vykdymo proceso dalyviai neturi teisės sužinoti antstolio motyvų, lėmusių eksperto parinkimą. Kadangi ekspertizės išlaidas teks padengti pareiškėjui, jam svarbi eksperto kandidatūra, jos parinkimo teisėtumas ir skaidrumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojas gautų kuo didesnį reikalavimo patenkinimą. Neleidžiant pareiškėjui susipažinti su užklausomis ekspertams bei jų atsakymais, neįmanoma nustatyti, ar nebuvo pažeistas minėtas vykdymo proceso tikslas. Šie dokumentai pagrindžia antstolio veiksmo (eksperto paskyrimo) teisėtumą, teisingumą ir protingumą.
7.3. Teismas pažeidė skolininko teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga (CPK 643 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei neužtikrino antstolių veiklos skaidrumo (Antstolių profesinės etikos kodekso 5 punktas). Buvo sukeltos pagrįstos abejonės dėl vykdymo proceso teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.
10. Iš civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0008/19/01204 nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3661-614/2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, areštavo skolininkui priklausantį turtą, sudarydamas 2019 m. liepos 10 d. ir 2019 m. lapkričio 22 d. areštuojamo turto aprašus. 2019 m. lapkričio 22 d. turto apraše antstolis nurodė, kad areštuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 880 Eur. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 26 d. raštu kreipėsi į antstolį, nurodydamas, jog minėto areštuoto turto vertė yra 12 624,98 Eur ir prašė skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Antstolis 2019 m. gruodžio 2 d. priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkui iki 2019 m. gruodžio 5 d. į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti 220 Eur sumą, reikalingą ekspertizei apmokėti, išaiškindamas, kad įmokėjus nurodytą sumą, ekspertizė bus pavesta atlikti patvarkyme nurodytai ekspertei. Pareiškėjas pateikė antstoliui 2019 m. gruodžio 3 d. prašymą leisti susipažinti (siunčiant el. paštu) su antstolio išsiųstomis užklausomis ekspertams bei jų pateiktais atsakymais/sutikimais atlikti ekspertizę, taip pat prašė banko sąskaitoje areštuotą sumą leisti panaudoti ekspertizės apmokėjimui. Antstolis 2019 m. gruodžio 4 d. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino skolininko prašymų. Skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas skolininko skundą atmetė. Skolininkas dėl nutarties dalies, kuria atmestas prašymas leisti susipažinti su teismo ekspertams išsiųstomis užklausomis bei jų pateiktais atsakymais/sutikimais atlikti ekspertizę, pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto motyvais, neįžvelgia pagrindo jiems pritarti ir spręsti, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ar neteisėta.
11. CPK 643 straipsnio 2 punktas numato skolininko teisę susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą.
12. Nagrinėjamu atveju antstolis pateikė vykdomąją bylą, iš kurios turinio matyti, kad apelianto reikalaujamų užklausų, ekspertų atsakymų medžiagoje nėra. Dėl šios priežasties antstolio atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą nėra pagrindo laikyti CPK 643 straipsnio 2 punkto pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog duomenų apie CPK 643 straipsnio 2 punkte numatyta pareiškėjo teisė buvo pažeista, nėra.
13. Apeliantas teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog užklausos ekspertams, jų atsakymai nėra vykdomosios bylos medžiaga.
14. Kaip ir nurodyta atkirajame skunde, vykdomosios bylos medžiagos apibrėžimo nepateikia joks teisės aktas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punkte numatytos atitinkamų procesinių dokumentų/patvarkymų formos (Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; Patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100 eurų, išieškojimo; Raginimas įvykdyti sprendimą; Vykdymo išlaidų apskaičiavimas; Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir kt.). Užklausų atitinkamiems subjektams, kontaktavimo formos ir būdai minėtoje instrukcijoje nereglamentuoti. Taigi, nors šiuo atveju antstolis patvarkymuose nenurodė, kokiu būdu buvo pateiktos užklausos ekspertams ir gauti jų atsakymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, šių duomenų nebuvimas vykdomojoje byloje, savaime nelaikytinas pažeidimu. Nesant kitų objektyvių duomenų, keliančių abejones dėl antstolio veiklos skaidrumo, taip pat nėra pagrindo pripažinti ir Antstolių profesinės etikos kodekso 5 punkto pažeidimo.
15. Kitų teisės aktų, kuriuos pažeidė antstolis (susijusių su ginčijamais antstolio veiksmais), apeliantas nenurodė, ir iš esmės neįvardino, kokios jo teisės bei teisėti interesai buvo pažeisti. Teigdamas, kad ekspertų atsakymų pagrindu yra mokama ekspertizės kaina, pareiškėjas detalesnių argumentų, duomenų, kad už ekspertizę nustatyta kaina šiuo konkrečiu atveju yra per didelė, nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde, nenurodė. Dėl šios priežasties, apelianto cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 pateikti išaiškinimai, kad vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas, šiuo atveju neįtakoja skundžiamos nutarties pagrįstumo vertinimo.
15. Teismas išvadą, kad diskrecijos teisė skirti areštuoto turto ekspertą yra suteikta antstoliui, grindė įstatymo nuostatomis (CPK 681, 682 straipsniais, Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktu), todėl apelianto teiginiai, jog teismas nepagrįstai suabsoliutino antstolio teisę paskirti ekspertą, atmestini kaip nepagrįsti. Įstatyme įtvirtinti konkretūs skolininko teisių, susijusių eksperto skyrimu, gynimo būdai, t. y. skolininkas, nesutikdamas su eksperto kandidatūra, gali pareikšti jam nušalinimą (CPK 682 straipsnio 1 dalis, 598 straipsnis). Šiuo atveju, argumentų dėl eksperto netinkamumo pareiškėjas nereiškė, reikalavimą iš esmės grindžia pageidavimu sužinoti antstolio motyvus, lėmusius eksperto parinkimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties išvados, jog užklausos ekspertams, jų atsakymai yra techninio pobūdžio dokumentai, kurie neturi tiesioginės įtakos vykdymo proceso šalių teisėms ir pareigoms ir savaime joms pasekmių nesukelia.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą