Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo

J. V. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis 2017 m. gruodžio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2016 m. vasario 14 d. bei BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu iki 2018 m. rugsėjo 27 d. atlikta bausmė pagal 2017 m. gruodžio 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti E. K. ir A. R., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

5. Apeliaciniame skunde nuteistoji J. V. Kauno apygardos teismo prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalį, kuria ji buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir priimti šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį.

5.7. Apibendrindama savo skunde nurodytas aplinkybes, nuteistoji pažymėjo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas grindė tik prielaidomis ir spėjimais, neatsižvelgdamas į jos kaltę paneigiančius įrodymus, o visas neaiškias situacijas ir aplinkybes tendencingai vertino jos nenaudai, nežiūrint į liudytojų parodymuose esančius prieštaravimus ir jų suinteresuotumą duoti tokius parodymus, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpciją ir iš jos išplaukiantį in dubio pro reo principą. Apeliantės nuomone, nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso imperatyvių reikalavimų, be to, jis priimant pažeidžiant nuteistosios teisę tiesiogiai dalyvauti teismo posėdyje, tuo pačius apribojant ir susiaurinant galimybes jai tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, susitikti su gynėju prieš teisiamuosius posėdžius bei naudotis jo patarimais teisminio nagrinėjimo metu.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nuteistosios J. V. advokatas V. K. palaikė apeliacinio skundo motyvus ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistoji J. V. ginčija kaltę ir apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą, nurodydama, kad ji nelaikė didelio kiekio narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, be to, narkotinių medžiagų iki V. V. mirties ji neplatino, o veikos kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 2 dalį neteisinga.

9. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas J. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės ir jos padarytos nusikalstamos veikos. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nuteistosios J. V. argumentai, kuriais ji siekia būti išteisinta, yra nepagrįsti ir atmestini, nes J. V. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.

11. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis yra nustatyta, kad J. V., įrodymų tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 12 d., veikdama bendrai su V. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu jam mirus, bei E. K., įgijo ir laikė, turėdama tikslą platinti bei platino psichotropines ir narkotines medžiagas. Taip pat, kaltinamoji J. V. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, turėdama tikslą platinti psichotropines ir narkotines medžiagas, iš kurių dalį išplatino – pardavė A. R.. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad J. V. bendrai įgijo, laikė, turėdami tikslą platinti bei platino narkotines medžiagas ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantė, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

12. Nuteistoji J. V. viso proceso metu neigė prekiavusi narkotinėmis medžiagomis, keldamas versiją, jog šią nusikalstamą veiką vykdė tik jos vyras V. V.. Tokia pozicija vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistosios kaltę patvirtinantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. Nuteistajai J. V. inkriminuotą nusikaltimą dalyje dėl bendrininkavimo laikant ir platinant narkotines medžiagas įrodymų tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 12 d., patvirtina pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų visuma: išsamūs ir iš esmės nuoseklūs nuteistojo E. K., liudytojų E. K., E. B. parodymai, duomenys, gauti vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

12.1. Nuteistasis E. K., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad psichotropinę medžiagą, kaip jis nurodė amfetaminą, parduodavo tiek V. V., tiek J. V. nurodymais. Liudytojai E. K. ir E. B. taip pat patvirtino, kad jiems buvo žinoma, jog pas V. galima įsigyti narkotinių medžiagų, turėjo J. V. telefono numerį, kuriuo, norėdami įsigyti narkotinės medžiagos, skambindavo arba rašydavo SMS. Liudytojai nurodė, kad rašydavo ne tiesioginiu tekstu, jog nori įsigyti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, o klausdavo, ar turi, ar gali atvažiuoti ir pan., atsakymai irgi būdavo netiesioginiai. Taip pat liudytojai patvirtino, kad šias medžiagas paduodavo ir pinigus už jas paimdavo arba J. V., arba E. K.. Nuteistoji J. V. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad liudytojo E. K. parodymai yra nenuoseklūs ir turėjo būti vertinami kritiškai. Apeliantė mano, kad liudytojai E. K. ir E. B., duodami parodymus, siekė apkalbėti J. V.. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad liudytojo E. K. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, apklausos pirmosios instancijos teisme metu skirtingai nurodžius asmenis, iš kurių jis įsigydavo narkotinių medžiagų. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jau pirmosios apklausos metu ikiteisminio tyrimo institucijoje liudytojas E. K. nurodė, kad amfetaminą parduodavo arba V. V., arba jo sugyventinė, ar kitas ten gyvenantis asmuo. Netikslumai, kuomet liudytojas tai paneigia, tai patvirtina aplinkybę, kad būtent nuteistoji pardavė psichotropinių medžiagų, vertintini kaip įtakoti užduodamų klausimų, siekiant sumenkinti nuteistosios atsakomybę. Tuo tarpu, E. B. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad psichotropines medžiagas apie metus laiko jis gaudavo būtent iš J. V., nurodė narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo E. B. parodymai yra detalūs ir nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis vienodi, o apeliantės skunde akcentuojamas suinteresuotumas bylos baigtimi yra tik subjektyvus vertinimas. Priešingai, nei nurodoma nuteistosios J. V. apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių parodymų nepatikimais ir juos atmesti, parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojai E. B. ar E. K. galėtų būti šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąją, duoti apie ją melagingus paaiškinimus.

12.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje užfiksuotas susirašinėjimo SMS žinutėmis turinys paneigia nuteistosios J. V. iškeltą versiją, kad jis su nurodytais asmenimis susirašinėdavo, kai pastaroji norėdavo jiems parduoti cigarečių ar alkoholinių gėrimų, kurių prekyba užsiėmė apie 10 metų. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, pačios nuteistosios nurodyti liudytojai J. K., J. K., I. J., A. B. paneigė šią nuteistosios versiją, paaiškindami, kad šiuo metu J. V. nei cigarečių, nei alkoholio nebepardavinėja. Nuteistosios J. V. aktyvų vaidmenį patvirtina ir susirašinėjimo, vykusio tarp įvairių asmenų kitomis dienomis, turinys, kuris taipogi buvo išsamiai išanalizuotas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios trumpųjų žinučių turinys patvirtina aplinkybes apie J. V. dalyvavimą aptariamo nusikaltimo padaryme.

12.4. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad J. V. 2017 m. gruodžio 7 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad, laikotarpyje nuo 2016 m. gruodžio 24 d. iki 2017 m. sausio 15 d., veikdama bendrai su Ą. A., neteisėtai, turėdama tikslą platinti, įgijo, laikė, gabeno psichotropines medžiagas bei šias psichotropines medžiagas platino. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nuteistoji ankščiau teista penkis kartus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė pagal susiformavusį nusikalstamų veikų modelį, kadangi ankščiau taip pat buvo teistas už nusikaltimus susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nors nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad narkotinėmis medžiagomis pradėjo prekiauti tik po V. V. mirties ((duomenys neskelbtini)), tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistoji dar 2013 m. spalio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, t. y. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 1,1287 g. psichotropinės medžiagos-metamfetamino, 18,4 %, kurią 2012 m. gruodžio 17 d., apie 16.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pardavė A. B. už 300 litų.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistosios J. V. kaltė dėl pas ją įvykio vietos apžiūros metu už kelnių antjuosčio rastų metamfetamino ir kanapių dervos įgijimo ir laikymo bei gabenimo turint tikslą platinti bei psichotropinės medžiagos- metamfetamino platinimo A. R. taip pat įrodyta. Apeliantės priešingi teiginiai nėra pagrįsti, nes jie prieštarauja teismų išnagrinėtų įrodymų visetui.

13.1. Iš teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų matyti, kad, atliekant nuteistosios apžiūrą bei kratą J. V. gyvenamoje vietoje, buvo rasta psichotropinių ir narkotinių medžiagų, tarp jų – didelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių dervos. To neginčija ir pati nuteistoji. Jos teiginius, kad šios medžiagos priklauso ne jai, teismas tinkamai paneigė byloje esančiais įrodymais. Nuteistosios parodymus teismas vertino kartu su kitais įrodymais ir padarė pagrįstas išvadas, kad kaltinime nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neteisėtai disponavo J. V.. Apeliantės teiginiai, kad byloje nėra jos kaltę patvirtinančių įrodymų, atmestini, šie įrodymai yra išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Teismo nuosprendyje nurodyti ir išsamūs motyvai dėl nuteistosios A. R., liudytojo R. B., G. N. parodymų vertinimo. Be to, iš A. R., R. B. parodymų, kuriuos patvirtina kiti įrodymai, matyti, kad J. V. neteisėtai įgytas ir laikytas narkotines bei psichotropines medžiagas platino.

13.2. Nuteistoji J. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad narkotinių medžiagų Kauno mieste neįgijo, A. R. metamfetamino neperdavė ir nelaikė, tik, sustabdžius policijos pareigūnams, kartu važiavęs V. V. jai užkišo už kelnių kažkokį paketą, kurio turinio ji nežinojo. Pažymėtina, kad nuteistosios parodymai dėl asmens apžiūros ir gyvenamosios vietos kratos metu rastų narkotinių medžiagų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu iš esmės skiriasi, t. y. 2016 m. vasario 13 d. J. V. apklausiama įtariamąja parodė, kad krepšiuką su daug maišiukų rado V. V. motinos ūkiniame pastate ir pasiėmė, supratusi, kad viduje gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Krepšiuką buvo užsikišusi po kelnėmis ties juosmeniu. Taigi, norint nustatyti, kurie nuteistojo parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, reikia vertinti ir kitus byloje esančius įrodymus, t. y. apžiūros protokolus, liudytojų parodymus, elektroninių ryšių tinklais perduodama informaciją. Iš byloje esančių A. R. telefono kontrolės suvestinių matyti, kad A. R. būtent 2016 m. vasario 11 d. davė J. V. pinigus metamfetamino įgijimui, vasario 11-12 dienoms tarp jų vyko bendravimas tiek rašant SMS, tiek pokalbių metu apie šios medžiagos įgijimo laiką, kiekį, naudojimo tikslą, gavimą šios medžiagos iš J. V., kas sutampa su jų parodymais apie 2016 m. vasario 12 d. vykimo bei grįžimo iš Kauno laiką, susitikimą N. V. namuose, taip pat slapto sekimo protokolo duomenimis apie J. V. judėjimo maršrutą, o taip pat įvykio vietos apžiūros bei kratos pas A. R. protokolų duomenis apie šių medžiagų suradimą. Tokie duomenys patvirtina ir kaltinamosios A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos apylinkės teismas tinkamai pripažino įrodymais, apie tai, kad psichotropines medžiagas N. V. namuose jai davė nuteistoji J. V.. Nors bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje A. R. savo parodymus pakeitė, teigdama, kad ikiteisminio tyrimo metu davė klaidingus parodymus, nes bijojo V. V., tačiau tokius jos parodymus paneigia jau aptarti rašytiniai bylos duomenys.

13.3. Iš esmės apeliacinio skunde kartojami tie patys teiginiai kaip ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai yra tik faktiniais duomenimis nepagrįsta J. V. gynybinė versija, kurios nepatvirtina byloje ištirti įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, disponavo nuteistosios vyras V. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini), todėl J. V. gynybine prasme patogu atsakomybę dėl disponavimo narkotinėmis priemonėmis perkelti asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nors J. V. nurodo, kad paketą su narkotinėmis medžiagomis iš V. V. priėmė, nes jo bijojo, tačiau tokie nuteistosios teiginiai niekuo nepagrįsti. V. V. ir J. V. siejo artimas giminystės ryšys, jie kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, augino 4 nepilnamečius vaikus.

13.4. J. V. nusikalstama veika nustatyta remiantis leistinais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, J. V. pripažino tą aplinkybę, kad paketą su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis paėmė, suprato, kad jame gali būti narkotinės ir psichotropinės medžiagos, paketą užsikišo po kelnėmis ties juosmeniu. Ir tik po to, kai J. V. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pasikeitė jos pozicija. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė esminiai kitokius parodymus dėl paketo su jame esančiomis narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis paėmimo. Teisme J. V. parodė, kad paketo net nelietė, jį jai už kelnių antjuosčio užkišo V. V.. Tačiau tokius J. V. parodymus teismas įvertino kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant palengvinti savo padėtį. Tikrinant apelianto argumentus, liečiančius specialisto išvadą, matyti, kad ši specialisto išvada savaip interpretuojama, teigiant, kad ji patvirtina, jog J. V. paketo su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis rankose nelaikė. Tačiau tai, kad ant tirti pateiktų objektų rasti žmogaus biologiniai pėdsakai netinkami asmeniui identifikuoti, nepaneigia teismo išvados, jog J. V. laikė paketą rankose ir jį paslėpė už kelnių antjuosčio.

14. Atsakydama į skundo argumentus, susijusius su nuteistosios dalyvavimu teismo posėdyje, kolegija pažymi, kad kiekvienas žmogus turi teisę į teisingą, greitą ir teisėtą baudžiamąjį procesą. Kaltinamajam ši teisė įgyvendinama vadovaujantis BPK 44 straipsnyje įtvirtintais asmens teisių apsaugos pagrindais. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta kaltinamojo teisė dalyvauti rungtyniškame teismo procese, turėti laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisė pačiam apklausti liudytojus. Teisė dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme yra viena esminių kaltinamojo procesinių garantijų. Šios teisės užtikrinimas sudaro galimybes efektyviausiu būdu įgyvendinti kaltinamajam priklausančias procesines teises ir prisideda prie teisingo teismo baigiamojo procesinio sprendimo priėmimo. Todėl pagrindinė bylos nagrinėjimo teisme taisyklė yra ta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama kaltinamajam dalyvaujant (BPK 246 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (BPK 246 straipsnio 1 dalis).

15. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme J. V. buvo pasiųsta atlikti Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Į 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. balandžio 10 d. vykusius teismo posėdžius nuteistoji buvo etapuota, tačiau 2018 m. balandžio 12 d. priimta nutartis nuteistosios J. V. dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurie vyko 2018 m. gegužės 10 d., 2018 m. gegužės 24 d., užtikrinti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonės. 2018 m. balandžio 23 d. buvo gautas nuteistosios prašymas etapuoti ją į teismo posėdžius, kuris 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad dalyvaujant teismo posėdžiuose nuotolinio perdavimo priemonės kaltinamajai yra užtikrinamos visos procesinės teisės. Šiems teiginiams pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Tolesniuose posėdžiuose nuteistoji J. V. dalyvavo vaizdo ir garso konferencijos būdu, dalyvaujant jos gynėjui advokatui. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad J. V., dalyvaudama teisiamuosiuose posėdžiuose vaizdo ir garso konferenciniu būdu, apklausiamiems liudytojams užduodavo klausimus, teikdavo paaiškinimus, byloje buvo paskelbta pertrauka, siekiant nuteistajai leisti susitikti su gynėju pataisos namuose. Taigi, akivaizdu, kad J. V. aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, toks kaltinamojo dalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose yra galimas ir laikytinas teisėtu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos J. V. teisės į gynybą.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus argumentus, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios J. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.