- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-1169/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- S. R., T. R., S. V.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. R. ir T. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis patenkinti, civilinėje byloje Nr. 2-398-267/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų garantija“ ieškinį atsakovams T. R., S. R. ir S. V. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo T. R. priešieškinį dėl ieškovo įpareigojimo apžiūrėti atsakovo T. R. saugomas statybines medžiagas ir šias statybines medžiagas priimti, trečiasis asmuo A. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovo BUAB „Statybų garantija“ bankroto administratorius, gindamas bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, ieškinyje prašė priteisti iš įmonės vadovo S. V. 44 837,48 Lt žalos, padarytos neteisėtais veiksmais. 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi teismas sujungė šią bylą su civiline byla Nr. 2-1177-267/2011, kurioje S. V. buvo pareikšti reikalavimai dėl 139 839,09 Lt nuostolių atlyginimo. Šioje reikalavimų dalyje 2011 m. lapkričio 23 d. priimtas patikslintas ieškinys, bendraatsakoviais patraukti S. R. ir T. R., prašant iš visų atsakovų solidariai priteisti 139 839,09 Lt nuostolių atlyginimą. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad UAB „Statybų garantija“ 2007-2008 metais iš UAB „Fornaks“ pagal keturias sąskaitas-faktūras pirko statybines medžiagas, kurių vertė 139 839,09 Lt, tačiau neužpajamavo jų, neįtraukė sąskaitų į UAB „Statybų garantija“ buhalterinę apskaitą, o pirktas medžiagas panaudojo statydami pastatą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui S. R.. Atsakovo S. V. veiksmų neteisėtumą ieškovas grindė CK 2.87 straipsnio nuostatomis, o atsakovų S. R. ir T. R. atsakomybę ieškovas kildino iš faktinių bylos aplinkybių, susijusių su tuo, kad T. R., būdamas UAB „Statybų garantija“ akcininku ir S. R., kurio sodyboje buvo vykdomi statybos darbai, įgaliotu asmeniu, galėjo įtakoti bendrovės vadovo S. V. neteisėtus sprendimus, susijusius su statybinių medžiagų apskaita ir panaudojimu. Reikalavimą dėl solidariosios skolininkų atsakomybės ieškovas grindė CK 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsakovas T. R. priešieškinyje prašė ieškinį atsakovų T. R. ir S. R. atžvilgiu atmesti; įpareigoti ieškovą apžiūrėti atsakovo T. R. saugomas statybines medžiagas – 94 vnt. perdenginių plokščių, 41 vnt. pamatinių plokščių, 214 vnt. sieninių plokščių ir nustatyti, ar atsakovo saugomos bei siūlomos priimti statybinės medžiagos priklauso ieškovui, įpareigojant ieškovą priimti šias statybines medžiagas iš atsakovo T. R.. Atsakovas nurodė, kad dalį statybinių medžiagų jis išvežė po UAB „STG Service“ bankroto bylos iškėlimo, turėdamas tikslą pasinaudoti daikto sulaikymo teise ir taip užtikrinti, kad UAB „Statybų garantija“ įvykdys savo prievoles kreditoriui T. R.. Statybinės medžiagos yra tokios būklės, kokias jis gavo ir gali pateikti ieškovui. Nustačius, kad statybinės medžiagos nėra tos, dėl kurių reiškiamas ieškinys, ieškovas privalėtų tikslinti ieškinį.
2012 m. gegužės 12 d. byloje buvo priimtas dalinis sprendimas, kuriuo ieškinys, pareikštas atsakovui S. V., tenkintas visiškai, priteisiant ieškovui iš atsakovo S. V. 184 676,57 Lt nuostolių ir 4694 Lt žyminį mokestį valstybei. Likusioje ieškininio ir priešieškinio reikalavimų dalyje bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo T. R. 31 056,52 Lt ieškovui ir 1136 Lt žyminį mokestį bei 52 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei; priteisė iš atsakovo S. R. 23 065,29 Lt ieškovui ir 488 Lt žyminį mokestį bei 23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei; nustatė, kad atsakovų T. R. ir S. R. bei atsakovo S. V. pagal 2012 m. gegužės 2 d. dalinį sprendimą nustatyta prievolė atlyginti ieškovui nuostolius yra solidari, iš kiekvieno atsakovo priteistos skolos ribose. Likusią ieškinio dalį atmetė. Taip pat įpareigojo ieškovą priimti iš atsakovo T. R. 94 vnt. perdenginių plokščių, 41 vnt. pamatinių plokščių, 214 vnt. sieninių plokščių. Likusioje priešieškinio dalyje bylą nutraukė. Priteisė atsakovui T. R. 500 Lt atstovavimo išlaidų iš ieškovo bankrutavusios UAB „Statybų garantija“. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu 2012 m. gegužės 2 d. daliniu sprendimu nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog bankrutavusiai UAB „Statybų garantija“ padaryta 139 839,09 Lt dydžio žala. Sprendė, kad prašoma priteisti turtinė žala bankrutavusiai bendrovei, buvo padaryta ne tik S. V., bet ir atsakovų T. R. ir S. R. veiksmais, neteisėtai panaudojant ieškovui priklausančias statybines medžiagas akcininko T. R. tėvui S. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), vykdant savavališką pirties pastato statybą. Vykdant šio statinio statybos darbus buvo panaudotos ieškovui priklausančios statybinės medžiagos, kurių vertė 23 065,29 Lt. Pažymėjo, kad sandėlyje apžiūrėtos statybinės medžiagos ir 2008 m. liepos 1 d. pardavėjo UAB „Fornaks“ pirkėjui UAB „Statybų garantija“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija FORN Nr. 00083 nurodytos statybinės medžiagos yra tapačios, tačiau jų vertė liko tik 5800 Lt. Konstatavo, kad atsakovas T. R., kuris buvo ir UAB „Statybų garantija“ akcininkas, elgėsi nesąžiningai, neatlygintinai panaudojęs bendrovei priklausančias statybines medžiagas jo tėvui nuosavybės teise priklausančioje sodyboje vykdant statybas. Teismas sprendė, kad atsakovas T. R., neteisėtai perėmęs pagal 2009 m. spalio 16 d. perdavimo-priėmimo aktą BUAB „Statybų garantija“ priklausančias statybines medžiagas iš G. Š., prisiėmė riziką dėl jų kiekio ir kokybės trūkumų. Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai atsakovui T. R. pareikštą ieškinį pagrindė tik iš dalies, t. y. dėl 31 056,52 Lt žalos atlyginimo (23 065,29 Lt statybinių medžiagų, panaudotų nelegalioje statyboje, vertė + 7991,23 Lt saugomų medžiagų vertės sumažėjimas). S. R. pareikštą ieškinio reikalavimą teismas tenkino taip pat iš dalies – priteisė 23 065,29 Lt, kurie sudaro sodyboje panaudotų statybinių medžiagų vertę (CK 6.242 str. 1 d.). Teismas priėmė T. R. atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimų dėl ieškovo įpareigojimo apžiūrėti statybines medžiagas, saugomas (duomenys neskelbtini), ir šioje reikalavimo dalyje civilinę bylą nutraukė. Likusią priešieškinio reikalavimų dalį teismas patenkino, nurodęs, jog bankrutavusi UAB „Statybų garantija“ privalo pasiimti bendrovei priklausantį turtą, kuris yra vertingas ir gali būti panaudotas bankrutavusios bendrovės kreditorinių reikalavimų padengimui.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. R. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovui iš atsakovo buvo priteista 23 065,29 Lt ir ši prievolė pripažinta solidaria su kitų atsakovų prievolėmis; paskirti rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar 2009 m. vasario 17 d. S. R. vardu pasirašytame prašyme dėl projektavimo sąlygų išdavimo esantis parašas yra atsakovo S. R.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrindė atsakovo S. R. civilinės atsakomybės dėl 23 065,29 Lt nuostolių atlyginimo, nes atsakovas niekuomet nebuvo UAB „Statybų garantija” akcininkas, vadovas, dalyvis ar kitaip tiesiogiai susijęs su ieškovo veikla asmuo, niekuomet negalėjo daryti jokios įtakos ieškovo vadovo sprendimams, neturėjo teisės ar galimybės įtakoti ieškovo akcininkų priimamus sprendimus ir reikšti savo nuomonės bet kokiais ieškovo valdymo klausimais. Atsakovą S. R. su ieškovu sieja tik sodybos (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, todėl bet kokia atsakovo atsakomybė gali būti kildinama tik iš šios sutarties ir dėl jos atsiradusių teisinių santykių, tačiau S. R. niekuomet neketino investuoti į minėtą sodybą savo lėšų, nors neprieštaravo, kad sodyba už atitinkamą mokestį būtų naudojama kaimo turizmo bei poilsio tikslais. Atsakovas S. R. visus su šios sutarties vykdymu susijusius klausimus pavedė savo sūnui atsakovui T. R.. Visi statybos darbai sodyboje buvo daromi ieškovo nuožiūra ir rizika.
2. Teismas nepagrįstai atsisakė skirti byloje rašysenos ekspertizę, nes visi byloje esantys atsakovo parašai yra suklastoti.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas S. R. siekė įteisinti statybą. Iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo atsakovas nesikreipė dėl jokių leidimų ar statybos įteisinimo ir nedavė sutikimo ar leidimo dėl statybų, statybos įteisinimo veiksmus atsakovas pradėjo tik po bankroto bylos iškėlimo.
Apeliaciniu skundu atsakovas T. R. prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atsakovo atžvilgiu buvo patenkintas ir ieškinį atsakovui T. R. atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas klaidingai apskaičiavo iš atsakovo T. R. priteistinos žalos dydį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas T. R. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui savo turėtas akcijas pardavė trečiajam asmeniui A. B.. T. R. niekuomet neturėjo pagrindinio akcijų paketo, nes valdė tik 33 procentus įmonės akcijų, tokiu būdu niekuomet negalėjo įtakoti akcininkų susirinkimo priimamų sprendimų, daryti lemiamos įtakos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovo patirti nuostoliai galėjo atsirasti tuo metu, kai atsakovas T. R. buvo ieškovo akcininkas, todėl visiškai nepagrįstas konkrečiais įrodymais yra teismo sprendimas dėl atsakovo kaltės, nenustatytas priežastinis ryšys tarp žalos, galimai padarytos ieškovui, ir atsakovo T. R. kaltų veiksmų (neveikimo).Teismas nepagrįstai padarė išvadą apie tai, kad priešieškinio dalyku nurodomos statybinės medžiagos prarado dalį vertės dėl T. R. kaltės ir kad atsakovas T. R. turėtų šį praradimą atlyginti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo skundus atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atsakovo T. R. apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas T. R. nepagrįstai teigia negalėjęs įtakoti bendrovės valdymo, nes akcininko neturtinių teisių turinys nepaneigia akcininko pareigos veikti bendrovės naudai, užtikrinti bendrovės tikslų realizavimą, apdairumą išsaugant ieškovo turtą, bendro pobūdžio pareigą nepadaryti žalos. Atsakovas T. R. buvo neatidus ir nerūpestingas, vykdydamas savo, kaip akcininko, pareigas, sudarė sąlygas žalai dėl netinkamos ūkinės-komercinės veiklos organizavimo, statybinių medžiagų neužpajamavimo, neteisėto statybinių medžiagų panaudojimo, kilti.
2. Teismas pagrįstai atsakovo T. R. veiksmus vertino kaip neteisėtus ir nesąžiningus: 2007 m. gegužės 15 d. patalpų nuomos sutarties tarp UAB „Statybų garantija“ ir S. R. sudarymą iki nuomojamų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties; T. R. pateiktą prašymą VĮ Registrų centrui už S. R. dėl kadastro duomenų pakeitimo, nuosavybės teisių į statinius Kužių sen., Jakštaičių k. įregistravimo. T. R. neprieštaravo dėl statybinių medžiagų naudojimo, sutiko su rekonstravimo darbų atlikimu tėvo sodyboje. Tokiais veiksmais T. R. siekė asmeninės naudos.
3. Apeliantas T. R. nepagrįstai savo apeliaciniame skunde teigia nežinojęs, kad BUAB „STG service“ vadovo prašymu išvežtos medžiagos priklausė ieškovui, nes savo atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, jog dalį statybinių medžiagų išvežė turėdamas tikslą pasinaudoti sulaikymo teise ir užsitikrinti, kad UAB „Statybų garantija“ įvykdys prievoles T. R..
4. Apelianto T. R. argumentas, kad statybines medžiagas įvertinti pateikė tokios būklės ir vertės, kokia buvo perėmimo metu, byloje nepagrįstas jokiais įrodymais, atsakovas neginčijo L. S. firmos „Inžinerinės komunikacijos“ 2012 m. birželio 1 d. turto vertės nustatymo ataskaitoje nustatytos vertės.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo dėl bendrovės vadovo ir jos dalyvio atsakomybės subsidiarumo (CK 2.50 str. 3d., 6.245 str. 5d.) ir ginčo atveju tinkamai taikė CK 6.279 straipsnio 1 dalies, 6.6 straipsnio 2, 3 dalies normas, reglamentuojančias atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimą į atsakovo S. R. apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas S. R. nuosekliai nuo 2009 m. vasario 17 d. siekė įteisinti nelegaliai statomą statinį ir įregistruoti jį viešajame registre, kas paneigia atsakovo argumentą, kad apie atliktus statybos darbus pirties, esančios (duomenys neskelbtini), pastate jam tapo žinoma tik po bankroto bylos iškėlimo. Byloje nekilo ginčas, kad šiame pastate yra panaudota BUAB „Statybų garantija“ priklausančių statybinių medžiagų už 23 065,29 Lt sumą. Tai, kad S. R. siekia įteisinti nelegalią statybą, o ne ją nugriauti, patvirtina jo suinteresuotumą pirties statyba, leidžia spręsti, kad atsakovas pripažįsta gavęs iš to naudos.
2. Atsakovas S. R. nenurodė, kad rašytiniai įrodymai, dėl kurių parašų tikrumo atsakovas S. R. kelia ginčą, buvo išreikalauti Šiaulių apygardos teismo dar 2012 m. gegužės 20 d. pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. dalinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytus įpareigojimus. Atsakovas turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga, reikšti prašymus, tačiau prašymą dėl rašytinės ekspertizės skyrimo pateikė pavėluotai, baigus bylą nagrinėti iš esmės, todėl teismas jį atmetė. Nėra pagrindo tenkinti atsakovo S. R. prašymo dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, nes pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė tinkamai. Be to, abejones dėl atsakovo S. R. parašų tikrumo dokumentuose, leidžiančiuose statybą (duomenys neskelbtini) paneigia kiti rašytiniai įrodymai byloje: 2012 m. gegužės 23 d. S. R. prašymas dėl savavališkos statybos įteisinimo, T. R. už S. R. 2010 m. lapkričio 29 d. pateiktas prašymas VĮ Registrų centro Šiaulių filialui dėl kadastro duomenų pakeitimo, nuosavybės teisių į statinius (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagal 2010 m. lapkričio 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovų S. R. ir T. R. apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo neteisėtai pasisavinus ieškovo įsigytas statybines medžiagas ir jas neatlygintinai panaudojus vienam iš atsakovų priklausančio pastato statybai.
Nustatyta, kad 2009 m. birželio 9 d. UAB „Statybų garantija“ buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 45). Administratoriumi paskirtas E. P., patikrinęs jam perduotus dokumentus, nustatė, kad į įmonės apskaitą nebuvo įtrauktos PVM sąskaitos-faktūros, tarp kurių PVM sąskaita-faktūra serija FORN Nr. 00083 139 839,09 Lt sumai (t. 1, b. l. 51). Įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. daliniu sprendimu nustatyta, kad UAB „Statybų garantija“ direktorius S. V. neužpajamavo iš UAB „Fornaks“ nupirktų 139 839,09 Lt vertės statybinių medžiagų, neapskaitė jų bendrovės buhalterinėje apskaitoje, neteisėtai patalpino Joniškyje UAB „STG Service“ patalpose, panaudojo vykdant statybos darbus (duomenys neskelbtini) S. R. priklausančioje sodyboje (t. 2, b. l. 108-114).
Dėl atsakovo T. R. apeliacinio skundo
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad niekuomet neturėjo pagrindinio akcijų paketo, nes valdė tik 33 proc. įmonės akcijų, todėl negalėjo įtakoti akcininkų susirinkimo priimamų sprendimų, daryti lemiamos įtakos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, nesutinka su nurodytu atsakovo teiginiu.
Iš vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad atsakovas T. R. nuo 2007 m. balandžio 17 d. tapo UAB „Statybų garantija“ akcininku, kuriam priklausė 50 proc. visų bendrovės turimų akcijų, kitas bendrovės akcininkas buvo S. V. (t. 2, b. l. 131-133). Ši aplinkybė paneigia, kad nagrinėjamu laikotarpiu atsakovas apskritai turėjo tik 33 proc. įmonės akcijų. Kadangi abu įmonės akcininkai turėjo po vienodą skaičių akcijų, todėl nė vienas iš jų neturėjo pagrindinio akcijų paketo ir negalėjo daryti lemiamos įtakos. Atsakovui turtint 50 proc. įmonės akcijų, 2007 m. gegužės 15 d. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis Nr. 07/0530 (t. 1, b. l. 79-80), pagal kurią atsakovo T. R. tėvas atsakovas S. R. ieškovui išnuomojo gyvenamąją sodybą su jai priklausančiais statiniais, esančią (duomenys neskebtini) (t. 1, b. l. 79-80). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, minėta nuomos sutartis buvo sudaryta anksčiau, nei 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypų, gyvenamųjų namų, kitų pastatų ir kitų statinių pirkimo-pardavimo sutartis (t. 3, b. l. 3-10). Tai rodo didelį atsakovų suinteresuotumą nuomos sutartimi. Byloje nustatyta, kad visuose su nuomos sutartimi susijusiuose santykiuose S. R. atstovavo jo sūnus T. R.. Kaip atsiliepime į ieškinį nurodė pats atsakovas, dalis nuomojamoje sodyboje buvusių pastatų buvo seni, mediniai, tačiau nebuvo labai geros būklės, o UAB „Statybų garantija“ turėjo tikslą išsinuomoti sodybą, ją pertvarkyti ir pritaikyti tinkama kaimo turizmui bei poilsiui ir iš to gauti pelną (t. 1, b. l. 71). Taigi atsakovas T. R. šiuo atveju turėjo dvigubą suinteresuotumą: kaip įmonės akcininkas – gauti pelną, ir kaip nuomojamos sodybos savininko sūnus – sutvarkyti sodybą įmonės lėšomis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo galimybę ginčo atveju taikyti CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir nustatė visas šios teisės normos taikymui būtinas sąlygas: nesąžiningus, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėtus ir kaltus (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) – juridinio asmens dalyvio veiksmus; juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės; priežastinį ryšį tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. Balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. S. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2009).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo T. R. veiksmų nesąžiningumą. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad 2008 m. liepos 1 d. Iš UAB „Fornaks“ įsigytos statybinės medžiagos buvo panaudotos S. R. sodyboje esančio pastato statybai, atsakovas T. R., būdamas ieškovo akcininku bei atstovaudamas savo tėvą S. R., negalėjo nežinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje S. A. ir kt. v. AB ,,Mažeikių nafta ir kt., bylos Nr. 3K-3-650/2003). Nors 2008 m. sausio 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi T. R. pardavė dalį jam priklausančių įmonės akcijų A. B., jam liko 33 proc. įmonės akcijų (t. 2, b. l. 148). Iki 2008 m. lapkričio 15 d., kuomet atsakovas T. R. pardavė visas turimas akcijas S. V., įmonėje buvo trys akcininkai, turėję po 33-34 proc. akcijų (t. 2, b. l. 147, 151, 153-154). Taigi minimu laikotarpiu nė vienas iš akcininkų neturėjo galimybės daryti lemiamos įtakos. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo T. R. galimybės priimant sprendimus nebuvo mažesnės, nei kitų akcininkų. Atsakovas turėjo galimybę veikti įmonės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad neatlygintinai panaudojęs ieškovui priklausančias statybines medžiagas jo tėvui S. R. nuosavybės teise priklausančioje sodyboje vykdant statybas, atsakovas siekė asmeninės naudos. Atsakovo veiksmai, siekiant įteisinti nelegalią statybą, taip pat patvirtina atsakovo T. R. nesąžiningumą.
Iš L. S. firmos „Inžinerinės konsultacijos“ turto vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad statybinių medžiagų, panaudotų pastato (duomenys neskelbtini), vertė jų įsigijimo dieną pagal PVM sąskaitą-faktūra FORN Nr. 00083 buvo 23 065,29 Lt (bylos Priedas Nr. 1). Atsakovai neginčijo, kad statybai panaudotos medžiagos yra tos pačios, kurios įsigytos pagal PVM sąskaitą-faktūra FORN Nr. 00083. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas kartu su buvusiu įmonės vadovu yra atsakingas už 23 065,29 Lt žalą įmonei, kurios įmonė dėl savo nemokumo negali padengti savo kreditoriams.
Taip pat atsakovas T. R. atliko nesąžiningus veiksmus 2009 m. spalio 16 d. priėmimo-perdavimo aktu iš G. Š. perimdamas ieškovui priklausančias statybines medžiagas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas iš esmės pripažino savo veiksmų neteisėtumą, priešieškinyje nurodęs, kad šias medžiagas saugo ir yra pasiruošęs grąžinti ieškovo administratoriui. Šių aplinkybių neneigia ir apeliaciniame skunde, tačiau teigia, kad statybinės medžiagos yra tokios, kokios jam buvo perduotos. Kadangi UAB „Statybų garantija“ jau buvo iškelta bankroto byla, todėl atsakovas savavališkai perėmęs ieškovui priklausiusias statybines medžiagas, pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi L. S. firmos „Inžinerinės konsultacijos“ turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje konstatuota, kad saugomų (duomenys neskelbtini) sandėlyje medžiagų pardavimo kaina buvo 13 791,23 Lt, tačiau rinkos vertė vertinimo dieną (2012 m. gegužės 18 d.) yra sumažėjusi iki 5800 Lt bylos Priedas Nr. 1). Toks medžiagų vertės sumažėjimas konstatuotas dėl nevienkartinio medžiagų perkrovimo, transportavimo ir įsiveisusių graužikų. Taip pat pažymėta, kad produktas nėra skirtas tokiam ilgam sandėliavimui ir daugkartiniam perkrovimui. Iš liudytojo G. Š. parodymų matyti, kad ieškovui priklausiusios statybinės medžiagos buvo naujos (t. 2, b. l. 65). Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad, neteisėtai perėmęs ieškovui priklausiusias statybines medžiagas, atsakovas prisiėmė ir riziką dėl jų vertės sumažėjimo, todėl privalo ieškovui atlyginti 7991,23 Lt žalą įmonei.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nesąžiningi veiksmai buvo konstatuoti įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, vadovaujantis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
Dėl atsakovo S. R. apeliacinio skundo
Atsakovas S. R. apeliaciniame skunde teigia, kad jis neprivalo atsakyti dėl ieškovo patirtų nuostolių, nes niekuomet nebuvo UAB „Statybų garantija“ akcininkas, vadovas ar dalyvis ir negalėjo daryti įtakos įmonės vadovo ar akcininkų sprendimams. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškinyje, tiek teismo sprendime atsakovo atsakomybė yra siejama ne su jo dalyvavimu ieškovo veikloje ar galėjimu daryti įtaką priimamiems sprendimams, o su nepagrįstu praturtėjimu ieškovo sąskaita (CK 6.242 str. 1 d.).
Kaip jau minėta, atsakovas 2007 m. gegužės 15 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. 07/0530 išnuomojo ieškovui gyvenamąją sodybą su jai priklausančiais statiniais, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 79-80). Atsakovas teigia, kad nuomos sutarties 2.2.2. punkte nuomininkas (ieškovas) įsipareigojo be raštiško nuomotojo leidimo neperplanuoti ir nepertvarkyti nuomojamų patalpų, išskyrus eksploatacines sąlygas pagerinančius darbus. Taip pat nurodo, kad atsakovo raštiško sutikimo ieškovo vadovas neprašė ir negavo, o visi darbai atlikti ieškovo rizika ir sąskaita. Nors CK 6.501 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į byloje nustatytas aplinkybes. Visų pirma, nustatyta, kad dalis nuomojamoje sodyboje buvusių pastatų buvo prastos būklės, atsakovai T. R. ir S. R. pripažino, jog suprato, kad UAB „Statybų garantija“ turėjo tikslą išsinuomotą sodybą pertvarkyti ir pritaikyti tinkama kaimo turizmui. Antra, visuose teisiniuose santykiuose atsakovą S. R. atstovavo jo sūnus ir UAB „Statybų garantija“ akcininkas T. R., kuriam, kaip sąžiningam ir rūpestingam akcininkui turėjo būti žinomi įmonės vykdoma veikla, tuo labiau statybos tėvui priklausančioje sodyboje. Pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalį vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Trečia, statybos yra pakankamai ilgą laiko tarpą trunkantis procesas, todėl atsakovas S. R., kaip atidus ir rūpestingas sodybos savininkas, turėjo teisę tikrinti, ar nuomotojas tinkamai naudojasi išsinuomotu daiktu (CK 6.489 str. 5 d.). Elgdamasis apdairiai ir rūpestingai atsakovas tikrai būtų pastebėjęs vykdomas statybas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad statybos vyko sodyboje, kuri priklausė viena iš UAB „Statybų garantija“ akcininko tėvui, daro išvadą, kad atsakovui buvo ar turėjo būti žinoma apie vykdomas statybas, tačiau jis nesiėmė veiksmų užkirsti tam kelią, nes tikėjosi naudos, taigi manytina, kad konkliudentiniais veiksmais atsakovas išreiškė sutikimą, kad sodyba būtų perstatoma. Taigi atsakovo S. R. veiksmai, siekiant įteisinti nelegalias statybas, patvirtina, kad jis turėjo naudos iš ieškovo vykdytų statybų.
Kadangi jau buvo nustatyta, kad atsakovui S. R. nuosavybės teise priklausančio pastato statybai buvo panaudotos ieškovui priklausančios statybinės medžiagos 23 065,29 Lt sumai, todėl ši suma laikytina ieškovui padaryta žala ir turi būti atliginta solidariai su kitais atsakovais.
Teisėjų kolegija atsisako tenkinti atsakovo S. R. prašymą dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ją skirti motyvuodamas tuo, kad toks prašymas pateiktas pavėluotai ir užvilkintų bylos nagrinėjimą. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl reikėtų tenkinti minėtą prašymą.
Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinių skundų argumentais jo naikinti ar keisti nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.