- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- eI2-7766-1064/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04402-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Sigita Fomičiova (pirm.), Violeta Balčytienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- L. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Kaminsko,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei K. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Departamentas) 2023 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 23S32712 ir 2023 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 23S33680 bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja nurodė, kad buvo pametusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2025 m. liepos 1 d., todėl kreipėsi į Departamentą su prašymu jį pakeisti.
2023 m. kovo 21 d. Departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. 2023 m. kovo 22 d. sprendimu pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. kovo 22 d. iki 2025 m. rugsėjo 21 d.
Pareiškėjos vertinimu, priimti sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti bei neproporcingi, neadekvatūs, formaliai priimti tik vieno atsakymo į klausimyno klausimus pagrindu, nevertinant kitų atsakymų, susijusių su Rusijos Federacijos veiksmais Ukrainoje, bei su pareiškėja susijusių individualių aplinkybių visumos, jos individualios situacijos, ryšių su Lietuva bei Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, jos šeiminės padėties, o išvada, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, padaryta vadovaujantis vien VSD atliktu formaliu vieno atsakymo įvertinimu, nevertinant kitų reikšmingų aplinkybių.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad sprendimai iš esmės pažeidžia jos, kaip ilgalaikės Lietuvos Respublikos gyventojos, kuri Lietuvoje turi šeimą – sutuoktinį Lietuvos Respublikos pilietį bei tris mažamečius vaikus, - teises bei teisėtus interesus bei sukels didelę neatitaisomą žalą jai pačiai ir Lietuvoje gyvenantiems jos šeimos nariams, todėl turėtų būti panaikinti.
Pareiškėja nurodė Lietuvos Respublikoje nepertraukiamai gyvenanti nuo (duomenys neskelbtini) metų, yra ištekėjusi už Lietuvos Respublikos piliečio, su juo susilaukusi dviejų vaikų, gim. 2018 ir 2022 metais, taip pat turinti vaiką, gim. 2012 metais; nuo 2018 m. dirbanti Lietuvoje, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), tačiau yra vaiko priežiūros atostogose. Taigi, jos ekonominių, socialinių bei asmeninių interesų centras yra Lietuvoje, čia planuoja gyventi ir toliau kartu su savo šeima, o su Baltarusijos Respublika jos niekas nebesieja.
Pareiškėja nurodė pateikusi prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo bei užpildžiusi jai Migracijos departamento pateiktą klausimyną. Klausimyne pareiškėja varnele pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomai agresijai Ukrainos atžvilgiu, nes toks yra jos įsitikinimas, tačiau į klausimą, kam priklauso Krymas, atsakė, pažymėdama varnele, kad Rusijos Federacijai.
Būtent šio vienintelio atsakymo pagrindu VSD įvertino, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, nes tariamai palaiko Rusijos Federacijos vykdomą agresiją Ukrainos atžvilgiu, ir tai sudarė pagrindą panaikinti jai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir uždrausti atvykti į Lietuvą 2,5 metų terminui ir tokiam pat terminui įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje).
Pareiškėjos nuomone, jos atsakymas į anketos klausimą vienareikšmiškai byloja apie jos nepritarimą Rusijos Federacijos atliekamiems kariniams veiksmams Ukrainoje, o klausimyno klausimą kam („jūsų nuomone“) priklauso Krymas, pareiškėja suprato kaip užduotą Krymo faktinės kontrolės, bet ne tarptautinės teisės principų prasme. Pareiškėja nurodė nesidominti politika, nesupratusi politinės klausimo potekstės, todėl atsakė, kad Krymas formaliai yra kontroliuojamas Rusijos Federacijos.
Pareiškėjos vertinimu, dėl klausimo formuluotės netikslumo bei jo interpretacinių galimybių, atsakymas į šį klausimą turėjo būtį vertinamas kitų atsakymų visumoje, ypač kartu su pagrindiniu klausimu dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos Ukrainos atžvilgiu vertinimo (klausimyno 10 klausimas), o, esant neaiškumui, pareiškėjai bent turėjo būti suteikta galimybė patikslinti atsakymą į šį klausimą, ypač kai kiti klausimyno atsakymai leidžia daryti išvadą apie jos aiškų nepritarimą Rusijos Federacijos karo veiksmams Ukrainoje.
Pareiškėja pabrėžė, kad jos integracija Lietuvoje yra visaapimanti, absoliuti, būtent Lietuvą pareiškėja laiko savo Tėvyne ir ateityje planuoja kreiptis dėl pilietybės jai suteikimo, atsisakyti Baltarusijos Respublikos pilietybės, jos du vaikai kartu su Baltarusijos Respublikos pilietybe turi Lietuvos Respublikos pilietybę.
Lietuvoje pareiškėja niekada nevykdė jokių nusižengimų ar pažeidimų, yra pavyzdinga ilgametė Lietuvos gyventoja, gerbia Lietuvos valstybę bei jos tautą, yra dėkinga Lietuvos valstybei, kad čia jai yra suteikti namai. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra nepagrįsta ir neproporcinga, kad vienas neteisingai suprastas, netinkamai suformuluotas (kurio formuluotė buvo vėliau patikslinta) klausimas, esant jo interpretacijų galimybėms, gali formaliai nubraukti 5 metus asmens gyvenimo valstybėje, kurioje jis įleidęs šaknis, sukūręs šeimą, dirba.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad jos išsiuntimu į Baltarusijos Respubliką bei uždraudimu jai 2,5 metų įvažiuoti į Lietuvą būtų faktiškai išardoma šeima, nes ji būtų atskiriama nuo savo sutuoktinio bei mažamečių vaikų, kurie Lietuvoje mokosi, gyvena. Pareiškėją išsiuntus į Baltarusiją, Lietuvoje likęs gyventi jos sutuoktinis nesugebės tinkamai pasirūpinti jų mažamečiais vaikais, su vienu iš kurių reikia būti visą laiką, nes jauniausiai dukrai tėra 9 mėnesiai. Tokiu atveju jis turėtų išeiti vaiko priežiūros atostogų ir objektyviai nesugebėtų išlaikyti šeimos. Pareiškėja Baltarusijos Respublikoje nebeturi jokių sąsajų, darbo, tad ji irgi netektų pragyvenimo šaltinio, o jai grįžus į Baltarusijos Respubliką su vaikais, jie atsidurtų labai sunkioje padėtyje, be gyvenamosios vietos bei pragyvenimo šaltinio.
Pareiškėja pabrėžė, kad VSD konstatavimas, jog ji kelia grėsmę valstybės saugumui, neturi remtis vien formaliu asmens atsakymu, o turėtų būti įvertinta aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad asmuo kelia realų pavojų valstybės saugumui, visuma. Pažymėtina, kad VSD turi visas technines bei procedūrines galimybes patikrinti, ar asmens keliama grėsmė valstybės saugumui yra reali, tačiau to nebuvo padaryta. Atsakovo sprendimuose nurodyta, kad 2023-01-16 VSD rašte Nr. 18-520 nurodoma, jog, VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į 11 klausimą, nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Taigi, būtent šio bendrojo pobūdžio, neindividualizuoto VSD rašto pagrindu atsakovas daro išvadas apie pareiškėjos keliamą pavojų valstybės saugumui. Atsakovo sprendimuose neminimas joks konkretus VSD raštas, priimtas būtent dėl pareiškėjos atžvilgiu, vertinant jos keliamą pavojų valstybės saugumui, jai užpildžius klausimyną 2023 m. kovo mėnesio pradžioje, todėl darytina išvada, kad VSD individualaus pareiškėjos keliamo pavojaus valstybės saugumui net nevertino. Atkreiptinas dėmesys, kad VSD raštas yra priimtas dar iki pareiškėjos kreipimosi į Departamentą.
Departamentas, priimdamas sprendimą dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į Sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turėtų, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su paraiškėja susijusios individualios aplinkybės, turėtų atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą.
Atsiliepimas
Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Departamentas nurodė, kad VSD 2023-01-16 VSD rašte Nr. 18-520 nurodoma, jog VSD vertinimu, jei užsienietis atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prie Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos rėžimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Taigi, pareiškėja, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia, taip pat sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka.
Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punktu nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šios užsienietės šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 39 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, jai buvo nustatytas perpus trumpesnis, nei prašo VSD, 2 metų 6 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
Taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), 15 punktu, į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius).
Atsakovas nurodė, kad priimdamas ginčijamą sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Kaip jau minėta, pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent Valstybės saugumo departamentas. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl remiasi Valstybės saugumo departamento pateiktais duomenimis ir išvadomis. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. VSD vertinimu, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad ji nesuprato klausimo apie Krymo priklausomybę. Pareiškėja nenurodo, kad Migracijos departamento darbuotojų būtų prašiusi padėti atsakyti į klausimyno klausimus ar paaiškinti klausimyno klausimus. Departamento nuomone, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Šio klausimo formuluotė: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas“ reiškia, kad yra klausiama asmens nuomonės, kam iš tiesų asmuo priskiria teisėtą Krymo valdymą, t. y. palaiko Rusijos Federacijos aneksiją ar vis dėl to palaiko Ukrainą, kurios teritorijai anksčiau priklausė Krymas. Ši klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiška, nedviprasmiška, atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras, vertybes. Tai, kad pareiškėja teigianti nesuprato užduodamo klausimo tikslo, šiuo atveju nėra reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjos nurodytus atsakymus, t. y., jos nuomonę kaip palaikančią Rusiją karo su Ukraina rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija bei keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Klausimyne nurodyta, jog pateikus netikslią, neišsamią informaciją leidimas gyventi gali būti panaikintas. Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra imperatyvūs, t. y., Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną iš jų, turi ne teisę, bet pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Ginčijami sprendimai priimti įvertinus pareiškėjos veiksmus (jos pateiktą atsakymą), iš atliktų veiksmų (pateikto atsakymo) galima spręsti dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrąsias pareiškėjos pažiūras, o tokios pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant ginčijamą sprendimą buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai, tačiau jie nenusveria pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką.
Ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Tai, kad užsienietei buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi, savaime nereiškia, kad šis leidimas negali būti panaikintas. Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra imperatyvūs, t. y., Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną iš jų, turi ne teisę, bet pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
VSD vertinimu, Departamento sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus.
Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kurios reglamentuoja, kad VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, VSD 2023-01-16 raštu Nr. 18-520 pateikė Departamentui vertinimą, kad užsienietis, teigiamai atsakydamas į pateikto klausimyno 11 klausimą ir nurodydamas, kad Krymas teisėtai priklauso Rusijos Federacijai, taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai.
Pareiškėja, pildydama MD pateiktą klausimyną, kuriuo klausiama užsieniečio nuomonės, kam priklauso Krymas (nėra klausiama apie faktinę situaciją), nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, pareiškėja, deklaruodama, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose - 2022 it 2023 metų - grėsmių vertinimo ataskaitoje.
VSD nurodė, kad Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje (14 punkte). Rusijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose: 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“, 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“, 2022 m. rugsėjo 15 d, rezoliucijoje Nr. XIV-1416 „Dėl Rusijos Federacijos organizuojamų neteisėtų referendumų Ukrainoje nepripažinimo“.
VSD pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pažiūros, atitinkama veikla gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant tiek draudimo atvykti, tiek leidimo gyventi panaikinimo klausimą. Kadangi pareiškėja VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde nurodyti argumentai negali būti svarbiau nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumas.
Posėdžio metu pareiškėja, jos atstovė ir Departamento atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Pareiškėja papildomai nurodė, kad turi vidurinį išsilavinimą, politika nesidomi ir atsakydama į anketos klausimą, kam priklauso Krymas, informacijos ieškojo internete, Wikipedia puslapyje. Kadangi ten buvo įrašyta, kad Krymas priklauso Rusijai, taip ji ir įrašiusi anketoje.
Pareiškėjos atstovė, atsakydama į teismo klausimą, posėdžio metu patikslino, kad tiek pirminė Departamento anketos formuluotė („Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“), tiek dabartinė jos versija („Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas“), kurią pildė pareiškėja, yra neaiškios ir klaidinančios, todėl pareiškėja, turinti vidurinį išsilavinimą, nesuprato tikrosios jo prasmės.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento sprendimų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė, gim. (duomenys neskelbtini) m. Ji 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2022 m. spalio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2025 m. liepos 1 d.
Pareiškėjai pametus leidimą ir kreipusis į Departamentą, 2023 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 23S32712 buvo panaikintas Departamento 2022 m. spalio 10 d. sprendimas pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. 2023 m. kovo 22 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S33680, kuriuo pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. kovo 22 d. iki 2025 m. rugsėjo 21 d. ir į Šengeno informacinę sistemą buvo įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams ir 6 mėnesiams.
Iš Departamento pateikto ir pareiškėjos užpildyto klausimyno (anketos) matyti, kad pareiškėja rusų kalba surašė atsakymus, nurodydama, kad turi vidurinį išsilavinimą, dirba vadybininke UAB (duomenys neskelbtini). Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“.
Pareiškėja į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Rusijos Federacijai“.
Departamentas, priimdamas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi, vadovavosi VSD 2023-01-16 raštu Nr. 18-520 „Dėl klausimyno vertinimo“, adresuotame MD, kuriame nurodyta, kad VSD, vertinimu, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 ir (arba) į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Į bylą taip pat pateikta pažyma apie pareiškėjos ir jos vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniuje nuo 2018 m., santuokos, sudarytos 2018 m. su Lietuvos Respublikos piliečiu, liudijimo kopija, vaikų gimimo liudijimų kopijos, darbo sutarties kopija, vaiko mokymosi pagal pradinio ugdymo programą sutarties su Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokykla kopija, ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutarties su Vilniaus lopšeliu-darželiu (duomenys neskelbtini) kopija.
Departamento sprendimu buvo nuspręsta panaikinti sprendimą pakeisti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Valstybės politiką užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (4 straipsnio 1 dalis); užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD (4 straipsnio 3 dalis); Departamentas, gavęs užsieniečio prašymą pakeisti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei (4 straipsnio 4 dalis); VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 5 dalis); VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 6 dalis).
Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Leidimas nuolat gyventi gali būti keičiamas užsieniečiui, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas (53 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (54 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (žr., be kita ko, LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015). Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).
Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl Įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr. LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2109-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
Pareiškėja skunde nurodo, kad išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui padaryta iš vienintelio pareiškėjos pateikto atsakymo į Departamento suformuluotą 11 klausimą, nevertinant pareiškėjos byloje surinktų duomenų, klausimyne pateiktų atsakymų visumos.
Kaip matyti iš Sprendimo turinio, išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, iš esmės yra grindžiama VSD raštu.
Kaip minėta, VSD rašte nurodė, kad, asmenys, deklaruodami, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai; tai rodo, kad asmuo remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad klausimyne pareiškėjai buvo pateikti du klausimai (10 ir 11), kurie, teismo vertinimu, pagal jų pobūdį gali būti vertinami kaip tarpusavyje glaudžiai susiję. Kaip minėta, klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą buvo pateikti du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą buvo du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Asmuo, pildydamas klausimyną, turi pasirinkti vieną iš dviejų pateiktų atsakymų variantų; klausimyne nenumatyta galimybė asmenims, pildantiems klausimyną, įrašyti kokį nors papildomą tekstą, pastabą, komentarą.
Kaip minėta, pareiškėja į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, o į 11-tą klausimą atsakė „Rusijos Federacijai“. Taigi, pareiškėja, pildydama klausimyną, atsakė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje, tačiau mano, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, o ne Ukrainai.
Teismas pažymi, kad įvertinus VSD rašto turinį, matyti, kad ji parengta kaip bendro pobūdžio raštas, skirtas neapibrėžtai asmenų grupei, neanalizuojant ir nevertinant individualios pareiškėjos situacijos, taip pat nevertinant pareiškėjos atsakymo į klausimyno 10 klausimą.
Kaip minėta, klausimyno 10 ir 11 klausimai pagal savo pobūdį vertintini kaip tarpusavyje glaudžiai susiję, tačiau VSD rašto turinys, kita byloje esanti medžiaga, suponuoja išvadą, kad VSD rašte vertinimas dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui yra pagrįstas išimtinai vienu atsakymu į vieną klausimą – klausimyno 11 klausimą. Taigi sutiktina su pareiškėjos argumentu, kad išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui padaryta remiantis pareiškėjos pateiktu atsakymu į vieną klausimyno klausimą – 11 klausimą.
Teismas, vertindamas klausimyno 11 klausimo formuluotę, pažymi, kad asmuo, atsakydamas į klausimyno 11 klausimą, turi pateikti savo nuomonę dėl to, kam priklauso Krymas. Tai, kokia yra asmens nuomonė tam tikru klausimu, gali priklausyti nuo įvairių veiksnių. Teismas, sutinka, kad klausiant asmens nuomonės tam tikru klausimu ar klausimais, asmens atsakymai parodo asmens asmeninę poziciją tokiais klausimais. Pareiškėja nurodė, kad atsakydama į klausimą, turėjo omenyje šiuo metu esantį teritorijos faktinį valdymą ir atsakymą grindė viešojoje erdvėje (internetiniame puslapyje Wikipedia) pateikta informacija.
Teismas, vertindamas klausimyno 11 klausimo formuluotę, pažymi, kad nors ji, lyginant su prieš tai buvusia formuluote, yra papildyta žodžiais „legitimiai (teisėtai)“, tačiau išlieka nevienareikšmė ir užkertanti kelią daryti neabejotiną išvadą, kad, klausiant užsieniečio nuomonės, kam priklauso Krymas, nėra klausiama apie faktinę situaciją. Teismas šiuo konkrečiu atveju, ypač atsižvelgdamas į pareiškėjos išsilavinimą (vidurinis) neturi pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad pareiškėja turėjo suprasti, kad klausiama ne apie faktinę situaciją, o apie teritorijos priklausomybės vertinimą tarptautinės teisės aspektu. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, atsakymas į šį klausimą pasirenkant variantą „Rusijos Federacijai“, pats savaime,nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti asmens grėsmę valstybės saugumui.
Teismo vertinimu, šioje byloje yra svarbios aplinkybės, kad nuo pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) m. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir gyvena Lietuvoje, yra sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, turi tris mažamečius vaikus, kurių vienas yra gimęs 2022 metais ir pareiškėja yra jo priežiūros atostogose, o kiti du lanko ugdymo įstaigas Vilniuje, taip pat kad pareiškėja yra įsidarbinusi UAB (duomenys neskelbtini). Byloje jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja nesilaikytų Lietuvos Respublikos įstatymų ar jos elgesys keltų grėsmę nacionaliniam saugumui ar pažeistų kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, nepateikta.
Konstatavus, kad pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui konstatuota nesant tam pakankamo pagrindo, Departamento 2023 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 23S32712 dėl leidimo laikinai gyventi naikintinas, o pareiškėjos prašymas nagrinėtinas iš naujo.
Pažymėtina, kad ši teismo išvada nereiškia, jog iš naujo nagrinėjant prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjai sukeliantis sprendimas.
Kadangi Departamento 2023 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 23S33680 buvo priimtas vadovaujantis 2023 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 23S32712, kuris yra panaikintas, taip pat VSD raštu, kuris, teismo vertinimu, nėra pakankamas pareiškėjos keliamai grėsmei valstybės saugumui konstatuoti, šis sprendimas taip pat naikintinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Patenkinus pareiškėjos skundą, sprendžiamas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
Pareiškėja prašo priteisti iš Departamento pareiškėjos naudai visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur) ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1200 Eur).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (40 straipsnio 5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (40 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytas nuostatas, pažymėjo, kad proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS(525)-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS(492)-153/2013).
Vadovaujantis pirmiau nurodytais išaiškinimais pareiškėjai iš Departamento priteistinas jos sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis. Dėl pareiškėjos prašymo priteisti jos naudai iš 1200 Eur advokato pagalbai apmokėti, teisėjų kolegija pažymi, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1308-492/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (LVAT 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašoma priteisti suma už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintina iki 500 Eur vadovaujantis tuo, kad byla nėra sudėtinga nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, o pareiškėjos atstovė nuolatos atstovauja tokio pobūdžio bylose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 23S32712 ir 2023 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 23S33680 bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjai L. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188610666, 522,50 Eur (penkis šimtus dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą pareiškėjos prašymo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dalį atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.