Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams advokatams Svietlanai Baracevičienei, Romualdui Drakšui, Henrikui Mackevičiui, Eduardui Staponkui, Anatolijui Svilai,

išteisintojo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ir ONKT) skyriaus, nuteistųjų R. B., J. V., V. J., L. B. ir jos gynėjos advokatės Svietlanos Baracevičienės bei nuteistosios D. R. ir jos gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

- L. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

- R. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir J. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- V. J. nuteista pagal BK 268 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.

- D. R. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

D. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) pagal BK 20 straipsnio 3 dalį ir 268 straipsnio 1 ir 2 dalis išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti pinigai – 132,43 Lt, paimti iš J. V..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus, nuteistųjų R. B., V. J., J. V., L. B. ir jos gynėjos advokatės S.Baracevičienės bei nuteistosios D. R. ir jos gynėjo advokato H. Mackevičiaus apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad iki 2009 m. balandžio 7 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, už 1 300 Lt įgijo ne mažiau kaip 8,037 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 2,726 g – narkotinės medžiagos – heroino. R. B. 2009 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, savo paminėtoje gyvenamojoje vietoje dalį neteisėtai įgytos ir laikomos narkotinės medžiagos, t. y. polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, pardavė J. V.. R. B. 2009 m. balandžio 7 d. apie 14.45 val., savo gyvenamojoje vietoje 2 popierinius lankstinukus su 0,242 g rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,058 g narkotinės medžiagos – heroino, tolesniam platinimui perdavė J. V., kuris paminėtą medžiagą perdavė S. S.. Tą pačią dieną apie 17.00 val. 14 vnt. popierinių lankstinukų su 2,145 g pilkai rudos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,475 g narkotinės medžiagos – heroino, bei 5 baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurias buvo įgijusi ir laikė jo motina L. B., už 250 Lt pardavė J. V., o likusią dalį heroino toliau laikė bute. 2009 m. balandžio 7 d. apie 17.30 val. polietileninį maišelį su 1,719 g rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,433 g narkotinės medžiagos – heroino, L. B. bandė paslėpti išnešdama iš paminėto buto, tačiau, pamačiusi policijos pareigūnus, išmetė ant laiptų, jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

J. V. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kas 2009 m. balandžio mėnesį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, iš R. B. įgijo ne mažiau kaip vieną polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir joje laikė. 2009 m. balandžio 7 d. apie 20.05 val. paminėtą polietileninį maišelį su narkotine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat J. V. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. balandžio 7 d. apie 14.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš R. B. įgijo du popierinius lankstinukus su 0,242 g rusvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,058 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriuos neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs. 2009 m. balandžio mėn. 7 d. apie 15.00 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), neteisėtai paminėtus popierinius lankstinukus su narkotine medžiaga perdavė ir tokiu būdu platino S. S.. Be to, J. V. 2009 m. balandžio 7 d. apie 17.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, už 250 Lt iš R. B. dar įgijo 14 popierinių lankstinukų su 2,145 g pilkai rudos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,475 g narkotinės medžiagos – heroino, 5 baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kuriuos neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs. 2009 m. balandžio 7 d., apie 17.35 val., paminėtus lankstinukus su narkotine medžiaga ir paminėtas tabletes su psichotropine medžiaga jo asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

L. B. nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad iki 2009 m. balandžio 7 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo 1 ampulę su užrašu „10mg/2 ml Apaurin inj. tirpalas Diazepamum“, kurios sudėtyje buvo 0,01 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, gamyklinę vaistų pakuotę su užrašu „100 mg Tramadolretard Tramadolum“, su keturiomis pailgomis baltos spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje buvo 0,4 g psichotropinės medžiagos – tramadolio, 63 vnt. baltos spalvos tablečių su kryžminiu padalijimu, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,126 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 5 baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kuriuos neteisėtai atgabeno į savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame laikė.

2009 m. balandžio 7 d., dienos metu, V. J. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), L. B. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ir kitaip platinti, be gydytojo paskyrimo ir recepto iš vaistininko padėjėjos D. R. už 80 Lt įgijo tris gamyklines vaistų pakuotes su užrašu „Clonazepam TC 2 mg“, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 0,18 g – psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užrašu „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurias neteisėtai atsigabeno į paminėtą butą ir ten laikė.

2009 m. balandžio 7 d. apie 17.00 val. paminėtame bute R. B. jai (L. B.) žinant, dalį neteisėtai įgytų laikomų psichotropinių medžiagų, t. y. 5 baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, pardavė, ir tokiu būdu platino, J. V., o likusias minėtas psichotropines medžiagas L. B. toliau laikė bute. Tą pačią dieną, apie 17.30 val., dalį, t. y. 153 vnt., tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,306 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užrašu „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, bei 0,433 g narkotinės medžiagos – heroino, ji bandė paslėpti išnešdama iš savo buto, tačiau, pamačiusi policijos pareigūnus, išmetė ant laiptų. Ten paminėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį paminėtų medžiagų L. B., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė minėtame bute. 2009 m. balandžio 7 d. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. R. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad dirbdama V. J. (duomenys neskelbtini) – vaistininko padėjėja (farmakotechnike), teikiančioje viešąsias paslaugas pagal 2005-10-13 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – LR SAM) išduotą licenciją (duomenys neskelbtini) verstis farmacine veikla bei turinčioje LR SAM Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2006-05-25 išduotą licenciją (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai su psichotropiniais vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, pažeisdama: 2006-06-22 LR Farmacijos įstatymo Nr. X-709 7 straipsnio 5 dalies 2, 4 punktuose nustatytus reikalavimus „laikytis profesinės etikos principų, atlikti kitas teisės aktų nustatytas pareigas“ bei 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintų taisyklių 67 punktą – receptinius vaistus išduoti (parduoti) tik pagal gydytojo receptus, 2009 m. balandžio 7 d. vaistinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, be gydytojo paskyrimo ir recepto, L. B. už 80 Lt pardavė 3 (tris) gamyklines vaistų pakuotes su užrašu „Clonazepam TC 2 mg “, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,18 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užrašu „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, dėl to šios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku.

V. J. nuteista pagal BK 268 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdama JA – (duomenys neskelbtini), savininke ir vadove, pažeidė psichotropinių medžiagų laikymo, apskaitos, išdavimo taisykles, dėl to tos medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku:

V. J., teikdama viešąsias paslaugas pagal 2005-10-13 LR SAM išduotą licenciją (duomenys neskelbtini) verstis farmacine veikla, turėdama LR SAM Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2006-05-25 išduotą licenciją (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai su psichotropiniais vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, dėl neatsargumo pažeidė: 1) 2006-06-22 Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 39 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktuose, 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte išdėstytus reikalavimus „veiklą vykdyti pagal geros vaistinių praktikos nuostatus“, „saugoti ir tvarkyti vaistinių preparatų įsigijimo ir perdavimo dokumentus“, „vykdyti farmacinę veiklą pagal šio įstatymo, kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas pareigas bei reikalavimus“, 2) (duomenys neskelbtini) vaistininko teisių ir pareigų paskirstymo aprašo, patvirtinto 2008-01-22 savo pačios įsakymu Nr. 209A 11.5.1, 11.5.3, 13.17, 13.20, 13.37 punktų reikalavimus, t. y. tiesiogiai kontroliuoti vaistininko padėjėjo atliekamą veiklą parduodant (išduodant) vaistus, turinčius narkotinių bei psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų, taip pat vykdyti pagal kiekį apskaitomų vaistų priežiūrą, receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas išdavė vaistus, peržiūrėjimą, užtikrinti teisės aktų, susijusių su farmacine veikla ir vaistininko praktika, nuostatų įgyvendinimą, vykdyti vaistų, turinčių narkotinių bei psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų ir pavojingų medžiagų, apyvartos kontrolę, organizuoti šių preparatų priėmimą, saugojimą, išdavimą ir apskaitą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus bei 3) 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintų taisyklių 67 punktą – užtikrinti, kad receptiniai vaistai būtų išduodami (parduodami) tik pagal gydytojo receptus, aplaidžiai vykdė minėtuose teisės aktuose nurodytas pareigas, dėl to neužtikrino receptinių vaistų laikymo, apskaitos, išdavimo taisyklių. Nuo 2009 m. sausio mėn. 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis minėtoje vaistinėje, esančioje: (duomenys neskelbtini), pagal sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini) (toliau - Sąskaitos faktūros) teisėtai įgyti vaistai, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų: 250 ampulių „Apaurin 10 mg/2ml“, kuriose buvo ne mažiau kaip 2,500 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 180 tablečių „Bromazepam 3 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,540 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 220 tablečių „Bromazepam 6 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,320 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 1920 tablečių „Clonazepam TC 2 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 3,840 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 130 tablečių „Halcion 0,25 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,0325 g psichotropinės medžiagos – triazolamo, 25 tablečių „Lorafen 1 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,025 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, 625 tablečių „Lorafen 2,5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,5625 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, 2400 tablečių „Lexotanil 3 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 7,200 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 50 tablečių „Myolastan 50 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2,500 g psichotropinės medžiagos – tetrazepamo, 165 ampulių „Relanium 5 mg/2ml“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,075 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 180 tablečių „Relanium 5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,900 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 120 tablečių „Relium 5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,600 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 200 tablečių „Rudotel 10 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2,000 g psichotropinės medžiagos – medazepamo, 950 tablečių „Tazepam 10 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 9,500 g psichotropinės medžiagos – oksazepamo, 160 tablečių „Xanax 0,5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,080 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, 250 tablečių „Xanax 1 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,250 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, 100 tablečių „Seduxene“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,500 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, tapo nelegalios apyvartos dalyku.

Iš nurodyto sąrašo vaistų, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos, 2009 m. balandžio 7 d., dienos metu, vaistininko padėjėja D. R. L. B., neturinčiai gydytojo paskyrimo bei recepto, pardavė (išdavė) tris gamyklines vaistų pakuotes su užrašu „Clonazepam TC 2 mg “, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,18 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užrašu „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo.

Be to, D. R. buvo kaltinama ir perduota teismui pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, siekdama turtinės naudos, viršydama savo įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei tyčia, pažeisdama narkotinių bei psichotropinių medžiagų išdavimo taisykles, pardavė (išdavė) ir taip išplatino psichotropines medžiagas, dėl to tos medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent: D. R., teikdama viešąsias paslaugas, dirbdama V. J. (duomenys neskelbtini) vaistininko padėjėja (farmakotechnike), teikiančioje viešąsias paslaugas pagal 2005-10-13 LR SAM išduotą licenciją (duomenys neskelbtini) verstis farmacine veikla bei turinčioje LR SAM Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2006-05-25 išduotą licenciją (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai su psichotropiniais vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi, t. y. pažeisdama 2006-06-22 Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 7 straipsnio 5 dalies, 2, 4 punktuose nustatytus reikalavimus „laikytis profesinės etikos principų, atlikti kitas teisės aktų nustatytas pareigas“ bei 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintų taisyklių 67 punktą – receptinius vaistus išduoti (parduoti) tik pagal gydytojo receptus, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis minėtoje vaistinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal Sąskaitas faktūras teisėtai įgytus vaistus, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų: 250 ampulių „Apaurin 10 mg/2ml“, kuriose buvo ne mažiau kaip 2,500 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 180 tablečių „Bromazepam 3 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,540 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 220 tablečių „Bromazepam 6 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,320 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 1830 tablečių „Clonazepam TC 2 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 3,660 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 130 tablečių „Halcion 0,25 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,0325 g psichotropinės medžiagos – triazolamo, 25 tabletes „Lorafen 1 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,025 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, 625 tabletes „Lorafen 2,5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,5625 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, 2400 tablečių „Lexotanil 3 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 7,200 g psichotropinės medžiagos – bromazepamo, 50 tablečių „Myolastan 50 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2,500 g psichotropinės medžiagos – tetrazepamo, 115 ampulių „Relanium 5 mg/2ml“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,575 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 180 tablečių „Relanium 5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,900 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 120 tablečių „Relium 5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,600 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, 200 tablečių „Rudotel 10 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 2,000 g psichotropinės medžiagos – medazepamo, 950 tablečių „Tazepam 10 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 9,500 g psichotropinės medžiagos – oksazepamo, 160 tablečių „Xanax 0,5 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,080 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, 250 tablečių „Xanax 1 mg“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,250 g psichotropinės medžiagos – alprazolamo, 100 tablečių „Seduxene“, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,500g psichotropinės medžiagos – diazepamo, tyčia pažeisdama jų išdavimo taisykles neteisėtai be receptų išdavė (pardavė) tyrimo metu nenustatytiems asmenims, dėl to paminėtos medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku. D. R. dalį anksčiau paminėtų teisėtai įgytų ir laikytų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų, pardavė: 2009 m. balandžio 7 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, minėtoje vaistinėje neteisėtai, be gydytojo paskyrimo ir recepto, L. B. už 80 litų pardavė 3 (tris) gamyklines vaistų pakuotes su užrašu „Clonazepam TC 2 mg“, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,18 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užrašu „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, dėl to šios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku.

Dėl R. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Apelianto prašymas tenkintinas iš dalies.

Taigi aptarti bylos įrodymai patvirtina nuteistojo R. B. teiginius apie jo priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir narkotinės medžiagos - heroino vartojimą. Nustatęs tokią aplinkybę, teismas privalo nustatyti kokia dalis neteisėtai įgytų narkotinių medžiagų buvo skirta pačiam vartoti, o kokia – parduoti (ar kitaip platinti), nes tai turi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nuo to priklauso nusikalstamų veiksmų teisinis vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-195/2009).

Nuteistajam R. B. tvirtinant, kad visas jo gyvenamojoje vietoje rastas miltelių, kurių sudėtyje yra heroino, kiekis buvo skirtas jo asmeninam vartojimui, ir nesant objektyvių galimybių paneigti tokius nuteistojo teiginius, teisėjų kolegija, vadovaudamasi nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-455/2014) ir remiantis byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma,

Aprašomoji dalis

nustato:

Dėl bausmės

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, todėl ši aplinkybė turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – konstatuojama tada, kai asmuo savanoriškai (laisva valia) prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, parodo apie esmines jos aplinkybes ir kartu dėl padaryto nusikaltimo iš tiesų nuoširdžiai apgailestauja, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius ir pan. Apie šių aplinkybių buvimą sprendžiama ne vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus (kurie gali būti formalūs) dėl kaltės pripažinimo ar gailėjimosi, o objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą: duotų parodymų (iki nuosprendžio priėmimo) turinį, kitais įrodymais nustatytus faktus, realias kaltininko pastangas bei norą sušvelninti dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kilusius padarinius, kritišką, adekvatų savo elgesio vertinimą ir kt. Nuteistasis R. B. kaltu prisipažino iš dalies, keitė savo parodymus dėl neteisėto narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybių, t. y. jis nepripažino dalies esminių bylos faktinių aplinkybių, o jo gailestis dėl padarytų nusikaltimų yra deklaratyvus. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų, bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, bei atsižvelgdama į neteisėtai įgytų ir laikytų narkotinių medžiagų kiekį (heroino kiekis viršijo Rekomendacijose nurodytą didelį kiekį), sprendžia, kad už kiekvieną iš R. B. padarytų nusikalstamų veikų jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, šiek tiek didesnės nei BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių vidurkiai. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą bausmių bendrinimo taisyklę.

Dėl L. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Apeliančių prašymas tenkintinas iš dalies.

BK 260 straipsnio dispozicijoje nusikalstamos veikos požymiai nurodyti alternatyviai, todėl BK 260 straipsnio 2 dalis taikoma padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. Tačiau kiekviena iš šių alternatyvių veiksmų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį, todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių šiame straipsnyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (kasacinė nutartis 2K-P-218/2009).

Iš apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad psichotropinių medžiagų: 1 ampulės ,,10mg/2 ml Apaurin inj. tirpalas Diazepamum“, 4 tablečių „100 mg Tramadolretard Tramadolum“, 68 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – klonazepamas, neteisėtas įgijimas ir atgabenimas į nuteistosios gyvenamąją vietą iki 2009-04-07, baudžiamojoje byloje pripažįstami nustatytais, tačiau šios veikos nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės minėtų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, neteisėto įgijimo ir gabenimo aplinkybės: kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio fizinio ar juridinio asmens (ar asmenų) L. B. įgijo minėtus vaistinius preparatus, kada ir kokiu būdu jie buvo atgabenti į butą ir pan., nenustatytos. Vaistinių preparatų: 1 ampulės ,,10mg/2 ml Apaurin inj. tirpalas Diazepamum“, 4 tablečių „100 mg Tramadolretard Tramadolum“, 68 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – klonazepamas, įgijimo bei gabenimo faktai šioje byloje tiesiog preziumuoti remiantis nustatytu minėtų vaistinių preparatų suradimo (laikymo) L. B. gyvenamojoje vietoje faktu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos išvada sutinka iš dalies.

Tokie bylos duomenys, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, tačiau nebuvo teismo išanalizuoti ir įvertinti, nenustačius neteisėto iki 2009-04-07 psichotropinių vaistų, rastų pas L. B. gyvenamojoje vietoje, įsigijimo ir gabenimo faktų, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, iki 2009-04-07 L. B. įsigijo pagal gydytojų receptus ir jie buvo naudojami jos ir jos šeimos narių gydymui. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad iki 2009-04-07 L. B. gyvenamojoje vietoje įgyti ir laikyti psichotropiniai vaistai buvo skirti pardavimui ar kitokiam platinimui.

Remiantis byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustato:

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas klonazepamo daugiau kaip 0,12 g kiekis laikytinas dideliu kiekiu. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašai yra rekomendacinio pobūdžio ir teismas konkrečiu atveju, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turi diskreciją spręsti dėl lentelėje numatytų ribų peržengimo (kasacinė nutartis 2K-49/2014).

Dėl bausmės

Nuteistosios L. B. padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, veikta tiesiogine tyčia. Nusikaltimo dalykas - gamykliniai psichotropiniai vaistai įgyti legaliai veikiančioje vaistinėje. Byloje nenustatyta L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. L. B. anksčiau neteista. Šiuo metu jai 75 metai (gim. (duomenys neskelbtini)). Ekspertizės aktu Nr. EKG 28(97)/14(01) nustatytos L. B. ligos: (duomenys neskelbtini) (9 t. 180-183 b. l.)). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-144/2014 L. B. nustatytas (duomenys neskelbtini). Tačiau L. B. dėl savo psichikos būklės gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei suprasti jai skirtą bausmę. Šiuo metu nenustatyta tokio psichikos sutrikimo, dėl kurio jai būtų per sunku atlikti bausmę (9 t. 186-190 b. l.).

Dėl nuteistosios D. R. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

Skundžiamu teismo nuosprendžiu D. R. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą psichotropinių medžiagų pardavimą 2009-04-07, D. R. iš kaltinimo pašalinta, kaip neįrodyta, kaltinimo dalis dėl tęstinio psichotropinių medžiagų pardavimo nuo 2009-01-01 iki 2009-07-28.

Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais dėl netinkamo bylos įrodymų vertinimo, nustatant D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nes tokie apeliantų argumentai prieštarauja bylos medžiagai ir skundžiamo teismo nuosprendžio turiniui.

BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodytomis D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus ne atskirus įrodymus, o bylos įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinys patvirtina, kad nuteistosios kaltumą padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtinantys duomenys: nuteistosios L. B., liudytojų L. G., D. V. parodymai, įtariamosios L. B. parodymų patikrinimo vietoje, kratos ir daiktų, dokumentų apžiūros protokolai, valstybinių institucijų raštai, ir tam prieštaraujantys bylos duomenys: nuteistųjų D. R. ir V. J., liudytojo V. J. parodymai, jų pateikti dokumentai buvo tiesiogiai ištirti ir patikrinti teisme ir skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, kodėl vienais iš jų grįstinos išvados, o kiti atmestini.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad D. R. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo V. J. (duomenys neskelbtini) vaistininko padėjėja (farmakotechnike).

Iš V. J. (duomenys neskelbtini) 2009 m. balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2009 m. balandžio 7 d. vaistinėje dirbo D. R. ir V. J. (2 t. 38-39 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nuteistoji D. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) darbas vyko pamainomis: rytinė pamaina būdavo nuo 9.00 iki 14 val., popietinė – nuo 14 val. iki 19 val. Ji dirbdavo iki 7.00 val. vakaro (7 t. 36-37 b. l.). Liudytojas V. J. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) dažniausiai dirbo rytinėje pamainoje (7 t. 88-89 b. l.). Taigi byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) popietinėje pamainoje, t. y. nuo 14 val. iki 19 val. dirbo ir vaistinės klientus aptarnavo D. R.. To iš esmės neneigia ir pati D. R., ji tik teigia, kad nepardavė L. B. psichotropinių vaistų be recepto.

Pirmosios instancijos teisme nuteistoji D. R. parodė, jog vaistai, kurių sudėtyje turi psichotropinių medžiagų, buvo išduodami tik su gydytojo išrašytais receptais, nes tokių vaistų parduoti be recepto ji neturėjo teisės ir tai puikiai žinojo. Ji be receptų niekada neparduodavo vaistų, sudėtyje turinčių psichotropinių medžiagų. Kieno vardu išrašytas receptas nebuvo svarbu, svarbu buvo, kad būtų toks receptas. L. B. ji pažinojo, kadangi ši pastoviai pas juos ateidavo nusipirkti vaistų, kodėl L. B. teigia, kad ji (D. R.) jai pardavė psichotropinius vaistus be recepto, ji nežino (7 t. 36-37 b. l.).

Apeliaciniame skunde nuteistoji D. R. ir jos gynėjas teigia, kad nuteistosios L. B. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, todėl jie negali būti laikomi patikimais ir pakankamais D. R. kaltumo įrodymais. Tokie apeliantų teiginiai yra atmestini kaip nepagrįsti.

Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, jog duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais veiksmais ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal teismų praktiką asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Asmenų parodymai vertinami atsižvelgiant į jų gavimo šaltinį (pirminiai ar išvestiniai), parodymų nuoseklumą, išsamumą, logiškumą, ryšį su kitais byloje surinktais duomenimis ir pan. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisnių išvadų pagrįstumas.

Pirminis ir tiesioginis D. R. kaltumo šioje byloje įrodymas yra nuteistosios L. B. parodymai.

Nuteistosios L. B. teisme duotiems parodymams patikrinti buvo perskaityti jos parodymai duoti 2009-04-10 ikiteisminio tyrimo pareigūnui (tyrėjai). Duodama parodymus apie pas ją rastų psichotropinių vaistų įsigijimo aplinkybes įtariamoji L. B. parodė, kad ji pirko vaistus pagal gydytojo receptus išrašytus G. N. vardu. Vaistus ,,Apaurin“ pirko vaistinėje esančioje Kauno g. Klaipėdos m., prie (duomenys neskelbtini), adreso nežino. Juos pirko kovo 26-27 d. Vaistus ,,Clonazepam“ pagal receptą pirko vaistinėje, kuri yra parduotuvėje ,,Maxima“, prie Sodžiaus. 2009 m. balandžio 7 d. vaistinėje prie (duomenys neskelbtini), ji be recepto nusipirko 50 ampulių ,,Relaniumo“ ir 3 pakuotes ,,Clonazepamo“, sumokėjo apytiksliai 80 Lt. Vaistininkę atpažinti galėtų, bet to daryti nenori, nes ji jai pardavė vaistus jos prašymu, jai pasakius, kad jos sūnus narkomanas, dėl to ji gali netekti darbo. Nuteistoji nurodė, kad toje vaistinėje nedaug darbuotojų: vedėja, vienas vyras vaistininkas ir viena vaistininkė moteris. Tai buvo pirmas kartas, kai vaistininkė be recepto pardavė minėtus vaistus. Vaistines parodyti galėtų, bet nenori rodyti, nes pakankamai aiškiai nurodė, kur jas rasti (3 t. 156-160 b. l.).

Iš apeliacinės instancijos teisme L. B. atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-144/2014 matyti, kad nenustatyta, kad L. B. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti laikino ar lėtinio psichikos veiklos sutrikimo paūmėjimo būsenoje dėl kurio negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Nenustatyta ir reikšmingų jos orientacijos, atminties, dėmesio ar mąstymo produktyvumo kritimo požymių (9 t. 186 – 190 b. l.).

Nuteistosios L. B. parodymus apie psichotropinių vaistų įsigijimą be recepto (duomenys neskelbtini) patvirtina kiti bylos įrodymai.

(Duomenys neskelbtini) pateikti vaistų receptai apžiūrėti ir jų apžiūros metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos apžiūros protokole (2 t. 10-14 b. l.).

Minėtuose protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina nuteistosios L. B. parodymus apie psichotropinių vaistų ,,Apaurin“, kurio veikioji medžiaga yra diazepamas, ir ,,Clonazepam“ įsigijimo 2009 m. kovo mėn. pabaigoje pagal G. N. gydytojo išrašytus receptus vaistinėse (duomenys neskelbtini) aplinkybes. Todėl nėra pagrindo abejoti ir L. B. parodymais apie ,,Relaniumo“ ir ,,Clonazepamo“ įsigijimą (duomenys neskelbtini) be receptų.

Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad psichotropinių vaistų receptai galėjo pasimesti vaistinėje, nes krata buvo atlikta praėjus trims mėnesiams po tariamai neteisėto psichotropinių vaistų pardavimo. Toks apeliantų teiginys nepaneigia nuteistosios D. R. kaltumo. Dėl konkrečių BPK numatytų procesinių veiksmų atlikimo reikalingumo ir atlikimo laiko sprendžia ikiteisminio tyrimo subjektai. Šioje byloje (duomenys neskelbtini) vadovei nepateikus receptų, patvirtinančių teisėtą psichotropinių vaistų pardavimą L. B. 2009-04-07, prokuroras kreipėsi į teismą su prašymu priimti nutartį dėl kratos atlikimo (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 8 d. leido atlikti tokią kartą ir 2009 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata (2 t. 19, 20-22 b. l.).

Iš 2009-07-28 kratos ir 2009 m. rugpjūčio 3-4 d. apžiūros protokolų matyti, kad V. J. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-07-28 disponavo vaistiniais preparatais ,,Clonazepam TC 2 mg“ ir „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“. (Duomenys neskelbtini) 2009-07-28 kartos metu buvo rasta ir išimta: 3 dėžutės ,,Relanium“ 5 mg“: 2 dėžutėse po 50 ampulių ir vienoje dėžutėje yra 5 ampulės, viso 105 ampulės, ir 6 dėžutės ,,Clonazepam TC 2 mg “ , kiekvienoje po 30 tablečių, viso 180 tablečių (t. 2, 20-22; 25-35 b. l.). Šiame kontekste pastebėtina, kad būtent tokiose pakuotėse buvo rasti vaistiniais preparatai: ,,Clonazepam TC 2 mg“ ir „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“ ir L. B. gyvenamosios vietos apžiūros metu (1 t. 28-31; 36-39 b. l.).

Atlikus išimtų (duomenys neskelbtini) daiktų ir dokumentų apžiūrą bei skaičiavimus (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas ,,Clonazepam TC 2 mg“ trūkumas – 1830 tablečių ir „Relanium 5mg/ml“ ampulėmis – 115 ampulių (t. 2, 25-35 b. l.).

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo 2009-07-28 kratos ir 2009 m. rugpjūčio 3-4 d. apžiūros protokolus vertinti kaip nepatikimus bylos įrodymus. Abu paminėti procesiniai veiksmai buvo atlikti pagal šiuos veiksmus reglamentuojančias BPK normas. Pagal BPK 145 straipsnio 4 dalį darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje turi dalyvauti tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Atliekant kratą (duomenys neskelbtini), joje dalyvavo (duomenys neskelbtini) atstovas V.J., todėl nuteistosios V. J. nedalyvavimas kratoje nėra kratos procedūros pažeidimas. Kratos protokolas atitinka BPK 149 straipsnio 10 dalyje nurodytus reikalavimus, jį pasirašė visi kratos metu dalyvavę asmenys, dalyvavę asmenys jokių pareiškimų dėl kratos procedūros ar kartos protokolo turinio nepareiškė (t. 2, 20-22). Kratos metu rastų ir paimtų daiktų ir dokumentų apžiūros procedūra atlikta ir šis procesinis veiksmas įformintas laikantis BPK 92, 179, 207 straipsniuose numatytų reikalavimų (2 t. 25-35 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo nuosprendyje pakankamai išsamiai pasisakė tiek dėl kratos ir apžiūros metu gautų duomenų vertinimo, tiek dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovės D. V. dalyvavimo minėtuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose procesinio statuso bei jos, kaip liudytojos, parodymų vertinimo. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos minėtų bylos įrodymų teisiniam vertinimui, dar kartą dėl jų patikimumo nepasisako. Teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį, kad nei pagal BPK 145 (krata), nei pagal BPK 207 straipsnio (apžiūra) nuostatas specialisto dalyvavimas minėtuose procesiniuose veiksmuose nėra privalomas.

Nuteistoji L. B., duodama parodymus apie psichotropinių vaistų „Clonazepam TC 2 mg” ir „Relanium 5 mg/ml injekcinis tirpalas“ įgijimo kainą, tikslios pinigų sumos nenurodė. Nuteistoji parodė, kad ji už minėtus vaistus sumokėjo apie 80 Lt, tačiau neprisimena, ar pinigai buvo įmušti į kasą (7 t. 35-36 b. l.). Nuteistosios L. B. buto kratos ir įvykio vietos apžiūros metu kasos kvitas nerastas. Todėl nustatyti tikslią L. B. už psichotropinius vaistus sumokėtą pinigų sumą nėra galimybės. Tačiau nuteistosios L. B. nurodyta sumokėta už psichotropinius vaistus pinigų suma iš esmės atitinka V. J. nurodytą minėtų vaistų jų vaistinėje bendrą kainą – 90,32 Lt. Todėl netikėti L. B. parodymais dėl jos sumokėtos už vaistus (duomenys neskelbtini) pinigų sumos nėra pagrindo. Be to, šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-04-08 apžiūros protokole, kuriame užfiksuoti vaistinės kasos juostos duomenys, yra užfiksuota suma panaši į nuteistosios L. B. nurodytą sumą, t. y. 15:23 val. į skyrių Nr. 4 įmušta 98,32 Lt suma, 10 procentų nuolaida ir mokėtina suma lieka 88,49 Lt kvito Nr. 0525 (3 t. 117-118 b. l.), tačiau teismas šiais duomenimis nesivadovauja, nes jų negali patikrinti BPK nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skundo argumentais dėl nuteistojo J. V. parodymų vertinimo. Iš nuteistojo J. V. parodymų turinio matyti, kad jis 2009-04-07 (duomenys neskelbtini) nebuvo ir aplinkybių, kuriomis L. B. įsigijo psichotropinius vaistus „Clonazepam TC 2 mg“ ir „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“ nematė. Nuteistasis J. V. parodė, kad jis vieną kartą, R. B. prašymu, buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini), pažiūrėti, ar dirba jo motinos pažįstama vaistininkė, tačiau tai buvo 2008 m. vasarą. Atsižvelgiant į tokius nuteistojo J. V. parodymus ir įvertinusi nuteistosios L. B. aukščiau aptartus parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo J. V. parodymai, sprendžiant D. R. kaltumo dėl neteisėto psichotropinių vaistų „Clonazepam TC 2 mg“ ir „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“ pardavimo L. B. 2009-04-07 klausimą, yra neaktualūs ir teisėjų kolegija jais nesivadovauja.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus ir jų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakanka patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių leidžiančių daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad D. R. 2009-04-07 neteisėtai, pažeisdama kaltinime nurodytus teisės aktus, už 80 Lt pardavė L. B. vaistus, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, dėl to šios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. R. veikė tyčia, todėl jos nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu nuteistosios D. R. nusikalstamų veiksmų teisniu vertinimu.

Aptariamu atveju D. R. tiesioginės tyčios turinį sudaro tai, kad D. R. veikė, suvokdama, jog neteisėtai parduoda psichotropines medžiagas, ir norėjo taip veikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. R. turėjo licenciją verstis farmacijos praktika ir buvo įrašyta į Vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą, todėl jai buvo žinomi teisės aktai, reglamentuojantys vaistų pardavimo (išdavimo) tvarką. Pati D. R. teisme parodė, kad jai gerai buvo žinoma, kad psichotropinius vaistus galima parduoti tik pagal gydytojo receptus, todėl laikytina, kad ji sąmoningai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius psichotropinių vaistų pardavimo (išdavimo) tvarką, ir pardavė psichotropinius vaistus be recepto, dėl ko psichotropinės medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku. Todėl D. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir BPK normų pažeidimų

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas D. R. veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, apie tai iš anksto nepranešę D. R., suvaržė D. R. teises, sutrukdė gynybai tinkamai pasiruošti baigiamosioms kalboms, ir tai yra esminis EŽTK 6 straipsnio 3 dalies nuostatų, BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 45 ir 256 straipsnių pažeidimas, sąlygojęs nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai specialiai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, 2K-102/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiškinama, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K–262/2014 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal D. R. pateiktą kaltinimą, konstatavo, kad byloje neįrodyta, kad D. R. be receptų nuo 2009-01-01 iki 2009-07-28, išskyrus 2009-04-07 atvejį, pardavinėjo psichotropinius vaistus, kurių trūkumas buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Todėl teismas minėtą kaltinimo dalį pašalino. Teismas, nustatęs, kad parduotų psichotropinių vaistų, kurių sudėtyje buvo 0,18 g klonazepamo, kiekis tik nežymiai viršija Rekomendacijose numatytą didelį klonazepamo kiekį - 0,12 g, D. R. veiką kvalifikavo pagal lengviausią BK 260 straipsnyje numatytą veiką, t.y. 1dalį.

Teisėjų kolegija, vertindama tokį pirmosios instancijos teismo padarytą nusikalstamos veikos aplinkybių pakeitimą ir nusikalstamos veikos perkvalifikavimą, sprendžia, kad D. R. kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis, o buvo tik susiaurinta D. R. pareikšto kaltinimo apimtis ir tai turėjo įtakos D. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal lengvesnį BK straipsnį, tačiau tai neturėjo teisinės reikšmės gynybai, nes iš bylos medžiagos matyti, kad D. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė visus neteisėto psichotropinių vaistų pardavimo faktus. Be to, nuteistoji ir jos gynėjas gintis nuo susiaurinto kaltinimo turėjo teisę ir pateikdami apeliacinį skundą, ir tokia teise pasinaudojo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, kaip ir pirmosios instancijos teisme, D. R. gynyba orientuota paneigti D. R. kaltumą visa kaltinimo apimtimi. Todėl nėra pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teisme D. R. pranešus iš anksto apie susiaurintą kaltinimo apimtį, jos gynyba būtų galėjusi būti kitokia.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teismui susiaurinus D. R. pareikšto kaltinimo apimtį, nuteistosios teisės į gynybą ir teisingą teismą, EŽTK 6 straipsnio 3 dalies, BPK 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 45 ir 256 straipsnių nuostatos pažeistos nebuvo.

Dėl bausmės

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas nuteistosios D. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos veiksmų apimtį, nuteistąją teigiamai charakterizuojančius duomenis, šeiminę padėtį, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo (praėjus daugiau nei 6 metams) D. R. būtų padarius naujas nusikalstamas veikas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog D. R. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas jai taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatas.

Įvertinus tai, kad D. R. teisiama pirmą kartą, jai skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, –neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šis įpareigojimas ribos nuteistosios elgesį, sudarys prielaidas siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Nuteistajai D. R. pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatas, nuteistosios teisinė padėtis palengvėja, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios D. R. ir jos gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl D. R. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį

D. R. buvo kaltinama ir perduota teismui pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, teikdama viešąsias paslaugas, dirbdama V. J. (duomenys neskelbtini) vaistininko padėjėja (farmakotechnike), siekdama turtinės naudos, viršydama savo įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ir tyčia, pažeisdama 2006-06-22 LR Farmacijos įstatymo nuostatas ir 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintas taisykles, pardavė (išdavė) ir taip išplatino psichotropines medžiagas, dėl to tos medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku, ir tokiais veiksmais pažemino ir diskreditavo vaistininko padėjėjo vardą ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

Toks kaltinimas D. R. buvo siejamas su jai inkriminuotais nusikalstamais veiksmais laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d., kuriuo neva D. R. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai pardavė (išdavė) (duomenys neskelbtini) pagal Sąskaitas faktūras teisėtai įgytus vaistus, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų, ir kurių trūkumas buvo nustatytas vaistinėje, bei su vienu konkrečiu vaistinių preparatų neteisėtu pardavimo atveju, t.y. psichotropinių vaistų „Clonazepam TC 2 mg“ ir „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas „Diazepamas“ pardavimu 2009 m. balandžio 7 d. L. B. už 80 litų, dėl ko šios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku.

Pirmosios instancijos teismas D. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisino, neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad neįrodyta, jog D. R. be gydytojo recepto pardavinėjo visus jai kaltinime išvardytus psichotropinius vaistus, o neteisėtas psichotropinių vaistų pardavimas 2009-04-07 L. B. už 80 Lt, teismo nuomone, didelės žalos valstybei nepadarė.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį D. R. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dalyje skundžia prokuroras.

Prokuroras teigia, kad teismas, išteisindamas D. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, padarė išvadas neatitinkančias faktinių aplinkybių. Apelianto nuomone, nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymas leidžia teigti, kad D. R. nusikalstamai piktnaudžiavo tarnyba, pasinaudojo pareigomis darant kitą nusikaltimą, dėl to buvo sumenkintas valstybės prestižas ir valstybei padaryta didelė neturtinė žala. Todėl prokuroras prašo D. R. pripažinti kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams.

Prokuroro prašymas atmestinas.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčijamai įrodyti.

BK 228 straipsnyje („Piktnaudžiavimas“) nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas. Paprastai piktnaudžiavimas – tai tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja priešingais nei tarnybos interesais. Dažniausiai tą faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo savo įgaliojimus, patvirtina tai, kad toks asmuo veikdamas atitinkamu būdu (arba neveikdamas) pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64/2013, 2K–7–335/2013). BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007,2K-P-1/2014).

Būtinasis piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) (2007 m. birželio 28 d. redakcija) požymis, skiriantis šį nusikaltimą ir nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos padarymas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-232/2012).

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų (taip pat ir jiems prilygintų asmenų) atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje nustatytas vienas atvejis, kai D. R., teikdama viešąsias paslaugas, dirbdama V. J. (duomenys neskelbtini) vaistininko padėjėja (farmakotechnike), neteisėtai, be gydytojo paskyrimo ir recepto, pardavė L. B. psichotropinius vaistus, dėl ko šios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku. Tokie nuteistosios veiksmai teismo įvertinti kaip tyčinė nusikalstama veika numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje ir už šią nusikalstamą veiką ji nubausta. Šiame procesiniame sprendime minėta, kad jokie kiti D. R. neteisėtos veiklos, prekiaujant psichotropiniais vaistais, atvejai byloje nenustatyti, todėl atmetami kaip nepagrįsti prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl nevienkartinės D. R. neteisėtos farmacinės veiklos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. R. V. J. (duomenys neskelbtini) dirbo vaistininko padėjėja (farmakotechnike). Šios pareigos farmacinės tarnybos mastu nevertintinos kaip labai svarbios, nes vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), nors ir turi teisę pardavinėti (išdavinėti) psichotropinius vaistus, tačiau tokie jo veiksmai privalo būti nuolat kontroliuojami vaistininko (Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. V-197 ,,Dėl vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašo tvirtinimo“). Byloje nustatytas vienkartinis D. R. neteisėto, be gydytojo receptų, psichotropinių vaistų pardavimo atvejis. Teismas nustatė, kad vaistai buvo parduoti už 80 litų, tokia suma nėra didelė žala BK 228 straipsnio prasme. Dėl tokios neteisėtos veiklos neatsirado ir neigiamų pasekmių valstybei, valstybės sveikatos apsaugos sistemai, šia veika nebuvo kaip nors ypatingai pakenkta ir valstybės sveikatos apsaugos sistemos autoritetui, dėl šios veikos nekilo jokie kiti iš esmės žalingi padariniai. Nėra pagrindo teigti, jog D. R. veiksmais buvo pažemintas ir diskredituotas vaistininko padėjėjo vardas, pažeistos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios farmacinės veiklos principus ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pareigas, tokia apimtimi, kad tai būtų galima traktuoti kaip didelę neturtinę žalą BK 228 straipsnio prasme. Todėl šioje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad D. R. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei.

Nuteistosios D. R. veiksmuose nenustačius būtino BK 228 straipsnio numatyto nusikaltimo sudėties požymio - didelės žalos, darytina išvada, kad D. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. R. dėl šios nusikalstamos veikos išteisino.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisinęs D. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, neteisingai skundžiamame teismo nuosprendyje nurodė išteisinamo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas D. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisino, neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, t. y. BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo išteisinimo motyvų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, D. R. veiksmuose nenustatė BK 228 straipsnio 2 dalies sudėties. Todėl D. R. turėjo būti išteisinta BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl to, skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl D. R. išteisinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nurodyto išteisinimo pagrindo keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Dėl V. J. nuteisimo pagal BK 268 straipsnio 1 dalį

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. J., būdama (duomenys neskelbtini) savininkė ir vadovė, dėl neatsargumo pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktus, aplaidžiai vykdydama teisės aktuose nurodytas pareigas, dėl to neužtikrino receptinių vaistų laikymo, apskaitos, išdavimo taisyklių laikymosi, dėl ko laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) pagal Sąskaitas faktūras teisėtai įgyti visi kaltinime nurodyti, (duomenys neskelbtini) nerasti vaistai, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų, tapo nelegalios apyvartos dalyku. Pagal tokias teismo nustatytas aplinkybes V. J. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 268 straipsnį 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Nuteistoji V. J. nesutinka su jai pareikšto kaltinimo pagal BK 268 straipsnio 1 dalį apimtimi ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad visi kaltinime nurodyti vaistai, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, ir kurių pardavimą (išdavimą) patvirtinantys receptai nebuvo rasti, tapo nelegalios apyvartos dalyku yra bylos įrodymais nepagrįsta teismo prielaida. Taip pat apeliantė tvirtina, kad 2009-04-07 vaistai „Clonazepam TC 2 mg” ir „Relanium 5 mg/ml” injekcinis tirpalas nebuvo parduoti nuteistajai L. B., bei mano, kad teismas neteisingai nustatė vaistininko padėjėjos D. R. kaip farmakotechniko (vaistininko padėjėjo) teisinį statusą bei nepagrįstai priskyrė jai pareigą tiesiogiai kontroliuoti jos darbą. Apeliantės nuomone, tarp D. R. įvykdytos veikos ir jos veiksmų nėra priežastinio ryšio ir jos veiksmuose nėra nusikalstamo nerūpestingumo. Todėl prašo skundžiamą teismo nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo panaikinti ir priimti naują, išteinamąjį nuosprendį.

Teisėjų kolegija su apeliantės skundo teiginiais ir juos pagrindžiančiais argumentais sutinka iš dalies.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nusikalstamos veikos aplinkybės nurodomos tokios, kokios jos nustatytos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir teismo, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, įvertintais įrodymais, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, turi būti aiškūs nuteistojo padaryti nusikalstami veiksmai ar neveikimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą iš naujo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, susijusių su nuteistosios V. J. veiksmų teisiniu vertinimu pagal BK 268 straipsnio 1 dalį, todėl padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų apimties. Todėl skundžiamas teismo nuosprendžio dalis dėl V. J. nuteisimo pagal BK 268 straipsnio 1 dalį keistina dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

BK 268 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių, psichotropinių, stipriai veikiančių ar nuodingųjų medžiagų gaminimo, laikymo, apskaitos, išdavimo, gabenimo ar siuntimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to tos medžiagos buvo pagrobtos arba kitaip tapo nelegalios apyvartos dalyku. Šiame straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma veiksmais arba neveikimu, kuriais pažeidžiama teisės aktais nustatyta teisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingomis medžiagomis tvarka. Aktyviais veiksmais ši nusikalstama veika padaroma tais atvejais, kai asmuo atlieka veiksmus, kurių atlikti su šiomis medžiagomis jis neturi teisės. Neveikimu veika padaroma tais atvejais, kai kaltininkas neatlieka veiksmų, kuriuos pagal galiojančią tvarką turi atlikti disponuodamas šiomis medžiagomis (pvz. neužtikrina tinkamos šių medžiagų apsaugos, neįtraukia jų į apskaitą ir pan.). Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl bet kurios iš jų padarymas yra pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 268 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl atsakomybė pagal šį straipsnį galima tik tuo atveju, kai kyla dispozicijoje numatytų padarinių – šios medžiagos yra pagrobiamos arba kitu būdu tampa nelegalios apyvartos objektu, t. y. dėl kaltininko veikos šiomis medžiagomis ima disponuoti kiti asmenys, neturintys tokios teisės. Pagal šį straipsnį atsako specialus subjektas, kuris dėl dirbamo darbo, einamų pareigų, ar vykdomos veiklos specifikos turi teisę disponuoti narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis. BK 268 straipsnio 3 dalis numato, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik dėl neatsargumo. Tai gali būti nusikalstamas pasitikėjimas, kai kaltininkas numato, kad dėl to, jog jis pažeidžia teisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis taisykles, šios medžiagos gali patekti teisės jomis disponuoti neturinčiam asmeniui, tačiau lengvabūdiškai tikisi to išvengti, ir nusikalstamas nerūpestingumas, kai kaltininkas nenumato, kad dėl to, jog jis pažeidžia teisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis taisykles, šios medžiagos gali patekti teisės jomis disponuoti neturinčiam asmeniui, nors turėdamas teisę jomis disponuoti privalo ir gali tokią galimybę numatyti.

Nagrinėjamoje byloje yra įrodytas tik vienas nusikalstamas įvykis atitinkantis nusikalstamos veikos, numatytos BK 268 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, t.y. 2009 m. balandžio 7 d. nustatytas neteisėtas psichotropinių vaistų pardavimo atvejis, kai vaistininko padėjėja D. R. L. B., neturinčiai gydytojo paskyrimo bei recepto, pardavė (išdavė) tris gamyklines vaistų pakuotes su užrašu „Clonazepam TC 2 mg “, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,18 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užrašu „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, dėl ko šios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku. Už šios nusikalstamos veikos padarymą tyčiniais veiksmais, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra nuteista vaistininko padėjėja D. R..

Kiti V. J. kaltinime nurodytų psichotropinių vaistų pardavimo (išdavimo) be receptų faktai byloje nenustatyti.

Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad V. J., būdama (duomenys neskelbtini) savininkė ir vadovė, pažeidė psichotropinių medžiagų laikymo, apskaitos, išdavimo taisykles, dėl ko laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) pagal Sąskaitas faktūras teisėtai įgyti V. J. kaltinime nurodyti visi vaistai, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų, ir kurių pardavimą (išdavimą) patvirtinantys receptai nebuvo rasti, išskyrus 2009-04-07 nustatytą įvykį, tapo nelegalios apyvartos dalyku, todėl ši kaltinimo dalis, kaip neįrodyta, iš V. J. pareikšto kaltinimo pagal BK 268 straipsnio 1 dalį šalintina.

Apeliacinės instancijos teismui, pašalinus minėtą V. J. kaltinimo dalį, tampa neaktualūs nuteistosios V. J. apeliacinio skundo argumentai dėl (duomenys neskelbtini) nustatyto didelio receptų/psichotropinių vaistų trūkumo pagrįstumo, dėl jų netinkamo ištyrimo. Todėl teismas dėl paminėtų apeliacinio teismo argumentų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą,

Aprašomoji dalis

nustato:

V. J., būdama (duomenys neskelbtini) savininkė ir vadovė, teikdama viešąsias paslaugas pagal 2005-10-13 LR SAM išduotą licenciją (duomenys neskelbtini) verstis farmacine veikla, turėdama LR SAM Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2006-05-25 išduotą licenciją (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai su psichotropiniais vaistais ir vaistinėmis medžiagomis, dėl neatsargumo pažeidė: 1) 2006-06-22 Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte išdėstytus reikalavimus „veiklą vykdyti pagal geros vaistinių praktikos nuostatus“, „vykdyti farmacinę veiklą pagal šio įstatymo, kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas pareigas bei reikalavimus“, 2) (duomenys neskelbtini) vaistininko teisių ir pareigų paskirstymo aprašo, patvirtinto 2008-01-22 V. J. įsakymu Nr. 209A 11.5.1, 11.5.3, 13.17, 13.20, 13.37 punktų reikalavimus, t. y. tiesiogiai kontroliuoti vaistininko padėjėjo atliekamą veiklą parduodant (išduodant) vaistus, turinčius narkotinių bei psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų, taip pat vykdyti pagal kiekį apskaitomų vaistų priežiūrą; receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas išdavė vaistus, peržiūrėjimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pažymint juos vaistininko asmeniniu spaudu ir pasirašant; užtikrinti teisės aktų, susijusių su farmacine veikla ir vaistininko praktika, nuostatų įgyvendinimą; vykdyti vaistų, turinčių narkotinių bei psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų ir pavojingų medžiagų, apyvartos kontrolę; organizuoti šių preparatų priėmimą, saugojimą, išdavimą ir apskaitą pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus bei 3) 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintų taisyklių 67 punktą – užtikrinti, kad receptiniai vaistai būtų išduodami (parduodami) tik pagal gydytojo receptus, aplaidžiai vykdė minėtuose teisės aktuose nurodytas pareigas, dėl to neužtikrino receptinių vaistų išdavimo taisyklių laikymosi, dėl ko 2009 m. balandžio 7 d. vaistininko padėjėja D. R. L. B., neturinčiai gydytojo paskyrimo bei recepto, pardavė (išdavė) tris gamyklines vaistų pakuotes su užrašu „Clonazepam TC 2 mg “, kuriose bendrai buvo 90 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,18 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, 50 vnt. ampulių su užrašu „Relanium 5mg/ml injekcinis tirpalas Diazepamas“, kurių sudėtyje buvo 0,5 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, dėl ko šios medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku.

Tokia V. J. nusikalstama veika atitinka BK 268 straipsnį 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Nuteistoji V. J. nesutinka ir su byloje nustatytu 2009-04-07 neteisėtu psichotropinių vaistų (duomenys neskelbtini) pardavimo faktu L. B., teigia, kad nuteistosios L. B. parodymai nepatikimi, nes vaistinė tuo metu neturėjo prekyboje ,,Relanium 5 mg/ml“ injekcinio tirpalo; nuteistosios nurodytos už vaistus sumokėtos 80 Lt ar panašios sumos nėra 2009-04-07 dienos kasos juostoje, o nuteistojo J. V. parodymai – nekonkretūs. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad dėl psichotropinių vaistų „Clonazepam TC 2 mg” ir „Relanium 5 mg/ml injekcinis tirpalas“ neteisėto, be receptų, pardavimo 2009-04-07 nuteistajai L. B. aplinkybių, nuteistosios L. B. parodymų patikimumo ir jų atitikties kitiems bylos įrodymams, tarp jų ir apeliantės V. J. nurodomiems, nuteistojo J. V. parodymų įrodomosios vertės, nustatant faktines aptariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisėjų kolegija savo išvadas ir motyvus išdėstė, aptardama nuteistosios D. R. apeliacinio skundo argumentus, todėl dar kartą jų nekartoja, ir konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje 2009-04-07 neteisėtas, be receptų, psichotropinių vaistų pardavimo (išdavimo) faktas L. B. yra įrodytas byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas neteisingai nustatė vaistininko padėjėjos D. R. kaip farmakotechniko (vaistininko padėjėjo) teisinį statusą bei nepagrįstai priskyrė jai pareigą tiesiogiai kontroliuoti jos darbą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. R. licencija verstis farmacijos praktika buvo išduota (duomenys neskelbtini) (8 t. 36 b. l.). Į vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą D. R. buvo įrašyta (duomenys neskelbtini) (3 t. 121 b. l.), būtent įrašymas į Vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą Farmacijos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka suteikia teisę eiti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pareigas vaistinėje (SAM 2007 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. V-197 ,,Dėl vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašo tvirtinimo“).

D. R. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė galiojant 2006-07-18 Farmacijos įstatymui (nuo 2006-07-18) ir Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 26 d. įsakymui Nr. V-197 ,,Dėl vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašo tvirtinimo“. Iš V. J. patvirtinto 2009-03-31 (galiojančio nuo 2009-04-01) Geros vaistinių praktikos kokybės vadovo matyti, kad D. R. V. J. dirbo farmakotechnikės pareigose ir buvo pavaldi vaistininkei V. J. (3 t. 101-110 b. l.).

Iš V. J. 2008-01-22 įsakymu Nr. 209a patvirtino (duomenys neskelbtini) Vaistininko pareigybės aprašymo matyti, kad į jį perkeltos Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-197 patvirtino aprašo ,,Dėl vaistininko teisių ir pareigų paskirstymo aprašo“ nuostatos (3 t. 111-115 b. l.).

Taigi pati V. J. dar iki nusikaltimo padarymo (2009-04-07), 2008-01-22 savo įsakymu patvirtindama (duomenys neskelbtini) Vaistininko pareigybės aprašą, prisiėmė sau pareigą tiesiogiai kontroliuoti vaistininko padėjėjo atliekamą veiklą parduodant (išduodant) vaistus, turinčius narkotinių bei psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų, ir kitas apraše nurodytas pareigas, tačiau jų nevykdė. Todėl V. J. pagrįstai inkriminuoti kaltinime nurodytų 2006-06-22 Farmacijos įstatymo Nr. X-709 ir (duomenys neskelbtini) Vaistininko teisių ir pareigų paskirstymo aprašo, patvirtinto 2008-01-22 V. J. įsakymu Nr. 209a, nuostatų bei 2002-03-08 LR SAM ministro įsakymu Nr. 112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams“ patvirtintų taisyklių pažeidimai.

Priešingai nei teigia apeliantė, tarp D. R. įvykdytos veikos ir jos (apeliantės) neveikimo yra priežastinis ryšys ir jos veiksmuose yra nusikalstamo nerūpestingumo požymiai. Minėta, kad nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad dėl to, jog jis pažeidžia teisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis, stipriai veikiančiomis ar nuodingosiomis medžiagomis taisykles, šios medžiagos gali patekti teisės jomis disponuoti neturinčiam asmeniui, nors turėdamas teisę jomis disponuoti privalo ir gali tokią galimybę numatyti.

Apeliantė teigia, kad ji pasitikėjo vaistinėje dirbusiais žmonėmis, nes su jais dirbo ne vienus metus ir anksčiau vaistinėje jokių problemų dėl vaistų pardavimo nekilo, todėl, jei D. R. ir pardavė vieną kartą neteisėtai psichotropinius vaistus, ji tokio vienkartinio atvejo numatyti negalėjo. Tokie apeliantės teiginiai, įvertinus juos Vaistininkės pareigų aprašymo kontekste (V. J. turėjo pareigą tiesiogiai kontroliuoti vaistininko padėjėjo atliekamą veiklą parduodant (išduodant) vaistus, turinčius narkotinių bei psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų ir kt.), ir sudaro nusikalstamo nerūpestingumo turinį. Tokia V. J. veika atitinka BK 268 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl jai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija susiaurino nuteistajai pareikšto kaltinimo pagal BK 268 straipsnio 1 dalį apimtį, yra pagrindas sumažinti ir nuteistajai V. J. paskirtos bausmės – baudos dydį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios V. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 ir 3 punktai).

Dėl nuteistosioms D. R. ir V. J. paskirtų bausmių

Skundžiamu teismo nuosprendžiu D. R. nuteista už tyčinio sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio l dalyje, padarymą ir jai skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

V. J. nuteista už neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 268 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), padarymą ir jai parinkta bausmės rūšis – bauda ir nustatytas jos dydis - 30 MGL (3 900 Lt).

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro prašymai atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistosioms D. R. ir V. J. bausmes, BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Teismas nuosprendyje išdėstė bausmių skyrimo motyvus, su kuriais nesutikti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistųjų D. R. ir V. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, kaltės formos ir rūšies yra įvertintos ir į jas atsižvelgta skiriant bausmę. Taip pat atsižvelgta ir į tai, kad nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Prisipažinti padarius nusikalstamą veiką įtariamasis (kaltinamasis) neprivalo, tai yra jo teisė, kurią jis realizuoja laisva valia (BPK 21, 22 straipsniai). Priešingai nei teigia prokuroras, teigiamai charakterizuojama kaltininko asmenybė yra viena iš aplinkybių, į kurią teismas privalo atsižvelgti parenkant bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tai, kad D. R. ir V. J. nusikalto, teikdamos viešąsias paslaugas, rodo didesnį jų veikos pavojingumą, tačiau šios bylos kontekste atsižvelgtina ir į tai, kad nustatytas tik vienas D. R. ir V. J. nusikalstamas įvykis, jos anksčiau neteistos, tai leidžia daryti išvadą apie atsitiktinį D. R. ir V. J. nusikalstamų veiksmų padarymą.

Prokuroras skunde naujų ar pirmosios instancijos teismo neįvertintų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindas nuteistosioms griežtinti paskirtas bausmes, nenurodo, apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl prokuroro prašymas griežtinti nuteistosioms D. R. ir V. J. paskirtas bausmes atmetamas kaip nepagrįstas.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia prokuroro dėmesį, kad pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą už neatsargų nusikaltimą gali būti nustatoma – iki 75 MGL dydžio bauda. Taigi prokuroras, prašydamas V. J. pagal BK 268 straipsnio 1 dalį skirti 120 MGL dydžio baudą, pažeidžia minėto baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Dėl nuteistojo J. V. nuteisimo

Skundžiamu teismo nuosprendžiu J. V. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Apeliantas nuteistasis J. V. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nusikalstamų veiksmų juridinės kvalifikacijos neginčija, tik nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi - laisvės atėmimu ir prašo švelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei numatyta įstatyme, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

Nuteistajam J. V. sušvelninti paskirtą bausmę ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 260 straipsnio l dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti kitą bausmės rūšį - laisvės apribojimą, prašo ir prokuroras.

Apeliantų prašymai tenkintini iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. V. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į J. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį: padarytas vienas sunkus nusikaltimas (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), veikta tiesiogine tyčia, ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 259 straipsnio 2 dalis), nusikalstamų veikų tikslus ir motyvus. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę – nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad J. V. prisipažino kaltu, nuoširdžiai galisi nusikaltęs, padėjo išsiaiškinti nusikaltimą, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad jis ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, mokosi, gydosi nuo narkomanijos, į asociacijos ,,Pozityvus gyvenimas“ pateiktą jo teigiamą charakteristiką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, nusprendė, kad nėra galimybės J. V. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies išimtį ir skirti švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę ar bausmės rūšį. Tačiau atsižvelgęs į minėtas aplinkybes teismas už J. V. padarytą sunkų nusikaltimą skyrė minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam J. V. paskirtomis bausmėmis ir bausmių skyrimo motyvais.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės, kad J. V. prisipažino kaltu, nuoširdžiai galisi nusikaltęs, padėjo išsiaiškinti kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis mokosi, asociacijos ,,Pozityvus gyvenimas“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centro apibūdinamas teigiamai, padeda aplinkiniams (10 t. 15 b. l., 9 t. 97-99), nėra išimtinės aplinkybės ir visos jos buvo įvertintos, nuteistajam parenkant BK 259 straipsnio 2 dalies ir BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus bausmių dydžius. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantų prašymą – taikyti nuteistajam J. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį.

Tačiau po šioje byloje paskelbto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies norma (2015 m. kovo 19 d. redakcija), numatanti bausmės vykdymo atidėjimo galimybes, kuri turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius teigiamai nuteistąjį J. V. charakterizuojančius duomenis, bei atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo (praėjus daugiau nei 6 metams) J. V. būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas nuteistajam J. V. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatas.

Įvertinusi J. V. asmenybę, jam skirtini įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, ir 10 punkte - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jei jos nepaskirtos gydymo tikslais. Šie įpareigojimai ribos nuteistojo elgesį, sudarys prielaidas siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.

Nuteistajam J. V. pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo J. V. apeliacinis skundas ir prokuroro apeliacinis skundas dėl J. V. nuteisimo tenkintini iš dalies.

Dėl juridinio asmens (duomenys neskelbtini) išteisinimo

Skundžiamu teismo nuosprendžiu juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 268 straipsnio l ir 2 dalis, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog juridinis asmuo dėl vaistininkės V. J. padarytų teisės aktų pažeidimų, susijusių su psichotropinių vaistų disponavimu, gavo konkrečios materialinės naudos, tokia nauda nenurodyta ir kaltinamajame akte, o ši aplinkybė turi būti įrodyta. Teismo nuomone, 2009 m. balandžio 7 d. D. R. psichotropinių vaistų pardavimas už 80 Lt L. B. taip pat nėra pagrindas išvadai, kad juridinis asmuo gavo materialinės naudos.

Prokuroras, nesutikdamas su juridinio asmens (duomenys neskelbtini) išteisinimu, teigia, kad teismas netinkamai interpretavo Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimo nuostatas bei byloje surinktus įrodymus, todėl padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių. Apeliantas teigia, kad juridinio asmens kaltinime nurodyti vaistinėje nerasti vaistai tapo nelegalios apyvartos dalyku dėl V. J. nusikalstamo aplaidumo ir dėl vaistininko padėjėjos D. R. nusikalstamų veiksmų, ir iš to juridinis asmuo turėjo materialinės naudos, todėl yra visi BK 20 straipsnio 3 dalyje ir 268 straipsnio l ir 2 dalyje numatyti pagrindai juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Dėl to prokuroras prašo skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens (duomenys neskelbtini) išteisinimo panaikinti ir juridinį asmenį (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 268 straipsnio l ir 2 dalis ir nubausti 1 000 MGL dydžio bauda.

Apelianto prašymas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-582/2010; 2K-P-95/2012) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (LRKT 2009 m. birželio 8 d. nutarimas) pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės.

Iš nagrinėjamoje byloje juridiniam asmeniui pateikto kaltinimo turinio matyti, kad jis kaltinamas pagal BK 20 straipsnio 3 dalį, 268 straipsnio l ir 2 dalis.

BK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui už nusikalstamas veikas, padarytas juridinio asmens naudai juridinio asmens darbuotojo ar įgalioto atstovo dėl BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės.

Pagal šioje byloje juridiniam asmeniui pareikštą kaltinimą pagal BK 20 straipsnio 3 dalį ir nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad juridinis asmuo kaltinamas nusikalstama veika, kurią jo naudai padarė juridinio asmens darbuotoja D. R. dėl juridinio asmens vadovės V. J. nepaknakamos kontrolės, t.y. juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė siejama su (duomenys neskelbtini) darbuotojos D. R. atsakomybe. Tačiau D. R. šioje byloje kaltinamas buvo pareikštas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau tokios nusikalstamos veikos padarymu nebuvo kaltinamas juridinis asmuo. Juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) pateiktas kaltinimas pagal BK 268 straipsnio 1 dalį, kuris atitinka vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje einančiam fiziniam asmeniui V. J.. Taigi juridiniam asmeniui pareikštas kaltinimas yra dualistinis: viena jo dalis (BK 20 straipsnio 3 dalis) atitinka D. R. padarytą tyčinę nusikalstamą veiką, kitą dalis (BK 268 straipsnio 1 dalis) V. J. dėl nusikalstamo nerūpestingumo padarytą nusikalstamą veiką.

BK 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vieną ir tą pačią nusikalstamą veiką, kurią padaro fizinis asmuo (kasacinė nutartis 2K-P-95/2012).

Iš šioje byloje pateikto juridiniam asmeniui kaltinimo turinio neaišku su kurio fizinio asmens (D. R. ar V. J.) padaryta nusikalstama veika siejama juridinio asmens atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad juridiniam asmeniui inkriminuota BK specialiosios dalies – BK 268 straipsnio 1 dalies norma, teisėjų kolegija pasisako dėl šio kaltinimo pagrįstumo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, aptardama nuteistosios V. J. apeliacinio skundo argumentus, konstatavo, kad byloje neįrodyta, kad V. J., būdama (duomenys neskelbtini) savininkė ir vadovė, neužtikrino receptinių vaistų laikymo, apskaitos, išdavimo taisyklių, dėl ko laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d. vaistinėje pagal Sąskaitas faktūras teisėtai įgyti visi V. J. kaltinime nurodyti vaistai, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų, tapo nelegalios apyvartos dalyku. Byloje nustatytas tik vienas atvejis (2009-04-07), kai dėl V. J., kaip (duomenys neskelbtini) savininkės ir vadovės, neatsargumo (nuskalstamo nerūpestingumo), jai pažeidus kaltinime nurodytus teisės aktų reikalavimus, teisėtai juridinio asmens įgytos psichotropinės medžiagos tapo nelegalios apyvartos dalyku. Kiti V. J. kaltinime nurodyti psichotropinių vaistų pardavimo (išdavimo) be receptų atvejai (laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 28 d.) kaip neįrodyti V. J. iš kaltinimo pašalinti. Apeliacinės instancijos teismui susiaurinus V. J. nusikalstamos veikos apimtį, atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens - (duomenys neskelbtini) baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens, analogiška apimtimi siaurintina ir juridinio asmens - (duomenys neskelbtini) kaltinimo apimtis. Todėl teisėjų kolegija, JA (duomenys neskelbtini) baudžiamosios atsakomybės klausimą sprendžia tik V. J. šiame procesiniame sprendime nustatyto kaltinimo apimtyje.

Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu. Nauda paprastai yra aiškinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti. Pripažinus, kad fizinio asmens nusikalstama veika buvo padaryta siekiant gauti turtinę naudą ar kitais juridinio asmens interesais, kartu reikia nustatyti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko – fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas. Vien tik nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais, nesant minėto juridinio asmens ryšio su tokia nusikalstama veika bei ja padariusiu fiziniu asmeniu, negali būti laikomas pakankamu juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindu (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-95/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 268 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu V. J. buvo (duomenys neskelbtini) savininkė ir farmacinės veikos vadovė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. J. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neveikimu, t. y. nevykdydama pareigos tiesiogiai kontroliuoti vaistininko padėjėjo atliekamą veiklą parduodant (išduodant) vaistus, turinčius narkotinių bei psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų, dėl ko atsirado BK 268 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai. Tačiau byloje nenustatyta, kad V. J., neatlikdama savo pareigų, veikė juridinio asmens naudai ar interesais. Byloje nenustatyta, kad iš tokios V. J. veikos juridinis asmuo būtų gavęs materialinės naudos. Iš bylos medžiagos matyti, kad juridiniame asmenyje (duomenys neskelbtini) buvo priimti pareiginiai nuostatai, 2009-03-31 vaistinėje buvo paruoštas ir vadovės įsakymu patvirtintas „Geros vaistinių praktikos kokybės vadovas”, kuriame nustatytos normos (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai. Visi paminėti norminiai farmacinės veiklos dokumentai, su kuriais pasirašytinai buvo supažindinti vaistinės darbuotojai, sudarė prielaidas įmonei dirbti pagal įstatymus ir jų nepažeisti. Byloje nustatytas vienas atvejis, kai dėl nusikalstamo juridinio asmens vadovės nerūpestingumo psichotropiniai vaistai tapo nelegalios apyvartos dalyku. Tačiau byloje nėra duomenų, kad juridinio asmens savininkė ir vadovė V. J. būtų žinojusi apie neteisėtus juridinio asmens darbuotojos (D. R.) veiksmus, juos skatinusi, ar kitaip toleravusi. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp kaltininko – fizinio asmens V. J. ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens (duomenys neskelbtini) nėra abipusio ryšio, kuris būtinas juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad fizinis asmuo V. J. darydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 268 straipsnio 1 dalyje, veikė savarankiškai, todėl juridinio asmens kaltės nėra.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) pagrįstai išteisintas pagal BK 20 straipsnio 3 dalį ir 268 straipsnio 1 ir 2 dalis, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką (BPK 305 straipsnio 5 dalies 2 punktą).

Naikinti ar keisti skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens (duomenys neskelbtini) išteisinimo, prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl prokuroro apeliacinis skundas dėl juridinio asmens išteisinimo atmetamas.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015-04-14 pirminiu prašymu Nr. (4.22.) TPA-1137 prašė iš nuteistosios L. B. priteisti valstybei 55,01 Eur už advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (10 t. 10 b. l.).

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014).

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš nuteistosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendį pakeisti:

R. B. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmes:

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir R. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. lapkričio 2 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo suėmimo laiką nuo 2009-04-07 iki 2010-04-09.

L. B. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 bei 2 dalies 8 punkto nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką L. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo.

D. R., Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu išteisintai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pakeisti išteisinimo pagrindą nurodant, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. R., Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pripažintai kaltai ir nuteistai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, taikyti BK 75 straipsnio 1 bei 2 dalies 8 punkto nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką D. R. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo.

J. V., Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, taikyti BK 75 straipsnio 1 bei 2 dalies 8 ir 10 punktų nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką J. V. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių vaistų, jeigu tai nesusiję su paskirtu gydymu.

V. J. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 268 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirtą baudą sumažinti iki 15 MGL (564,75 eurų) dydžio.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą L. B., D. R. ir J. V. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.