Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-15 · Civilinė byla Nr. 2A-2930-603/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-15
Bylos Nr.
2A-2930-603/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04946-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
AB FMĮ „Finasta“
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2930-603/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04946-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Andrutė Kalinauskienė ir Andžej Maciejevski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams AB FMĮ „Finasta“ ir AB bankas „Finasta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į užimtas pareigas, neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti ieškovės atleidimą iš AB banko „Finasta“ ir AB FMĮ „Finasta“ pagal DK 129 str. neteisėtu, grąžinti ieškovę į darbą pas atsakovus AB FMĮ „Finasta“ ir AB bankas „Finasta“, priteisti iš atsakovų vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 100 000 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-09-06 tarp ieškovės ir AB FMĮ „Finasta“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovė buvo įdarbinta AB FMĮ „Finasta“ Operacijų departamento Vertybinių popierių apskaitos skyriuje, nustatant 4 val. darbo dienos trukmę (0,5 etato). 2010-09-15 tarp ieškovės ir AB banko „Finasta“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovė buvo įdarbinta AB banke „Finasta“ Finansų tarnybos Operacijų departamento Vertybinių popierių apskaitos skyriuje (toliau - VPAS), nustatant 4 val. darbo dienos trukmę (0,5 etato). Ieškovė pažymi, kad 2011-11-15 ieškovei nesant darbo vietoje ir dalyvaujant Target2-Securities Nacionalinės naudotojų grupės susirinkime (ieškovė buvo įgaliota atstovauti atsakovo AB banko „Finasta“ interesus skyriaus vadovės V. Č.), į atsakovą AB banką „Finasta“ kreipėsi klientas, kuris norėjo, jog būtų išpirktos jam nuosavybės teise priklausančios AB banko Snoras obligacijos. Ieškovės teigimu, sandorio vertė siekė 400 000 Lt, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šis kliento pavedimas nebuvo įvykdytas. Ieškovė teigia, kad bankas neprivalėjo šio pavedimo vykdyti ir pavedimo įvykdyti nebuvo galima dėl AB banko Snoras veiklos sustabdymo ir iškeltos bankroto bylos. Ieškovė pažymi, kad ieškovei 2012-05-02 buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str. 1 d., nors, ieškovės teigimu, jos tuo metu nebuvo darbo vietoje dėl kitų jai pavestų darbo funkcijų atlikimo. Ieškovė nurodo, kad nuo 2012-05-02 ieškovės darbdavių elgesys tapo permainingas. 2012-08-09 atsakovas AB bankas „Finasta“ atliko ieškovės veiklos vertinimą už 2011 m. laikotarpį. Ieškovės teigimu, visą laiką puikiai dirbusi darbuotoja, pareigingai vykdžiusi gautus pavedimus, staiga tapo prastai dirbančiu darbuotoju. Ieškovė pažymi, kad vertinimo ataskaitoje ieškovės vadovė pažymėjo, kad ieškovės vykdoma veikla neatitinka kliento lūkesčių dėl 2011-11-15 incidento, dėl to veikla yra tobulintina. Ieškovė nurodo, kad 2012-11-08 jai nesutikus nutraukti darbo sutarčių DK 125 str. pagrindu, ieškovei buvo įteikti du įspėjimai iš atsakovų apie tai, jog su ieškove po dviejų mėnesių nuo įspėjimų įteikimo dienos bus nutrauktos abi darbo sutartis. Ieškovė pažymi, kad 2012-11-15 ieškovei paskambino Personalo departamento vadovė ir pažymėjo, kad ieškovė nuo 2012-11-19 nedirbs savo darbo vietoje. Tačiau, ieškovės teigimu, minėtą dieną jokių pokyčių neįvyko. Dėl to šios vadovybės pareiškimus ieškovė vertina kaip psichologinis spaudimas, siekimas įbauginti darbuotoją. Ieškovė teigia, kad 2012-11-22 iš skyriaus vadovės gavo el. laišką, kuriame yra nurodoma, kokios darbo funkcijos yra pavedamos atlikti ieškovei. Nei vienos iš šių funkcijų, ieškovės teigimu, nėra aprašyta ieškovės pareiginėse instrukcijose. Tą pačią dieną ieškovė buvo perkelta iš savo darbo vietos į atskirą kabinetą, uždraudžiant priėjimą prie visų sistemų, dokumentų, el. pašto, spausdintuvo. Ieškovė nurodo, kad jai nepavykus gauti paaiškinimo iš savo tiesioginės vadovės apie jos atleidimo aplinkybes, taip pat informacijos apie tai, kodėl būtent ji yra atleidžiama iš darbo, nors skyriuje dirbo 5 tas pačias pareigybes užimančios darbuotojos, ieškovė 2012-11-23 kreipėsi į atsakovą AB banką „Finasta“ su prašymu per 7 dienas pateikti informaciją, tačiau atsakymo nustatytu laiku negavo. Ieškovė pažymi, kad 2012-11-23 ieškovė dėl jos teisių pažeidimo kreipėsi į LR Valstybinę darbo inspekciją su skundu dėl neteisėto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą. Ieškovė teigia, kad jai taip pat buvo apribotos galimybės naudotis internetu, siųsti el. laiškus (išskyrus bendrovės viduje), spausdinti, skenuoti ar kitaip kopijuoti dokumentus. Tai, ieškovės teigimu, akivaizdžiai sutrikdė ieškovės darbo veiklos efektyvumą, be to, šie apribojimai buvo atlikti visiškai be jokio pagrindo. Tai, ieškovės teigimu, matyti iš 2012-12-11 AB bankas „Finasta“ pateikto rašto Nr. SD-1089, kuriame nurodyti tik pagrindai, kada galimas būtų minėtas ribojimas, tačiau konkretus pažeidimas nėra įvardinamas. Ieškovė pažymi, kad siekdama maksimaliai ginti savo interesus, o taip pat atkreipti priežiūros institucijos dėmesį ieškovė 2013-01-04 kreipėsi į Lietuvos banką su prašymu ištirti atsakovo AB banko „Finasta“ veiklą. Ieškovė nurodo, kad 2013-01-22 Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nurodė, jog ieškovės pateikta informacija yra nepaprastai naudinga vykdant banko priežiūrą. 2013-01-09 atsakovai atleido ieškovę iš darbo pagal DK 129 str. Ieškovė pažymi, kad ji turėjo būti atleista iš užimamų pareigų 2013-01-08 (įspėjimas įteiktas 2012-11-08), tačiau, ieškovės teigimu, atsakovų aplaidumas ir pasyvumas lėmė, jog ieškovė iš darbo buvo atleista 2013-01-09. Ieškovė mano, kad ieškovės atleidimas iš darbo yra neteisėtas, pažeidžiantis DK nuostatas, taip pat žeminantis ieškovę kitų darbuotojų atžvilgiu, pažeidžiantis elementarias pamatines žmogaus teises. Ieškovė teigia, kad struktūriniai pertvarkymai, kuriais atsakovai grindė ieškovės atleidimą, buvo fiktyvūs, siekiant pagrįsti sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Ieškovės teigimu, aplinkybę, kad darbo krūviai buvo dideli, patvirtina 2011-11-15 incidentas, kad ieškovei nesant darbe, niekas iš atsakovų darbuotojų nesugebėjo įvykdyti vieno paprasto pavedimo. Ieškovė pažymi, kad ji buvo kompetentinga atlikti jai pavestas darbo funkcijas. Mano, kad atsakovų atlikti struktūriniai pertvarkymai nėra realūs. AB banko „Finasta“ generalinio direktoriaus 2012-11-08 pranešime apie pokyčius AB banko „Finasta“ organizacinėje struktūroje nurodoma, jog nurodyti struktūriniai pokyčiai įsigalios nuo 2012-11-08 (tą dieną ieškovė buvo įspėta apie darbo sutarčių nutraukimą). Pranešime nurodoma, kokie skyriai bus apjungti į vieną, kokie skyriai išskiriami, tačiau apie tai, jog Vertybinių popierių apskaitos skyrius būtų kaip nors pertvarkomas ar kad bus planuojamas pertvarkyti, ieškovės teigimu, nėra nurodoma. Ieškovė pažymi, kad vėliau taip pat nėra skelbiama apie atitinkamus planuojamus pokyčius. Tai, ieškovės teigimu, reiškia, kad VPA skyriaus pertvarkymas nebuvo numatytas. Ieškovė teigia, kad reali VPA skyriaus struktūra išliko nepakitusi: skyrius išliko, darbai išliko tie patys, yra ieškomi ir priimami praktikantai su teorine ir praktine galimybe toliau tęsti karjerą pas atsakovus. Visos šios aplinkybės, ieškovės teigimu, rodo, kad atlikti struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs ir svarbūs, kad atsirastų pagrindas nutraukti darbo sutartis su ieškove. Ieškovė teigia, kad jos atleidimo kriterijai prieštarauja 2012-11-08 nurodytam ieškovės atleidimo iš darbo pagrindui (DK 129 str.). Mano, kad nei viena iš penkių VPAS darbuotojų neturėjo pirmenybės teisės pasilikti darbe vadovaujantis DK 135 str. Taip pat ieškovė teigia, kad ji su pareiginiais nuostatais pasirašytinai buvo supažindinta tik 2011-12-29, t. y. praėjus daugiau nei metams po to, kai buvo pasirašytos darbo sutartys. Tai akivaizdžiai įrodo, kad atsakovas vykdomoje veikloje akivaizdžiai nesilaiko pamatinių DK nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad 2011-11-15 VPA skyriuje buvo penkios pozicijos (vertybinių popierių apskaitos specialistės), visoms darbuotojoms, ieškovės teigimu, turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai. Todėl, vertinant ieškovės pareigines instrukcijas, ieškovė daro išvadą, kad VPA skyriaus darbuotojų pareiginėse instrukcijose yra nurodytos tokios pačios sąlygos. Priešingu atveju, nustatant skirtingas sąlygas, ieškovės teigimu, būtų nepagrįstai suteikiama viršenybė vieniems darbuotojams kitų darbuotojų atžvilgiu. Ieškovė taip pat nurodo, kad jos veiklos vertinime nėra pateikta jokių konkrečių konfliktinių situacijų. Ieškovė pažymi, kad elgesio su kolegomis vertinimo kriterijus šiuo atveju negali būti naudojamas, o tai įrodo ir V. Č. el. laiškas, rašytas ieškovei 2012-12-21. Pasak ieškovės, sprendžiant iš formalaus V. Č. atsakymo, tai nėra priekaištas dėl santykių su kolegomis. V. Č. pasakymas, kad buvo reiškiami priekaištai ieškovei dėl jos atliekamo darbo, ieškovės teigimu, galėtų reikšti, kad ieškovė netinkamai atlieka jai pavestas pareigas, bet tikrai negali reikšti netinkamo santykio su kolegomis buvimo. Ieškovė teigia, kad santykiai su kolegomis negali būti esminis vertinamasis kriterijus, sprendžiant dėl ieškovės atleidimo iš pareigų. Ieškovė pabrėžia, kad tai yra išimtinai atsakovų nustatytas kriterijus ir patiems atsakovams yra aišku, kad tik juo vadovautis negalima, vertinant darbuotojo kompetenciją ir pajėgumą vykdyti prisiimtas pareigas pagal darbo sutartį. Ieškovė pažymi, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia faktą, jog atsakovai sąmoningai siekė nutraukti darbo sutartis su ja, nes siekia išvengti atsakomybės už šiuo atveju minėtam klientui sukeltus nuostolius. Taip pat ieškovė nurodo, kad pareiškus ieškovei įtarimus 2012-05-02, tendencingai, praėjus trims mėnesiams, buvo atliktas ieškovės veiklos vertinimas, ir buvo nurodyta, kad ieškovės veikla vertinama nepatenkinamai dėl 2011-11-15 incidento, dėl kurio ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes klientui galimai buvo padaryta 400 000 Lt žala. Ieškovė pažymi, kad ieškovę atleidus, atsakovų atsakomybė už klientui padarytą žalą išnyksta, dėl to, ieškovės teigimu, buvo sąmoningai siekiama ieškovę atleisti. Taip pat ieškovė pažymi, kad jai artimiausiu metu sueis 51 metai, dėl to ieškovė patenka į socialinės rizikos grupę, ir dėl nesąžiningų bei neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovei rinkoje gali būti sunku rasti naują darbo vietą. Ieškovė teigia, kad nuo jai pateiktų įspėjimų dienos (2012 m. lapkričio 8 d.) jai nebuvo pateiktas nei vienas pasiūlymas užimti kitas pareigas nei AB banke „Finasta“, nei AB FMĮ „Finasta“. Vadovaujantis AB banko „Finasta“ organizacine struktūra, pasak ieškovės, ieškovės įspėjimo apie atleidimą iš darbo metu buvo laisvos Operacijų departamento vadovo vieta, Mokėjimo skyriaus vyr. mokėjimų specialistės darbo vieta, tačiau, ieškovės teigimu, ieškovei šios pareigos nebuvo siūlomos. Be to, ieškovė pažymi, kad atsakovai nėra pateikę ieškovei jokių duomenų apie tai, kad ji nebūtų tinkama atlikti žemesnės ar aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Ieškovė 2012-11-23 raštu paprašė atsakovą AB banką „Finasta“ nurodyti, kodėl ieškovei nėra siūlomos tuo metu buvusios laisvos Operacijų departamento vadovo vieta, Mokėjimo skyriaus vyr. mokėjimų specialisto darbo vieta ir Kreditų administratoriaus vieta, nes kitą darbą, turėdamas galimybę, darbdavys turi pasiūlyti, atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes.

Atsakovai AB bankas „Finasta“ ir AB FMĮ „Finasta“ su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad AB bankas „Finasta“ 2010-09-15 su A. J. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ji buvo priimta į vertybinių popierių apskaitininkės pareigas. 2010-10-15 buvo pakeistas ieškovės pareigų pavadinimas į vertybinių popierių specialistės, tačiau darbo funkcijos nesikeitė. Atsakovai pažymi, kad 2011-2012 m. banke atlikti struktūriniai ir technologiniai pertvarkymai: buvo automatizuotas operacijų atlikimas, todėl stipriai keitėsi darbuotojų atliekamų darbo funkcijų apimtis. 2012-11-05 Banko valdyba priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartis su darbuotojais optimizuojant banko Vertybinių popierių skyriaus veiklą. Apie tai, atsakovų teigimu, buvo pranešta visiems banko darbuotojams viešai su jais komunikuojant. Atsakovai pažymi, kad 2012-11-08 ieškovei, kaip ir kitiems pasirinktiems atsakovo darbuotojams, buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau ieškovei nesutikus, 2012-11-08 ji buvo įspėta dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama dėl banko struktūrinių pertvarkymų ir etatų mažinimo Vertybinių popierių apskaitos skyriuje, atliktos kitos pagal įstatymą privalomos procedūros. Darbo sutartis su ieškove, pasak atsakovų, 2013-01-09 nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės remiantis DK 129 str. nuostatomis. Atsakovai teigia, kad bankas darbo sutarties nutraukimo dieną tinkamai atsiskaitė su ieškove, ieškovė to neginčija. Atsakovai nurodo, kad 2010-09-06 AB FMĮ „Finasta“ su A. J. sudarė darbo sutartį. 2012-11-05 FMĮ „Finasta“ valdyba priėmė sprendimą pradėti struktūrinius pertvarkymus siekiant veiklos efektyvumo. Nuspręsta įpareigoti vertybinių popierių apskaitos skyriaus vadovę iki 2012-11-07 pateikti AB FMĮ „Finasta“ direktoriui darbuotojų, su kuriais siūloma nutraukti darbo santykius, sąrašą. 2012-11-08 ieškovė įspėta apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. 2013-01-09 darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės remiantis DK 129 str. nuostatomis. FMĮ „Finasta“, atsakovų teigimu, darbo sutarties nutraukimo dieną tinkamai atsiskaitė su ieškove, ieškovė to neginčija. Atsakovai teigia, kad visų atleidimui iš darbo DK numatytų reikalavimų ir procedūrų tiek AB bankas „Finasta“, tiek AB FMĮ „Finasta“ laikėsi visų atleistų darbuotojų atžvilgiu. Atleidimas iš darbo buvo vykdomas dėl svarbių priežasčių - struktūrinių ir technologinių pertvarkymų (DK 129 str. 2 d.), darbuotojai buvo įspėti laiku, ieškovė to neginčija. Atsakovai nurodo, kad ieškovė pirmenybės likti darbo vietoje neturėjo, ji pati tai pripažįsta, galimybių perkelti ieškovę į kitą darbą nebuvo. Atsakovai nurodo, kad struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo banko valdymo organo - AB banko „Finasta“ valdybos sprendimu. Nurodo, kad 2012-11-05 vykusiame banko valdybos posėdyje buvo nuspręsta dėl naujos banko organizacinės struktūros tvirtinimo, etatų sumažinimo, naujo banko pareigybių sąrašo tvirtinimo. Atsakovai teigia, kad bankas ir FMĮ teisingai atliko pertvarkymo procedūras. Atsakovai nesutinka su ieškovės teiginiais, jog struktūriniai pertvarkymai buvo fiktyvūs, siekiant pagrįsti sutarties nutraukimą su ja konkrečiai. Pažymi, kad bankas ir FMĮ yra socialiai atsakingos įmonės, tiksliai laikosi įstatymų, siekia taikiai spręsti nesutarimus su darbuotojais. Atsakovai pažymi, kad pertvarkymų procese darbo santykiai buvo taikiai nutraukti su aštuoniais darbuotojais iš įvairių struktūrinių padalinių. Tai, pasak atsakovų, įrodo ieškovės pateiktas pranešimas apie struktūrinius pasikeitimus. Ieškovės teiginys dėl AB banko „Finasta“ generalinio direktoriaus 2012-11-08 pranešimo apie pokyčius banko organizacinėje struktūroje, kuriuo, anot ieškovės, Vertybinių popierių apskaitos skyriaus pertvarkymas nebuvo numatytas, atsakovų teigimu, taip pat neįrodo aplinkybės, kad struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs. Atsakovai pažymi, jog šis banko pranešimas, kuriame glaustai, bet pakankamai išsamiai pateikiama informacija apie esminius pasikeitimus naujoje struktūroje, yra tik informacinio pobūdžio. Bankas informuoja kolektyvą, kad atliekami struktūriniai pakeitimai, kuriais siekiama efektyvinti visos įmonės veiklą, optimizuoti ir automatizuoti kai kuriuos procesus bei funkcijas, todėl sumažėjo darbo apimtys ir yra nutraukiamos darbo sutartys. Tai, atsakovų teigimu, patvirtina, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, apie juos žinojo visas kolektyvas. Bet kokia ieškovės daroma šių informacinių pranešimų interpretacija, pasak atsakovų, neturi teisinio pagrindo, nes nagrinėjama medžiaga nėra įmonės teisės aktai, o tik informacija apie juos. Atsakovai nurodo, kad banke ir FMĮ buvo atliekami technologiniai pertvarkymai, automatizuojama veikla, todėl minėtas generalinio direktoriaus pranešimas nepaneigia fakto, kad struktūriniai pertvarkymai buvo vykdyti realiai. Ieškovės teiginiai, jog ji yra pajėgi bei kompetentinga atlikti savo pagal darbo sutartis prisiimtus įsipareigojimus yra suprantami, tačiau, atsakovų teigimu, teisiškai nereikšmingi, nes sprendimą dėl pertvarkymų priima darbdavys, o ne darbuotojas. Atsakovai teigia, kad darbdavys šią savo teisę realizavo laikydamasis įstatymų reikalavimų. Atsakovai pažymi, kad ieškovė suabejojo pertvarkymo realumu pamačiusi AB banko „Finasta“ internetinėje svetainėje skelbimą apie galimybę praktikuotis Vertybinių popierių apskaitos skyriuje tuo pačiu metu, kai vyko darbuotojų mažinimo procesas. Atsakovai pažymi, kad bankas nuolat priima praktikantus pagal trišales mokymo sutartis su mokymo įstaigomis. Praktikantai atlieka mokomąją (ne gamybinę) praktiką, jokių darbo funkcijų neatlieka, o už praktikantų atliekamas mokomojo pobūdžio užduotis jiems nėra atlyginama. Atsakovai teigia, kad šalių santykiai ir pasirašytos sutartys dėl praktikos atlikimo nėra darbo teisiniai santykiai ir banko santykiai su praktikantais niekaip neįtakoja darbo santykių su darbuotojais, tuo labiau, nesusiję su banko ir FMĮ struktūriniais pertvarkymais. Po ieškovės atleidimo, pasak atsakovų, nebuvo priimtas nė vienas darbuotojas, darbui, kurį pagal savo kvalifikaciją galėjo dirbti ieškovė. Tai, kad struktūriniai pertvarkymai banke buvo atliekami, atsakovų teigimu, patvirtina 2013-02-26 pranešimas, kuriame yra nurodytos iš AB bankas „Finasta“ atleistų darbuotojų pavardės, padaliniai ir pareigos. Bankas patvirtina ir palaiko pranešime nurodytą informaciją apie struktūrinius pokyčius. Atsakovai nurodo, kad 2012-12-11 rašte Nr. SD-1089 ieškovei buvo nurodyta, kokie vertinimo kriterijai yra nustatyti kiekvienam svarstomam skyriaus darbuotojui. Visi nurodyti kriterijai, atsakovų teigimu, yra vertinimo dalykas, sprendžiant darbuotojų skaičiaus mažinimą. Šiais kriterijais vadovaujasi darbdavys, kuris, atleisdamas darbuotojus, pasirenka, kurie darbuotojai darbdavio manymu labiausiai atitinka pareiginiuose nuostatuose išvardintus reikalavimus, nustato, kaip buvo laikomasi vidaus darbo taisyklių ir pan. Atsakovai pažymi, kad nagrinėjamoje byloje darbdaviui turi būti paliekama diskrecija pasirenkant, kuris darbuotojas labiausiai tinka pareigoms atlikti, žinoma, nepažeidžiant DK nustatytų darbuotojų atleidimo iš darbo reikalavimų bei garantijų. Atsakovai nurodo, kad iki struktūrinių pokyčių įgyvendinimo VPAS buvo 5 darbuotojos. Atsakovai pažymi, kad darbdavys rūpinosi darbo kokybe ir įdiegė vertinimo sistemą. Atsakovai pabrėžia, kad priešingai nei teigia ieškovė, visos VPAS darbuotojos turi aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, kuri nėra žemesnė nei ieškovės - išmano VP apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, moka dirbti su reikalingomis kompiuterinėmis sistemomis, geba bendrauti darbui reikalingomis užsienio kalbomis ir kt. Atsakovai teigia, kad ieškovės veiklos vertinimo ataskaita nebuvo pagrindas, lėmęs jos atleidimą iš darbo, tačiau ieškovės veiklos vertinimo metu buvo atsižvelgta į tai, kad jos veikla buvo įvertinta kaip „tobulintina“. Darbdavys, vykdydamas privalomus teisės aktų reikalavimus (dėl pirmenybės teisės likti darbe ir (ar) kitų garantijų) teisės aktų leistinose ribose, atsakovų teigimu, tinkamai pasinaudojo diskrecijos teise pasirinkti su kokiais darbuotojais tęsti darbo santykius, o su kuriais - nutraukti. Atsakovai teigia, kad 2011 m. darbdavio atlikti projektai ir darbai sudarė prielaidas struktūriniams pokyčiams ir etatų mažinimui VPAS. Banke įgyvendinti daugelio procesų automatizavimo darbai (pakeitimai), sumažino rankinio darbo laiką, klaidų, jų patikros ir taisymo tikimybę ir laiką, duomenų įvedimo operacijos rankomis) nesidubliuoja. Tai, atsakovų teigimu, reikšmingai sumažino darbuotojų atliekamų operacijų skaičių, tos pačios operacijos atlikimo laiką, o tuo pačiu sąlygojo, kad toms pačioms funkcijoms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus. Atsakovai pažymi, kad atlikti automatizavimo darbai susiję tiek su tiesioginėmis ieškovės funkcijomis, tiek su kitų VPAS darbuotojų funkcijomis. Atsakovai pažymi, kad buvo atlikti patobulinimai Vertybinių popierių apskaitos skyriuje (VPAS). Nurodo, kad iki pertvarkymo vyravo tokia tvarka: gautą nemokestinio pervedimo pavedimą reikia skenuoti ir persiųsti VP priimančiam VP sąskaitų tvarkytojui; IT sistemoje reikia patikrinti (įsitikinti) duomenų teisingumu (VP likutis, pinigų likutis, ar klientas turi reikalingą sąskaitą ir kt); visi duomenys iš nemokestinio pervedimo pavedimo „rankomis“ suvedami į sistemą Litas; laukiama priimančio VP sąskaitų tvarkytojo patvirtinimas; gavus patvirtinimą per sistemą Litas suvedama papildoma informacija (CD kodas), kuri suvedama į Banko 1S Forpost; pakartotinai suvedami visi duomenys į Banko apskaitos sistemą Forpost, kad klientas matytų operaciją gavęs VP sąskaitos išrašą) ir operacija įvykdoma/baigta. Atsakovai teigia, kad po pertvarkymo: gauto nemokestinio pervedimo pavedimo duomenis Investicijų konsultantas (ne VPAS darbuotojas) suveda į Banko sistemą Bisma; skenuota nemokestinio pervedimo pavedimo kopiją siunčiama elektroniniu paštu į VPAS (VPAS darbuotojams nereikia skenuoti); suvedimo į Banko sistemą Bisma momentu automatiškai atliekamas duomenų patikrinimas (VP likutis, pinigų likutis, ar klientas turi reikalingą sąskaitą ir kt.) (VPAS darbuotojams nereikia papildomai tikrinti nemokestinio pervedimo pavedime esančios informacijos kitoje Bankos IŠ); VPAS darbuotojai prisijungę prie Banko sistemos Bisma turi galimybę automatiškai (mygtuko paspaudimu) suformuoti pranešimą (instrukciją) į sistemą Litas (nereikia pakartotinai suvedinėti duomenų); gavus patvirtinimą per sistemą Litas VPAS darbuotojas Banko sistemoje Bisma automatiškai (mygtuko paspaudimu) importuoja reikalingą informaciją į Banko apskaitos sistemą Forpost (kad klientas matytų operaciją gavęs VP sąskaitos išrašą) ir operacija įvykdoma/baigta (tai reiškia, kad nereikia „rankomis“ suvedinėti papildomos informacijos (CD kodo). Atsakovai teigia, kad buvo patobulintas banko nuosavų FP (portfelio) apskaitos automatizavimas (21 VT) - FIFO principo (anksčiausiai nupirktų FP ir reikšmingų duomenų (palūkanų, įsigijimo kainos ir pan.) skaičiavimo automatizavimas. Atsakovų teigimu, iki pertvarkymo: VPAS atsakingas darbuotojas, gavęs informaciją apie sudarytą pirkimo banko nuosavų FP sandorį, pats išskaičiuodavo ankstesnio kliento palūkanas, savikainą. Sandorį rankomis suvesdavo į banko apskaitos sistemą. FIFO failo skaičiavimo dokumente užfiksuodavo visą informaciją reikalingą FIFO skaičiavimui. Gavęs informaciją apie pardavimo banko nuosavų FP sandorį, VPAS atsakingas darbuotojas ,,rankomis“ išskaičiuodavo, prikauptas palūkanas, ankstesnio kliento palūkanas, sandorio savikainą sandorio rezultatą. Šią informaciją suvesdavo į FIFO dokumentą. Kas mėnesį VPAS atsakingas darbuotojas privalėjo paskaičiuoti banko nuosavų vertybinių popierių perkainavimo rezultatą bei prikaupti palūkanas už periodą. Skaičiavimas atliekamas rankomis, operacijos suvedamo rankiniu būdu. Kartą per mėnesį VPAS atsakingas darbuotojas iš turimų FIFO failų turėdavo paruošti ataskaitas, kitiems padaliniams bei priežiūros institucijoms. Ataskaitos nebuvo automatizuotos. Po pertvarkymo, atsakovų teigimu: VPAS atsakingas darbuotojas, gavęs informaciją apie sudarytą pirkimo ir/arba banko nuosavų FP sandorius, suveda juos į banko apskaitos sistemą Forpostą. Sistema pati išskaičiuoja palūkanas, ankstesnio kliento palūkanas, įsigijimo savikaina, sandorio rezultatą. Sistema automatu fiksuoja FIFO failo duomenys. Ataskaitos sukuriamos mygtuko paspaudimu. Palūkanos, perkainavimo rezultatas skaičiuojamas sistemoje automatiškai be darbuotojo įsikišimo. Atlikus šiuos sisteminius pakeitimus, atsakovų teigimu, buvo sutaupyta 2/3 darbo vietos. Taip pat atsakovai nurodo, kad buvo atliktas (VPAS) Užsienio VP saugotojų VP likučio (balanso) tikrinimo automatizavimas - naujo visų VP pozicijų likučio skaičiavimo automatizavimas po visų pervedimo/gavimo operacijų su konkrečiu VP saugotoju atlikimo. Pasak atsakovų iki pertvarkymo: atsakingas VPAS darbuotojas, gavęs saugotojų informaciją apie VP sąskaitų likučius, apskaitos sistemoje pagal kiekvieną emisiją formuodavo VP balansą ir rankomis sutikrindavo ar informaciją saugotojo ataskaitoje sutampa su apskaitos sistemos ataskaita. Po pertvarkymo: atsakingas VPAS darbuotojas, gavęs saugotojų informaciją apie VP sąskaitų likučius, failą konvertuoją į reikiamą struktūrą in formatą. Tokį failą suimportuoją į banko sistemą ir sistema duoda ataskaitą - rezultatą apie nesutapimus. Atsakovai teigia, kad buvo atliktas (VPAS) Esminių įvykių apskaitos automatizavimas. Atsakovai nurodo, kad iki pertvarkymo: atsakingas VPAS darbuotojas, gavęs informaciją apie esminį įvykį (pvz. vienos akcijos keitimas į kitą pagal koeficientą), susiformuodavo savininkų sąrašą. Kiekvieno akcijos savininko asmeninėje sąskaitoje rankomis padarydavo įrašo, kuriuo nurašydavo F. T. savininkų sąraše pagal turimą koeficientą išskaičiuodavo gaunamų akcijų kiekį (rankomis) ir kiekvieno akcininko asmeninėje sąskaitoje padarydavo įrašus įskaitydavo naują akcijų kiekį. Atsakovai pažymi, kad po pertvarkymo: atsakingas VPAS darbuotojas, gavęs informaciją apie esminį įvykį (pvz. vienos akcijos keitimas į kitą pagal koeficientą) prisijungia prie banko sistemos BISMA. Į sistemą suveda informaciją apie esminį įvykį, mygtuko paspaudimu sistema išskaičiuoja proporcijas, bei sukuria sandorius apskaitos sistemoje Forpostas. Atsakovai pažymi, kad buvo atliktas (VPAS) Banko rengiamų, siunčiamų ir gaunamų patvirtinimų (angl. confirmations) užsienio VP saugotojams proceso automatizavimas: atsakingas VPAS darbuotojas, gavęs patvirtinimą apie sandorį, sandorio informacija rankomis paskirstydavo klientams, kurie bendrai sudarė šį sandorį. Paskirstytos informacijos dokumentą apskaitos darbuotojas importuodavo į banko apskaitos sistemą, taip susikurdavo klientų sandoriai. Tuomet antrą kartą patvirtinimo informaciją VPAS apskaitos darbuotojas suvesdavo į kitą bylą ir iš jos sukurdavo patvirtinimus depozitoriumams, kurie už šiuos sandorius atsiskaitydavo. Esamus patvirtinimus spausdindavo, pasirašydavo ir skenuotus siųsdavo kitoms pusėms. Po pertvarkymo: banko apskaitos sistema susieta su daugelio biržų. Kliento pateikti pavedimai keliauja tiesiai į biržą, o ten sudaryti sandoriai automatu apsiskaito Banko apskaitos sistemoje. VPAS atsakingas darbuotojas gavęs patvirtinimą, patikrina ar apskaitos sistemoje visi sandoriai susiimportavo, jokių įrašų nedaro, atlieka tik kontrolės funkciją. Visi patvirtinimai suvedami į banko sistemą Bisma. Iš Bisma sugeneruojama ataskaita, kuri siunčiama kitoms pusėms. Spausdinti, skenuoti, pasirašinėti nebereikia. Atsakovai teigia, kad 2010-06-10 Vertybinių popierių komisijos sprendimu FMĮ „Finasta“ pakeista licencija iš A kategorijos į B kategorijos. Dėl šio pakeitimo FMĮ „Finasta“ nebegali prekiauti finansinėmis priemonėmis savo sąskaita, o tai sąlygojo VPAS skyriaus darbo sumažėjimą. Nuosekliai mažindama teikiamų paslaugų spektrą ir apimtis, 2011 m. FMĮ „Finasta“ nebevystė ir investicinės paslaugos - pavedimų priėmimas ir vykdymas - teikimo klientams. Tai, atsakovų teigimu, reiškia, kad AB FMĮ klientai galėjo pateikti nemokestinio pervedimo pavedimus pervesti turimas finansines priemones kitam sąskaitų tvarkytojui, bet negalėjo pateikti pavedimo pirkti naujų finansinių priemonių. Atsakovai pažymi, kad tai taip pat sąlygojo VPAS skyriaus darbo sumažėjimą, nes reikšmingai sumažėjo sudaromų sandorių, kuriuos reikėjo apskaityti (padaryti atitinkamus įrašus klientų asmeninių finansinių priemonių sąskaitose) skaičius. Atsakovai nurodo, kad nuo 2012-12-14 klientų turimas ir FMĮ „Finasta“ apskaitomas finansines priemones (11 VT) pervedė emitentų įgaliotiniams į 30 VT - dėl šio veiksmo sumažėjo nemokestinių pervedimų pavedimų vykdymo per sistemą Litas. Atsakovai teigia, kad banke buvo atlikti realūs struktūriniai pokyčiai, kurie, pasak atsakovų, laikyti svarbia priežastimi DK 129 str. pagrindu nutraukti darbo sutartis su darbuotojais, įskaitant ieškovę, kurios atliekamos darbo funkcijos AB banke „Finasta“ ir AB FMĮ „Finasta“ buvo automatizuotos bei tuo pačiu optimizuotos siekiant greitesnio ir efektyvesnio darbo. Atsakovai laiko nepagristu ieškovės tvirtinimą, kad „atsakovo organizacinėje struktūroje buvo daug įvairių laisvų darbo vietų, tačiau nei viena iš pareigybių ieškovei nebuvo pasiūlyta“ ir taip buvo pažeistas DK 129 str. l d. reikalavimas, įpareigojantis pasiūlyti ieškovei kitą darbą. Atsakovai teigia, kad bankas neturėjo laisvų darbo vietų, kurias būtų galėjęs pasiūlyti ieškovei. Pasak atsakovų, banke 2012-12-12 buvo laisvos administratoriaus, teisininko asistento ir investicijų konsultanto darbo vietos. Tačiau jos, atsižvelgiant į ieškovės išsilavinimą, patirtį, kvalifikaciją ir sugebėjimus, atsakovų teigimu, buvo akivaizdžiai netinkamos ieškovei ir net nepalyginamos su ieškovės banke dirbtu darbu, todėl darbdavys (bankas) neturėjo ką ieškovei pasiūlyti. Atsakovai pažymi, kad AB banko „Finasta“ rašte nurodoma, kad laisvos buvo teisininko, administratoriaus pagal terminuotas darbo sutartis ir investicijų konsultanto pagal neterminuotą darbo sutartį darbo vietos. Atsakovai pažymi, kad ieškovės kvalifikacija ir profesiniai gebėjimai neatitiko nei vienai iš minėtų pareigybių keliamų profesinių reikalavimų dėl kelių priežasčių. Ieškovė, kaip ir pati teigia savo ieškinyje „išmano vertybinių popierių apskaitą ir dirba su visomis kompiuterinėmis vertybinių popierių apskaitos programomis“, o laisvoms pareigybėms, atsakovų teigimu, reikėjo kitokių įgūdžių. Atsakovai nurodo, kad administratorius banke išvis nebuvo priimtas. Pasak atsakovų, teisininko darbo vieta ieškovei negalėjo būti siūloma dėl jos neatitikties profesiniams, kvalifikaciniams reikalavimams. Atsakovai pažymi, kad banke į informacijos vadybininko pareigas buvo priimti du darbuotojai, taip pat buvo priimtas produktų vadovas ir investicijų konsultantas. AB FMĮ „Finasta“ buvo priimtas informacijos vadybininkas. Ieškovės atliekamos darbo funkcijos bei profesiniai gebėjimai yra techninio pobūdžio, o, pasak atsakovų, informacijos vadybininkui ir investicijų konsultantui yra keliami kitokio pobūdžio reikalavimai: klientų aptarnavimo ir pardavimo įgūdžiai, konfliktinių situacijų valdymo, bendravimo ir derybų, finansų maklerio konsultanto licencija ir pan. Atsakovai teigia, kad ieškovė objektyviai negalėjo dirbti nei vieno iš minėtų darbų ir atsakovai AB FM „Finasta“ neturėjo galimybės pasiūlyti ieškovei kitos darbo vietos, o informacijos vadybininko pareigų, atsižvelgiant į ieškovės išsilavinimą, patirtį, kvalifikaciją ir sugebėjimus, ieškovei nebuvo galimybės pasiūlyti. Atsakovai pažymi, kad pati ieškovė nesikreipė į darbdavį su prašymu užimti jos manymu jai tinkančią laisvą darbo vietą. Atsakovai nurodo, kad atleidimo techninės procedūros nebuvo pažeistos. Atsakovai teigia, kad ieškovė buvo tinkamai įspėta, ieškovė įspėjimų teisėtumo neginčija. Atsakovai pažymi, kad ieškovė savo ieškinyje pripažįsta, kad ji pirmenybės teisės pasilikti darbe neturėjo. Atsakovai pabrėžia, kad pirmenybės teisė būti paliktam darbe yra aiškiai reglamentuota DK 135 str., kur pažymėti 6 kriterijai, kurių nei vieno ieškovė neatitinka. Atsakovai mano, kad ieškovės reikalavimas atlyginti padarytą neturtinę žalą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad ieškovė iš darbo buvo atleista laikantis visų DK 129 str., 130 str. numatytų taisyklių ir procedūrų. Atsakovai teigia, kad nei AB bankas „Finasta“, nei AB FMĮ „Finasta“ ieškovės teisių ir interesų nepažeidė, todėl nesant neteisėtų atsakovo veiksmų nėra jokio pagrindo ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės A. J. ieškinio atsakovams AB FMĮ „Finasta“ ir AB bankas „Finasta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į užimtas pareigas, neturtinės žalos atlyginimo netenkino.

Teismas nustatė, jog ieškovė buvo atleista iš darbo dėl pas atsakovus įvykusių technologinių darbo organizavimo pasikeitimų (procesų automatizavimo), kurie lėmė darbo funkcijų sumažėjimą. Nustatyta, jog atsakovo atstovų pateikti paaiškinimai patvirtina, kad įvykdžius technologinių pertvarkymų projektus, buvo atlikti patobulinimai Vertybinių popierių apskaitos skyriuje apskritai, o taip pat kiekvienoje iš šio skyriaus veiklų: REPO sandorių apskaitos pakeitimai, nemokestinių pervedimų proceso automatizavimas, banko nuosavų FP apskaitos automatizavimas – FIFO principo skaičiavimo automatizavimas, užsienio VP saugotojų VP likučio (balanso) tikrinimo automatizavimas, esminių įvykių apskaitos automatizavimas, banko rengiamų, siunčiamų ir gaunamų patvirtinimų užsienio VP saugotojams proceso automatizavimas. Teismas nustatė, kad šie darbo organizavimo pokyčiai buvo realūs ir jie gali būti laikomi svarbia priežastimi DK 129 str. pagrindu nutraukti darbo sutartis su darbuotojais, įskaitant ieškovę, kurios atliekamos darbo funkcijos AB banke „Finasta“ ir AB FMĮ „Finasta“ buvo automatizuotos bei tuo pačiu optimizuotos siekiant greitesnio ir efektyvesnio darbo. Byloje pateikti duomenys apie darbo organizavimo pasikeitimus yra pagrįsti pateiktais rašytiniais dokumentais, pavyzdžiui atpirkimo sandorių sudarymo ir vykdymo tvarka (patvirtinta valdybos 2011-04-15 posėdžio protokolu Nr. 56), o taip pat užsakymais, kuriais yra suformuluotos užduotys technologiniams pakeitimams. Byloje pateikti rašytiniai paaiškinimai taip pat patvirtina, kad realiai iš AB FMĮ „Finasta“ nuo 2012-11-08 iki 2013-01-09 buvo atleisti 3 darbuotojai, o iš atsakovo AB banko „Finasta“ – 11 darbuotojų. Teismo nuomone, darbo procesų pertvarkymai reikšmingai sumažino darbuotojų atliekamų operacijų skaičių, tos pačios operacijos atlikimo laiką, o tuo pačiu sąlygojo, kad toms pačioms funkcijoms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus. Teismas, įvertinęs argumentus dėl ieškovės pirmenybės teisės likti darbe nustatė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra kokia nors aplinkybė, dėl kurios ji, remiantis DK 135 str., turi pirmumo teisę likti dirbti Vertybinių popierių apskaitos skyriuje. Ištyręs bylos medžiagą dėl darbdavio pareigos siūlyti ieškovei kitą darbą, nustatė, ieškovė negalėjo užimti laisvų darbo vietų dėl to, kad neatitiko kvalifikacijos reikalavimų. Kadangi byloje nebuvo nustatyta neteisėta darbdavio veikla, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas. Prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-05-23 sprendimą ir nurodė, jog teismas buvo šališkas, kadangi advokatas T. B., advokatas J. U. bei teisėjas dirba Mykolo Romerio universitete. Pažymėjo, jog teisėjas buvo įpareigojęs nutartimi atsakovus pateikti teismui atitinkamus įrodymus, tačiau vėliau tokių duomenų neprašė iš AB FMĮ ,,Finasta“. Ieškovės teigimu, teismas nevertino jos argumentų dėl neteisėto perkėlimo į kitą darbo vietą, dėl izoliavimo nuo kitų darbuotojų (uždrausta naudotis elektroniniu paštu, spausdintuvu, duomenų bazėmis), dėl AB banko Snoras obligacijų 2011-11-15 išpirkimo, dėl AB FMĮ ,,Finasta“ darbuotojų veiklos vertinimo neatlikimo. Nurodė, jog siūlyti kitą darbo vietą yra darbdavio pareiga, kurios pastarasis nevykdė. Ieškovės nuomone, teismas netinkamai vertino struktūrinius pertvarkymus, nes šie neturėjo įtakos ieškovės darbo funkcijų vykdymui. Taip pat reikalavo priteisti neturtinę žalą dėl neteisėtų darbdavio veiksmų.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog aplinkybė, kad į banką kreipėsi klientas, kuris norėjo, kad būtų išpirktos jam nuosavybės teise priklausančios AB banko Snoras obligacijos, neturi teisinės reikšmės, nes pavedimas nebuvo įvykdytas, dėl to drausminė nuobauda nebuvo skirta, o visos minėtos aplinkybės nedarė įtakos ieškovės atleidimui iš darbo. Teigė, jog darbo santykiai su ieškove nutrūko dėl technologinių bei struktūrinių pertvarkymų, t. y. nesant ieškovės kaltės. Pažymėjo, jog iš darbo buvo atleista ne viena ieškovė, tačiau ir kiti darbuotojai tiek vertybinių popierių apskaitos skyriuje, tiek kituose skyriuose. Nurodė, jog ieškovei negalėjo būti siūloma laisva darbo vieta dėl jos neatitikties reikalavimams, kurie keliami norint užimti laisvą darbo vietą, todėl atsakovas neturėjo pareigos tą laisvą darbo vietą siūlyti. Ieškovė taip pat buvo vertinama ne tik pagal išsilavinimą, bet ir dėl galimybės dirbti klientų aptarnavimo srityje, kur keliami bendravimo, derybų, konfliktinių situacijų sprendimo bei pardavimo įgūdžių turėjimo reikalavimai. Pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra kokia nors aplinkybė, dėl kurios ji, remiantis DK 135 str., turi pirmumo teisę likti dirbti Vertybinių popierių apskaitos skyriuje. Į ieškovės argumentus dėl teisėjo šališkumo, atsakovas nurodė, jog teismo posėdyje, įvykusiame 2013-04-30 – 2013-05-23, nušalinimų teisėjui nebuvo pareikšta, todėl teisėjas yra nešališkas ir nepriklausomas. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovė nepatyrė neturtinės žalos, nes nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jos deklaratyviai nurodomus sveikatos sutrikimus ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys).

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovės A. J. ir atsakovo AB banko ,,Finasta“ 2010-09-15 buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovė nuo 2010-09-16 pradėjo eiti vertybinių popierių apskaitininkės pareigas (0,5 etato) atsakovo Finansų tarnyboje, Operacijų departamente, Vertybinių popierių apskaitos skyriuje. Taip pat pagal ieškovės ir atsakovo AB FMĮ ,,Finasta“ 2010-09-06 sudarytą darbo sutartį ieškovė nuo 2010-09-16 pradėjo eiti vertybinių popierių apskaitininkės pareigas (0,5 etato) Operacijų departamente, Vertybinių popierių apskaitos skyriuje (b. l. 101 – 104, 1 t.). Atsakovas AB bankas ,,Finasta“ 2012-11-08 raštu informavo ieškovę dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) ir įspėjime nurodė, jog darbo sutartis nutraukiama dėl banko struktūrinių pertvarkymų ir etatų mažinimo Vertybinių popierių apskaitos skyriuje, kuriame ir dirba ieškovė (b. l. 39, 1 t.). Taip pat ieškovė 2012-11-08 buvo informuota atsakovo AB FMI ,,Finasta“ dėl darbo sutarties nutraukimo po dviejų mėnesių nuo šio įspėjimo dienos pagal DK 129 str. ir nurodyta, kad darbo sutartis bus nutraukta dėl bendrovės struktūrinių pertvarkymų ir etatų mažinimo Operacijų departamente, Vertybinių popierių apskaitos skyriuje, kuriame dirbo ieškovė (b. l. 40, 1 t.). Atsakovų AB banko ,,Finasta“ ir AB FMĮ ,,Finasta“ direktorių 2013-01-09 sprendimais su ieškove A. J. buvo nutrauktos minėtos darbo sutartys pagal DK 129 str. (b. l. 119 – 122, 1 t.). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovė A. J. buvo informuota, kad pas atsakovą AB banką ,,Finasta“ pertvarkymai vykdomi pagal valdybos 2012-11-05 protokolą Nr. 180, kuriuo siekiama veiklos efektyvumo, ir nurodytame valdybos posėdyje buvo svarstomas darbuotojų etatų sumažinimo klausimas priimant sprendimą sumažinti 8 banko etatus (tame tarpe 2 vertybinių popierių apskaitos specialisto etatus Vertybinių popierių apskaitos skyriuje), atsižvelgiant į planuojamus struktūrinius pertvarkymus siekiant veiklos efektyvumo bei realų darbo užimtumą (b. l. 147, 1 t.). Ieškovei A. J. buvo pateikta informacija, jog darbo sutartis bus nutraukta dėl pertvarkymų vykdant valdybos 2012-11-05 posėdžio protokolą, kuriame numatytas veiklos efektyvumo siekis, ir protokole nurodyta, jog siekiant veiklos efektyvumo bei atsižvelgiant į darbuotojų realų darbo užimtumą buvo siūloma sumažinti du vertybinių popierių apskaitos specialisto etatus Vertybinių popierių apskaitos skyriuje, taip pat nurodyta, kad etatų mažinimas turi būti atliktas iki 2012-11-09 (b. l. 149, 1 t.).

DK 129 str. 1 d. nustato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio kodekso 130 str. nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. DK 129 str. 2 d. numatyta, kad darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių petvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendimą dėl darbovietės struktūrinių petvarkymų darbdavys turi teisę priimti savarankiškai, ir, remiantis teisės aiškinimo praktika, bylą nagrinėjantis teismas neturi vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgaliotas nustatyti, ar darbovietės struktūriniai petvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimo bei ar jie yra realūs ir nėra fiktyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS nutartis Nr. 3K-3-204/2007). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių darbo sutarčių nutraukimo priežastis buvo pas atsakovus įvykę technologiniai darbo organizavimo pakeitimai, būtent procesų automatizavimas, lėmę darbo funkcijų sumažėjimą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo pas atsakovus įvykdytų struktūrinių pertvarkymų buvimą Vertybinių popierių apskaitos skyriuose. Kaip minėta, į bylą yra pateikti abiejų atsakovų 2012-11-05 įvykusių Valdybos posėdžių protokolai, iš kurių matyti sprendimai atlikti etatų mažinimą, atsižvelgiant į vykdomus veiklos automatizavimus. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas, jog tiek atsakovas AB bankas ,,Finasta“, tiek ir AB FMĮ ,,Finasta“ įrodė darbo organizavimo pokyčių realumą. Taip pat pažymėtina, kad į bylą pateikti duomenys apie kitų darbuotojų atleidimą AB banke ,,Finasta“ ir AB FMĮ ,,Finasta“ (b. l. 125 – 126, 1 t.) patvirtina pas atsakovus vykdytą struktūrinių pertvarkymų realumą. Nepagrįstas apeliantės teiginys, jog teismo sprendime nenurodyta apie AB FMI ,,Finasta“ atliktus struktūrinius pokyčius, kai pirmosios instancijos teismas sprendime be pas atsakovus įvykusių technologinių darbo organizavimo pasikeitimų (procesų automatizavimo), lėmusių darbo funkcijų sumažėjimą, išsamios analizės, vertino ir Vertybinių popierių komisijos 2010-06-10 sprendimu FMĮ ,,Finasta“ licencijos iš A kategorijos į B kategoriją pakeitimą, dėl ko atsakovas AB FMĮ ,,Finasta“ nebegali prekiauti finansinėmis priemonėmis savo sąskaita, kas taip pat sąlygojo Vertybinių popierių apskaitos skyriaus darbo sumažėjimą. Be to, nuo 2011 m. atsakovas AB FMĮ ,,Finasta“ nebevystė ir investicinės paslaugos – pavedimų priėmimas ir vykdymas - teikimo klientams, kas reiškė, jog atsakovo klientai galėjo pateikti nemokestinio pervedimo pavedimus pervesti turimas finansines priemones kitam sąskaitų tvarkytojui, bet negalėjo pateikti pavedimo pirkti naujų finansinių priemonių. Byloje nepaneigta, jog šios aplinkybės irgi sąlygojo Vertybinių popierių skyriaus darbo sumažėjimą, nes reikšmingai sumažėjo sudaromų sandorių, kuriuos reikėjo apskaityti skaičius. Kaip nustatyta, nuo 2012-12-14 klientų turimas ir FMĮ ,,Finasta“ apskaitomas finansines priemones pervedė emitentų įgaliotiniams į 30 VT, kas sąlygojo nemokestinių pervedimų pavedimų vykdymo per sistemą Litas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovų nurodyti darbo organizavimo pokyčiai buvo realūs, kas laikytina svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su ieškove pagal DK 129 str., kai ieškovės darbo funkcijos pas atsakovus buvo automatizuotos bei tuo pačiu optimizuotos siekiant greitesnio ir efektyvesnio darbo.

Pažymėtina, kad atsakovės A. J. atleidimas iš darbo atsakovų buvo atliktas vadovaujantis DK 129 str., todėl, kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl AB banko Snoras priklausančių obligacijų neišpirkimo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kai ieškovė ginčija atsakovų veiksmus ją atleidžiant iš darbo dėl atliktų struktūrinių pertvarkymo realumo ir atsakovams nepasiūlant ieškovei kitų darbinių pareigų.

Apeliantės teigimu, jai nebuvo pasiūlyta užimti kitas pareigas, kai įspėjimo laikotarpiu atsakovas AB bankas ,,Finasta“ įdarbino du darbuotojus informacijos vadybininko pareigoms ir vieną darbuotoją priėmė į investicijų konsultanto pareigas, kitas atsakovas AB FMĮ ,,Finasta“ į darbą priėmė darbuotoją informacijos vadybininko pareigoms, ir taip pat ieškovės teigimu, ji turėjo pakankamai kvalifikacijos užimti nurodytas pareigas, be to, teismas neatsižvelgė ir atsakovai nenurodė, kokiai konkrečių kvalifikacijos reikalavimų informacijos vadybininko bei investicijų konsultanto pareigoms ieškovė neatitiko. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl ieškovės kvalifikacijos reikalavimų neatitikimo informacijos vadybininko, investicijų konsultanto bei produktų vadovo pareigoms, išsamiai ištyrė atsakovo pateiktus įrodymus dėl šių ginčo aplinkybių. Būtent, į bylą pateikti atsakovų darbuotojų (naujai priimtų) pareiginiai nuostatai patvirtina kvalifikacinius reikalavimus konkrečiai minėtoms darbuotojų pareigybėms ir atsakovo pateiktose lentelėse detalizuoti duomenys patvirtina ieškovės neatitikimą kvalifikacijos reikalavimų buvusioms laisvoms pareigybėms (b. l. 107 – 229, 2 t.). Byloje nėra paneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės konfliktų su darbdaviu ir kolektyvu, kuriuos teko spręsti ne tik skyriaus ribose, bet ir pasitelkus Operacijų departamento direktoriaus pagalbą, su jaunesniais kolegomis bendravo iš aukšto, ironizuojant, taip pat įmonėje neatitiko taikomų patikimumo, profesionalumo, pareigingumo, pagarbos kriterijų (b. l. 109 – 116, 1 t.), taip pat nenustatyta, jog ieškovė turi finansų maklerio licenciją ir kitų pagal darbdavio keliamus kvalifikacijos reikalavimus būtinų sertifikatų produktų vadovo ir informacijos konsultanto pareigoms užimti, be to, ieškovė informacijos vadybininko, konsultanto ar vadovo pareigybių negalėjo užimti, nes, kaip nurodė atsakovas, ieškovės iš esmės darbinės funkcijos ir profesiniai gebėjimai yra techninio pobūdžio, kas sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė neatitiko nurodytoms pareigoms keliamiems klientų aptarnavimo ir pardavimo įgūdžių, konfliktinių situacijų valdymo, bendravimo ir derybų įgūdžių turėjimo reikalavimams. Taip pat kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas pagrįstai atsisakė pripažinti ieškovę turint aukštesnę kvalifikaciją nei kiti skyriuje darbuotojai bei tokiu būdu teisę būti paliktai darbe.

Kolegijos vertinimu, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teisėjas A. V. buvo šališkas bylos nagrinėjimo metu. Teismo posėdžio metu (b. l. 50, 3 t.) teisėjas A. V. byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškino teisę pareikšti nušalinimus pagal CPK 64 – 67 str. ir nurodė aplinkybę apie darbą Mykolo Romerio universitete, tačiau kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, ieškovė dėl šių priežasčių nušalinimo nereiškė. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai apie aplinkybių buvimą, kurios keltų abejones dėl bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo (CPK 66 str.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovų naudai priteistina po 1000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Dėl ieškovo prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš ieškovės A. J. atsakovams AB bankui ,,Finasta“ ir AB FMI ,,Finasta“ po 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu.

Kolegijos pirmininkė Loreta LipnickienėTeisėjai Andrutė KalinauskienėAndžej Maciejevski