Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-07 · Administracinė byla Nr. I-1709-505/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-07
Bylos Nr.
I-1709-505/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Virginijus Ražukas
Kategorijos
  • 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1709-505/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01503-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 16.3;16.6.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui M. V.,pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui,

atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Žilvinui Strumskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. V. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 64-TE-438 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo viršilai M. V.“; 2) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 64-TE-439 „Dėl viršilos M. V. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 3) grąžinti M. V. į tarnybą ir priteisti iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. – 1283,17 Eur (4430,54 Lt) bei vidutinį darbo užmokestį nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki visiško atsiskaitymo, skaičiuojant po 37,74 Eur (130,31 Lt) už vieną darbo dieną (b.l. 18-22).

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jis ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas priimdamas 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 64-TE-438 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo", panaikinimo viršilai M. V." rėmėsi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos (toliau - Komisija) 2014 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolu Nr. 64-IL-4694 (toliau - Protokolas). Komisija, siūlydama panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo", rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10, 19, 20 punktais.

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10, 19, 20 punktuose nurodytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip pagrindas neišduoti asmeniui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jei tuo pačiu yra nustatomas ir priežastinis ryšys, šias aplinkybes siejantis su grėsmės patikėtos įslaptintos informacijos saugumui kėlimu, t.y. turi būti nustatoma ar minėtos aplinkybės sukelia nepriimtiną riziką įslaptintos informacijos saugumui.

Komisija kaip Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies10 punkte nustatytą pagrindą neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija nurodė tai, kad, Komisijos teigimu, yra nustatyti pareiškėjo ryšiai su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės. Komisija neįvardijo asmens, su kuriuo pareiškėją tariamai sieja ryšiai. Atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija asmenį, su kuriuo pareiškėjas neva tai palaiko ryšius, apibūdino alternatyviais požymiais, t.y. kaip asmenį turintį arba neišnykusį teistumą, arba nepanaikintą teistumą. Pažymėjo, kad Komisija nesugebėjo nustatyti asmens teistumo pobūdžio, t.y. ar teistumas nepanaikintas, ar neišnykęs, todėl kyla pagrįstų abejonių ar apskritai Komisija galėjo turėti patikimų duomenų tiek apie teistumą, tiek apie to asmens nusikalstamą veiką, dėl kurios atsirado teistumas. Taip pat Komisija nenurodė, kuo pasireiškia pareiškėją ir minėtą asmenį siejantys ryšiai, taip pat nenurodė, ar pareiškėjo ir to asmens santykių pobūdis sukelia nepriimtiną riziką įslaptintos informacijos saugumui.

Komisija, kaip Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies19 punkte nustatytą pagrindą neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, nurodė tai, kad, Komisijos teigimu, pareiškėjas turi psichikos ir kitų Sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Su tokiomis Komisijos išvadomis pareiškėjas nesutinka. Nors pareiškėjui buvo diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1),tačiau šis sveikatos būklės sutrikimas nepriskiriamas prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-1165 patvirtintų psichikos ir kitų sveikatos būklių, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Komisija, kaip Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatytą pagrindą neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, nurodė tai, kad, Komisijos teigimu, pareiškėjas yra nepatikimas, nesąžiningas, nepareigingas bei nelojalus Lietuvos valstybei. Su šia Komisijos išvada pareiškėjas taip pat nesutinka. Nurodė, kad per visą tarnybos laiką nebuvo baustas drausmine tvarka, nebuvo pareikšta pastabų dėl atliekamo darbo, o visiškai subjektyvus charakterizavimas negali būti pagrindu konstatuoti, jog asmuo netinka darbui su slapta informacija.

Pripažinus skundžiamus atsakovo priimtus įsakymus neteisėtais ir grąžinus pareiškėją į ankstesnes pareigas, jam remiantis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti priteistas darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką bei vidutis darbo užmokestis nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki visiško atsiskaitymo. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į patikslintą skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti (b.l. 27-31).

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, o įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. 2014 m. rugsėjo 11 d. Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate (toliau - Marijampolės apskr. VPK) įvyko Marijampolės apskr. VPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau - Komisija) posėdis. Posėdžio metu svarstytas klausimas dėl M. V., dirbančio Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniuoju patruliu, leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo", panaikinimo.

Komisijos posėdžio metu nustatyta, kad nuo 2014 m. sausio 17 d. Marijampolės apskr. VPK Imuniteto poskyryje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje. 2014 m. sausio 11 d. Marijampolės apskr. VPK Imuniteto poskyryje gautas Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos policijos komisariato viršininko A. M. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2014 m. sausio 6 d. pas jį į darbo kabinetą kreipėsi pil. L. J., kuris pranešė, kad 2013 m. gruodžio 25 d. Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos PK patrulis E. B., įtakotas kartu dirbusio patrulio M. V., su kuriuo konfliktuoja L. J., neteisėtai L. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už nebūtą pažeidimą ir tokiu būdu Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos PK VPS patrulių būrio patruliai galimai piktnaudžiavo tarnyba. Vadovaujantis Kauno apylinkės teismo ir Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimis ikiteisminio tyrimo metu buvo taikyta procesinės prievartos priemonė, numatyta LR BPK 154 straipsnyje. Procesinės prievartos priemonės taikymo metu buvo gauta duomenų, kad M. V., būdamas policijos pareigūnu, pagal pareigybės aprašymą turėdamas pareigą vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, to sąmoningai nedaro, galimai dangsto jam pažįstamų asmenų - M. V., L. V., A. G. galimai daromus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 163² straipsnyje, tai yra dėl akcizais apmokestintų prekių - dyzelinio kuro prekybos, pats iš jų perka dyzelinį kurą, kurį didesniais kiekiais sandėliuoja pas save namuose. Remiantis šiais duomenimis teigtina, kad M. V. yra nepatikimas, nepareigingas ir nelojalus Lietuvos valstybei.Minėtos procesinės prievartos taikymo metu taip pat nustatyta, jog M. V. artimai bendrauja su asmeniu G. E., kuris nuo 2006 m. yra keturis kartus baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 163² straipsnio 2 dalį. 2010 m. vasario 28 d. G. E. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 199² straipsnio 1 dalyje. Už šią nusikalstamą veiką Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d.nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 199² straipsnio 1 dalį. 2011 m. gruodžio 5 d. G. E. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 199² straipsnio 2 dalyje. 2014 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu G. E. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, t. y. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotoje grupėje atliekant padėjėjo vaidmenį, vykdant neteisėtądisponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Nustatyta, kad M. V. yra žinoma apie G. E. daromas nusikalstamas veikas ir kitus administracinės teisės nusižengimus, tačiau M. V. vis tiek artimai draugauja su šiuo asmeniu. Tai patvirtina 2014 m. birželio 30 d. pokalbių suvestinė. Poligrafo išvada, gauta ikiteisminio tyrimo metu (tyrimas atliktas 2014 m. birželio 9 d.), yra dar vienas įrodymas, kad M. V. yra žinoma, jog jis bendrauja su asmenimis, besiverčiančiais kontrabanda.

Žemesnės instancijos teismas

Vidinio patikrinimo metu neginčijamai nustatyta, kad M. V. ir toliau labai artimai bendrauja su G. E., nors dėl bendravimo su šiuo asmeniu 2013 m. gruodžio 5 d. Marijampolės apskr. VPK Imuniteto poskyryje vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 punktu buvo oficialiai įspėtas. Visos šios aplinkybės dar kartą įrodo, kad M. V. yra nepatikimas, nepareigingas ir nelojalus Lietuvos valstybei.

Vidinio patikrinimo metu gauta duomenų, kad M. V. darbo metu pagal pareigybės aprašymą turėdamas pareigą vykdyti transporto priemonių kontrolę bei kitas su eismo saugumu užtikrinamas funkcijas, informavo G. E. sugyventinę apie 2014 m. balandžio 11 d. dirbusias policijos pajėgas ir jų buvimo vietą Kalvarijos mieste, kad ši saugiai galėtų sugrįžti į namus, nes vairavo automobilį galimai neblaivi. Taip pat nustatyta, kai M. V. apie policijos pajėgas ir jų dislokacijas Kalvarijos PK aptarnaujamoje teritorijoje informuoja pilietį M. V., kuris gautais duomenimis galimai verčiasi nelegaliu akcizinių prekių - dyzelinio kuro laikymu, gabenimu, realizavimu, t. y. daro administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 163² straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad M. V. simuliuoja ligą, dėl kurios neva yra nedarbingas policijoje, ir taip sukčiaudamas siekia būti atleistas iš tarnybos policijoje ankščiau laiko dėl ligos. Apie tai kalba su savo žmona, advokatu K. K., draugais bei kolegomis. Nustatyta, kad tuo metu, kai neva serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą darbui policijoje, jis tomis dienomis dirba ekskavatoriumi, priiminėja užsakymus šiam darbui. Taip pat nustatyta, kaip M. V. kreipėsi į savo pažįstamą, kad šis jam išverstų tekstą, kurį jis nusiųs į Kiniją norėdamas įsigyti prekių ir taip bandys susitarti, kad pardavėjas įrašytų pirkėju ne firmą, o privatų asmenį, kad būtų išvengta muito mokesčio. Nustatyta, kad su pažįstamu asmeniu M. V. kalba, jog jis galėtų jį įsidarbinti oficialiai firmoje, atlyginimas būtų 1000 Lt, nors iš viso mokėtų 2000 Lt, tai yra kitą dalį atlyginimo mokėtų „vokelyje". Visos šios aplinkybės patvirtina, kad M. V. yra linkęs sukčiauti ir yra nesąžiningas, nepareigingas, nepatikimas ir nelojalus Lietuvos valstybei.

Tyrimo metu iš VšĮ Marijampolės ligoninė gauta informacija, kad M. V. nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. liepos 24 d. gydėsi VšĮ Marijampolės ligoninė Psichikos ligų skyriuje, jam nustatyta diagnozė -pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, ūmus panikos paroksizmas. Vadovaujantis 2003 m. spalio 21 d. LR Vidaus reikalų ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado 3.2. punktu M. V. diagnozuota liga priskiriama prie nuotaikos defektinių sutrikimų - reti priepuoliai su ilgais (kelerių metų) visiškos psichikos sveikatos periodais (su šia diagnozuota liga pareigūnas tinkamas dirbti individualiai).

Komisija posėdžio metu konstatavo, kad M. V. yra statutinis vidaus tarnybos tarnautojas, o vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais.

Komisija posėdžio metu išnagrinėjusi ir įvertinusi visą pateiktą vidinio patikrinimo apie M. V. medžiagą, nustatė jo asmenines ir dalykines savybes: nepatikimumas, nesąžiningumas, nepareigingumas bei nelojalumas Lietuvos valstybei (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p.), taip pat nustatyti jo ryšiai su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 10 p.), M. V. turi psichikos ar kitų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 19 p.). Taip pat pabrėžė, kad M. V. yra policijos pareigūnas, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą, kurioje tarnyba grindžiama statutiniais santykiais, todėl šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę, o jų specifika kelia policijos pareigūnams didesnius reikalavimus, todėl pareigūno M. V., kaip statutinio valstybės tarnautojo, elgesys ir ryšiai nesiderina su policijos pareigūnams keliamu reikalavimų samprata.

Remiantis išdėstytu, Komisijos nariai konstatavo, kad M. V. nėra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija, kad pareigūno tolesnis darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui, todėl Komisijos nariai vienbalsiai pasiūlė Marijampolės apskr. VPK viršininkui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies10 punktu, 19 punktu ir 20 punktu panaikinti Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui M. V. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo".

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 19 punktu, 20 punktu ir atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolą, Marijampolės apskr. VPK viršininkas 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 64-TE-438 panaikino pareigūnui M. V. leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo", o vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio1 dalies 17 punktu, M. V. 2014 m. rugsėjo 12 d. Marijampolės apskr. VPK viršininko įsakymu Nr. 64-TE-439 atleistas iš vidaus tarnybos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 64-TE-438, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 10, 19, 20 punktais ir remiantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos 2014 m. rugsėjo 12 d. Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolu Nr. 64-IL-4694, 1 punktu panaikino viršilai M. V., gim. 1978 m. gruodžio 10 d., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui, 2010 m. balandžio 22 d. Marijampolės policijos komisariato viršininko išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija Nr. 64-IL-762, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 64-Te-439, kuriuo, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 64-TE-438 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo viršilai M. V.“, 1 punktu atleido iš vidaus tarnybos 2014 m. rugsėjo 15 d. viršilą M. V., gim. 1978 m. gruodžio 10 d., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnįjį patrulį (statutinį valstybės tarnautoją, C pareigybės lygio 4 kategorijos) (b.l. 39, 40).

Aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtintą teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (pvz., 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010; 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010).

Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra 1999 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (akto redakcija, galiojanti iki 2013-07-20) (toliau- Paslapčių įstatymas). Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyti atvejai, kuriais leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas. Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atsakovo taikytas Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei pagal šios įstatymo normos 1-20 punktuose nurodytus kriterijus. Nagrinėjamam ginčui yra aktualūs atsakovo taikyti Paslapčių įstatymo16 straipsnio 2 dalies 10 punktas (palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui), 19 punktas (turi psichikos ar kitų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui), 20 punktas (tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui).

Atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu galėtų būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad specialiosios teisės, susijusios su atitinkamai pareigybei priskirtų tiesioginių pareigų atlikimu, panaikinimas yra neteisėtas. Todėl pareiškėjo skunde iškeltų reikalavimų išsprendimui esminę reikšmę turi tai, ar atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 64-TE-438 1 punktu pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės apskr. VPK (paslapčių subjektas) 2010 m. balandžio 22 d.M. V. išdavė Leidimą Nr. 64-K-762 dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Riboto naudojimo“ (b. l. 38). Pareiškėjas 2010 m. balandžio 23 d. pasirašė pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją (b. l. 62). Specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Riboto naudojimo“ nustatyta ir Marijampolės apskr. VPK viršininko 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 64-V-213 patvirtintame Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašyme (6.8 p.), su kuriuo M. V. pasirašė susipažinęs 2011 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 34-37).

Paslapčių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos, kurioms, be kita ko, priskirta funkcija teikti pasiūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimo arba išduotų leidimų panaikinimo (Paslapčių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Komisijos išvada, kuria remdamasis paslapčių subjektas priima individualų administracinį aktą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administracinių teismų praktikoje vertinama kaip tokio administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Marijampolės apskr. VPK 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr.34-TE-438 įžanginėje dalyje nurodyta, kad atsakovas, priimdamas šį administracinį aktą, rėmėsi Komisijos 2014 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolu Nr.64-IL-4694. Taigi Komisijos protokolinis nutarimas vertintinas kaip šio administracinio akto sudedamoji dalis.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad kilus ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuriuo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, teismas turi vertinti tik tas aplinkybes (konkrečius faktinius duomenis), kurias paslapčių subjektas buvo nustatęs patikrinimo metu (Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir kurias įvertinęs padarė išvadas, jog tų nustatytų ir kvalifikuotų pagal atitinkamą Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies punktą pagrindu leidimo turėtojas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Kilus administraciniam ginčui dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo, paslapčių subjektas negali papildyti savo išvadų dėl leidimo panaikinimo papildomais faktiniais duomenimis.

Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuris nustato leidimo panaikinimo pagrindus, susijusius su šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymu, reikalauja, kad tokios aplinkybės būtų nustatytos atlikus patikrinimą.

Kaip matyti iš Komisijos 2014 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolo Nr.64-IL-4694 duomenų, Komisijai buvo pateikta Marijampolės apskr. VPK Imuniteto poskyrio 2014 m. birželio 20 d. vidinio patikrinimo medžiaga „Dėl M. V. patikimumo dirbant su įslaptinta informacija“ (prijungta vidinio patikrinimo medžiaga) bei Marijampolės apskr. VPK Imuniteto poskyrio viršininko D. G. 2014 m. rugsėjo 9 d. teikimas Nr. 64-IL-4663 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (b. l. 46,50, esantis ir vidinio patikrinimo medžiagoje).

Vidinio patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2014 m. sausio 17d. Marijampolės apskr. VPK Imuniteto poskyryje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 64-1-00082-14 dėl piktnaudžiavimo, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 1 dalyje. Minėtas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2014 m. sausio 11 d. Marijampolės apskr. VPK Imuniteto poskyryje gautas Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos policijos komisariato viršininko A. M. tarnybinis pranešimas Nr. 64-PR5-24 „ Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad 2014 m. sausio 6 d. apie 14.00 val. pas jį į darbo kabinetą, esantį Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos PK, Vytauto g. 13, Kalvarija, kreipėsi pil. L. J., kuris pranešė, kad 2013 m. gruodžio 25 d. 10.40 val. Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos PK patrulis E. B. įtakotas kartu dirbusio patrulio M. V., su kuriuo konfliktuoja L. J., neteisėtai L. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už nebūtą pažeidimą, ir tokiu būdu Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos PK VPS patrulių būrio patruliai galimai piktnaudžiavo tarnyba. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. J. parodė, kad Marijampolės apskr. VPK Kalvarijos PK VPS patrulių būrio patrulis M. V. vykdo teisės pažeidimus, susijusius su neteisėtu akcizinių prekių laikymu, gabenimu ar realizavimu. Šiuos teisės pažeidimus vykdo juos organizuodamas bei dangstydamas, artimai bendrauja su asmenimis, kurie yra žinomi kaip asmenys, užsiimantys neteisėtu akcizinių prekių laikymu, gabenimu ar realizavimu, vykdo šių prekių kontrabandą iš Rusijos Federacijos į Lietuvą ir būtent dėl šios priežasties tarp jo ir M. V. yra konfliktiški santykiai, nes jis anksčiau taip pat gabeno kontrabandines prekes M. V.- t. y. iš Rusijos Federacijos per Kybartų pasienio kontrolės postą veždavo akcizais apmokestinamas prekes-cigaretes, be lietuviškų banderolių, paslėptas automobilio salone, kurias įgydavo už M. V. kontrabandai skirtus pinigus, iki tol kol 2013 m. lapkričio 27 d. L. J. buvo sulaikytas Kybartų muitinės poste ir jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kontrabandos pagal LR ATPK 210 straipsnį ir M. V. atsisakė sumokėti dalį baudos, nors anksčiau dėl to buvo susitarę. Vadovaujantis Kauno apylinkės teismo ir Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimis ikiteisminio tyrimo metu buvo taikyta procesinės prievartos priemonė, numatyta LR BPK 154 straipsnyje. Procesinės prievartos priemonės taikymo metu buvo gauta duomenų, kad M. V.,būdamas policijos pareigūnu, pagal pareigybės aprašymą turėdamas pareigą vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją to sąmoningai nedaro, galimai dangsto jam pažįstamų asmenų - M. V., L. V., A. G. galimai daromus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 163² straipsnyje, t.y. dėl akcizais apmokestintų prekių- dyzelinio kuro prekybos, pats iš jų perka dyzelinį kurą, kurį didesniais kiekiais sandėliuoja savo namuose (2014-06-30 pokalbių su M. V. Nr. 629, 685, 980, 1651, 1800, 1804, 1806, 1807, 1808, 1809; 2014-08-13 pokalbių su M. V. Nr. 317, 863; 2014-06-30 suvestinės, pokalbių su A. G. Nr. 917, 959; pokalbių su L. V. Nr. 897, 898 suvestinės). Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad M. V. yra nepatikimas, nepareigingas ir nelojalus Lietuvos valstybei,

Minėtos procesinės prievartos taikymo metu taip pat uždokumentuota,jog M. V. bendrauja su asmeniu G. E., kuris nuo 2006 m. yra keturis kartus baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 163² straipsnio 2 dalį : pažeidimas užfiksuotas 2006 m. birželio 17 d., už šį pažeidimą patrauktas administracinėn atsakomybėn 2006 m. spalio 16 d.; pažeidimas užfiksuotas 2006 m. gruodžio 28 d., atsakomybėn patrauktas 2007 m. birželio 27 d.; pažeidimas užfiksuotas 2007 m. sausio 4 d.,atsakomybėn patrauktas 2007 m. gegužės 4 d.; pažeidimas užfiksuotas 2009 m. balandžio 6 d., atsakomybėn patrauktas 2009 m. rugpjūčio 28 d. 2010 m. vasario 28 d. G. E. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 199² straipsnio 1 dalį, už šią nusikalstamą veiką Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 199² straipsnio 1 dalį (1-135-493/2011). 2011 m. gruodžio 5 d. G. E. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 199² straipsnio 2 dalį, 2014 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu G. E. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (1-60-383/2014), t. y. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotoje grupėje atliekant padėjėjo vaidmenį, vykdant neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Nustatyta, kad M. V. yra žinoma apie G. E. daromas nusikalstamas veikas ir kitus administracinės teisės nusižengimus, tačiau M. V. vis tiek artimai draugauja su šiuo asmeniu. Tai patvirtina 2014 m. birželio 30 d. suvestinės pokalbių Nr. 46, 452, 607, 610, 617, 618, 774, 783, 813, 995, 1339, 1394, 1539; 2014-08-13 suvestinės pokalbių Nr. 269, 306, 358). Poligrafo išvada, gauta ikiteisminio tyrimo metu, tai dar vienas įrodymas, kad M. V. yra žinoma, kad jis bendrauja su asmenimis, besiverčiančiais kontrabanda. Tyrimas buvo atliktas 2014 m. birželio 9 d. Išvadoje pažymėta, kad M. V. reagavo į klausimus, susijusius su kontrabanda ir ja besiverčiančiusasmenis E. B. ir G. E.. Į klausimą „Ar žinote kas dalyvavo cigarečių iš Rusijos kontrabandoje?“ buvo užfiksuota specifinės tiriamojo M. V. fiziologinės reakcijos į fotonuotrauką Nr. 3 ( kurioje pavaizduotas E. B., tiriamojo atsakymas buvo „ nežinau“) bei fotonuotrauką Nr. 6 ( kurioje pavaizduotas G. E., tiriamojo atsakymas buvo „ taip“), į klausimą „ ar žinote su kuriais iš išvardintų asmenų buvo dalinamas pelnas iš kontrabandinių cigarečių?: buvo užfiksuota specifinės tiriamojo M. V. fiziologinės reakcijos į atsakymo variantą „ pelnas iš kontrabandos buvo dalijamasis su G. E.“ ( tiriamojo atsakymas buvo „ taip“).

Vidinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad M. V. ir toliau labai artimai draugauja su G. E., nors dėl bendravimo su šiuo asmeniu 2013 m. gruodžio 5 d. Marijampolės apskr. VPK Imuniteto poskyryje, vadovaujantis LR policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, buvo oficialiai įspėtas. Visos šios aplinkybės dar kartą įrodo, kad M. V. yra nepatikimas, nepareigingas ir nelojalus Lietuvos valstybei.

Taip pat gauta duomenų, kad M. V. darbo metu pagal pareigybės aprašymą turėdamas pareigą vykdyti transporto priemonių kontrolę bei kitas su eismo saugumu užtikrinamas funkcijas, informavo G. E. sugyventinę G. S. apie 2014 m. balandžio 11 d. dirbusias policijos pajėgas ir jų buvimo vietą Kalvarijos mieste, kad ši saugiai galėtų sugrįžti į namus, nes vairavo automobilį galimai neblaivi( 2014-06-30 suvestinė, žinutės Nr. 54, 55, 56, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 66, 73, 74, 76). Taip pat uždokumentuota, kai M. V. apie policijos pajėgas ir jų dislokacijas Kalvarijos PK aptarnaujamoje teritorijoje informuoja pilietį M. V., kuris, iš gautų duomenų, galimai verčiasi nelegaliu akcizinių prekių- dyzelinio kuro laikymu, gabenimu, realizavimu, t. y. daro administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 163² straipsnyje (2014-06-30 suvestinė, pokalbiai Nr. 69, 75). Minėto ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad M. V. simuliuoja ligą, dėl kurios neva yra nedarbingas policijoje, ir taip sukčiaudamas siekia būti atleistas iš tarnybos policijoje ankščiau laiko dėl ligos ( 2014-08-13 suvestinės pokalbių Nr. 331, 349, 507, 527, 534). Apie tai kalba su savo žmona M. V., advokatu K. K., draugais bei kolegomis. Uždokumentuota, kad tuo metu, kai neva serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą darbui policijoje,jis tomis dienomis dirba ekskavatoriumi, priiminėja užsakymus šiam darbui (2014-08-13 suvestinės pokalbių Nr. 701, 846, 858).Uždokumentuota ir kaip M. V. kreipėsi į savo pažįstamą, kad šis jam išverstų tekstą, kurį jis nusiųs į Kiniją, norėdamas įsigyti prekių, taip pat jis bandys susitarti, kad pardavėjas įrašytų pirkėju ne firmą (galimai M. V. vardu registruota firma), o privatų asmenį, kad būtų išvengta muito mokesčio ( 2014-08-13 suvestinės pokalbių Nr. 549). Su pažįstamu asmeniu kalba, kad jis galėtų jį įdarbinti oficialiai firmoje (galimai M. V. vardu registruota firma), atlyginimas būtų 1000 Lt, nors iš viso mokėtų 2000 Lt, t. y. kitą dalį atlyginimo mokėtų „ vokelyje“( 2014-08-13 suvestinė, pokalbis Nr. 17). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad M. V. yra linkęs sukčiauti ir yra nesąžiningas, nepareigingas, nepatikimas ir nelojalus Lietuvos valstybei.

Tyrimo metu iš VšĮ Marijampolės ligoninės gauta informacija, kad M. V. nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. liepos 24 d. gydėsi VšĮ Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriuje, diagnozė- pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, ūmus panikos paroksizmas. Vadovaujantis 2003 m. spalio 21 d. LR VRM ir LR SAM įsakymu Nr. 1V-380/V-618 „ Dėl sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado patvirtinimo“ M. V. diagnozuota liga priskiriama prie nuotaikos defektinių sutrikimų, 3.2. punkto- reti priepuoliai su ilgais (kelerių metų) visiškos psichikos sveikatos periodais. Su šia diagnozuota liga pareigūnas tinkamas dirbti individualiai.

M. V. yra statutinis vidaus tarnybos tarnautojas, o vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais (Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d.). Asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Vidaus tarnybos statuto 6 str. 1 d. 2 p.). Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnis nustato, kad asmuo, priimtas į Vidaus tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų įstatymų, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos vardą. Vidaus tarnybos pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog šios tarnybos pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis (LVAT nutartis Nr. A492-626/2014), todėl M. V. veiksmai bei jo asmeninės, dalykinės savybės vertinami valstybės tarnybą ir valstybės tarnautojo statusą reglamentuojančių teisės aktų kontekste.

Vertinant vidinio patikrinimo medžiagoje surinktus faktus, galima pagrįstai daryti išvadą, kad M. V. yra nesąžiningas, nepareigingas, nepatikimas ir nelojalus Lietuvos valstybei ir, kad M. V. atžvilgiu atsirado aplinkybės ir kyla pagrįstų abejonių dėl pareigūno M. V. patikimumo, pareigingumo, sąžiningumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, nes atsirado Lietuvos Respublikos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto (palaiko ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės), 19 punkto (turi psichikos ar kitų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) bei 20 punkto (asmens savybės: nepatikimas, nesąžiningas, nepareigingas ir nelojalus Lietuvos valstybei), numatytos aplinkybės, dėl kurių kyla grėsmė M. V. patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Pareiškėjas, grįsdamas atsakovo Marijampolės apskr. VPK 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 64-TE-438 1 punkto neteisėtumą ir nepagrįstumą, tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Komisija kaip Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytą pagrindą neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija nurodė tai, kad Komisijos teigimu, yra nustatyti pareiškėjo ryšiai su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės. Komisija neįvardijo asmens, su kuriuo pareiškėją tariamai sieja ryšiai. Taip pat Komisija asmenį, su kuriuo pareiškėjas galimai palaiko ryšius, apibūdino alternatyviais požymiais, t.y. kaip asmenį, turintį arba neišnykusį teistumą, arba nepanaikintą teistumą, todėl mano, kad asmens apskritai nėra, nes jeigu komisijai toks asmuo būtų žinomas, tai būtų žinoma ir to asmens situacija, susijusi su jo turimu teistumu, t.y. ar tas asmuo turi neišnykusį teistumą, ar nepanaikintą teistumą.

Kaip jau minėta, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikintas Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Vidinio patikrinimo metu atsakovas nustatė, jog M. V. artimai bendrauja su asmeniu G. E., kuris nuo 2006 m. yra keturis kartus baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 163² straipsnio 2 dalį: pažeidimas užfiksuotas 2006 m. birželio 17 d., už šį pažeidimą patrauktas administracinėn atsakomybėn 2006 m. spalio 16 d.; pažeidimas užfiksuotas 2006 m. gruodžio 28 d., atsakomybėn patrauktas 2007 m. birželio 27 d.; pažeidimas užfiksuotas 2007 m. sausio 4 d., atsakomybėn patrauktas 2007 m. gegužės 4 d.; pažeidimas užfiksuotas 2009 m. balandžio 6 d., atsakomybėn patrauktas 2009 m. rugpjūčio 28 d. 2010 m. vasario 28 d. G. E. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 199² straipsnio 1 dalį, už šią nusikalstamą veiką Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 199² straipsnio 1 dalį (1-135-493/2011). 2011 m. gruodžio 5 d. G. E. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 199² straipsnio 2 dalį, 2014 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu G. E. pripažintas kaltu pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (1-60-383/2014), t. y. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotoje grupėje atliekant padėjėjo vaidmenį, vykdant neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Tačiau teismo vertinimu, vidinio patikrinimo metu nesurinkta užtektinai faktinių duomenų apie G. E. teistumą (turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą), jo nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo (teismų procesiniai dokumentai),nes vidinio patikrinimo medžiagoje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį šių duomenų nepatvirtina. Taip pat nesurinkta užtektinai faktinių duomenų apie pareiškėjo M. V. palaikomus ryšius su G. E., nes tik 2014 m. rugpjūčio 13 d. suvestinės pokalbiai Nr. 306 ir Nr.358 yra tiesioginiai ir abstraktūs pokalbiai, kurie nepatvirtina, kad pareiškėjas palaiko ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo (prijungta vidinio patikrinimo medžiaga, Kauno apygardos prokuratūros baudžiamoji byla Nr.64-1-00082-14, b.l.123,130).

Taigi, esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad2010 m. balandžio 22 d. M. V. išduotas leidimas Nr. 64-K-762 dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Riboto naudojimo“ buvo panaikintas Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kai asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei, nepagrįstai (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas, grįsdamas atsakovo Marijampolės apskr. VPK 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 64-TE-438 1 punkto neteisėtumą ir nepagrįstumą, tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-1165 buvo patvirtintas Psichikos ir kitų sveikatos būklių, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, sąrašas. Prie sveikatos būklių, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, priskiriami minėto sąrašo 2.4 punkte nurodyti nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, išskyrus pasikartojantį depresinį sutrikimą, vidutinio sunkumo depresijos epizodą (F33.1). Pareiškėjui buvo diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1), tačiau šis sveikatos būklės sutrikimas nepriskiriamas prie sveikatos būklių, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Kaip jau minėta, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikintas Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punkto pagrindu (turi psichikos ar kitų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui).

Vidinio patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad pareiškėjas M. V. nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2014 m. liepos 24 d. gydėsi VšĮ Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriuje (išrašas iš medicininių dokumentų). Jam nustatyta diagnozė - pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F33.1), ūmus panikos paroksizmas (F41.00) (TLK-10 kodas: (F33.1) pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas F33.1).

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo16 straipsnio 2 dalies 19 punktą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-1165 patvirtino Psichikos ir kitų sveikatos būklių, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, sąrašą (toliau - Sąrašas). Šio Sąrašo 2.4 punkte nurodyta sveikatos būklė, dėl kurios kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, t. y. Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, F30-F39 (išskyrus lengvos depresijos epizodą (F32.0), vidutinio sunkumo depresijos epizodą (F32.1), pasikartojantį depresinį sutrikimą, lengvos depresijos epizodą (F33.0), pasikartojantį depresinį sutrikimą, vidutinio sunkumo depresijos epizodą (F33.1), ciklotimiją (F34.0), distimiją (F34.1)), jei remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip penkerius metus.

Tokiu būdu, esant nustatytai minėtai pareiškėjo sveikatos būklei bei teisiniam reglamentavimui, pripažintina, jog pareiškėjo sveikatos būklė (diagnozė F33.1) patenka į Sąrašo išimtis, todėl negalėjo būti faktiniu pagrindu 2010 m. balandžio 22 d. M. V. išduoto leidimo Nr. 64-K-762 dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Riboto naudojimo“, panaikinimo Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kai asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei. Taigi ir šiuo teisiniu pagrindu leidimas panaikintas nepagrįstai (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas, grįsdamas atsakovo Marijampolės apskr. VPK 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 64-TE-438 1 punkto neteisėtumą ir nepagrįstumą, tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad per visą tarnybos laiką jis nebuvo baustas drausmine tvarka. Nebuvo jam pareikšta priekaištų dėl atliekamo darbo. Todėl Komisijos vertinimas, kad jis yra nepatikimas, nesąžiningas, nepareigingas bei nelojalus Lietuvos valstybei negali būti laikomas objektyviu. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte asmens savybės ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės nėra konkrečiai išvardintos, tačiau jos yra apibūdinamos grėsmės patikėtos įslaptintos informacijos saugumui kriterijumi. Tai reiškia, kad vertinimas, jog asmuo dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija, turi būti pagrįstas faktais, kurie, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, turi būti vertinami kontekste priežastinio ryšio, siejančio minėtus faktus su grėsme įslaptintos informacijos saugumui.

Taip pat minėta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikintas Paslapčių įstatymo16straipsnio 2 dalies 20 punkto pagrindu, t. y. kai tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Iš Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad šios įstatymo normos 20 punkte yra nurodytas sąrašas aplinkybių, kurios nepatenka į išvardytas aptariamos įstatymo normos 1-19 punktuose, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali būti pakankamas pagrindas daryti išvadas, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad aplinkybių, kurios gali būti priskirtos prie nurodytų Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte, buvimą (nustatymą) paslapčių subjektas, spręsdamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiškėjusių po leidimo išdavimo) įvykių, faktų analize Paslapčių įstatymo kontekste (ar asmuo gali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, ar jam gali būti leista dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija) ir suformuluoti tokiu vertinimu pagrįstas išvadas, t.y. nurodyti kokias būtent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareigūnas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei asmeniu. Taigi, Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, nepatenkančius į išvardytus Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1-19 punktuose, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl panašios Paslapčių įstatymo normos (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto), be kita ko, yra pažymėta, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr. LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143–1932/2012) (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A895-146/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama. Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, kad valstybės paslapties atskleidimas gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams. Jeigu valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimui (sužinojimui, paskleidimui) nebūtų užkertamas kelias, jeigu toks atskleidimas nebūtų teisiškai persekiojamas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti net svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus, ginamus ir saugomus santykius, taigi tam tikro asmens ar asmenų interesą žinoti ar skleisti tam tikrą informaciją iškelti aukščiau viešojo intereso.

Šiuo nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo patikimumą bei lojalumą Lietuvos valstybei, atsižvelgtina į pareiškėjo asmeninių pokalbių su šeimos nariais (sutuoktine), giminaičiais (tėvu), kitais asmenimis (A. G., teistu už kyšininkavimą pagal LR BK 225 str. 2 d., G. E., teistu už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis pagal LR BK 199² str. 1 d., 2 d.)apie tarnybą, sveikatos būklę, siekį baigti tarnybą, teikiamus duomenis kitiems asmenims (G. E. sugyventinei G. S.), gautų baudžiamojoje byloje Nr.64-1-00082-14 ir vertintų vidinio patikrinimo metu, turinį ir pobūdį, baudžiamosios bylos Nr.64-1-00082-14 duomenis apie pareiškėjo veiksmus vykdant viešojo saugumo pareigas, pripažintina, kad Marijampolės apskr. VPK Specialioji ekspertų komisija pagrįstai nutarė, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, todėl nepatikimas bei nelojalus Lietuvos valstybei, nes jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama.

Taigi Marijampolės apskr. VPK 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 64-TE-438 1 punktu teisėtai ir pagrįstai panaikino viršilai M. V., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui, 2010 m. balandžio 22 d. Marijampolės policijos komisariato viršininko išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija Nr. 64-IL-762, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 64-Te-439 1 punktu atleido iš vidaus tarnybos 2014 m. rugsėjo 15 d. viršilą M. V., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnįjį patrulį (statutinį valstybės tarnautoją, C pareigybės lygio 4 kategorijos).

Esant šioms aplinkybėms ir dėl išdėstytų argumentų nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo grąžinti M. V. į tarnybą ir priteisti iš Marijampolės apskr. V PK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. – 1283,17 Eur (4430,54 Lt) bei vidutinį darbo užmokestį nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki visiško atsiskaitymo, skaičiuojant po 37,74 Eur (130,31 Lt) už vieną darbo dieną, todėl šie skundo reikalavimai taip pat netenkintini (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. V. skundo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė