Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. (S. P.) ir jo gynėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė S. P. paskirta 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė S. P. paskirta 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda. Nustatytas 2 metų terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtai baudai sumokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas ir neteisėtai įsigijo ir siuntė psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: S. P. 2021 metų vasario mėn., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens N. K. įgijo 0,00062 g psichotropinės medžiagos – LSD, kuri įrašyta į 2000 m. sausio 6 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų 1-ąjį sąrašą, ir nurodė siuntėjui psichotropinę medžiagą siųsti savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Taip šią neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą paštu siuntėsi sau į Lietuvos Respubliką siuntėjui nurodytu savo gyvenamosios vietos adresu. Siuntėjas šią psichotropinę medžiagą neregistruotoje pašto siuntoje Nr. MT701889817LT išsiuntė nurodytu adresu, o pašto paslaugas teikianti įmonė atgabeno siuntą iš N. K. į Lietuvos Respubliką, kur 2021 m. vasario 26 d., 15.39 val., šią siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo S. P. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliantai skunde neginčija nuteistojo S. P. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir už šias veikas paskirtų bausmių dydžių, jie tik prašo atleisti S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 36 straipsnio nuostatas, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama nuteistojo S. P. ir jo gynėjo apeliacinio skundo ribų.

6. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde apeliantai prašo taikyti BK 36 straipsnį ir S. P. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad toks prašymas buvo pateiktas ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis buvo pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, ir nors baigiamosiose kalbose dėl šio prašymo pasisakė tiek prokuroras, tiek gynėjas, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje apie pateiktą prašymą net neužsiminė ir galimybės S. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį nevertino. Apeliaciniame skunde savo prašymą taikyti BK 36 straipsnio nuostatas apeliantai argumentuoja tuo, kad S. P. veika tapo nepavojinga nuo to momento, kai jis, užsisakęs psichotropinių medžiagų, jų negavo. S. P. nežinojo, kad jo užsakytos psichotropinės medžiagos yra atsiųstos į Lietuvą, kad atliekama jų ekspertizė. Nuteistasis suprato padaręs klaidą, jokių kitų užsakymų niekada nedarė ir nesiruošė daryti, dėl šių pasikeitusių aplinkybių nuteistasis tapo nebepavojingas. Apeliantai skunde prašo atleisti S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės abiem BK 36 straipsnyje numatytais pagrindais, kad nusikalstamos veikos ir nusikalstamas veikas padaręs asmuo tapo nepavojingais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju BK 36 straipsnyje įtvirtintų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų nėra.

7. BK 36 straipsnis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą. Šiame BK straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. BK 36 straipsnyje numatyti du savarankiški alternatyvūs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai – nusikalstamą veiką padariusio asmens arba nusikalstamos veikos tapimas nepavojingais. Taigi asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad dėl aplinkybių pasikeitimo jo padaryta nusikalstama veika tapo nepavojinga. Spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas – kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingas. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo kaltininko sąmonės ir valios. Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmens veiksmų. Tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką, nulemti tokius jo individualių savybių pasikeitimus, kurie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Išvados apie tai, kad asmuo nustojo būti pavojingas, gali būti padarytos tik iš esmės išnagrinėjus aplinkybių, susijusių su asmeniu, jo gyvenimo ir darbo sąlygomis, pasikeitimą. Jos vertintinos ne pavieniui, o komplekse. Aplinkybių, dėl kurių asmuo tapo nepavojingu, pasikeitimas siejamas su aplinka, kuri kaltininką supo iki nusikalstamos veikos padarymo ir yra susijusi tik su konkrečiu asmeniu bei jo padaryta nusikalstama veika. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, kad asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Pažymėtina, kad taikyti ar ne atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šio instituto nuostatas.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. P. iš tyrimo metu nenustatyto asmens N. K., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 0,00062 g psichotropinės medžiagos – LSD ir nurodė siuntėjui šią psichotropinę medžiagą siųsti paštu jo gyvenamosios vietos adresu. S. P. iniciavus psichotropinės medžiagos siuntimą, pašto siuntą su šia medžiaga pašto paslaugas teikianti įmonė atgabeno iš N. K. į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą, kuriame psichotropines medžiagas surado ir sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai. Apeliantai šių faktinių aplinkybių neginčija, tik nesutinka su teismo išvada, kad nuteistasis žinojo iš kokios valstybės užsakomos psichotropinės medžiagos. Pats S. P. parodė, kad susitiko su iš matymo pažįstamais asmenimis, su jais kalbėjo apie konkrečią psichotropinę medžiagą ir sutiko su jų pasiūlymu šią medžiagą atsisiųsti. Jis ant lapelio užrašė jiems savo vardą, pavardę ir adresą. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kokiu būdu ir kas apmokėjo už psichotropines medžiagas, tačiau tiek paties S. P. parodymai, tiek ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. P. užsisakė psichotropinių medžiagų – LSD ir už šias medžiagas jis sumokėjo 10 eurų nenustatytam asmeniui iš N. K., kuris šią siuntą su psichotropinėmis medžiagomis išsiuntė S. P. nurodytu adresu. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti nuteistąjį supratus, kad psichotropinės medžiagos bus siunčiamos ne iš Lietuvos Respublikos, o iš užsienio valstybės. Šiuo atveju aplinkybė, ar nuteistasis žinojo iš kokios konkrečiai užsienio šalies bus siunčiamos psichotropinės medžiagos nėra svarbi, nes S. P. pats pripažino, kad suvokė, jog psichotropinių medžiagų tiekėjas nėra iš Lietuvos Respublikos.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad S. P. veika tapo nepavojinga nuo to momento, kai jis užsisakęs psichotropinių medžiagų, jų negavo. Tokie teiginiai yra nepagrįsti. Šioje byloje nustatyta, kad S. P., neteisėtai įsigydamas ir siųsdamas psichotropines medžiagas, o taip pat neteisėtai gabendamas tas medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, padarė baigtas nusikalstamas veikas, numatytas 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje. Psichotropinių medžiagų nuteistasis negavo ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o todėl, kad šios medžiagos buvo surastos ir sulaikytos Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Todėl apeliantų akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis psichotropinių medžiagų negavo, neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl jo nusikalstamų veikų pavojingumo. Šiuo atveju S. P. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, pavojingumas visuomenei, priešingumas teisei, taip pat baudžiamumas nėra išnykęs. Be to, BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o pagal galiojančią praktiką sunkūs nusikaltimai paprastai negali prarasti pavojingumo netgi esant faktiniam aplinkybių pasikeitimui.

10. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo paties S. P. asmenybę vertinti kaip praradusią pavojingumą. Vien tai, kad nuteistasis suprato padaręs klaidą ir jokių kitų užsakymų daugiau nedarė ir nesiruošė daryti, nesudaro pagrindo spręsti, jog pasikeitė S. P. pavojingumas. Toks kaltininko elgesys negali būti vertinamas kaip aplinkybių pasikeitimas. Asmuo tampa nepavojingas pasikeitus aplinkybėms dėl to, kad pašalinamos iki nusikalstamos veikos padarymo buvusios sąlygos, o naujos sąlygos teigiamai veikia šį asmenį. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, kad nuteistasis visapusiškai teigiamai charakterizuojamas, nes tai savaime nereiškia, kad jis nėra pavojingas. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirdamas S. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, švelnesnės rūšies, negu numatyta sankcijoje, bausmę. Todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam praradus pavojingumą taip pat nėra pagrindo.

11. Apeliaciniame skunde, prašydami taikyti BK 36 straipsnio nuostatas, apeliantai nurodė Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-449/2020 ir Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-383/2020, kuriuose teismai taikė BK 36 straipsnį. Apeliantų nuomone, tokia praktika turėtų būti taikoma ir nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų paminėtais teismų nuosprendžiais nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje sprendžiant BK 36 straipsnio nuostatų taikymo klausimą. Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-173-449/2020 buvo nustatyta, kad asmuo nusikalstamas veikas padarė, būdama tik 18 metų amžiaus ir dar mokydamasi gimnazijoje. Būdama pavyzdinga ir labai pažangi moksleivė, gimnazijos pabaigimo ir ruošimosi egzaminams laikotarpiu ji siekė maksimaliai geresnių rezultatų, todėl jautė didelę psichinę įtampą, kas ir nulėmė jos veiksmus neteisėtai įsigyjant psichotropinių medžiagų. Ji sėkmingai baigė gimnaziją, įstojo į universitetą. Taigi, iki bylos nagrinėjimo teisme pasikeitė faktinės aplinkybės, baigus gimnaziją ji nebėra stresinėje situacijoje, skatinusioje bandymus vartoti psichotropines medžiagas. Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-118-383/2020 buvo nustatyta, jog asmuo nusikalstamą veiką padarė vos sulaukęs pilnametystės, dar buvo nesusiformavusi kaip brandi asmenybė, ikiteisminis tyrimas padarė ypatingą poveikį jo kaip asmenybės susiformavimui: pakilo mokymosi pažangumo vidurkis, dalyvavo įvairiose užklasinėse veiklose, patobulino bendravimo įgūdžius, išmoko groti pianinu. Per laikotarpį iki bylos nagrinėjimo mokinių atostogų metu dirbo, tapo kraujo donoru, su pagyrimu baigė Jaunųjų inžinierių mokyklą. Taigi, tiek vienu, tiek kitu atveju teismai, įvertinę minėtų asmenybių pokyčius, įvykusius nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo teisme, padarė išvadą, kad jie tapo nepavojingi. Nei tokių, nei jokių kitų panašių aplinkybių, kurios leistų teisėjų kolegijai konstatuoti, kad S. P. tapo nepavojingas, šioje byloje nenustatyta.

12. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo S. P. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. S. P. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.