Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-12-18 · Civilinė byla Nr. e2A-739-544/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-18
Bylos Nr.
e2A-739-544/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03839-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
AB „NEO Finance“
Atsakovas
B. E. K.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-739-544/2020

teisėjas Arvydas Jasonas Proceso Nr. 2-08-3-03839-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.29.3.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 18 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7209-837/2020 pagal ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei B. E. K. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ prašė priteisti iš atsakovės B. E. K.: 1 142,77 Eur negrąžintos kredito dalies; 57,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 15,50 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 142,77 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 22 d.); 63,79 Eur tarpininkavimo mokesčio; 504,31 Eur administravimo mokesčio; 2,77 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 23 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.); 15,50 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 142,77 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 40 Eur žyminį mokestį; 200 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K063024417 (toliau – ir sutartis), kuria atsakovei ieškovė suteikė 2 500 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 870,08 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 15,50 procentų), 165,13 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 689,90 Eur administravimo mokesčio iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. Be to, 2019 m. balandžio 6 d. buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarties, nes nuo 2019 m. balandžio mėnesio pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Visas suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas iki 2021 m. rugpjūčio 22 d., o mokėtinos palūkanos – 879,93 Eur. Tačiau atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė. Nurodė, kad 2020 m. birželio 25 d. siuntė atsakovei pranešimą, kuriuo informavo apie sutarties nutraukimą nuo 2020 m. liepos 1 d. Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai, atsakovei įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikus, esant ieškovės prašymui, 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovės B. E. K. 1 142,77 Eur negrąžinto kredito, 57,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 63,79 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 263,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 142,77 Eur negrąžintą vartojimo kreditą bei 57,02 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, priskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020 m. liepos 1 d.

5. Teismas vertino, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 15,50 procento dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgdamas į tai, teismas negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų, todėl šį reikalavimą atmetė.

6. Nurodė, kad, kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.4 punkto, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartyse numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas patvirtina, jog sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti tarpininkavimo mokestį, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 63,79 Eur tarpininkavimo mokestį.

7. Teismas pažymėjo, jog administravimo mokesčio specialiosiose sąlygose nėra, o bendrųjų sąlygų kredito sutarčių sąlygų 5.4. punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 Eur per mėnesį. Be to, iš bendrųjų vartojimo kredito sutarčių sąlygų 5.4 punkto matyti, jog jame šalys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma vadovaujantis 5.14 punktu. Kadangi administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovei pažeidus sutarties nuostatas, todėl jis yra tam tikra netesybų forma. Prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negali būti tenkinamas.

8. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl 2,77 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020 m. vasario 23 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. liepos 1 d., priteisimo iš atsakovės. Pažymėjo, kad 15,50 procentų palūkanų dydis viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (0,05 procentus). Todėl, vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, darė išvadą, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis).

9. Teismas nurodė, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 107,98 Eur (1 142,77 Eur + 57,02 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Darė išvadą, jog ieškovė 15,50 procentų dydžio kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, todėl teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytus 107,98 Eur, todėl šį reikalavimą atmetė.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo už akių dalis: dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 15,50 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 142,77 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 22 d.); dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 2,77 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 23 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.); dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovės 15,50 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 142,77 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

11. Nurodo, kad ieškovė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė nutraukė su ja sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taip pat ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, ieškovė turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovės ieškinyje reikalaujamų priteisti negautų pajamų (nuostolių) dydis nėra pagrįstas ir tikėtinas, kadangi teismui pateikto priedo „Pasiūlymas Kredito skelbimas“ skiltyje „Dalinių įmokų mokėjimas ir (tam tikrais atvejais) paskirstymo tvarka“ yra nurodytas mokėjimų grafikas, kuriame aiškiai atsispindi grąžinama palūkanų suma, kurią atsakovė turi sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Atsakovei sutartį vykdant tinkamai, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sumokės visą sutarties grafike nurodytą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos.

12. Tvirtina, jog pagal kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Šalys gali susitarti, jog nutraukus sutartį toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė ginčo sutartyje, sudaro 15,50 procentų. Be to, ginčo sutarties 6.1. punktas numato, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (15,50 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensacinė. Jos tikslas kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

13. Nurodo, kad šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir apeliantės naudai priteistinos abi sumos. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai priteistinos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, paskaičiuotos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, kadangi iki nutraukimo dienos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai bei ieškovė turėjo teisę reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo. Ieškovės reikalavimas priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas yra pagrįstas, neprieštaraujantis naujai suformuotai teismų praktikai dėl palūkanų skaičiavimo bei imperatyvioms įstatymų normoms.

14. Teigia, jog reikalavimas priteisti po sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovei) civilinę atsakomybę. Laiku ieškovei neatgavus suteikto kredito, ji patiria nuostolius, nes negali naudotis atsakovei suteikta ir jos negrąžinta pinigų suma, o atsakovė ir toliau naudojasi jai suteikta ir negrąžinta pinigų suma, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas.

15. Mano, jog ji įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (t. y. iki tol, kol šalis siejo paskolos sutartiniai teisiniai santykiai), bei kompensuojamųjų palūkanų, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, skaičiuojamų nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priteisimo.

16. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimų. Todėl, tenkinus visus ieškinio reikalavimus, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, kad apeliantei priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinis skundas atmetamas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 15,50 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 142,77 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 22 d.), taip pat 2,77 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. vasario 23 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 1 d.), bei 15,50 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 142,77 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ir kuria proporcingai atmestų reikalavimų daliai sumažintos iš atsakovės ieškovei priteistos turėtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. tarp ieškovės „NEO Finance“ ir atsakovės B. E. K. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K063024417, pagal kurią ieškovė atsakovei suteikė 2 500 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą (vartojimo kredito mokestį): 870,08 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma (MPN) – 15,50 procentų), 165,13 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 689,90 Eur administravimo mokesčio iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. 2019 m. balandžio 6 d. šalys pasirašė priedą prie vartojimo kredito sutarties: nuo 2019 m. balandžio mėnesio buvo pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos, todėl visas suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas iki 2021 m. rugpjūčio 22 d., o mokėtinos palūkanos sudarė 879,93 Eur. Atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų laiku nevykdė, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. liepos 1 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Duomenų apie tai, kad atsakovė po sutarties nutraukimo būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.

21. Apeliantė nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą priteisti iš atsakovės 15,50 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 142,77 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. rugpjūčio 22 d.). Apeliantės manymu, ši skundžiamo teismo sprendimo už akių dalis turi būti pakeista, reikalavimą tenkinant.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeista esama praktika mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu ir suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti toliau skaičiuojamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga <...> nutraukus sutartį nustoja galioti.

23. Iš ieškovės pateikto reikalavimo matyti, kad ieškovė iš esmės prašo priteisti 15,50 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, jas įvardindama kaip negautas pajamas (nuostolius). Šiuo aspektu, atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo išaiškinimą, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvai tikslinami, pažymint, kad ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip nuostolių, iš esmės yra tapatus mokėjimo palūkanoms pagal reikalavimo esmę, o mokėjimo (pelno) palūkanas priteisti nutraukus sutartį draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta kredito sutartis nutraukta 2020 m. liepos 1 d. Kadangi mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimas po sutarties nutraukimo negalimas, o kredito sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2020 m. liepos 1 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl 15,50 procentų dydžio negautų pajamų.

24. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Pelno (mokėjimo) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

26. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas tiek nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos iki sutarties nutraukimo dienos, tiek nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, dėl kurių dydžio, kaip teigia ieškovė, šalys susitarė vartojimo kredito sutartimi (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, nurodė, kad jos yra paskaičiuotos taikant vartojimo kredito sutartyje nustatytą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą – 15,50 procentų, kuris viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį. Teismas laikė, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys yra susitarusios dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatant neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.

28. Pastebėtina, jog šalių sudarytoje vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 15,50 procento dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovė, vadovaudamasi nurodyta sutarties nuostata, prašo jai priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, tačiau joje iš esmės pateikiamas paaiškinimas atitinka mokėjimo palūkanų sampratą („nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma“), t. y. ginčo sutarties sąlyga yra dviprasmiška ir neaiški. Akivaizdu, kad kompensuojamų palūkanų dydis yra siejamas ir su sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma – 15,50 procentų. Byloje įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų aptarusi sutarties sąlygų dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio turinį individualiai su atsakove, kaip vartotoja, kad pastarajai buvo tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, ji, be 15,50 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, privalės mokėti ir analogiško dydžio (15,50 procentų) kompensuojamąsias palūkanas, nėra.

29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė yra neteisi, teigdama, jog ieškinio reikalavimai dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Priešingai, kasacinio teismo išaiškina, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

30. Aptariamu atveju ieškovės reikalavimas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų pritesimo skundžiamu sprendimu už akių nebuvo patenkintas iš esmės būtent dėl jo nesuderinamumo su VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, t. y. motyvais, kurie nebuvo aptariami ir analizuojami ieškovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, todėl spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytoje byloje kasacinio teismo suformuotos praktikos ir / ar netinkamai ją aiškino, nėra pagrindo. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje (aktualioje ginčui redakcijoje) aiškiai nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Be to, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, kaip tą pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, remiantis CK 1.80 straipsniu, yra niekinė ir negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

31. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės reikalavimus priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas tiek nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos iki sutarties nutraukimo dienos, tiek nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, pagrįstai taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus apribojimus, todėl dėl šios ieškinio dalies reikalavimus atmetė.

32. Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir apeliantės reikalavimo dėl visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo.

33. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su negautomis pajamomis (nuostoliais) bei kompensuojamomis palūkanomis, yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo už akių dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų atskirai nepasisako ir jų nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai).

34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

35. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje pagrįstai pasisakęs dėl ginčo vartojimo kredito sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje šios savo išvados neįtvirtino (CPK 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), todėl yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinę dalį, papildomai nurodant, jog vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga pripažįstama nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

36. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą, papildant jo rezoliucinę dalį šia pastraipa:

„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2017 m. rugpjūčio 8 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K063024417 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (15,50 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“

Teisėja Ramunė Čeknienė