Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2025 m. kovo 19 d. Regionų administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog kalinimo įstaigoje nėra sudarytos sąlygos gydymui, kuris jam yra paskirtas, todėl prašo teismo perkelti jį į būrį, pritaikytą savarankiškumo sutrikimų turintiems žmonėms. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė Palangos reabilitacijos ligoninės bei Panevėžio apskrities ligoninės išrašus iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, jog pareiškėjui yra paskirtas kineziterapijos reabilitacijos kursas po patirtos traumos. Taip pat su patikslintu skundu pareiškėjas pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą dėl darbo pobūdžio sąlygų, kurioje nurodoma, jog pareiškėjui yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis.

II.

Teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartyje nustatytus trūkumus laikė esminiais, todėl sprendė, kad nepašalinus šių trūkumų, nėra galimybės priimti pareiškėjo prašymą.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas iki 2025 m. kovo 20 d. tinkamai nepašalino 2025 m. kovo 6 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, teismas sprendė, jog yra pagrindas pareiškėjo prašymą laikyti nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo esminius skundo trūkumus, kurių pareiškėjas nepašalino per teismo nustatytą terminą, todėl laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ aiškiai reglamentuoja tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių bei padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, yra skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo nurodyti skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas nesuformulavo aiškaus skundo reikalavimo, jo pagrindimas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7–8 punktų reikalavimų, taip pat pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė motyvuoto bei pagrįsto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Iš pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų jis neatitinka, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami, taip pat įspėjo, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo nurodyti skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė, jog pareiškėjas tinkamai neištaisė skundo trūkumų bei jo skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai nesuformuluoti taip, kaip to reikalaujama pagal ABTĮ 88 straipsnį. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo skundas yra neaiškus. Iš pareiškėjo skundo nėra įmanoma apibrėžti bylos nagrinėjimo ribų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį trūkumą vertino kaip esminį, sudariusį kliūtį priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

ABTĮ 34 straipsnis nustato, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio. Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties nutartimi pareiškėjui buvo nurodyta, kokio dydžio mokestį jis turi sumokėti, taip pat išaiškinta teisė prašyti visiškai ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas šio teismo nustatyto trūkumo nepašalino, todėl ši aplinkybė taip pat sudarė pagrindą nepriimti nagrinėti pareiškėjo skundo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nutarė skundą laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.