- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-09
- Bylos Nr.
- 1-395-853/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46041-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- M. S.
- Nukentėjusysis
- A. I., A. S.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Kristina Adomavičienė, Virginija Vainorienė, Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.1.2.1Teisingumą vykdo tik teismas (BPK 6 str. 1 d. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui, nukentėjusiosios A. I. atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei, nukentėjusios A. I. atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, nukentėjusiojo A. S. atstovei advokatei Lionei Musteikienei,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis neįgalumą, administracine tvarka nebaustas, teistas 2022 m. birželio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 60 parų arešto, kurio vykdymas atidėtas 9 mėnesiams;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui, o būtent: jis 2022 metų gruodžio 7 dieną, apie 1.30 val., Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro gyvenamosiose patalpose, esančiose Mažeikių m., Laisvės g. 83, tyčia rankos kumščiu sudavė tris kartus savo mažamečiui sūnui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), į pilvo sritį, taip mušdamas sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą.
Be to jis, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 1 d., (A. I. lankant antrą klasę), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip tris kartus, kartu gyvenusiai, sugyventinės K. I. mažametei dukrai A. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), į nugarą, taip mušdamas sukėlė mažametei nukentėjusiajai A. I. fizinį skausmą. Taip pat, jis laikotarpyje nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro gyvenamosiose patalpose, esančiose Mažeikių m., Laisvės g. 83, tyčia sudavė su grindų plovimo šepečio kotu, vieną kartą, kartu gyvenusiai, sugyventinės K. I. mažametei dukrai A. I. į kairę ranką, taip smurtaudamas sukėlė mažametei nukentėjusiajai A. I. fizinį skausmą.
Be to, jis sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui, o būtent: laikotarpyje nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro gyvenamosiose patalpose, esančiose Mažeikių m., Laisvės g. 83, tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą, lovoje gulinčiai, kartu gyvenusiai, sugyventinės K. I. mažametei dukrai, mažametei A. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), į kojos šlaunį, taip mušdamas sukėlė mažametei nukentėjusiajai A. I. fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. S. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl sūnaus A., tai galėjo būti, kaip nurodyta kaltinime, t. y. 2022 m. gruodžio 7 d., naktį, tai vyko Laisvės gatvėje, Krizių centre, kuriame gyveno jis, jo sugyventinė K. I., ir vaikai: A., A., A. ir A. Jis paguldė sūnų A. į lovytę, tačiau vaikas nemiegojo. Jam sukilo pyktis ir jis trenkė sūnui tris kartus iš delno į pilvą bei dar kažkur. Po to sūnus pradėjo verkti, nes jam nuo suduotų smūgių skaudėjo. Tuo metu sūnui buvo trys metukai. Tada vaikų mama iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Šitaip pasielgė nesusivaldęs, t. y. nesuvaldęs savo pykčio. Gailisi dėl savo veiksmų. Dėl A. I. mušimo gali pasakyti, jog ne viską prisimena, nes praėjo daug laiko bei jis turi sveikatos problemų, todėl ne viską pamena. Kada tai buvo tiksliai nepamena, bet gali būti kaltinime nurodytas laikas, bute, (duomenys neskelbtini), A. I. trenkė per petį, nugarą. Po smūgių A. pradėjo verkti. Taip pasielgė, nes A. neklausė mamos, jis tokiu būdu ją auklėjo. Taip pat pripažįsta, jog gyvenant Krizių centre, galėjo A. suduoti su šluotos kotu per ranką, bet tiksliai aplinkybių neprisimena, jam tai neužsifiksavo. Tačiau taip pasielgti galėjo, nes A. neklausydavo mamos, ir jis ją taip auklėdavo. A. mušdavo, kai ji jį sunervindavo. Pripažino, jog dėl jo suduotų smūgių A. verkė, nes jai skaudėjo. Taip pat nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs. Dėl A. gali parodyti, jog tiksliai laiko neprisimena, bet tai galėjo būti kaltinime nurodytu laiku, tai vyko Laisvės gatvėje, Krizių centre, kad jis susinervinęs, jog A. neklausė mamos, jai sudavė vieną kartą į koją. Po smūgio A. verkė, nes jai skaudėjo. Smurtą jis naudoja kai susinervina, kai kažkas jį sunervina jam kyla pyktis, tada jis naudoja smurtą. Labai gailisi smurtavęs prieš vaikus. Jis atsiprašė vaikų motinos ir šiuo metu su ja gyvena, o vaikai yra globos namuose. Patvirtino, jog yra dirbantis, t. y. dirba pas ūkininką ir per savaitę už darbą miške gauna 175 Eur pagal kvitą. Su civiliniais ieškiniais sutinka visiškai, nes jis savo veiksmais padarė vaikams žalą, tačiau žalą gali atlyginti po truputį. Pasižada atlyginti padarytą žalą. Nurodė, jog šiuo metu pykčio priepuolių nebebūna. Pripažįsta, jog elgėsi neteisingai ir netinkamai vaikų atžvilgiu.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusiųjų atstovės bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. S. visiško prisipažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:
- 2022 m. gruodžio 7 d. 02.07 val., policijos registruojamų įvykių registre užregistruotu K. I. informaciniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad prieš 10 minučių pranešėjos vyras trenkė jų 3 metų vaikui per pilvą 3 kartus. Muštas vaikas dabar kitame kambaryje, pas kitą vaiką. Smurtavęs vyras kambaryje mėto daiktus. Laukia globos namuose, vaikui galimai skauda pilvą (t. 1, b. l. 4-7);
- 2022 m. gruodžio 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 7 d. apie 01.30 val., Mažeikiuose, Laisvės g. 83, Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro gyvenamosiose patalpose, blaivus M. S. sudavė tris smūgius rankos kumščiu savo mažamečiui sūnui A. S., gim. (duomenys neskelbtini) į pilvo sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po įvykio mažametis pristatytas į ligoninės priimamąjį, jam diagnozuotas pilvo sienos sumušimas, išleistas gydytis ambulatoriškai, įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota, filmuota mobiliosiomis vaizdo įrašymo kameromis, niekas nepaimta, apklausta įvykio liudininkė, įtariamasis nustatytas, sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę. Apie įvykį informuota SPC, VTAS (t. 1, b. l. 15);
- 2023 m. vasario 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46041-22, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad M. S. įtariamas sukėlęs fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui, o būtent: 2022 metų gruodžio 7 dieną, apie 1.30 val., Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu Mažeikiai, Laisvės g. 83, rankos kumščiu tris kartus trenkė savo mažamečiui sūnui A. S., gim. (duomenys neskelbtini) į pilvo sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 7 d. Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu Mažeikiai, Laisvės g. 83, M. S. sudavė nenustatytą kiekį smūgių A. I., gim. (duomenys neskelbtini) į įvairias kūno vietas, ir taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 18-20);
- 2023 m. vasario 22 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46041-22, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, bei nustatyta, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 7 d. Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu Mažeikiai, Laisvės g. 83, M. S. rankos kumščiu vieną kartą trenkė mažametei A. I., gim. (duomenys neskelbtini) į nugarą, taip smurtaudamas sukėlė A. I. fizinį skausmą (t. 1, b. l. 22-23);
- 2022 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra Mažeikiai, Laisvės g. 83 numeriu pažymėtas pastatas ir gyvenamosios patalpos, kurios priskirtos K. I.. Minėtas pastatas yra Mažeikių miesto šiaurinėje dalyje. Minėto pastato šiaurinėje pusėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, rytinėje pusėje pėsčiųjų takas vedantis pietų pusės link. Einant minėtu taku, yra tuo pačiu numeriu pažymėtas, dviejų aukštų betoninis pastatas. Pastato pirmame aukšte įjungtas apšvietimas, prieangis, betoniniai laiptai, kuriais užlipus pasiekiamos plastikinės rudos spalvos durys, kurios apžiūros metu atrakintos. Užėjus pro duris, patenkama į pastato patalpas (koridorių), kuriame prie radiatoriaus sudėta avalynė bei durys-įėjimai į skirtingas pastato patalpas. Siekiant surasti K. I. gyvenamąsias patalpas, laiptais lipama į antrąjį pastato aukštą, kuriame yra dvejos durys, iš kurių vienos (dešinėje) uždarytos, kitos (kairėje) atidarytos, patalpose matosi įjungtas apšvietimas. Užėjus pro atidarytas duris, patenkama į antrajame aukšte esančią įrengtą svetainę, einant minėtu kambariu, dešinėje pusėje yra įėjimas į koridoriaus patalpas. Užėjus į koridorių, dešinėje pusėje yra trys baltos spalvos durys, kurios uždarytos. Dešinėje pusėje įėjimas į patalpas, kurios atidarytos. Užėjus į minėtas patalpas, kairėje ir dešinėje pusėse, prie sienos yra viengulės lovos, dešinėje pusėje, arčiau įėjimo yra medinė komoda ir medinė spinta. Šiek tiek dešiniau nuo minėto įėjimo yra kitos miegamojo kambario patalpos, kurių kairėje pusėje yra viengulė lova, šalia jos vaikiška, medinė, viengulė lova. Dešiniau nuo jų, matosi kita viengulė lova, prie jos, arčiau įėjimo, prie sienos yra vaikiška aptverta medinė lova. Kambario dešinėje pusėje, prie priešais įėjimą esančios sienos yra medinė spinta bei komoda. Daugiau tyrimui reikšmingų ar nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 25-26, 28-34);
- 2022 m. gruodžio 7 d. K. I. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad ji jau apie keturis metus gyvena kartu su sugyventiniu M. S., turi su juo du bendrus vaikus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat augina dar dvi jos dukras, iš ankstesnės santuokos: A. I., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini) Visą bendro gyvenimo kartu laikotarpį gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu visi vaikai ir jos sugyventinis gyvena Krizių centro jiems išduotuose patalpose, adresu Mažeikiai, Laisvės g. 83. Per gyvenimą kartu žino, kad M. S. yra neįgalus, turi invalidumą, ar psichikos ligomis serga nežino, tačiau dažnai jam pasireiškia nerviniai sutrikimai, kurių metu pradeda daužyti daiktus arba išsilieti fiziniu smurtu prieš vaikus. Šių metų birželio mėnesį sugyventinis, adresu (duomenys neskelbtini), fiziškai smurtavo prieš du vaikus, tai yra A. ir A., dėl ko ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš jų aplinkos buvo atimti vaikai, jie kurį laiką gyveno pas globėjus. Kadangi norėjo būti su savo vaikais, jiems buvo pasiūlyta persikelti gyventi į Krizių centro išduotas gyvenamąsias patalpas, kurios yra adresu Mažeikiai, Laisvės g. 83. 2022 m. spalio 5 d., ji atsikraustė kartu su vaikais į minėtas patalpas, o praėjus maždaug mėnesiui, į tas pačias patalpas gyventi priėmė ir M. Maždaug prieš savaitę, M. S. kumščiu sudavė dukrai A. į nugaros sritį ir metė plastikinio butelio kamštį A. į galvos sritį. Apie tai mergaitės pranešė socialinėms darbuotojoms, tačiau į policijos įstaigas jos nesikreipė. Jiems padalintos dvi skirtingos patalpos, tai yra du kambariai, iš kurių viename miega abi dukros, bei kitame kambaryje miega ji, sugyventinis, tarp jų viengulių lovų miega sūnus A., o mažoje lovelėje, arti sugyventinio lovos miega A. 2022 m. gruodžio 7 d., apie 01.30 val., dukros gulėjo savo kambaryje, o ji savo kambaryje. Tuo metu ji miegojo, lovelėje miegojo A., bei lovoje gulėjo sugyventinis, o kartu su juo ir sūnus A.. Minėtu laiku ji prabudo, kadangi viena iš dukrų ėjo į tualetą, o vėliau užėjo į jų kambarį ir paprašė jos telefono įkroviklio. Po pokalbio su dukra atsibudo ir M. S., kuris atsikėlė iš lovos, rankomis nunešė sūnų A. į jo lovytę bei paguldė. Paguldžius sūnų į lovytę šis pradėjo garsiai verkti, o M. S. jį ramino. Bandydamas jį nuraminti, jis jungė lopšinės melodiją, tačiau vaikas nenustojo verkti. Tuo pačiu metu ji ragino jį vėl pasiimti ant savo rankų, taip užmigdyti ir tik tada guldyti į lovą, tačiau jis kategoriškai atsisakė tai daryti. Neilgai trukus, A. nenustojus verkti, ji matė, kad sugyventinis tris kartus, dešinės rankos kumščiu sudavė sūnui į pilvo sritį. Tiksliai nepamena, bet atrodo po suduotų smūgių sūnus šiek tiek susirietė, o netrukus į kambarį atėjo dukra A., kuri iškarto paėmė A. ant rankų ir išsinešė jį į savo kambarį. Apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Pastebėjusi, kad M. S. veiksmai nesikeičia, jis toliau smurtauja prieš vaikus, daužo jų turimus daiktus, nori, kad jis gyventų skyriumi nuo jų. Yra įsitikinusi, kad jos sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, ligoninėje jam diagnozavo pilvo sumušimą, dėl to prašo policijos pareigūnų nubausti M. S. įstatymo numatyta tvarka (t. 1, b. l. 37-40);
- ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 7 d. liudytoja apklausta K. I. nurodė aplinkybes analogiškas, kaip 2022 m. gruodžio 7 d. protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 43-45). Papildomai apklausta 2023 m. birželio 9 d. K. I. parodė, kad kaip jau pasakojo pirmos apklausos metu, kai jie gyveno krizių centre, jos buvęs sugyventinis M. S. gyveno kartu su ja ir visais jų vaikais, tai yra su jos dukromis A. ir A., bei jų bendrais sūnumis A. ir A.. Kaip jau pasakojo, tą naktį, kai M. smurtavo prieš A., jis tą naktį miegojo kartu su sūnumi, o kai perkėlė A. į jo lovytę, jis prabudo, pradėjo verkti, todėl M. atsikėlęs priėjo prie lovytės, susinervino, nes vaikas verkė ir trenkė kumščiu lovytėje gulėjusiam A. tris kartus labai greitai, mano, kad pataikė į pilvą. Ji pati matė kaip M. trenkė A.. Tuomet iš kito kambario atbėgo A. ir pasiėmė A., bei išsinešė jį į kitą kambarį, o ji pati iškvietė policiją. Be to, jiems visiems gyvenant krizių centre M. S. yra smurtavęs ir prieš abi mergaites. Atsimena, kad vieną vakarą jiems būnant krizių centro bendroje erdvėje, kur yra televizorius, A. susipyko su M., nes A. pasiėmė dešrelę, o M. jai liepė dešrelę valgyti su duona, ne vieną pačią. A. pradėjo atsikalbinėti ir M. jai trenkė. Su kuo tiksliai jis jai trenkė ir kiek kartų negali pasakyti, galimai kumščiu, tačiau gal ir su šepečio kotu. Į policiją tą kartą ji nesikreipė, nes M. atsiprašė, sakė, kad daugiau taip nebus. Namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis taip pat yra smurtavęs prieš A. ir ne kartą. Vieną kartą, kai M. mušė A. su kumščiais, buvo iškviesta policija ir pradėta byla, tačiau praėjus kiek laiko jis vėl A. mušė su kumščiais, nes ji atsikalbinėjo, neklausė, spjaudėsi ir tada jis susinervinęs rankų kumščiais A. trenkė į nugarą, kiek kartų tiksliai negali pasakyti, bet gal keturis. Kada tiksliai tai buvo neatsimena, nežino į kurią klasę tuomet ėjo A.. Tačiau ji policijos nekvietė, nes M. atsiprašė, sakė taip nebedarys. A. nugara tą kartą nebuvo labai mėlyna, tik raudona ir greitai praėjo, pas gydytojus jos nevežė. Prieš A. M. bute (duomenys neskelbtini), nėra smurtavęs, tik krizių centre jis A. trenkė. Kaip tiksliai viskas įvyko nematė, bet tada A. norėjo būti su broliais, o M. liepė berniukams eiti miegoti, nes jie juos migdydavo 21 valandą, kadangi jiems reikia į darželį, tai tada jie susibarė ir M. trenkė, bet ji pati nematė ir tiksliai nežino, kaip ir su kuo trenkė. Jau daug laiko yra praėję ir tiksliai nebeatsimena. Su A. M. mažiau konfliktuodavo, ji mažiau būdavo namuose, todėl ir įvykių su A. mažiau. M. tiesiog labai greitai dėl visko susinervina ir tada iš kart pradeda trankytis, labai greiti tada judesiai būna, tik spėk žiūrėti. Tai jei mergaitės klausytų jis jų tikrai nebūtų mušęs. Tiksliai pasakyti kokiais mėnesiais jis mušėsi negali, nes maišosi visi įvykiai. Šiuo metu ji bendrauja su vaikais, kartą per mėnesį nuvažiuoja jų aplankyti, su A. ir A. bendrauja telefonu, tačiau jų elgesys nelabai keičiasi ir krizių centre būnant, kartais jos gražiai elgiasi (t. 1, b. l. 46-48);
- ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 4 d. duotais liudytojos G. Ž. parodymais, kur ji parodė, kad dirba Mažeikių rajono Šeimos ir vaiko gerovės centro socialinės darbuotojos padėjėja, po 12 valandų dieną arba naktį. Darbo metu centre bendrauja su ten gyvenančiomis šeimomis, padeda jiems mokytis įvairių dalykų, formuoti socialinius įgūdžius, kartu gamina valgyti, skalbia ir daro panašius dalykus. Atsimena, kad šiame centre gyveno K. I. šeima, tai yra pradžioje gyveno ji viena su savo keturiais vaikais, su dviem dukromis A. ir A. ir dviem sūneliais A., A.. Paskui pas K. I. atsikraustė ir jos sugyventinis M.. Kiek tiksliai laiko jie centre gyveno negali pasakyti, nebeatsimena. A. I. buvo labai sunkaus charakterio, labai nesutarė su mama, jos neklausė, keldavo isterijas, tačiau su ja ji elgėsi pakankamai gražiai, ji ją mokė ir pyragą kepti ir valgyti gaminti, ji kai norėdavo jai visai gerai sekdavosi. Atsimena, kad kažkokį vieną vakarą kada tiksliai tai buvo neatsimena, A. atbėgo pas ją verkdama į pirmą aukštą ir pasakė, kad jai M. trenkė į nugarą, su kuo trenkė ji jai nesakė, ji jos tada paprašė parodyti kur, bet nieko nesimatė, jokių trenkimo žymių nebuvo, bei nuėjo pas M. pasikalbėti, o M. sakė nieko A. nedaręs, kad A. išsigalvojo. Tą vakarą ji pabuvo su A., atsigėrė arbatos nusiramino ir tuo viskas pasibaigė. Kadangi jokių mušimo žymių nesimatė, o M. neigė kažką A. daręs, policijos nekvietė, tačiau kitą dieną apie tai ką sakė A. informavo vyresniąją specialistę J. S., kitą dieną ji kalbėjosi su šia šeima ir situaciją aiškinosi. Daugiau apie jokius įvykius jai A. nėra sakiusi, A. iš vis nieko nepasakodavo. Apie jokį įvykį su šluota koridoriuje nežino, niekas jai nieko nėra sakęs (t. 1, b. l. 55-57);
- ikiteisminio tyrimo 2023 m. kovo 21 d. duotais nukentėjusiosios A. I. parodymais, kur ji apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad čia atvyko dėl M. S., kad jis ją ir brolį mušė. Prisimena, kad brolis vieną sykį pataikė iš žaislo M. į ausį, pribėgo prie jos ir pradėjo jai daužyti į plaučius, ji vos nepaduso. Antrą kartą vėl tas pats buvo. Paskui, kai mama susipyko su juo, trenkė jam su šepečiu per galvą, ji sėdėjo šalia M. ir jis trenkė jai su kumščiu į „snukį“. Yra buvę, kad M. jai spjaudė į veidą. Su ja daugiau įvykių nėra buvę. Dar yra mušęs brolius. Paprašius papasakoti apie pirmą įvykį, nurodė, kad čia buvo pas mamą namuose, bute, (duomenys neskelbtini). Tai įvyko prieš du metus. M. kažką tvarkė, ji sėdėjo lovytėje pas brolį. Brolis atėjo pas ją. Jis turėjo žaislinį telefoną, ir brolis metė tą žaislą ir pateikė M. į ausį. Jis pribėgo prie jos ir pradėjo jai daužyti plaučius. Ji vos nepaduso. Atėjo mama užšaukė, pasakė „ką čia darai“, pasakė, kad jis ją mušė, daužė į plaučius. Mama užtepė jai kompresą. Turi du brolius A. ir A. S.. Žaislą metė A.. Į klausimą su kuo sudavė į plaučius ir kiek smūgių, atsakė, kad jai sudavė į nugarą (parodo nugaros vidurį), sudavė vienos rankos kumščiu. Sudavė gal keturis kartus. Tiksliai neatsimena. Į klausimą ką M. kalbėjo, kai daužė jai, atsakė, kad sakė „dar pasvaidysi, jis jai dar skaudžiau padarys“. Nors ne ji metė. Mama pasakė, kad jam iškvies policiją. Jis pasakė „prašau, nekviesk“. Smūgių metu pajautė skausmą 7-8 balų, dusulį, nebebuvo kvapo, po pusės minutės atgavo kvapą. Skausmą juto vieną naktį, buvo „kuloko“, kumščio krumplių žymės. Paskui praėjo. Įvykį matė mama. Mama užtepė kažkokį tepalą ant nugaros, kad neskaudėtų. Gydytojams tos vietos nerodė. Broliai nepapasakos, nes vienam buvo 2 metai, kitam vieneri. Sesė tuo metu buvo mokykloje arba pas draugę. Tuomet mokėsi Kalnėnų progimnazijoje, buvo antrokė, dabar ketvirtokė. Be to, nurodė, kad tame pačiame bute, prieš kiek laiko nepamena, buvo antrokė, kai trenkė į plaučius, į tą pačią vietą, 3-4 kartus. Dėl ko trenkė neatsimena. Mama buvo namuose, virtuvėje, o ji buvo kambaryje su M.. Niekas įvykio nematė. Butas yra vieno kambario su virtuve, tualetu, dušu, mažu koridoriumi. Tuomet juto 7-8 balų skausmą. Nežino, neprisimena, kiek laiko juto skausmą. Apie šį įvykį niekam nepasakojo. Po smūgių verkė. Mama pastebėjo, atbėgo, klausė, kas vyksta. Pasakė mamai. Jai sudavė taip pat, žymių neliko. Apie trečią įvykį, kai mama trenkė M. su šepečiu, atsakė, kad jie susipyko, mama atsinešė šluotą ir trenkė jam, o jis jai trenkė į snukį (parodė į dešinį žandą). Trenkė vieną kartą. Nieko nepajuto, jai neskaudėjo. Niekas nematė šio įvykio. Kitoje vietoje M. broliui A. trenkė į pilvą, tris kartus. Tai įvyko Mažeikių šeimos ir vaiko gerovės centre, prieš 2 mėnesius. Sesė atėjo paimti pakrovėjo. A. miegojo su M. vienoje lovoje. Jį norėjo perkelti į lovytę ir jis prasibudino, pradėjo verkti ir M. jam už tai trenkė. Mama iškvietė policiją ir jį išvežė. Ji tuo metu miegojo. Šeimos gerovės centre apsigyveno 2022 m. lapkričio mėnesį. Ten apsigyveno, nes E. ir M. mušė juos bute. Pirmiausia apsigyveno ji, sesė, mama ir broliai, o M. gyveno mamos bute. Lapkričio 20 d. ir M. apsigyveno šeimos gerovės centre su jais. M. centre trenkė jai iš šepečio, kuriuo plovė grindis. Ji pastūmė brolį ir jis įkrito į karštą vandenį. Dėl to M. supyko ir norėjo trenkti į nugarą, bet ji užkišo ranką, ir jai pataikė į kairę ranką (parodo į rankos vidurį tarp riešo ir alkūnės) su šepečio kotu. Trenkė vieną kartą. Skaudėjo 7-8 balai, skaudėjo kokį pusvalandį, liko mėlynė. Matė šį įvykį mama. Niekas kitas nematė. Papasakojo auklėtojai G.. Ji trumpais juodais plaukais, rudomis akimis. Sudavė centro pirmame aukšte, patalpose kur yra televizorius, kaip valgomasis. Dėl šio įvykio M. atsiprašė, o dėl kitų ar atsiprašė neprimena. Gyvenant su M. jautėsi nesaugiai, nes bijojo, kad ją muš (t. 1, b. l. 127-131);
- ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 21 d. duotais nukentėjusiosios A. I., kur ji apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad pakviesta dėl M.. A. ir M. buvo susimušę vieną kartą. Ir ji buvo vieną kartą susimušusi su M.. Jie gyveno krizių centre, ji norėjo pasiimti brolį kartu miegoti, norėjo dar pažaisti, bet M. supyko, neleido, įsitempė brolį į kambarį, o jai trenkė su „kuloku“ į koją, tik nežino, kurios kojos (parodo šlaunį), ji jį su kojomis nustūmė, po to jisai norėjo dar kartą trenkti, bet ji jį vėl nustūmė su kojomis. Tada atėjo mama, pagrasino jam su policija ir jisai išėjo į kitą kambarį miegoti. Įvykis įvyko kai jie gyveno krizių centre. Žino, kad žiema buvo, gal gruodžio viduryje. Ji buvo šeštokė. Į koją pataikė vieną ar du kartus, tiksliai nepamena. Pajuto skausmą 6 balų. Skaudėjo apie valandą. Žymių neliko. Turi du brolius, šis įvykis įvyko su A.. Kai M. jai trenkė ji buvo lovoje, gulėjo ant nugaros, kojos buvo pasuktos šonu. Apie šitą įvykį niekam nepasakojo. Mama atėjo, bet ji nematė įvykio. Ji buvo kitame kambaryje. Kai jai trenkė galėjo matyti brolis, jis buvo tame pačiame kambaryje. Sesė tuo metu buvo išėjusi į lauką arba buvo kambaryje pas mamą. Krizių centre apsigyveno nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio. Iki tol gyveno (duomenys neskelbtini), nepamena. Ten gyveno su broliais, sese, ten mama kartu negyveno. Kai gyveno su mama, gyveno bute, (duomenys neskelbtini). Su ja daugiau jokių įvykių su M. nebuvo. Paprašyta papasakoti apie A. ir M. muštynes, nurodė, kad jie gyveno (duomenys neskelbtini). Jie susispjaudė. Iškeikė visokiais keiksmažodžiais vienas kitą ir apspjaudė vienas kitą. Bet nematė, kad keltų ranką. Dėl ko šitai įvyko, nepamena. Šitą įvykį matė mama. Yra buvusi atvažiavusi policija į krizių centrą, dėl įvykio su A.. Nepamena gerai, ar A. neleido miegoti, ir M. trenkė A., ar į pilvą ar kur. A. atbėgo pas ją. Mama su M. miegodavo atskirai. Vieno brolio lovytė ir kito brolio lovytė, jie visi viename kambaryje. Jos su sese miegodavo kitame kambaryje. Ji jį po įvykio pasiėmė, ar jis atbėgo pats pas ją, nepamena. Jis verkė, sakė skauda. Pasiguldė jį į lovą ir jis užmigo. Ji nematė šio įvykio, nes miegojo. Tai įvyko prieš 2-3 mėnesius, apie 4-5 ryto, kai gyveno krizių centre (t. 1, b. l. 155-158);
- 2023 m. sausio 24 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad tarnybiniame kompiuteryje naudojant VLC leistuve paleidžiamas Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) 2022 m. gruodžio 7 d. informacinėje sistemoje užfiksuotas informacinis pranešimas. Įrašo pavadinimas „BPC skambučio įrašas (ID 95209270844, skambu io prad ia_ 2022-12-07 02_07_38)“. Garso įrašo trukmė 3 minutės 30 sekundžių. Įraše girdimas BPC darbuotojos ir pranešėjos (K. I.) pokalbis: BPC darbuotojas: 112, pranešėja: laba diena, aš noriu policiją išsikviesti. BPC darbuotoja: sakykit adresą kur reikalingi pareigūnai. Pranešėja: Laisvės g. 83. BPC darbuotoja: čia Mažeikiuose, taip? Pranešėja: no, Mažeikiuos. BPC darbuotoja: ponia Laisvės, pakartokit namo numerį. Pranešėja: aš išsigandus esu. BPC darbuotoja: ponia galit namo numerį pakartot. Pranešėja: Laisvės 83. BPC darbuotoja: nuosavas namas ar daugiabutis. Pranešėja: ne, čia yra Krizių centre. BPC darbuotoja: bendruomeniniai pagalbos namai gal ne? Pranešėja: no. BPC darbuotoja: ar bendruomeniniai pagalbos namai? Pranešėja: ne palauk, čia vaikų su mamom. BPC darbuotoja: senelių ir našlaičių globos namai? Pranešėja: jo. BPC darbuotoja: taip. Pranešėja: jo. BPC darbuotoja: o jūs kas būsite? Pranešėja: vaikų mama, tėvas vaikų, berniukų tėvas durniuoja, laužo, grasina vaiką smurtavo. BPC darbuotoja: ponia jūs ten su šeima gyvenate tuose globos namuose? Pranešėja: taip taip, priėmė. BPC darbuotoja: čia jūsų vyras kažką daro, taip? Pranešėja: taip taip, prieš vaiką dar smurtavo. BPC darbuotoja: o ką jis būtent darė? Pranešėja: per pilvą trenkė, kai vaikas atsikėlė, paguldė į lovytę o vaikas norėjo vėl atgal pas tėvą. BPC darbuotoja: tai trenkė vaikui per pilvą? Pranešėja: per pilvą tris kartus mušė, vos neužmušė, aš išsigandau. BPC darbuotoja: o kiek metų vaikui yra? Pranešėja: trijų metų. BPC darbuotoja: trijų metų vaikui? Pranešėja: nu vėl kartojas. BPC darbuotoja: su ranka trenkė taip, o kur yra dabar sakykite. Pranešėja: vaikas yra pas sesę dabar. BPC darbuotoja: pas sesę kitu adresu yra? Pranešėja: ne ta sesė ir gi kartu gyvena, sesei yra 12 metų. BPC darbuotoja: tai dabar su sese kitam kambaryje yra taip? Pranešėja: jo kitam kambaryje. BPC darbuotoja: tai muštas vaikas yra dabar kitam kambaryje, taip? Pranešėja: kitam, kitam. BPC darbuotoja: o kur yra vyras jūsų? Pranešėja: yra čia kambary, čia daužė lovelę. BPC darbuotoja: ką daro? Pranešėja: loveles daužė. BPC darbuotoja: smurtavęs vyras yra dabar kambaryje, taip? Pranešėja: jo, jo, jo aš negaliu pakęst, aš negaliu būt, aš pati miego noriu. BPC darbuotoja: o kur jūs lauksit tarnybų? Pranešėja: aš čia ir lauksiu. BPC darbuotoja: lauksit, pasitiksit taip? Pranešėja: jo pasitiksiu. BPC darbuotoja: o dabar sakykite Jūsų vardas pavardė. Pranešėja: K. I.. BPC darbuotoja: K., kaip pavardė? Pranešėja: I.. BPC darbuotoja: gerai, dabar sakykit kiek ten nepilnamečių vaikų yra iš viso? Pranešėja: visus keturis. BPC darbuotoja: tai vaikų keturi namuose taip? Pranešėja: jo. BPC darbuotoja: o dabar ir greitąją informuosiu gerai? Pranešėja: jo. BPC darbuotoja: ir greitąją ten trijų metų vaikui galimai skauda pilvą taip? Pranešėja: taip taip. BPC darbuotoja: sakykite dabar dar kur vyras dabar yra sakėte kambaryje. Pranešėja: aha, jis dabar čia vaikščioja, kad nešaukt ne aš nebegaliu pakęsti. BPC darbuotoja: o sakykit čia tie globos namai čia kaip butas yra ar daug yra gyventojų? Pranešėja: ne daug ten yra, Ukraina gyvena, nežinau penkiese čia kaip šeimoj gyvena. BPC darbuotoja: šeimyniniai tokie globos namai taip? Pranešėja: aha. BPC darbuotoja: supratau, gerai, informuoju policiją ir greitąją, tikslinu adresą Mažeikiai, Laisvės gatvė 83. Pranešėja: aha. BPC darbuotoja: viso geriausio, o čia dabar ką tik viskas buvo prieš kiek laiko? Pranešėja: jo jo prieš 10 minučių. BPC darbuotoja: prieš 10 minučių, gerai laukite tarnybų viso gero. Pranešėja: gerai. Tarnybiniame kompiuteryje naudojant VLC leistuvę paleidžiamas Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) 2022 m. gruodžio 7 d. informacinėje sistemoje užfiksuotas informacinis pranešimas. Įrašo pavadinimas „BPC skambučio įrašas (ID 95209270844, skambučio pradžia_ 2022-12-07 02_14_31)“. Prasidėjus garso įrašui, matome, kad jo trukmė 40 sekundžių. Įraše girdimas BPC darbuotojos ir pranešėjo (M. S.) pokalbis: BPC darbuotoja: 112, 112. Pranešėjas: čia trukdo man reik policiją susisiekt. BPC darbuotoja: o kas atsitiko? Pranešėjas: norėčiau at... čia žmogus paskambino aš atšaukt (girdisi, kad fone šaukia moteris: neatšaukit). BPC darbuotoja: kas atsitiko alio. Pranešėjas: (girdisi kaip šaukia moteris: jis smurtavo, aš vis tiek paskambinsiu, jau vis tiek važiuoja policija). BPC darbuotoja: ar jūs esat išsikvietusi? Pranešėjas: jo. BPC darbuotoja: nu tai ir laukit, kokiu adresu. Pranešėjas: ne aš (girdisi kaip moteris šaukia 80 laisvės) ir įrašas nutrūksta (t. 2, 7-10);
- 2023 m. sausio 25 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimi pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Tarnybiniame kompiuteryje atidaromas parsisiųstas aplankas pavadinimu „Lina 994898“. Atidarius aplanką matome, kad jame yra šeši failai pavadinimais: 2022_1207_022227_067; 2022_1207_022728_068; 2022_1207_023227_069; 2022_1207_022302_081; 2022_1207_022802_082; 2022_1207_023301_083. Du kartus paspaudus ant failo pavadinimu 2022_1207_022227_067 pasileidžia vaizdo įrašas, kurio apatiniame kairiame kampe yra užrašas TLS_6197F0 2022/12/07 02:21:57. Įrašo pradžioje pareigūnai tarnybiniu automobiliu vyksta į įvykio vietą. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnai kartu su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais eina į pastatą, prie pastato juos pasitinka moteris ir pasako, kad jiems reikia eiti į antrą aukštą. Visi kartu užlipa ir nueina į kambarį, kuriame ant lovos sėdi vyras. Pareigūnas pasikviečia vyrą, o pareigūnė su „Body“ kamera kartu su moterimi, kuri juos pasitiko ir GMP darbuotojais nueina pas vaiką. Girdisi kad moteris sako, kad vyras su kumščiu davė vaikui į pilvą, tada GMP darbuotoja nueina prie vaiko, o pareigūnė moters, kuri prisistatė, kaip vaiko mama paprašo papasakoti, kas čia atsitiko ir moteris papasakoja, kad vaikas miegojo pas tėvą kitam kambary, užmigdęs vaiką paguldė į lovytę, o jis pabudo ir pradėjo verkti ir neapsiramino vaikas, ir jis staigiai užpuolė į pilvą tris kartus. Moteris patvirtina, kad ji matė, nes buvo ten pat, lovoje gulėjo, o tada atlėkė sesuo ir pasiėmė vaiką. Pareigūnė dar paklausia moters su kuo trenkė ir moteris atsako, kad su rankomis - kumščiu tris kartus. O sesė greitai atlėkė ir paėmė vaiką. Tada pareigūnė paprašo, kad moteris atneštų visų vaikų, kurie ten buvo dokumentus. Po to pasako, kad eitų rengtis, nes turės važiuoti į ligoninę kartu su vaiku. Ir toliau bendrauja su kitais asmenimis. Įrašui pasibaigus įjungiamas įrašas pavadinimu 2022_1207_022728_068, įraše pareigūnė toliau bendrauja su asmenimis, užsirašo nukentėjusiojo vaiko asmens duomenis. Tada dar moteris pasako, kad ji tik viena matė kaip viskas įvyko, o tik paskui įlėkė sesė, nes išgirdo kaip suverkė. Pareigūnė moters paklausia ar sesuo matė, kaip mušė, o moteris atsako, kad ji tik išgirdo ir tada atlėkė vaiką pasiimt, savo brolį. Moteris taip pat pasako, kad vaikui trenkė lovytėje tris kartus. Įrašui pasibaigus įjungiamas įrašas pavadinimu 2022_1207_023227_069, įraše pareigūnė paklausia mergaitės ar ji matė įvykį, ir mergaitė atsako, kad nematė tik girdėjo ir kaip suprato M. užmigdė vaiką savo lovoje ir norėjo į lovytę perkelti ir jis pradėjo verkti ir M. susinervavo, nes norėjo miegoti, o susinervinęs trenkė jam ir paskui mama pasakė, kad policiją kvietė, po ko pradėjo lovytę daužyti, ir ji įbėgo broliuko paimti ir išėjo. Tada mergaitė pasako, kad jos vardas A., o jos sesė yra A. I., gimusi (duomenys neskelbtini). Tada pareigūnė išeina ir įrašas pasibaigia. Įrašui pasibaigus įjungiamas įrašas pavadinimu 2022_1207_022302_081, įrašo pradžioje pareigūnas su „Body“ kamera nueina į kambarį kuriame yra vyras, paklausia jo kas čia buvo ir paprašo ateiti. Paklausus vyro, kas čia buvo, jis atsako, kad netyčia užgavo vaiką, kad daugiau nebebus taip. Į pilvą, į subinę uždavė, tada pareigūnas paklausia, kodėl ir asmuo pagalvojęs atsako, kad paguldė į lovytę ir netyčia, daugiau nebebus taip. Tada pareigūnas vyro paprašo pateikti savo dokumentą, paskui paklausia ar čia jo vaikas ir vyras atsako, kad taip, kad čia yra du jo vaikai. Pareigūnas taip pat paklausia, kad jam yra ta moteris ir vyras atsako, kad jo sugyventinė. Tada pareigūnas paklausia, o kodėl jie čia gyvena ir vyras paaiškina, kad didžioji mergaitė neklauso mamos ir čia apgyvendino, kad klausytų. Tada pareigūnas nustato girtumą vyrui. Paskui paklausia, už ką jam uždėta apykojė, vyras atsako, kad iš praėjusio karto smurto. Tada pareigūnas liepia vyrui šilčiau apsirengti ir pasako eiti į lauką, prie automobilio. Įrašui pasibaigus įjungiamas įrašas pavadinimu 2022_1207_022802_082, įraše pareigūnas toliau bendrauja su vyru. Paskui paklausia GMP darbuotojos ar yra kokių sužalojimų ant vaiko kūno ir GMP darbuotoja atsako, kad nieko nėra. Pareigūnas nusifotografuoja įvykio vietą. Įrašui pasibaigus įjungiamas įrašas pavadinimu 2022_1207_023301_083, įraše pareigūnas išeina į lauką kartu su vyru bei toliau su juo bendrauja. Prie tarnybinio automobilio asmuo sudeda savo asmeninius daiktus ir pareigūnas jam liepia pasėdėti tarnybiniame automobilyje. Įrašas pasibaigia (t. 2, b. l. 14-16);
- 2022 m. gruodžio 8 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone (toliau - Skyrius) gavo informaciją (ROIK 0122000718124) apie galimą vaiko teisių pažeidimą reg. 2022 m. gruodžio 7 d. Nr. 9VTP-1210. Informuojama apie tai, kad M. S. sumušė savo sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 str., ir jo papunkčiais, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Skyrius reagavo į gautą pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ir ėmėsi teisės aktų numatytų veiksmų. Informuojama, kad šiuo metu Skyriuje pradėtas vaiko situacijos vertinimas. Šiandien buvo nuvykta į šeimos gyvenamąją vietą Krizių centre, adresu: Laisvės g. 83, Mažeikių miestas. Pakalbinta vaiko mama K. I.. Moteris teigė, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini) specialistų apsilankymo metu, buvo darželyje. Vaikas nebus pakalbintas dėl savo amžiaus ir dėl to, kad nemoka kalbėti. Apie įvykį moteris papasakojo, kad tą dieną ji buvo kirpykloje, o M. buvo pasilikęs su vaikais. Kai grįžo namo, moteris pagamino vakarienę ir visi išėjo miegoti. Kaip teigė moteris, ji lovoje miegojo su savo sūnumi A. S., gim. (duomenys neskelbtini), o M. S. miegojo kartu su A. S., gim. (duomenys neskelbtini) Apie 01.00 val. nakties į jų kambarį įėjo dukra A. I., gim. (duomenys neskelbtini) kuri paprašė telefono pakrovėjo. Pasak K. I., ji liepė mergaitei eiti miegoti. A. pradėjo atsikalbinėti. Tada pabudo M. S.. Jis pradėjo lovoje muistytis, galimai jam pasidarė nepatogu miegoti kartu su A. ir jis vaiką ant rankų nunešė paguldyti į lovelę. A. S. paliko šalta ir jis atsikėlė, pradėjo verkti. Moters teigimu, tada ji prieblandoje pamatė, kaip M. S. 3 kartus vaikui trenkė. Pasak moters, ji pradėjo šaukti ant M. S.. A. pradėjo cypti, šaukti. Tada į kambarį įbėgo A., pasiėmė A. ir išsinešė į savo kambarį. Pasak moters, ji iškvietė policijos pareigūnus. M. S. atkalbinėjo moterį, prašė, kad atšauktų policijos pareigūnus, bet, pasak moters, ji nesutiko. Pasak moters, tada pats M. S. paskambino pareigūnams ir bandė atšaukti jų atvykimą. Kaip teigė moteris, ji nebenori daugiau atleisti M. S.. K. I. pasakojo, kad A. išsivežė greitoji pagalba į ligoninę, ten vaiką apžiūrėjo gydytojas ir išleido į namus. Pasak moters, įvykį matė tik dukra A. I., kiti vaikai nematė. Vaiko situacijos vertinimo anketa bus atsiųsta atlikus vaiko situacijos vertinimą (t. 2, b. l. 17-19);
- Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro pranešime užfiksuota, kad K. I. su vaikais A. I., A. I., A. S., A. S. gyveno Šeimos ir vaiko gerovės centro šeimos krizių centre nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2023 m. sausio 20 d. M. S. apsigyveno 2022 m. spalio 31 d. K. I. išvykus į gydymo įstaigą ir vaikams likus be įstatyminio atstovo (t. 2, b. l. 68).
Dėl veikų kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Mažametis yra asmuo iki 14 metų. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-
Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamų įvykių vietos, laiko, nagrinėjamuose įvykiuose dalyvavusių asmenų bei atliktų veiksmų. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nukentėjusiųjų A. I. ir A. I. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų K. I. ir G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, K. I. protokolas pareiškimas, skambučių Bendrajam pagalbos centrui turiniai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai ir foto lentelėse užfiksuoti duomenys, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, paties kaltinamojo M. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad M. S. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus ir jo veikos teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (3 veikos), nes jis, tyčia suduodamas smūgius mažamečiams: A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) rankos kumščiu tris smūgius į pilvo sritį; A. I., gimusiai (duomenys neskelbtini) rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus į nugarą bei vieną kartą grindų plovimo šepečio kotu į kairę ranką; A. I., gimusiai (duomenys neskelbtini) vieną kartą rankos kumščiu į kojos šlaunį, taip sukėlė fizinį skausmą mažamečiams A. S., A. I. ir A. I.. Pažymėtina, kad, smurtaudamas kaltinamasis M. S. smurtavo prieš mažamečius nesuvaldęs savo pykčio priepuolių, mažamečiams taikydamas netinkamus auklėjimo metodus, t. y. naudodamas smurtą. Visose situacijose kaltinamasis akivaizdžiai siekė sukelti skausmą nukentėjusiesiems bei suvokė, jog dėl jo suduotų smūgių mažamečiai pajaus skausmą, skausmas mažamečiams po suduotų smūgių buvo sukeltas, nes visi nukentėję mažamečiai po suduotų smūgių verkė.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog yra įrodyta, kad M. S. jam inkriminuotas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai yra, suvokė, kad, suduodamas smūgius mažamečiams nukentėjusiems, sukels jiems fizinį skausmą ir norėjo taip veikti. Jo nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su fizinio skausmo mažamečiams nukentėjusiesiems A. S., A. I. ir A. I. sukėlimu, todėl jis trauktinas atsakomybėn už veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje (3 veikos), padarymą.
Dėl bausmės ir kitų klausimų
BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas kaltinamajam M. S. bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją: padaryti trys baigti nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltės formą ir rūšį - nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą - nusikaltimo tikslas buvo panaudoti fizinį smurtą prieš mažamečius asmenis, nesusivaldžius kilus pykčiui bei taikius netinkamas vaikų auklėjimo metodus, nusikaltimo motyvas buvo auklėti mažamečius vaikus smurto pagalba, taipogi kaltinamojo asmenybę: kai kurių nusikalstamų veikų padarymo metu buvo dirbantis (t. 2, b. l. 146), šiuo metu, teigia dirbantis pas ūkininką miške, apmokant už darbą pagal kvitus, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 127), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 144), anksčiau teismo teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 128-131, 133-140, 141-143), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi 2022 m. lapkričio 15 d., dgn.: vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (t. 2, b. l. 153). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-93/2023 nurodyta, kad: 1. nenustatyta, kad M. S. jam inkriminuojamų veikų padarymo metu dėl psichikos būsenos būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų ir jų valdyti; 2. M. S. jam inkriminuojamų veikų padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus; 3-4. Nenustatyta, kad M. S. jam inkriminuojamų veikų padarymo metu būtų buvęs kokio nors laikino psichikos sutrikimo būsenoje, kuri būtų įtakojusi jo veiksmų suvokimą ar jų valdymą; 5. M. S., dėl psichikos būsenos, gali suprasti reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir duoti apie jas parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme, atlikti laisvės atėmimo ar kitą bausmę; 6. M. S. nenustatyta tokių psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir negalėtų visiškai jų valdyti (t. y. duotų pagrindą pripažinti jį ribotai pakaltinamu); 7-8. M. S., dėl jam nustatyto psichikos sutrikimo, nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (t. 3, b. l. 9-12).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. S. paskyrus už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje, sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnių bausmių dalis. Atsižvelgiant į kaltinamojo M. S. asmenybę bei padarytas nusikalstamas veikas pridėtinos minimalūs šios bausmės rūšies dydžiai, o būtent pridedant po 3 mėnesius už kiekvieną nusikalstamą veiką, ir skirtina subendrinta bausmė - laisvės atėmimas.
BK 64¹ straipsniu, kurio 1 dalyje įstatymo leidėjas numatė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2022 m. birželio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir sumažintos bausmės pridedant dalį ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės, pridedant didesnį nei minimalų šios bausmės rūšies dydį, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas M. S. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. gruodžio 7 d. 02.30 val. iki 2022 m. gruodžio 8 d. 14.10 val. (t. 3121-124, 125) (dvi dienos) ir laikytina, jog M. S. yra atlikęs dvi dienas laisvės atėmimo bausmės.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.
Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje teismas spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą vertina visos bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe. Teismas jau nurodė dėl nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžio, laipsnio, atkreiptinas dėmesys į kaltinamojo asmenybę, jog jis anksčiau teismo teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, tačiau po pastarųjų nusikaltimų padarymo, kaltinamasis ėmėsi priemonių pradėjo dirbti, šiuo metu suvaldo savo pyktį.
Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. M. S. anksčiau teismo teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, teigia nevartojantis alkoholio, visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantis, nori atlyginti padarytą žalą, jo siekį keisti savo gyvenimo būdą, lemiantį jo nusikalstamą elgesį, linkęs jį koreguoti, stengiasi pasitaisyti, stengiasi suvaldyti savo pykčio priepuolius. M. S. parodė, jog jo elgesys gali pozityviai keistis, nes po pastarųjų nusikalstamų veikų padarymo nebenusikalto, kai buvo probuojamas dėl ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, nepadarė jokių pažeidimų, kas suponuoja išvadą, kad kaltinamojo antivisuomeniškos nuostatos keičiasi. Šie duomenys ir kaltinamojo požiūris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, teismui sudaro tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad nusikalstamas veikas padariusio M. S. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą minėti bausmės tikslai, tarp jų ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, bus pasiekti, pakanka jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, taikant intensyvią priežiūrą (BK 75 straipsnio 3 dalis, 5 dalies 5 ir 8 punktai).
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė smurtaudamas prieš savo šeimos narius, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis). Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). M. S. įpareigotinas per tris darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).
Kaltinamajam M. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios sąlygos pakeistos 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimu (t. 3, b. l. 80-81, 91-93).
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
2023 m. vasario 10 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 23,02 Eur sumai (t. 2, b. l. 105-106). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ieškinį pripažino visiškai ir pažadėjo žalą atlyginti. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog turtinė žala civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu. Dėl A. S. padaryto sužalojimo VšĮ Regioninei Mažeikių ligoninei civilinis ieškovas sumokėjo už suteiktas nukentėjusiajam medicinines paslaugas, kurios atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais (t. 2, b. l. 108), todėl pareikštas 23,02 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo, nes žala padaryta jo neteisėtas tyčiniais veiksmais (CK 6.263, 6.290 straipsniai).
2023 m. liepos 20 d. nukentėjusiojo A. S. atstovas pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, t. y. 500 Eur, priteisimo iš kaltinamojo (t. 2, b. l. 78-80). Ieškinyje nurodyta, jog A. S. dėl neteisėtų jo tėvo M. S. veiksmų patyrė skausmą, yra įbaugintas, bijo savo tėvo kaltinamojo, nenori su juo bendrauti, todėl patirta neturtinė žala įvertinta 500 Eur suma, kurią ir prašoma priteisti iš M. S..
2023 m. liepos 18 d. nukentėjusios A. I. atstovė pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, t. y. 1000 Eur, priteisimo iš kaltinamojo (t. 2, b. l. 84-86). Ieškinyje nurodyta, jog A. I. dėl neteisėtų M. S. veiksmų patyrė skausmą, jis ne vieną kartą naudojo smurtą prieš mažametę A. I., jai buvo sukeltas nesaugumo jausmas, bejėgiškumo jausmas, išgąstis, stresas, ji prarado pasitikėjimą žmonėmis, ji buvo priversta manyti, jog smurtiniai veiksmai atlikti jos atžvilgiu yra tinkama, įprasta auklėjimo priemonė, todėl patirta neturtinė žala įvertinta 1000 Eur suma, kurią ir prašoma priteisti iš M. S..
2023 m. liepos 21 d. nukentėjusios A. I. atstovė pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, t. y. 1000 Eur, priteisimo iš kaltinamojo (t. 2, b. l. 91-93). Ieškinyje nurodyta, jog A. I. dėl neteisėtų M. S. veiksmų patyrė skausmą, jai buvo sukeltas nesaugumo jausmas, išgąstis, baimė, stresas, buvo sutrikdyta jos emocinė būsena, todėl patirta neturtinė žala įvertinta 1000 Eur suma, kurią ir prašoma priteisti iš M. S..
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-16/2004).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog mažamečiai nuketėjusieji A. S., A. I. ir A. I. dėl neteisėtų kaltinamojo M. S. veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. jie patyrė skausmą, fizinį smurtą, pablogėjo jų psichologinė būsena, jaučia išliekančią baimę, atsirado nepasitikėjimas savimi, uždarumas, nesaugumas bei emociniai sunkumai ir kt. Byloje besąlygiškai nustatyta, jog kaltinamasis M. S. mažamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu smurtavo ne vieną kartą dėl nesuvaldomo pykčio priepuolių bei nesugebėjimo taikyti tinkamas vaikų auklėjimo priemones, kas sukėlė realų pavojų jų fiziniam, dvasiniam vystymuisi ir saugumui, nes bet koks smurtinis elgesys suformuoja tam tikrą nepilnavertiškumo ir nepasitikėjimo savimi jausmą, kuris gali išlikti ir sulaukus pilnametystės.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose, į tai, kad nukentėjusiesiems kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, jis privalo šią žalą atlyginti, nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, o nukentėjusiųjų A. I. ir A. I. civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies, nukentėjusiesiems priteistina po 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos kiekvienam, likusioje dalyje A. I. bei A. I. ieškiniai atmestini kaip nepagrįsti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl proceso išlaidų
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam M. S., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskyrė gynėją, kurį parinks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, o vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi nepilnamečiams nukentėjusiems skirti atstovai, kuriuos parinks Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo ir parinkimo skyrius (t. 4, b. l. 19-20, 21). 2023 m. rugsėjo 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyrius kaltinamajam M. S. parinko gynėją advokatą Modestą Švažą, nukentėjusiajai A. I. parinko atstovę advokatę Kristiną Adomavičienę, nukentėjusiajai A. I. parinko atstovę advokatę Virginiją Vainorienę, nukentėjusiajam A. S. parinko atstovę advokatę Lionę Musteikienę (t. 4, b. l. 24). Teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi kaltinamajam M. S. paskyrė gynėją advokatą Modestą Švažą, nukentėjusiajai A. I. paskyrė atstovę advokatę Kristiną Adomavičienę, nukentėjusiajai A. I. paskyrė atstovę advokatę Virginiją Vainorienę, nukentėjusiajam A. S. paskyrė atstovę advokatę Lionę Musteikienę (t. 4, b. l.25-26).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius pateikė teismui 2023 m. rugsėjo 14 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-34525, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už A. I. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 274,85 Eur (t. 4, b. l. 33); 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-13590, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už A. I. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 396,67 Eur (t. 4, b. l. 36); 2023 m. spalio 2 d. pateikė teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-14236, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už A. I. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 456,67 Eur (t. 4, b. l. 58); 2023 m. spalio 2 d. pateikė teismui patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-14232, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už A. I. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 304,85 Eur (t. 4, b. l. 63); 2023 m. spalio 3 d. pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-14312, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 494,18 Eur (t. 4, b. l. 68).
Byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. S. turi neįgalumą, jam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nepriteistinos Valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos teiktos kaltinamajam bei nukentėjusiesiems, iš kaltinamojo M. S..
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 DVD kompaktinės laikmenos su mažamečių nukentėjusiųjų A. I. ir A. I. apklausų garso vaizdo įrašais, „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir BPC garso įrašais, kurios yra vokuose prisegtuose prie baudžiamosios bylos 3 tomo galinio viršelio vidinės pusės, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu paliktini byloje visą jos saugojimo laikotarpį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 304–305, 307–308 straipsniais,
nusprendžia
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl A. I.) ir nubausti laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl A. I.) ir nubausti laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams.
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl A. S.) ir nubausti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir M. S. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. skirti sumažintą bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą ir sumažintą bausmę subendrinti su 2022 m. birželio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, jas iš dalies sudedant ir M. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę M. S. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. gruodžio 7 d. 2.30 val. iki 2022 m. gruodžio 8 d. 14.10 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo bausmės, ir laikyti, jog M. S. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais paskirtos 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. S. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems), paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo M. S. buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatant pareigą būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., įpareigojant jį per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar registraciją Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi ir 72² straipsniu M. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
M. S. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti M. S., jog jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. S. 23,02 Eur (dvidešimt tris eurus 2 centus) Šiaulių teritorinei ligonių kasai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo M. S. priteisti nukentėjusiajam A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos.
Nukentėjusiosios A. I. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. S. priteisti nukentėjusiajai A. I., gimusiai (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios A. I. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. S. priteisti nukentėjusiajai A. I., gimusiai (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų netenkinti ir nepriteisti iš kaltinamojo M. S. nukentėjusiesiems A. S., A. I. ir A. I. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei kaltinamojo M. S. gynybai teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų Valstybei.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus 3 (tris) DVD laikmenas palikti saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laikotarpį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.