Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. (R. J.) skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl rašto ir tikrinimo išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentai.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 150).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dalis bylos nutrauktina, kitoje dalyje skundas tenkintinas.

Ginčas kilęs dėl Vilniaus PN sprendimo neleisti pareiškėjui dalyvauti atrankoje Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigoms užimti ir Tikrinimo išvados, kurios pagrindu priimtas minėtas sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 18 d. atsakovui pateikė prašymą dalyvauti atrankoje Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybei užimti (b. l. 27), taip pat užpildė pretendento anketą (b. l. 28–30).

Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius nustatyta tvarka atliko pareiškėjo tikrinimą, kurio metu buvo išsiųsti užklausimai į atitinkamas institucijas (b. l. 31–33).

Pagal iš institucijų pateiktus duomenis 2015 m. balandžio 20 d. buvo parengta Tikrinimo išvada, kurioje nurodyta, jog, atsižvelgiant į iš STT gautą neigiamą pareiškėją charakterizuojančią įslaptintą informaciją, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu bei Aprašu, pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos (b. l. 34–35).

2015 m. birželio 25 d. Vilniaus PN raštu Nr. 9-4701(03) pareiškėjas informuotas, jog negali dalyvauti Vilniaus PN vykdomoje atrankoje Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigoms užimti, kadangi neatitinka Statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nes nėra nepriekaištingos reputacijos (b. l. 11).

Statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad asmuo, pretenduojantis į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, turi būti nepriekaištingos reputacijos.

VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 3¹ straipsnis, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas taikomi ir statutiniams valstybės tarnautojams.

VTĮ 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio valstybės tarnautojo statuso, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo padaro išvadą, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

Pagal VTĮ 3¹ straipsnio 1 dalį asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis: 1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai; 4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 5) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys; 6) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7, 8, 9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus arba šio VTĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo treji metai; 7) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai; 8) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai.

Pagal VTĮ 3¹ straipsnio 2 dalį statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas gali numatyti papildomus reikalavimus asmeniui tam, kad jis būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos ir galėtų eiti statutinio valstybės tarnautojo pareigas. Tačiau kaip matyti iš Aprašo, reglamentuojančio asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, tikrinimą siekiant nustatyti, ar šie asmenys yra nepriekaištingos reputacijos, 14.5.1 bei 14.5.2 punktų, išvadai dėl asmens nepriekaištingos reputacijos papildomi reikalavimai nenustatyti ir tokia išvada daroma, atsižvelgiant į VTĮ 3¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui nepalanki Tikrinimo išvada surašyta, atsižvelgiant į iš STT gautus įslaptintus duomenis, kuriuos minėtai institucijai pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) (b. l. 41–42). VSAT išslaptino informaciją, kurią teikė STT. 2015 m. kovo 31 d. VSAT rašte Nr. (21)-8RN-248(RN), adresuotame STT, (b. l. 47) buvo nurodyta, kad pareiškėjas, dirbdamas VSAT Varėnos rinktinės Sargybų skyriuje, 2013 m. rugsėjo 18 d. tarnybos metu, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, bandė padėti pažįstamiems asmenims, nusipirkusiems muitais neapmokestinamų prekių (4 dėžes cigarečių) parduotuvėje „Duty Free“, išvengti muitinio patikrinimo, pasinaudodamas savo elektromagnetine kortele pravesdamas juos pro tarnybines patalpas, ir atgabenti minėtas prekes į Lietuvą. Po pokalbio pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 19 d. VSAT Varėnos rinktinės vado įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos pačiam prašant. Vėliau dėl minėto įvykio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu paaiškinimuose pareigūnai patvirtino pareiškėjo bendrininkavimą, tačiau nuobaudos pareiškėjui skirti nebuvo galima, nes jis jau buvo atleistas iš pareigų.

Pažymėtina, kad teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas po minėto 2013 m. rugsėjo 18 d. incidento su pareiškėju profilaktinį pokalbį pravedęs VSAT Varėnos rinktinės Imuniteto poskyrio viršininkas D. G. patvirtino 2015 m. kovo 31 d. VSAT rašte Nr. (21)-8RN-248(RN) nurodytas aplinkybes. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas pokalbio metu prisipažino, jog bandė padėti pažįstamiems asmenims išvengti muitinio patikrinimo. Liudytojas patvirtino, jog būtent pareiškėjas, o ne V. V. praleido per sieną pažįstamus asmenis. Taip pat pažymėjo, kad, nors joks spaudimas pareiškėjui nebuvo daromas, bet po pokalbio pareiškėjas nusprendė palikti tarnybą savo noru.

Kaip liudytojai teismo posėdyje apklausti su pareiškėju 2013 m. rugsėjo 18 d. tarnybą kartu atlikę G. K., V. F. (V. F.) bei V. V. nurodė, jog atsimena 2013 m. rugsėjo 18 d. incidentą, tačiau tikslesnių įvykio detalių nepamena.

Tai, kad pareiškėjas iš VSAT Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus atleistas jo paties prašymu, patvirtina VSAT Varėnos rinktinės vado 2013 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. TE-188 (b. l. 116).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Vilniaus PN iš tiesų gavo informacijos, neigiamai charakterizuojančios pareiškėją, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ne visa neigiamo pobūdžio informacija sudaro pagrindą konstatuoti, jog asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kaip minėta, asmens nepriekaištingos reputacijos samprata yra pateikta VTĮ 3¹ straipsnyje, kuriame yra pateiktas baigtinis atvejų, kai asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, sąrašas, kuris negali būti plečiamas ar plečiamai interpretuojamas, nes priešingu atveju būtų pažeisti VTĮ 3 straipsnyje įtvirtinti ir viešojo administravimo subjektams privalomi paisyti pagrindiniai valstybės tarnybos įstatymo viršenybės ir teisėtumo principai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) aiškindamas VTĮ 3¹ straipsnio nuostatas yra pažymėjęs, kad laikantis konstitucinių teisinės valstybės bei teisinio tikrumo principų nėra galima ir toleruotina situacija, kai vienos iš svarbiausių žmogaus vertybių – nepriekaištingos reputacijos – aiškinimas viešojo administravimo srityje nebūtų tiksliai apibrėžtas įstatymo lygmeniu, t. y. kad toks aiškinimas priklausomai nuo tam tikrų, nors ir pakankamai svarbių, aplinkybių būtų paliktas viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju atsakovo) diskrecijai. Tam tikri sugriežtinti reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam užimti tam tikras pareigas valstybės tarnyboje, gali būti nustatyti tik pareigybių, kurias užimti yra siekiama, aprašyme, tačiau negali būti taikomi asmens atžvilgiu laisvai ir plečiamai aiškinant įstatymo nustatytus tokio pobūdžio reikalavimus. Priešingu atveju būtų pažeisti ne tik paminėti teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principai, bet ir žmogaus lygybės prieš įstatymą principas (LVAT 2014 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1105/2014).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus PN išvadą dėl pareiškėjo reputacijos padarė, be kita ko, vadovaudamasi Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pateikimą. Informacijos, kuri yra pateikiama šios teisės normos pagrindu, apibūdinimas yra pateiktas aptariamo straipsnio 2 dalyje. Straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad informacija apie asmenį renkama, teikiama ir vertinama neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne. LVAT 2017 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-675-143/2017, aiškindamas pastarąją nuostatą sąsajos tarp Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio ir pirmiau aptartos VTĮ 3¹ straipsnio 1 dalies kontekste, pažymėjo, kad joje yra įtvirtinta savarankiška (prioritetinė) informacijos, nurodytos (atskleistos) Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, reikšmė. Kita vertus, tai nereiškia, kad Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje aprašytoje informacijoje gali būti ir VTĮ 3¹ straipsnio 1 dalies taikymo prasme reikšminga informacija, leidžianti daryti išvadą, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Kitaip tariant, STT surinktoje ir į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam subjektui pateiktoje informacijoje apie šį asmenį (Korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. 2 d.) gali būti ir informacija, kuri yra reikšminga asmens pripažinimui neturinčiu nepriekaištingos reputacijos (VTĮ 3¹ str. 1 d.). Tačiau pabrėžtina, kad asmuo gali būti pripažintas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos tik tuo atveju, jeigu apie jį gauta informacija atitinka nors vieną iš VTĮ 3¹ straipsnio 1 dalyje aptartą punktą. Tai reiškia, kad kiti asmens, pretenduojančio užimti tam tikras valstybines pareigas, asmeninių savybių vertinimai (patikimumas, lojalumas ir pan.) VTĮ taikymo prasme negali būti suprantami kaip atskiri ir savarankiški asmens (jo turimų savybių) vertinimo kriterijai, o turi būti aiškinami tik šio įstatymo naudojamos sampratos „nepriekaištinga reputacija“ kontekste, t. y. visi kiti hipotetiškai galimi asmens vertinimai neturi išeiti iš šios sampratos įstatymo nustatyto apibūdinimo ribų.

Nagrinėjamu atveju, apie pareiškėją gauta neigiamo pobūdžio informacija neatitinka nė vieno VTĮ 3¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens nepriekaištingos reputacijos neturėjimo nustatymo kriterijaus, todėl darytina išvada, kad atsakovas Tikrinimo išvadoje nepagrįstai nusprendė pripažinti pareiškėją kaip neturintį nepriekaištingos reputacijos ir šios išvados pagrindu 2015 m. birželio 25 d. priėmė neteisėtą ir nepagristą sprendimą neleisti pareiškėjui dalyvauti Vilniaus PN vykdomoje atrankoje Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigoms užimti.

Pareiškėjas prašo panaikinti tiek Tikrinimo išvadą, tiek ir jo pagrindu priimtą sprendimą (2015 m. birželio 25 d. Vilniaus PN raštas Nr. 9-4701(03) neleisti dalyvauti atrankoje. Tačiau teismas pažymi, kad Tikrinimo išvada yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) priimti baigiamąjį (galutinį) nagrinėjamos viešojo administravimo procedūros aktą – šiuo atveju sprendimą dėl pareiškėjo galimumo dalyvauti atrankoje į Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas. Tikrinimo išvada nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas dalyvavimo atrankoje klausimas, todėl minėta išvada negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi ji yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros, kurios tikslas yra nustatyti, ar asmuo gali pretenduoti į atitinkamas pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl Tikrinimo išvados panaikinimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.) ir pareiškėjo skundas tenkinamas, t. y. 2015 m. birželio 25 d. Vilniaus pataisos namų raštas Nr. 9-4701(03) naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas šiuo atveju nespręstinas, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tokių išlaidų patyrimą. Išaiškintina, kad pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti 2015 m. balandžio 20 d. Vilniaus pataisos namų tikrinimo išvadą Nr. 62-14.

Tenkinti pareiškėjo R. J. (R. J.) skundą ir panaikinti 2015 m. birželio 25 d. Vilniaus pataisos namų raštą Nr. 9-4701(03).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.