- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- A-627-756/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03690-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. (R. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl rašto ir tikrinimo išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2015 m. birželio 25 d. raštą Nr. 9-4701(03) ir Vilniaus PN 2015 m. balandžio 20 d. tikrinimo išvadą Nr. 62-14, kurios pagrindu priimtas sprendimas neleisti pareiškėjui dalyvauti atrankoje; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. kovo 18 d. pateikė prašymą dėl dalyvavimo atrankoje Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybei užimti. Po prašymo pateikimo, pareiškėjas buvo supažindintas tik su Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015 m. balandžio 20 d. tikrinimo išvada Nr. 62-14 (toliau – ir Tikrinimo išvada), kurioje konstatuota, kad R. J. nėra nepriekaištingos reputacijos. Ant Tikrinimo išvados buvo uždėtas tik Vilniaus PN direktoriaus parašas be jokio konkretaus sprendimo. Negavęs jokio kito dokumento dėl atrankos proceso, pareiškėjas 2015 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Vilniaus PN, prašydamas suteikti informaciją dėl jo tolesnio dalyvavimo atrankoje. 2015 m. birželio 26 d. pareiškėjas gavo atsakovo raštą Nr. 9-4701(03), kuriame nurodoma, jog pareiškėjas negali dalyvauti atsakovo vykdomoje atrankoje Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigoms užimti, kadangi nėra nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo pateiktoje Tikrinimo išvadoje nurodoma, kad patikrinimo metu buvo gauta (įslaptintų) duomenų, neigiamai charakterizuojančių pretendentą R. J.. Būtent, remiantis šiuo vieninteliu sakiniu, kuriame ne tik, kad nėra konkrečios informacijos, bet netgi nėra nurodytas įstaigos, iš kurios duomenys gauti, pavadinimas, konstatuota, jog pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos. Remiantis tik šia Tikrinimo išvada, 2015 m. birželio 25 d. atsakovo raštu Nr. 9-4701(03) buvo pranešta, kad jis negali dalyvauti atrankoje. Pareiškėjo nuomone, tiek Vilniaus PN 2015 m. birželio 25 d. raštas Nr. 9-4701(03), tiek Tikrinimo išvada pažeidžia jo teisę kartu su kitais asmenimis dalyvauti atrankoje, kadangi sprendimas, eliminuojantis jį iš atrankos proceso, priimtas vien tik remiantis įslaptinta informacija. Pareiškėjas niekada nebuvo pripažintas kaltu, nebuvo teisiamas ir jam niekada nebuvo pateikti įtarimai dėl daromos ar padarytos nusikalstamos veikos. Pareiškėjo atžvilgiu nėra vykdomas ikiteisminis tyrimas, jis taip pat nerengia jokios nusikalstamos veikos. Tikrinimo išvadoje nėra jokios informacijos ar pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos (toliau – ir Korupcijos prevencijos įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje, kuriais remiantis kiltų abejonių dėl pareiškėjo reputacijos. Pareiškėjas mano, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) bei Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute (toliau – ir Statutas) numatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir jam nepagrįstai buvo užkirstas kelias dalyvauti atrankoje remiantis vien įslaptintos informacijos pagrindu, net nenurodžius, kokia institucija šią įslaptintą informaciją pateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus PN su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 21–26) prašė pareiškėjo R. J. skundo netenkinti.
Atsakovas nurodė, kad gavęs pareiškėjo prašymą leisti jam dalyvauti atrankoje į laisvas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas ir pretendento anketą, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-470 patvirtintu „Asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėje, tikrinimo tvarkos aprašu“ (toliau – ir Aprašas), pradėjo numatytą tikrinimą, siekiant nustatyti, ar pretendentas yra nepriekaištingos reputacijos. Tikrinimą organizavo ir atliko Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius. Buvo pradėtas pareiškėjo patikrinimas, dėl kurio buvo išsiųsti užklausimai į atitinkamas institucijas bei „Prašymas pateikti informaciją“, adresuotas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – ir STT). Vilniaus PN iš STT gavo pranešimą „Dėl informacijos apie R. J. pateikimo“. Šiame pranešime STT pateikė įslaptintų duomenų apie neigiamai charakterizuojančių pretendentą R. J.. Remiantis gautais duomenimis, tame tarpe ir įslaptintais duomenimis gautais iš STT, bei vadovautis Aprašo 13 punktu, 2015 m. balandžio 20 d. buvo surašyta Tikrinimo išvada Nr. 62-14. Su Tikrinimo išvada R. J. pasirašytinai supažindintas 2015 m. balandžio 21 d. Tikrinimo išvadoje konstatuota, jog R. J. nėra nepriekaištingos reputacijos. Tokiu būdu, pretendentas neatitiko Statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus, dėl ko buvo priimtas sprendimas neleisti jam toliau dalyvauti minėtoje atrankoje. Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis Aprašo 19 punktu, įvertino Kriminalinės žvalgybos skyriaus parengtą Tikrinimo išvadą bei visą pateiktą informaciją (tame tarpe STT pateiktus įslaptintus duomenis apie R. J.), priėmė sprendimą patvirtinti minėtą išvadą, tokiu būdu pagrįstai R. J. buvo neleista toliau dalyvauti atrankoje pataisos pareigūno pareigoms užimti. Valstybės tarnautoją (pareigūną) į pareigas priimantis asmuo atsako, kad į valstybės tarnautojo (pareigūno) pareigas būtų priimti ir tas pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, todėl Vilniaus PN direktorius, gavęs STT specialaus patikrinimo medžiagą, kuriame pateikti duomenys neigiamai charakterizuoja pareiškėją, ir tai gali pakenkti geram įstaigos vardui, pagrįstai patvirtino Tikrinimo išvadą ir priėmė sprendimą pretendentui R. J. neleisti toliau dalyvauti atrankoje į Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas. Pareiškėjo argumentai, kad jis niekada nebuvo pripažintas kaltu, nėra teisiamas ir jam niekada nebuvo pateikti įtarimai dėl daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, nėra vykdomas ikiteisminis tyrimas, jis taip pat nerengia jokios nusikalstamos veikos, atsakovo nuomone, atsižvelgiant į STT pateiktus duomenis (įslaptintus), neigiamai charakterizuojančius R. J., nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo naikinti ginčijamus aktus. Atsakovas taip pat paaiškino, kad įslaptintos informacijos rengėjas – STT, todėl Vilniaus PN šiuo atveju negali priimti jokių teisinių sprendimų dėl minėtos informacijos išslaptinimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu (b. l. 66–70) pareiškėjo R. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad byloje keliamas ginčas dėl Vilniaus PN sprendimo neleisti pareiškėjui dalyvauti atrankoje pareigūno pareigoms užimti ir tikrinimo išvados, kurios pagrindu priimtas šis sprendimas, pagrįstumo.
Šalies argumentai
Iš byloje surinktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 18 d. pateikė prašymą dėl dalyvavimo atrankoje Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybei užimti, taip pat užpildė pretendento anketą. Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius nustatyta tvarka atliko pretendento (pareiškėjo) tikrinimą, kurio metu buvo išsiųsti užklausimai į atitinkamas institucijas bei „Prašymas pateikti informaciją“, adresuotas STT. Pagal institucijų pateiktus duomenis bei STT pateiktus įslaptintus duomenis, neigiamai charakterizuojančių pretendentą R. J., buvo parengta 2015 m. balandžio 20 d. Tikrinimo išvada Nr. 62-14 (b.l. 34-35). Su šia išvada R. J. pasirašytinai supažindintas 2015 m. balandžio 21 d. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 27 d. kreipėsi į Vilniaus PN, prašydamas suteikti informaciją dėl jo tolesnio dalyvavimo atrankoje. Atsakydamas į pareiškėjo paklausimą, 2015 m. birželio 25 d. rašte Nr. 9-4701(03) atsakovas nurodė, jog pareiškėjas negali dalyvauti Vilniaus PN vykdomoje atrankoje Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigoms užimti, kadangi neatitinka Statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nes nėra nepriekaištingos reputacijos.
Pareiškėjas nesutinka su 2015 m. birželio 25 d. Vilniaus PN raštu Nr. 9-4701(03) ir 2015 m. balandžio 20 d. Vilniaus PN tikrinimo išvada Nr. 62-14, nurodydamas, jog sprendimas neleisti jam dalyvauti atrankoje pažeidžia jo teisę kartu su kitais asmenimis dalyvauti atrankoje ir yra priimtas remiantis vien tik įslaptinta informacija, neatskleidžia kokie faktiniai duomenys ir aplinkybės objektyviai leidžia abejoti pareiškėjo nepriekaištinga reputacija.
Nustatyta, kad gavus pareiškėjo prašymą dėl dalyvavimo atrankoje, Vilniaus PN, vadovaudamiesi Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-470 patvirtintu Aprašu, pradėjo numatytą tikrinimą, siekiant nustatyti, ar pretendentas yra nepriekaištingos reputacijos. Patikrinimo metu Policijos departamentas, Informatikos ir ryšių departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, nurodė, kad apie R. J. neigiamai charakterizuojančios informacijos neturi. STT pateikė įslaptintus, neigiamai charakterizuojančius pretendentą R. J. duomenis, kuriais remiantis buvo parengta 2015 m. balandžio 20 d. Tikrinimo išvada ir priimtas sprendimas neleisti pareiškėjui dalyvauti atrankoje.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) nustatyta tvarka išslaptino Specialiųjų tyrimų tarnybai pateiktą informaciją ir ją pateikė teismui (b. l. 46–47). 2015 m. kovo 31 d. rašte nurodyta, kad R. J. dirbdamas VSAT Varėnos rinktinės Sargybų skyriuje, 2013 m. rugsėjo 18 d. tarnybos metu ir pasinaudodamas tarnybine padėtimi, bandė padėti pažįstamiems asmenims, nusipirkusiems muitais neapmokestinamų prekių parduotuvėje „Duty Free“ 4 dėžes cigarečių, išvengti muitinio patikrinimo (pravedant pro tarnybines patalpas) atgabenti jas į Lietuvą. 2013 m. rugsėjo 19 d. pokalbio metu R. J. prisipažino talkinęs asmenims. Po pokalbio R. J. 2013 m. rugsėjo 19 d. Varėnos rinktinės vado įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos pačiam prašant. Vėliau, dėl minėto įvykio buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu paaiškinimuose pareigūnai patvirtino R. J. bendrininkavimą, tačiau nuobaudos R. J. skirti nebuvo galima, nes jis jau buvo atleistas iš pareigų.
Statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog pretenduojantis į tarnybą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, kuriems esant į tarnybą asmenys negali pretenduoti. Pagal Statuto 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmenys, priimami į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, yra tikrinami pagal Vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų žinybinius registrus. Tikrinimo procedūros detalizuotos Apraše. VTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog statutiniams valstybės tarnautojams, be kitų šioje dalyje nurodytų straipsnių, taikomi VTĮ 3¹ straipsnis, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis. VTĮ 3¹ straipsnyje apibrėžta valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos sąvoka ir kriterijai, kuriais remiantis konstatuojama, jog asmuo (taip pat ir pretendentas užimti pataisos įstaigos pareigūno pareigas) negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti pareigas. Be to, VTĮ 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas (nagrinėjamu atveju į pataisos pareigūno pareigas) negali būti priimtas asmuo, jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio valstybės tarnautojo statuso, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo padaro išvadą, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse, į pareigas asmenį skiriančiam subjektui, pateikiama informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje. Informacija apie asmenį renkama, teikiama ir vertinama neatsižvelgiant į tai, ar jis atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, ar ne. Minėto straipsnio 2 dalis detalizuota, kokia konkreti informacija renkama apie asmenį siekiantį eiti pareigas valstybės įstaigoje, o šio straipsnio 3 dalis numato, jog kartu su turima informacija iš valstybės ar žinybinių registrų asmenį į pareigas skiriančiam subjektui teikiama ir turima įslaptinta informacija. Šio straipsnio 12 dalis numato, jog įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į pareigas, asmenį skiriantis subjektas privalo per 3 darbo dienas asmenį su pateikta informacija supažindinti pasirašytinai, išskyrus tą jos dalį, kurioje yra įslaptinta informacija.
Iš ginčijamų 2015 m. balandžio 20 d. Tikrinimo išvados Nr. 62-14 ir 2015 m. birželio 25 d. Vilniaus PN rašto Nr. 9-4701(03) matyti, kad jie priimti remiantis būtent STT pateikta iš VSAT gauta informacija ir vadovaujantis Statuto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis.
Sisteminis anksčiau nurodytų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad, prieš priimant pareiškėją į pareigas, Vilniaus PN turėjo teisinį pagrindą patikrinti, ar pareiškėjas atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir gali dalyvauti Vilniaus PN vykdomoje atrankoje Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigoms užimti, o įstaigos direktorius, gavęs informacijos, kad pareiškėjo priėmimas į tarnybą gali pakenkti geram įstaigos pareigūnų vardui, priimti sprendimą neleisti jam dalyvauti atrankoje į minėtas pareigas. Pažymėtina, kad VTĮ 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos imperatyviai draudžia priimti į valstybės tarnybą asmenis, neatitinkančius nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Kita vertus, Statuto ir VTĮ nuostatos, kurios taikytinos ir nagrinėjamam ginčui, įstaigos vadovui suteikia diskrecijos teisę nuspręsti, ar tam tikro asmens priėmimas į pareigas nepakenks geram įstaigos vardui. Šiuo atveju be VTĮ 3¹ straipsnio nuostatų vertintini ir pagal Korupcijos prevencijos įstatymą teikiami duomenys, nes sprendimui nepriimti asmens į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą, pakanka objektyviais duomenimis pagrįstų išvadų, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Įvertinęs tai, kad pretendentas R. J., dirbdamas VSAT Varėnos rinktinės Sargybų skyriuje, 2013 m. rugsėjo 18 d. tarnybos metu ir pasinaudodamas tarnybine padėtimi, bandė padėti pažįstamiems asmenims, nusipirkusiems 4 dėžes cigarečių, išvengti muitinio patikrinimo (pravedant pro tarnybines patalpas), tačiau nuobaudos skirti nebuvo galima, nes jis jau buvo atleistas iš pareigų, taip pat tai, jog nuo šio įvykio praėjo palyginti neilgas laiko tarpas, teismas sprendžia, jog Vilniaus PN turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog leidimas dalyvauti atrankoje ir atitinkamai priėmimas į Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas gali pakenkti Vilniaus PN autoritetui ir geram įstaigos pareigūnų vardui, o pareiškėjo reputacija nėra nepriekaištinga.
Dėl pareiškėjo argumento, jog sprendimas neleisti dalyvauti atrankoje yra priimtas remiantis vien tik įslaptinta informacija, pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu minėta informacija, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, buvo išslaptina ir pareiškėjas su ja supažindintas. Nors pareiškėjas neigia 2015 m. kovo 31 d. rašte nurodytų aplinkybių buvimą, teismas neturi pagrindo abejoti VSAT rašto ir 2013 m. lapkričio 5 d. VSAT Varėnos rinktinės tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-35 bei juose nurodytos informacijos tikrumu. Kaip minėta anksčiau, atsakovas pagal Statuto ir VTĮ nuostatas turi diskrecijos teisę įvertinti, ar tam tikro asmens priėmimas į tarnybą nepakenks geram Vilniaus PN pareigūnų vardui. Įvertinęs pataisos namų vykdomas specifines funkcijas bausmių vykdymo srityje, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo darbas Vilniaus PN galėtų pakenkti geram įstaigos vardui. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN direktorius turėjo tiek teisinį, tiek ir objektyviais duomenimis pagrįstą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Tikrinimo išvadą Nr. 62-14 ir sprendimą neleisti pareiškėjui R. J. dalyvauti Vilniaus PN vykdytoje atrankoje Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigoms užimti.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad ginčijama išvada ir sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.
III.
Pareiškėjas R. J. apeliaciniu skundu, (b. l. 78–81) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, dėl ko neteisėtai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo teiginiu, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąvokos.
Pirma, pasak pareiškėjo, pagal 2015 m. vasario 13 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 3-43 patvirtintą Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymą, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialiojoje veiklos srityje – pataisos namų apsauga bei nuteistųjų priežiūra. Tarp specialiųjų reikalavimų nėra reikalavimo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl šiuo atveju pareiškėjui negali būti taikomi padidinti asmens patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimai. Antra, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog pareiškėjas niekada nebuvo pripažintas kaltu, nėra teisiamas ir jam niekada nebuvo pateikti įtarimai dėl daromos ar padarytos nusikalstamos veikos. Pareiškėjo atžvilgiu taip pat nėra vykdomas ikiteisminis tyrimas, jis taip pat nerengia jokios nusikalstamos veikos. Tikrinimo išvadoje nėra jokios informacijos ar pagrindų, numatytų Korupcijos prevencijos 9 straipsnio 2 dalyje, kuriais remiantis kiltų abejonių dėl pareiškėjo reputacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas pareiškėjo neatitikimą nepriekaištingos reputacijos kriterijui, remiasi VSAT nustatyta tvarka išslaptinta ir STT pateikta informacija. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog vadovaujantis LVAT suformuota praktika, netgi jei asmuo ir siekia eiti pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, asmens patikimumo patikros teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir panašūs faktai bei aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis. Dėl aukščiau minėto įvykio pareiškėjas nebuvo pripažintas kaltu, nėra teisiamas ir jam niekada nebuvo pateikti įtarimai dėl daromos ar padarytos nusikalstamos veikos. Pareiškėjo atžvilgiu taip pat nėra vykdomas ikiteisminis tyrimas. Svarbu pabrėžti ir tai, jog dėl aukščiau minėto įvykio pareiškėjui nuobauda paskirta nebuvo, iš atliekamų pareigų atleistas savo noru.
Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas sprendimą neleisti pareiškėjui dalyvauti atrankoje, vadovavosi tik Tikrinimo pažymoje nurodyta aplinkybe, jog „Patikrinimo metu buvo taip pat gauta duomenų (įslaptintų) neigiamai charakterizuojančių R. J.“. Daugiau jokių faktų, argumentų ar įrodymų apie pareiškėjo neatitikimą nepriekaištingos reputacijos asmens kriterijui nepateikta. Be to, Vilniaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus, VSAT pateikta informacija neduoda pagrindo teigti, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos, kaip nustatyta VTĮ ir Statute. Atsakovo pateiktoje Tikrinimo išvadoje nurodoma, jog Policijos departamentas informacijos apie prevencinio poveikio priemonių taikymą pareiškėjui pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą neturi; Informatikos ir ryšių departamento Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, VRM Personalo departamento Vidaus reikalų pareigūnų registre, Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registre, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje informacijos apie pareiškėją ir jam skirtas galiojančias administracines nuobaudas nėra; Valstybinė mokesčių inspekcija, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, Valstybės tarnybos departamentas, pareiškėją neigiamai charakterizuojančios informacijos neturi. Tai reikšmingos aplinkybės, charakterizuojančios apeliantą, dėl kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei įstatyminį reglamentavimą, pareiškėjas neatitinka nei vieno kriterijaus, dėl kurio negalėtų būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
Trečia, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir atmesdamas pareiškėjo skundą, nepagrįstai sureikšmino atsakovo pagal Statuto ir VTĮ nuostatas diskrecijos teisę įvertinti, ar tam tikro asmens priėmimas į tarnybą nepakenks geram Vilniaus PN pareigūnų vardui. Šiuo atveju teismas, akcentuodamas įstaigos vadovui suteiktą diskrecijos teisę nuspręsti, ar tam tikro asmens priėmimas į pareigas nepakenks geram įstaigos vardui, visiškai nieko nepasisakė dėl jos ribų ir neįžvelgė šiuo atveju galimo piktnaudžiavimo diskrecijos teise. Diskrecijos esmė yra ta, kad veiksmų laisvė nėra absoliuti, niekieno nevaržoma. Atsakovo įstaigos vadovas, patvirtindamas Tikrinimo išvadą ir priimdamas sprendimą atrankoje dalyvaujančiam pretendentui R. J. neleisti toliau dalyvauti atrankoje į Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas, rėmėsi prielaidomis, argumentuodamas galimybe pakenkti įstaigos geram vardui. Tačiau, tokiai išvadai nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo; antra, ši išvada iš esmės nemotyvuota ir formalaus pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovo sprendimas neleisti pareiškėjui dalyvauti atrankoje turi būti panaikintas remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 89 straipsnio 2 dalimi, kadangi vadovaujantis galiojančiu įstatyminiu reglamentavimu, pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos, o atsakovo sprendimas nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjui užkerta kelią dalyvauti atrankoje ir siekti karjeros valstybės tarnyboje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Vilniaus pataisos namų 2015 m. balandžio 20 d. tikrinimo išvados Nr. 62-14, kurios pagrindu priimtas sprendimas neleisti pareiškėjui dalyvauti atrankoje Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybei užimti, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų 2015 m. birželio 25 d. raštą Nr. 9-4701(03), kuriuo buvo informuotas, kad negali dalyvauti minėtoje atrankoje, ir priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas R. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjas dirbdamas VSAT Varėnos rinktinės Sargybų skyriuje, 2013 m. rugsėjo 18 d. tarnybos metu ir pasinaudodamas tarnybine padėtimi, bandė padėti pažįstamiems asmenims, nusipirkusiems 4 dėžes cigarečių, išvengti muitinio patikrinimo (pravedant pro tarnybines patalpas), tačiau nuobaudos skirti nebuvo galima, nes jis jau buvo atleistas iš pareigų, taip pat tai, kad nuo šio įvykio (2013 m. rugsėjo 18 d.) praėjo palyginti neilgas laiko tarpas, padarė išvadą, jog Vilniaus PN turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad leidimas dalyvauti atrankoje ir atitinkamai priėmimas į Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas gali pakenkti Vilniaus PN autoritetui ir geram įstaigos pareigūnų vardui, o pareiškėjo reputacija nėra nepriekaištinga.
Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo įstaigos vadovas, patvirtindamas Tikrinimo išvadą ir priimdamas sprendimą atrankoje dalyvaujančiam pretendentui R. J. neleisti toliau dalyvauti atrankoje į Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas, rėmėsi prielaidomis, argumentuodamas galimybe pakenkti įstaigos geram vardui ir nepagrįstu teiginiu, kad pareiškėjo reputacija nėra nepriekaištinga. Tokiai išvadai, pareiškėjo nuomone, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovo sprendimas nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjui užkerta kelią dalyvauti atrankoje ir siekti karjeros valstybės tarnyboje.
Patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnio nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus asmenims, pretenduojantiems į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose. Pareiškėjo, kaip asmens pretenduojančio dalyvauti Vilniaus pataisos namų vykdomoje atrankoje į Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas, neatitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams teismas siejo su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. kovo 31 d. rašte Nr. (21)-8RN-248(RN) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės 2013 m. lapkričio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-35 išdėstyta informacija.
Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2015 m. kovo 31 d. raštu Nr. (21)-8RN-248(RN) (kuris buvo išslaptintas 2015 m. lapkričio 23 d. aktu Nr. 106-26, atsakant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. I-10100-821/2015) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba informuojama apie tai, kad ,,kandidatas į Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas R. J., dirbdamas VSAT Varėnos rinktinės Sargybų skyriuje, 2013 m. rugsėjo 18 d. vykdydamas tarnybą Tribonių užkardos Šalčininkų pasienio kontrolės punkte, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, bandė padėti pažįstamiems asmenims, nusipirkusiems muitais neapmokestinamų prekių parduotuvėje ,,Duty Free“ 4 dėžes cigarečių, išvengiant muitinio patikrinimo (pravedant pro tarnybines patalpas) atgabenti jas į Lietuvą. Cigaretės buvo sulaikytos punkte dirbusių pareigūnų, kurie pastebėjo iš punkto teritorijos bandančius pasišalinti įtartinus asmenis, kurie bėgdami numetė kelioninius krepšius, kuriuose ir buvo cigaretės. 2013-09-19 su R. J. vyko profilaktinis pokalbis, kurio metu R. J. pripažino 2013-09-18 talkinęs asmenims, kurie įžūliai Šalčininkų PKP iš ,,Duty Free“ parduotuvės į Lietuvos teritoriją bandė atgabenti keturias dėžes cigarečių. <...> Po pokalbio R. J. 2013-09-19 Varėnos rinktinės vado įsakymu Nr. TE-188 atleistas iš vidaus tarnybos, pačiam prašant. Vėliau, dėl minėto įvykio Varėnos rinktinėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu paaiškinimuose pareigūnai patvirtino R. J. bendrininkavimą, tačiau tarnybinės nuobaudos R. J. skirti nebuvo galima, kadangi jis jau buvo atleistas iš pareigų“ (b. l. 49).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės tarnybinio patikrinimo išvada, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, surašyta Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus vyresniajam pasieniečiui V. V. už tai, kad ,,nuo 2013-09-17 20.30 val. iki 2013-09-18 9.30 val. vykdydamas tarnybą Šalčininkų PKP ir būdamas posto pamainos vyresniuoju, kurio, kaip pareigūno, profesinė pareiga yra užkirsti kelią teisės pažeidimams, apie 6.30 val. sužinojęs apie pavaldaus pareigūno R. J. pažįstamus, per Šalčininkų PKP į Lietuvos Respubliką gabenančius (išvengiant muitinio patikrinimo) kontrabandinį krovinį (cigaretes), ne tik, kad nesiėmė priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui ir jį darantiems asmenims sulaikyti, bet ir pasiūlė R. J., jog jo pažįstami eitų į Baltarusijos Respubliką“. Šioje Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad Varėnos rinktinės Imuniteto poskyrio vyriausiasis specialistas I. Ž. 2013 m. spalio 7 d. rinktinės vadui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. 7.45 val. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelių posto pareigūnai išėjimo iš tikrinimo salės tambūre rado 1 080 pakelių cigarečių, kurių šeimininkas nenustatytas. Apie šį įvykį VSAT paros įvykių suvestinėje duomenų nėra. Imuniteto poskyrio pareigūnai, disponuodami informacija, kad su minėtu įvykiu gali būti susiję rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnai, gavo SS vyresniosios pasienietės I. Ž. ir SS vyresniojo pasieniečio V. V. paaiškinimus.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas R. J. neigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2015 m. kovo 31 d. rašte nurodytas aplinkybes, tvirtino, kad iš darbo savo noru išėjo dėl asmeninių priežasčių, ir kad jam buvo siūloma bet kada grįžti atlgal. Apie Tarnybinio patikrinimo atlikimą dėl pareigūno V. V. tarnybos vykdymo Šalčininkų PKP jis nebuvo informuotas, jokių paaiškinimų nerašė.
ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis).
ABTĮ 81 straipsnyje nurodyta, jog nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas. Be to aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-88/2012 ir kt.).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas kaip įrodymais apsiribojo vien tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. kovo 31 d. rašte Nr. (21)-8RN-248(RN) nurodyta informacija apie R. J. bei ne jam, o kitam asmeniui surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada, visiškai nesiimdamas galimybių objektyviai šiuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kurias pareiškėjas neigia, patikrinti. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė motyvų, dėl kurių atmetė pareiškėjo argumentus, nesiėmė priemonių nustatyti ir tiesiogiai teismo posėdyje liudytojais apklausti asmenis, kartu su R. J. 2013 m. rugsėjo 17-18 dienomis vykdžiusius tarnybą Varėnos rinktinės Šalčininkų PKP ir galinčius patvirtinti ar paneigti pirmiau nurodytas aplinkybes apie pareiškėjo vaidmenį talkinant asmenims išvengti muitinio patikrinimo, gabenant kontrabandines cigaretes. Nenustatytas ir neapklaustas VSAT 2015 m. kovo 31 d. rašte nurodytas pareigūnas, 2013 m. rugsėjo 19 d. kalbėjęs su R. J. apie minėtas aplinkybes, ir priežastys, dėl kurių R. J. buvo atleistas iš tarnybos pačiam prašant, nepradėjus tarnybinio patikrinimo, nors anot rašte nurodytos informacijos, profilaktinis pokalbis su R. J. vyko kitą dieną po įvykio, ir jis tą pačią dieną buvo atleistas. Be to, pirmosios instancijos teismas nereikalavo ir VSAT Varėnos rinktinėje esančios kitos medžiagos, kuri galimai buvo surinkta atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareigūno V. V. tarnybos vykdymo Šalčininkų PKP, apsiribodamas vien tik atsakovo pateikta Tarnybinio patikrinimo išvada.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnio nuostatos, priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, ir tai sudaro pagrindą administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, inter alia įvertinant, ar nagrinėjamu atveju nėra būtina išsireikalauti anksčiau nurodytų papildomų įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.