Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas J. L. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–12) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro (toliau – ir Socialinės apsaugos ir darbo ministras) 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. P1-70 „Dėl sprendimo nepriimti J. L. į konkurso būdu laimėtas Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pareigas“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – ir atsakovas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) iš naujo svarstyti klausimą dėl jo priėmimo į konkurso būdu laimėtas Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Jaunimo reikalų departamentas) direktoriaus pareigas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. liepos 22 d. buvo pripažintas laimėjusiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. balandžio 30 d. skelbtą viešą konkursą Jaunimo reikalų departamento direktoriaus pareigoms eiti, tačiau skundžiamu įsakymu nuspręsta nepriimti jo į konkurso būdu laimėtas pareigas. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 12 dalimi, įvertinus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir Specialiųjų tyrimų tarnyba) 2015 m. rugpjūčio 12 d. ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštus bei papildomai pateiktą informaciją. Paminėtų raštų neįslaptintoje dalyje nebuvo jokios neigiamos informacijos, dėl kurios jis negalėtų būti paskirtas į Jaunimo reikalų departamento direktoriaus pareigas. Su įslaptinta raštuose pateikta informacija jam nebuvo leista susipažinti. Pareiškėjas tvirtino, kad jis atitinka nepriekaištingai reputacijai keliamus reikalavimus, nustatytus Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnyje, ir nėra jokių kitų Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų nepriimti jo į Jaunimo reikalų departamento direktoriaus pareigas. Įsakyme nėra nurodytas konkretus Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintas pagrindas, kuriuo remiantis atsisakyta priimti jį į konkurso būdu laimėtas pareigas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A1-240 patvirtintame Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nėra nustatyto specialaus reikalavimo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taigi Įsakymas nebuvo grindžiamas Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi. Pareiškėjo nuomone, Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nėra įtvirtintas pagrindas, kuriuo remiantis gali būti priimtas sprendimas neskirti konkursą laimėjusio asmens į pareigas, todėl Įsakymas buvo priimtas nesant įstatyme nustatyto pagrindo. Pažymėjo, jog Įsakymas buvo priimtas remiantis įslaptinta informacija, su kuria jis nebuvo supažindintas. Jis nėra teistas, dėl jo nėra vykdomas joks ikiteisminis tyrimas, jis taip pat nerengia jokios nusikalstamos veikos, nėra padaręs jokios kitos veikos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje jis eina Jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pareigas, kurioms taikytini iš esmės tokie patys reikalavimai, kaip ir Jaunimo reikalų departamento direktoriaus pareigybei, todėl nesuprantama, kodėl jis negali eiti pastarųjų pareigų. Teigė, kad atitinka visus konkurso pareigybei keliamus reikalavimus: turi daugelio metų patirtį darbo su jaunimu bei jaunimo politikos srityse, 2014 m. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos buvo pripažintas labiausiai nusipelniusiu jaunimui žmogumi. Jo darbas jaunimo politikos srityje buvo teigiamai įvertintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Jaunimo reikalų departamento, Vilniaus miesto jaunimo organizacijų. Pareiškėjo manymu, Specialiųjų tyrimų tarnybos atsakovui pateikta informacija yra mažų mažiausiai mažareikšmiai ir atsitiktiniai faktai ar aplinkybės, negalintys būti pagrindu neskirti jo į konkurso būdu laimėtas pareigas. Atkreipė dėmesį, kad iki Įsakymo pasirašymo viešoje erdvėje buvo pasirodę spekuliatyvūs straipsniai apie jo kandidatūrą, tačiau juose nebuvo jokių faktų, dėl kurių negalėtų eiti laimėtų pareigų.