Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo, asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu – (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) nepilnametis sūnus (duomenys neskelbtini) dėl žymaus intelekto, labai sunkaus judesio ir padėties bei lėtinių neurologinių sutrikimų negeba savarankiškai pasirūpinti kasdieniais savo poreikiais bei priimti kasdienius sprendimus tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse. Pareiškėjas slaugo nepilnametį sūnų (duomenys neskelbtini) namuose, pareiškėjo sūnaus poreikiais taip pat rūpinasi ir (duomenys neskelbtini) darbuotojai. (duomenys neskelbtini) motina (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė, todėl pareiškėjas yra vienintelis vaiko įstatyminis atstovas. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, pareiškėjo sūnų (duomenys neskelbtini) būtina pripažinti neveiksniu, nustatyti globą bei paskirti globėją ir turto administratorių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

11. Apeliantas (duomenys neskelbtini) su atskiruoju skundu pateikė į bylą įrodymus apie nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą bei AB „Swedbank“ raštą dėl disponavimo nepilnamečio virš 14 metų sąskaitoje esančiomis lėšomis, kuriuos prašo priimti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jo teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apelianto pateikti įrodymai priimami.

Dėl pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo, priėmimo

12. Nustatyta, kad 2023 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo, asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad nepilnametis sūnus (duomenys neskelbtini) dėl žymaus intelekto, labai sunkaus judesio ir padėties bei lėtinių neurologinių sutrikimų negeba savarankiškai pasirūpinti kasdieniais savo poreikiais bei priimti kasdienius sprendimus tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl pareiškėjo sūnų (duomenys neskelbtini) būtina pripažinti neveiksniu, nustatyti globą bei paskirti globėją ir turto administratorių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo sūnus (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), yra šešiolikos metų amžiaus, todėl atsisakė priimti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas (duomenys neskelbtini) pateikė atskirąjį skundą.

13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

14. CPK XXVIII skyriaus nuostatos reglamentuoja bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) ypatumus. CPK 462 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. CPK 463 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje gali paduoti: asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, sutuoktinis; asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tėvai, pilnamečiai vaikai; globos (rūpybos) institucija; prokuroras. CPK 463 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiškimą dėl nepilnamečio fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje galima paduoti ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki asmens, kuris turėtų būti pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pilnametystės. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti pareiškimą, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi nurodytose CPK normose aiškiai apibrėžtas ne tik bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje teismingumas, ratas asmenų, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tačiau ir momentas kada teismui galima paduoti pareiškimą dėl nepilnamečio fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

15. Nagrinėjamu atveju apelianto (duomenys neskelbtini) sūnus (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), yra šešiolikos metų amžiaus, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjo pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 463 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad apelianto pareiškimas dėl nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje gali būti paduotas teismui ne anksčiau kaip likus šešiems mėnesiams iki sūnaus (duomenys neskelbtini) pilnametystės (CPK 463 straipsnio 2 dalis).

16. Atskirajame skunde nurodoma, kad apelianto sūnui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos banko sąskaitoje, tačiau bankas atsisakė leisti apeliantui naudotis sūnaus banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, kol nebus pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl turto administratoriaus paskyrimo. Remiantis tuo, kad pareiškėjas nėra paskirtas sūnaus turto administratoriumi notarai taip pat atsisako tvirtinti bet kokius sandorius, susijusius su pareiškėjo sūnui priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

17. Nustatyta, kad apelianto (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 267/15200 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

18. Nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma skelbia, kad vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Užtikrindamas vaiko turtinių teisių apsaugą, įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje įtvirtino tėvų ir vaikų turto atskyrimo modelį (CK 3.161 straipsnio 4 dalis). Jo taikymas lemia tam tikras pareigas tiek tėvams (pavyzdžiui, tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaiko interesais), tiek ir tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, nenukreipti išieškojimo į nepilnamečių vaikų turtą pagal tėvų kreditorių reikalavimus). Nepaisant tėvų ir vaikų turto atskyrimo, tėvai turi nemažai teisių, susijusių su jų nepilnamečių vaikų nuosavybe (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Siekiant, kad šių teisių įgyvendinimas atitiktų geriausius vaiko interesus, įstatymų leidėjas įtvirtino išankstinę teismo kontrolę tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu (CK 3.188 straipsnis).

19. CK 3.188 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės: perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį; savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą; sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei penkerių metų terminui; nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą; nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį; investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį. CK 3.188 straipsnyje įtvirtintose teisės normose nedaroma išimčių dėl dalinio veiksnumo nepilnamečių. Be to, šios normos yra lex specialis kitų CK normų atžvilgiu, todėl apeliantui norint perleisti, įkeisti savo nepilnamečio vaiko turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį, taip pat norint investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį, reikalingas teismo leidimas. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK, CPK, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas), Administracinių bylų teisenos ir kt. įstatymų pakeitimai, todėl tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, nebereikia kreiptis į teismą, kadangi šį klausimą pavesta spręsti šalies notarams.

20. Notariato įstatymo 46 straipsnyje nustatyta, kad sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, CK nustatytais atvejais notaras tvirtina tik tada, kai tėvai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus (dokumentus, patvirtinančius vaiko turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie vaiko turtą, dėl kurio sudaromas sandoris, būsimo sandorio įvykdymo galimybes ir vaiko teisių apsaugos galimybes tuo atveju, jei sandoris nebus įvykdytas, ir kitus reikalingus duomenis), kad toks sandoris atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Prieš tvirtindamas CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nurodytą sandorį, notaras Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje patikrina duomenis apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus, tėvų valdžios ribojimą bei apie tai, ar šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat vaiko situacijos vertinimo rezultatus ir (ar) nepilnamečiam vaikui nustatytą globą (rūpybą). Jeigu yra nustatytas bent vienas iš šioje dalyje nurodytų atvejų, notaras kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir prašo pateikti informaciją, su kokiais galimais vaiko teisių pažeidimais yra susijęs tas atvejis. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija šioje dalyje nurodytą informaciją notarui pateikia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo kreipimosi gavimo dienos. Gavęs informaciją iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, notaras įvertina, ar sudarius šį sandorį bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Notaras, nustatęs, kad sudarius šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus sandorius nebus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, atsisako atlikti notarinį veiksmą šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą registruojamas Notarų rūmų informacinių technologijų platformoje. Asmuo turi teisę notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą apskųsti teismui CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą neatima iš asmens teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į notarinį veiksmą atsisakiusį atlikti notarą dėl to paties notarinio veiksmo atlikimo. Taigi apeliantas norėdamas perleisti, įkeisti savo nepilnamečio vaiko turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį, turi teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą, kuris įvertinęs, ar sudarius norimą sandorį bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, patvirtins sandorį arba atsisakys atlikti notarinį veiksmą, kurį bus galima apskųsti teismui CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka.

21. Kaip jau buvo minėta, CK 3.188 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės investuoti nepilnamečių vaikų piniginių lėšų, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį. Nors apeliantas nenurodė konkrečios nepilnamečio vaiko turimos lėšų sumos, kurią jis siekia panaudoti, tačiau pažymėtina, kad naudoti mažesnę pinigų sumą nei 10 MMA teismo leidimas yra nereikalingas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.