Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. V. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims M. P., Valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja L. V. (toliau- pareiškėja) prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios jos motinos palikėjos M. G. palikimui priimti. Nurodo, kad po palikėjos M. G. mirties liko jo palikimas- 84/100 namų valdos, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), piniginis indėlis. Į žemės sklypą 0,0266 ha esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos. Palikimą faktiniu valdymu priėmė M. G. sutuoktinis F. G., Tačiau neįformino savo paveldėjimo teisių. (duomenys neskelbtini) mirus F. G. jo palikimą priėmė lygiomis dalimis jo dukterys L. V. ir M. P.. (duomenys neskelbtini) minėtoms įstatyminėms įpėdinėms buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, į kurį nebuvo įtrauktas žemės sklypas 0,0266 ha esantį (duomenys neskelbtini), nes M. G. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės.

2. Suinteresuotas asmuo M. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, ir teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjos poziciją. Nurodė, kad ji taip pat pageidauja paveldėti, žemės sklypą 0,0130 ha esantį (duomenys neskelbtini).

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą prieštaravimų, kad pareiškėja neprarado teisės paveldėti turtą, žemės sklypas 0,0130 ha esantį (duomenys neskelbtini), neišreiškė.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą prieštaravimų, kad pareiškėja neprarado teisės paveldėti neprarado teisės paveldėti turtą, žemės sklypas 0,0266 ha esantį (duomenys neskelbtini), neišreiškė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Pareiškimas netenkintinas. Iš bylos duomenų, nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybėje (duomenys neskelbtini) sudarytas mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. G., būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mirė (duomenys neskelbtini), todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr.VIII-1864 38 str. nuostatas, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ( Paveldėjimo teisė ) normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, šioje byloje taikytinos 1964 m. CK septinto skyriaus 49 skirsnio normos (Paveldėjimo teisė). 1964 m. LR CK 588 str. numato praleistą terminą prailginti, o ne atnaujinti ar pratęsti.

6. Pagal 1964 m. LR CK 568 str. nuostatas, palikėjui mirus, atsiranda palikimas, pagal 573 str. 1d. 1p. nuostatas, paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis.

7. Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), mirus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens M. P. motinai M. G.. Taigi M. G. sutuoktinis F. G., pareiškėja, ir suinteresuotas asmuo M. P., kaip M. G. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, pagal 1964 m. LR CK 587 str. 3d. privalėjo per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

8. (duomenys neskelbtini) M. G. vardu priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) atkurti nuosavybės už 0,0130 ha žemės atlyginant pinigais.

9. Šis rašytinis įrodymas leidžia manyti, kad palikimo atsiradimo dienai įpėdiniams nebuvo ir negalėjo būti žinoma tikroji palikimo sudėtis.

10. Iš (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto 3-čio notarų biuro išduoto Paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad notarė D. J. išduodama Paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui M. P. į (duomenys neskelbtini) mirusio M. G. sutuoktinio F. G. turtą, konstatavo juridinį faktą, kad po M. G. mirties jos palikimą priėmė sutuoktinis F. G., neįforminęs savo paveldėjimo teisių.

11. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 3K-3-586/2007).

12. Palikimą sudaro palikėjo turtas, t. y. jo prievolės, teisės ir pareigos. Jos gali būti materialinio ar procesinio teisinio pobūdžio. Įpėdinis gali atlikti veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoti pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreiptis dėl teisių įforminimo, teikti dokumentus, reikalingus tokioms teisėms įforminti ar įgyvendinti palikėjo ar savo vardu, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose būtų priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui ir pan.). Įpėdinio veiksmai taip pat gali būti susiję su procesinio pobūdžio teisėmis (pvz., prašymai įtraukti į bylą, kurioje iki mirties dalyvavo palikėjas, susirašinėjimas su teismu ar dalyvaujančiais byloje asmenimis po palikėjo mirties ir pan.). Įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti palikėjo materialinio ar procesinio pobūdžio teises, vertinamas kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

13. Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (LAT Nr. 3K-3-86/2007; kt.).

14. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjai termino atnaujinimas priimti palikimą po motinos M. G. mirties, nesukels teisių pasekmių, nes kaip minėta nutarties 10 p., M. G. turtą priėmė jos sutuoktinis F. G.. Šiuo atveju, teismo vertinimu, pareiškėja turėtų kreiptis į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į F. G. turtą išdavimo (Notarų rūmų prezidiumo 2010-09-17 nutarimu Nr. 11.1, patvirtinta konsultacija (priedas Nr. 12).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. V. pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.