- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-19
- Bylos Nr.
- 2-30-856/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00345-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Tikra Teisėja, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- E. A.
- Ieškovas
- L. R.
- Advokatai
- Donata Motiejūnė, Zenonas Klapatauskas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui E. A., išvadą teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bei atsakovo E. A. priešieškinį ieškovei L. R., išvadą teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo E. A. jo sūnaus A. A. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt, skaičiuojant nuo 2013-02-25 iki A. A. sulauks pilnametystės, pinigus, skirtus sūnaus išlaikymui, pervedant į jos vardu atidarytą sąskaitą banke, bei paskiriant ją sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 2) priteisti iš atsakovo E. A. sūnaus A. A. išlaikymo įsiskolinimą už 18,3 mėnesio, susidariusį laikotarpiu nuo 2011-08-14 iki 2013-02-24, po 500 Lt, išskaičiuojant per šį laikotarpį atsakovo sumokėtus 500 Lt, t. y. 8650 Lt, pinigus, skirtus sūnaus išlaikymui, pervedant į jos vardu atidarytą sąskaitą banke, bei paskiriant ją sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas E. A. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: 1) tėvystei nustatyti skirti DNR ekspertizę; 2) nustatyti, jog E. A., įrašytas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje (data neskelbtina), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (data neskelbtina), tėvu, nėra šio vaiko tėvas.
Ieškovės L. R. atstovė advokatė Donata Motiejūnė teismo posėdyje ieškovės ieškinį palaikė visiškai, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, ir paaiškino, jog (data neskelbtina) ieškovei gimė sūnus A., atsakovas pripažino savo tėvystę, bet vėliau savo tėvystę pradėjo neigti, pateikė priešieškinį, reikalaudamas skirti DNR ekspertizę, atlikus kurią atsakovo tėvystė buvo patvirtinta. Taip pat nurodo, jog pasak ieškovės, nuo pat vaiko gimimo atsakovas nesirūpino vaiku, per visą laiką nuo vaiko gimimo iki kreipimosi į teismą vaikui skyrė iš viso apie 500 Lt, vaiku nesidomi, nelanko, išlaikymą teikia tik teismui priteisus laikinąjį išlaikymą. Teigia, jog ieškovė šiuo metu niekur nedirba, gauna tik 97 Lt pašalpą vaikui, šiuo metu jai padeda sutuoktinis. Mano, jog bendra vaiko išlaikymo suma turėtų būti apie 1000 Lt per mėnesį, nes jam reikalingas papildomas maistas, lavinimo priemonės, vežimėlis, lovytė, rūbeliai. Teigia, jog vaikui turi būti skiriamas išlaikymas, ne mažesnis už minimalią mėnesio algą, kas abiems po lygiai išeitų po 500 Lt per mėnesį. Taip pat nurodo, jog įstatymas numato galimybę prisiteisti išlaikymą nuo vaiko gimimo, bet ne daugiau nei 3 metai atgal nuo ieškinio padavimo dienos, todėl ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro 8650 Lt, bei bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog ieškovė šiuo metu gyvena (užsienio šalyje), iki vaiko gimimo ieškovė su atsakovu gyveno kartu, gimus vaikui - išsiskyrė.
Atsiliepimas
Atsakovas E. A. teismo posėdyje su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinio atsisakė ir paaiškino, jog kartu su ieškove gyveno iki vaikui suėjo metai ir vienas mėnuo, vėliau išsiskyrė. Su ieškove susipažino 2010 metų gegužės mėnesį, kuomet dirbo (užsienio šalyje), į Lietuvą kartu su ieškove grįžo tų pačių metų pabaigoje, jo ir ieškovės vaikas gimė (data neskelbtini) (mieste). Iki vaiko gimimo jie abu dirbo, po to ieškovė išėjo vaiko priežiūros atostogų. Tuo metu jis gaudavo apie 900 Lt atlyginimą, porai mėnesių buvo išvykęs uždarbiauti į (kitą užsienio šalį), o ieškovė su vaiku liko Lietuvoje, nepamena, ar ji gaudavo kokias nors socialines išmokas. 2012 metų sausio mėnesį jis išvyko dirbti į (užsienio šalį), o tų pačių metų kovo mėnesį pas jį į (užsienio šalį) atvažiavo ir ieškovė su vaiku. 2012-09-23 jie išsiskyrė, ieškovė liko gyventi (užsienio šalyje), o jis grįžo į Lietuvą. Iki išsiskyrė, jis ir ieškovė gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, pinigai buvo bendri, vaiko išlaikymu rūpinosi kartu. Po to, kai iš jo buvo priteistas laikinas išlaikymas, iš jo darbo užmokesčio ieškovei yra išskaičiuojama po 250 Lt kas mėnesį, pats jokių lėšų ieškovei nėra pervedęs. Sutinka mokėti po 200 Lt kas mėnesį, kiek moka ir kitiems dviems savo vaikams, nes pagal gaunamas pajamas daugiau mokėti negali. Taip pat nurodo, jog jo darbo užmokestis yra 1180 Lt, o kitos išmokos, gal 3000 Lt “į rankas”, yra kelionpinigiai, iš kurių reikia mokėti už automobilio remontą, pravažiavimus per sieną, bet jei ką perka, tai pateikia čekius ir pinigai jam grąžinami. Teigia, jog (užsienio šalyje) pragyvenimo lygis nėra toks, kaip Lietuvoje, tačiau vaiko priežiūrai reikalingi daiktai, drabužiai yra ženkliai pigesni. Kai buvo išvykęs uždarbiauti į (kitą užsienio šalį), išlaikymo vaikui neteikė, bet buvo pasiskolinęs ir palikęs ieškovei pinigų, kuriuos, kai grįžo iš (kitos užsienio šalies), reikėjo grąžinti. Dabar gyvena su savo buvusia žmona, taip pat jų bendriems dviems vaikams teikia išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam, o kadangi gyvena su jais kartu, vaikams išleidžia dar papildomai lėšų. Gyvendamas su ieškove nedirbo tik kokius du mėnesius, uždarbio vidurkis buvo 5000-6000 Lt. Dirbdamas (užsienio šalyje) visus pinigus skyrė šeimai, nes gyveno gerai, nieko netaupė, pirko, ką norėjo. Skirdamasis su ieškove pasiėmė tik savo drabužius. Kai jis nedirbo, padėjo ieškovės ir jo tėvai.
Liudytoja J. V. parodė, jog atsakovas yra jos sūnus. Su ieškove L. R. jie susipažino 2010 metais (užsienio šalyje), po to grįžo į Lietuvą ir pradėjo gyventi kartu ieškovės mamos bute. Ieškovė iki vaiko gimimo dirbo kavinėje, jie nuomavosi butą, o kai vaikui suėjo gal pusė metų, visi išvyko į (užsienio šalį). Sūnus kurį laiką nedirbo, nes buvo sužalotas ir gydėsi, vėliau įsidarbino komunalinių paslaugų įmonėje, atlyginimas buvo nedidelis, todėl išvyko į užsienį. Lietuvoje jų pajamos buvo iki 1000 Lt per mėnesį. Ieškovė ir atsakovas išsiskyrė 2012 metų rugsėjo mėnesį, ji kaip tik buvo pas juos nuvykusi. Žino, kad sūnus rado ieškovę su kitu vyru, tada jis grįžo į Lietuvą. o L. liko ten. Sūnus, gyvendamas (užsienio šalyje), visą laiką dirbo, kiek jis ten uždirbo tiksliai nežino, bet tikrai užteko. L. (užsienio šalyje) nedirbo, nes augino vaiką. Kuomet ieškovė ir atsakovas gyveno Lietuvoje, kai sūnus sirgo ir nedirbo, ji ir jos buvęs vyras padėjo jiems mokėti už buto nuomą. Teigia, jog jos sūnus rūpinosi savo vaiku bei jo mama, kai išvyko į užsienį, jie pradėjo gyventi geriau.
Liudytojas R. V. parodė, jog atsakovas yra jo brolis. Kai ieškovė ir atsakovas išsiskyrė, jų vaikui buvo apie 1,5 metų. Brolis tuo laikotarpiu dirbo Lietuvoje, vėliau išvyko į (užsienio šalį). Kiek tiksliai brolis uždirbo, pasakyti negali, bet mano, kad tikrai užteko. L. R. pažinojo, žino, kad jie gyveno kartu, su Lina bendraudavo, tik kai juos aplankydavo, tačiau ji niekada nesisakė, kad trūksta pinigų. Jie gyveno kartu kaip šeima, pinigus leido bendrai. Mama juos paremdavo, lankydavo.
Liudytojas G. A. parodė, jog atsakovas yra jo sūnus, L. R. žino. 2010 metais sūnus buvo (užsienio šalyje) ir ten pradėjo gyventi su R., dėl kurios paliko savo pirmą šeimą. Po to abu su R. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno kartu, nuomavosi butą. 2011 metais rugpjūčio mėnesį jiems gimė vaikas. Sūnus įsidarbino komunalinių paslaugų įmonėje, tačiau gal kurį laiką ir nedirbo. Iš Lietuvos sūnus išvyko 2012 metais kartu su L. ir vaiku. Rugsėjo mėnesį iš sūnaus gavo žinutę, kad L. jį paliko. Kai gyveno Lietuvoje, jis juos remdavo pinigais, kiek žino, L. niekur nedirbo, nes kai juos lankydavo, ją visuomet rasdavo namuose, bet trumpai dirbo kavinėje iki vaiko gimimo.
Liudytojas R. U. parodė, jog atsakovą pažįsta gal 10 metų, kartu dirbo, žino, kad R. gyveno kartu su E. nuo 2010 metų (mieste), po to kartu išvyko į (užsienio šalį). Jie turi vaiką, kuris gimė 2011 metais rugpjūčio mėnesį. Gimus vaikui jie gyveno kartu, kol L. 2012 metų rugsėjo mėnesį išėjo pas kitą vyrą. Kuomet E. dirbo (užsienio šalyje), L. prižiūrėjo vaiką, niekur nedirbo, visi pragyveno iš E. atlyginimo. Lietuvoje, kiek žino, iki vaiko gimimo L. dirbo kavinėje (pavadinimas neskelbtinas), po vaiko gimimo netrukus jie visi išvyko į (užsienio šalį). (užsienio šalyje) ir jis, ir atsakovas dirbo vairuotojais.
Liudytoja S. A. parodė, jog atsakovas yra jos buvęs sutuoktinis, šiuo metu jie vėl gyvena kartu. Žino L. R., nes ji išardė jų šeimą 2010 metais gegužės mėnesį, kuomet ji laukėsi antro vaiko. Tuomet ji išsituokė su A. ir jis su R. pradėjo gyventi kartu. Žino, kad jiems 2011 metais rugpjūčio mėnesį gimė vaikas. Atsakovas jai siuntė pinigus, vėliau mokėjo priteistą išlaikymą, buvo laikotarpis, kai išlaikymo nemokėjo, bet vėliau įsiskolinimą sumokėdavo. Nežino, ar jis 2011 metais rugpjūčio mėnesį dirbo, tačiau jie visi išvyko į (užsienio šalį) 2012 metų pradžioje. Kai atsakovas išvyko į užsienį, jokių problemų dėl priteisto išlaikymo mokėjimo nebuvo. Atsakovas dviems jų vaikams moka po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam, nors jie ir gyvena kartu. Mano, kad jos vaikų atžvilgiu ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma būtų neteisinga, nes visi vaikai yra vienodi.
Liudytojas M. D. parodė, jog atsakovas yra jo draugas, pažįstami gal 8 metai, atsakovo vaikui buvo vieneri metai su trupučiu, kai jis ir ieškovė išsiskyrė. Tą žino, nes kartu su jais gyveno (užsienio šalyje). E. dirbo, tačiau nežino, kiek jis uždirbdavo, gal apie 4000 Lt. Jis atvyko į (užsienio šalį) vėliau, nei jie. L. niekur nedirbo, augino vaiką. Uždirbtus pinigus E. išleisdavo šeimai. Kai gimė jų vaikas, jis taip pat buvo Lietuvoje, E. dirbo, L. buvo namie, kiek žino, L. niekur nedirbo.
Šalies argumentai
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Larisa Paurienė iš dalies palaikė ieškovės L. R. ieškinį ir pateikė išvadą, jog ieškovės ieškinį tikslinga tenkinti dalyje dėl išlaikymo priteisimo, o iš šalių paaiškinimų matyti, jog nuo vaiko gimimo iki 2012-09-23 ieškovė ir atsakovas gyveno kartu ir išlaikė vaiką, todėl įsiskolinimo suma turėtų būti mažinama. Mano, kad tikslinga priteisti išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Ieškovė L. R. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, ieškovės atstovavimas procese tinkamas, todėl byla buvo nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Procesas dalyje dėl priešieškinio nutraukiamas.
Dėl išlaikymo vaikui dydžio
Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos matyti, jog ieškovei L. R. ir atsakovui E. A. (data neskelbtina) gimė sūnus A. A. (b.l. 6). Atsakovas teikė teimui priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, prašė skirti DNR ekspertizę, po ko ją atlikus iš ekspertizės akto Nr. ES 366/13(01) matyti, jog atsakovas E. A. yra vaiko A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,9998 procentų tikimybe (b.l. 101-104). Teismo posėdžio metu atsakovas atsisakė savo priešieškinio, teismas jo atsisakymą priima, ir bylą dalyje dėl priešieškinio nutraukia (CPK 140 str. 1 d.).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga suma yra bent 1000 Lt, ir atsakovas vaiko išlaikymui turėtų skirti bent 500 Lt, kad būtų galima patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, žaislams, baldams, lavinimosi priemonėms, higienos prekėms, sveikatos priežiūrai, mokesčiams už komunalines paslaugas bei kitoms nenumatytoms išlaidoms. Teismas su tokiu ieškovės argumentu sutinka, nes CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000 Lt. Taigi teismas, įvertinęs šalių sūnaus A. amžių, jo protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu 1000 Lt per mėnesį išlaikymą.
Kaip nurodo ieškovės atstovė, ir kas mayti iš VSDFV Šiaulių skyriaus pažymos, ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau VSDFV jai jokių pašalpų nemoka, o jos gaunamas pajamas sudaro 97 Lt mokama pašalpa už vaiką (b.l. 12-13). Ieškovės vardu nėra įregistruota nei nekilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto (b.l. 9, 10). Atsakovas E. A. dirba UAB (pavadinimas neskelbtinas), jo gaunamą darbo užmokestį neatskaičius mokesčių vidutiniškai sudaro apie 1400 Lt (b.l. 131-132), be to, atsakovui laikotarpiu nuo 2013-07 mėn. iki 2013-12 mėn. buvo išmokėta vidutiniškai beveik po 4200 Lt kitų išmokų kas mėnesį (b.l. 131-132). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 47), jo vardu yra registruota transporto priemonė – automobilis Mazda, pagamintas 2005 metais (b.l. 114). Iš ankstesnės santuokos su S. A. atsakovas turi du mažamečius vaikus, kuriems Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu iš atsakovo yra priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (b.l. 116).
Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, ir kt.).
Teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. dydį, atsižvelgia į tai, kad atsakovo per mėnesį gaunamos pajamos yra žymiai didesnės, nei ieškovės. Ieškovė savo vardu neturi jokio turto, atsakovas turi transporto priemonę, ir nors atsakovas išlaiko dar du mažamečius asmenis, jo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Pažymėtina ir tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai išlaikymo priteisimas nekompensuoja. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausia išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
Be to, teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį ir galimybes teikti sūnui išlaikymą, vadovaujasi LAT praktika, kurioje išaiškinta, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek ir nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl jis turi galimybę susirasti geriau apmokamą tokio pobūdžio darbą, nes atsakingai šį darbą dirbantys asmenys darbo rinkoje yra labai reikalingi.
Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Įvertinęs ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, šalių turtinę padėtį, šalių nepilnamečio sūnaus A. poreikius (CK 3.192 str. 2 d.), teismas nustato 500 Lt iš atsakovo sūnui A. priteistino išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dydį. Ta aplinkybė, jog dviems atsakovo vaikams iš pirmosios santuokos yra priteista tik po 200 Lt kiekvieno vaiko išlaikymui, nėra pagrindas mažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį vadovaujantis atsakovo vaikų lygybės principu, kadangi vaikų motina, kaip rūpestingas asmuo, siekdama apginti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti ne tik minimalius vaikų poreikius, pasikeitus tėvo turtinei padėčiau, pati turi kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo, tačiau šioje situacijoje pažymėtina tai, jog atsakovas gyvena kartu su buvusia sutuoktine ir dviem jų mažamečiais vaikais ne tik teikdamas jiems teismo priteistą išlaikymą, bet, kaip nurodė pats teismo posėdžio metu, papildomai skirdamas jiems lėšų jų poreikiams tenkinti.
Kadangi šalių sūnus yra nepilnametis, L. R. nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti A. A. priteistą išlaikymą (CK 3.185 str., 3.203 str. 1 d.).
Ieškovės ieškinys teisme gautas 2013 m. kovo 6 d., tačiau atsakovo turtinė padėtis pagerėjo tik nuo 2013 m. liepos mėnesio, nes iki tol atsakovas nedirbo, todėl išlaikymas po 500 Lt priteisiamas nuo 2013 m. liepos 1 d., nuo kreipimosi į teismą 2013-03-06 dienos iki 2013 m. liepos 1 d. priteisiant išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį (959,70 Lt).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Ieškovė savo ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas neteikia sūnui A. A. išlaikymo nuo jo gimimo, t. y. (data neskelbtina), per visą laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos skyrė tik apie 500 Lt, su šia aplinkybe iš dalies sutiko ir atsakovas, tik jis nurodė, jog išlaikymo sūnui neteikia nuo tada, kada L. R. išėjo gyventi pas kitą vyrą, t. y. nuo 2012-09-23, iki tada, kai teismas priteisė iš jo laikiną išlaikymą. Aplinkybę, jog atsakovas nuo vaiko gimimo iki 2012-09 mėnesio gyveno kartu su ieškove bei jų vaiku, vedė bendrą ūkį, išlaikė šeimą, patvirtina ne tik byloje apklausti liudytojai, kurių parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nors jie ir yra atsakovo artimieji giminaičiai bei draugai, tačiau ir rašytiniai bylos duomenys, t. y. jau minėta VSDFV Šiaulių skyriaus pažyma, iš kurios matyti, jog L. R. laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki 2012-09 mėnesio jokių pašalpų iš Sodros negavo, nuo vaiko gimimo iki šiol niekur nedirba (ši aplinkybė nurodyta ieškinyje bei šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu), Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos, iš kurių matyti, jog L. R. nuo 2011-10-01 iki 2012-01-01 buvo paskirta po 315 Lt socialinė pašalpa už A. A., o nuo 2012-01-01 iki 2012-04-01 buvo paskirta 793,75 Lt socialinė pašalpa už A. A. ir E. A. (b.l. 12-13, 44, 134). Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo paaiškinimais, liudytojų parodymais ir rašytiniais bylos dokumentais nustatytų minėtų aplinkybių, todėl teismas aplinkybę, jog atsakovas neteikia sūnui išlaikymo tik nuo 2012 m. rugsėjo 23 d., laiko įrodyta. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, priteisia iš atsakovo išlaikymo sūnui A. A. įsiskolinimą nuo 2012 m. rugsėjo 23 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2013-03-05 imtinai, po 250 Lt kas mėnesį, t.y. 1356,97 Lt (LR CK 3.194 str. 1 d. 1 p.). Toks išlaikymo dydis priteisiamas įvertinus tą pačią aplinkybę, jog atsakovo turtinė padėtis pagerėjo tik nuo 2013 m. liepos mėnesio, nes iki tol atsakovas nedirbo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p., ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista, o atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei pagal 2013 m. birželio 19 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 76), todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, vadovaujantis LR CPK 96 str., bylinėjimosi išlaidos valstybei apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, ieškovei iš atsakovo yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (1890 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti) proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (1890 Lt x 7356,97 Lt/14650 Lt), t. y. 949,12 Lt (devyni šimtai keturiasdešimt devyni litai 12 ct) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93 str., 96 str., 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Procesą dalyje dėl priešieškinio nutraukti.
Priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2011 m. rugpjūčio 14 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tokia tvarka: nuo ieškinio teismui pateikimo 2013-03-06 dienos iki 2013-07-01 - po 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų 00 ct), o nuo 2013-07-01 iki vaiko pilnametystės - po 500 Lt (penki šimtai litų 00 ct), išskaičiuojant atsakovo sumokėtą laikiną išlaikymą.
Paskirti ieškovę L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečiui vaikui A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (data neskelbtina), priteistą išlaikymą uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. A. įsiskolinimą po 250 Lt kas mėnesį nuo 2012-09-23 iki 2013-03-05 imtinai, t. y. 1356,97 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt šeši litai 97 ct).
Priteisti iš atsakovo E. A. ieškovei L. R. 949,12 Lt (devyni šimtai keturiasdešimt devyni litai 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinąjį išlaikymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.