- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1303-866/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02489-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- K. P.
- Ieškovas
- K. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria išnagrinėtas atsakovės K. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. patikslintą ieškinį atsakovei K. P. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo bei įsiskolinimo vaiko išlaikymui ir vaiko pinigų priteisimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme gautas ieškovo K. B. (toliau – ieškovas) patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašo: 1) priteisti iš atsakovės K. P. (toliau – atsakovė) 3 400 Eur dydžio įsiskolinimą vaiko išlaikymui už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, skaičiuojant po 200 Eur už kiekvieną mėnesį; 2) priteisti iš atsakovės jos neteisėtai pasisavintus vaiko pinigus 1 110 Eur; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartį, ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, priteisti iš atsakovės po 377,50 Eur vaiko išlaikymui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iš visų rūšių pajamų, iki vaikas sulauks pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 4) patvirtinti ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.3. p. numatytą bendravimo tvarką; 2) sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.2. p. numatytą K. P. įsipareigojimą teikti išlaikymo sumą nuo 200 Eur iki 100 Eur per mėnesį, pervedant į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį, be kita ko, prašo nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete V. B. pagal atsiliepime nurodytą tvarką.
4. Ieškovas atsiliepimu su atsakovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutinka, prašo prašymą atmesti. Nurodo, kad atsakovei niekada nedraudė bendrauti su vaiku, tačiau atsakovė sutartu laiku vaiko negrąžina. Be to, vaikas pats nenori važiuoti pas mamą, kadangi jai tenka miegoti palėpėje ant čiužinio, arba vienoje lovoje su mama, jos vyru ir mažu vaiku. Vaikas taip pat nurodo, kad kelionė į Druskininkus yra tolima, ją automobilyje pykina, todėl vaiko vežiojimas (nežiūrint į tai ar vežtų ieškovas ar atsakovė) nėra vaiko interesus atitinkantis veiksmas.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikta išvada, patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes. Išvadoje taip pat nurodyta, kad vaikas Tarnybai pasakojo, kad mama neliepia jai kasdiena ryte ir vakare praustis, persirengti rūbus. Atsakovė atsisako siūlomų socialinių paslaugų, atvejo vadybos proceso nepradėjo. Visgi, įvertinus siūlomą laikiną bendravimo tvarką bei išsakytą vaiko nuomonę, padarė išvadą, kad atsakovės siūloma laikina bendravimo tvarka yra pakankamai konkreti, aiški ir neprieštarautų geriausiems vaiko interesams bei jų nepažeistų, tačiau pažymi, kad kiekvienas iš tėvų privalo pats dėti aktyvias pastangas siekdamas bendrauti su vaiku, o ne užkrauti šios pareigos kartu su vaiku gyvenančiam vienam iš tėvų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti iš dalies:
6.1. Iki civilinės bylos Nr. e2-63-1150/2024 išsprendimo iš esmės, nustatyti atsakovės K. P., asmens kodas(duomenys neskelbtini), laikiną bendravimo, su nepilnamečiu vaiku V. B., gimusia . (duomenys neskelbtini), tvarką sekančia tvarka:
6.1.1. Motina bendrauja su dukra kas trečią savaitgalį. Motina pasiima vaiką penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip;
6.1.2. Motina turi teisę praleisti su dukra pusę dukters vasaros atostogų. Konkretus laikas suderinamas likus ne daugiau kaip 10 d. iki numatomos susitikimo dienos. Pirmąją atostogų dieną motina pasiima vaiką iš jos gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžiną vaiką paskutinę atostogų dieną nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip;
6.1.3. Nelyginiais metais dukra Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujųjų metų išvakares praleidžia su tėvu, o lyginiais – su motina. Lyginiais metais motina pasiima vaiką iš jos gyvenamosios vietos ne vėliau kaip Šv. Kūčių dieną iki 16 val. ir grąžiną vaiką tėvui ne anksčiau kaip kitų metų sausio 2 d. nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip;
6.1.4. Lyginiais metais Šv. Velykas dukra praleidžia su tėvu, o nelyginiais – su motina. Nelyginiais metais motina pasiima vaiką iš jos gyvenamosios vietos ne vėliau kaip likus 1 d. iki Šv. Velykų nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą ne anksčiau kaip 1 d. po Šv. Velykų nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip;
6.1.5. Lyginiais metais gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) dukra praleidžia su tėvu, o nelyginiais metais gimimo dieną (duomenys neskelbtini) dukra praleidžia su motina. Jei dukters gimimo diena (duomenys neskelbtini) yra darbo diena, tai gimtadienio susitikimas su motina keliamas į artimiausią savaitgalį. Tokiu atveju motina pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val., nebent šalys susitaria kitaip;
6.1.6. Apie vėlavimą atvežti ir pasiimti dukrą motina privalo pranešti tėvui trumpąja SMS žinute. Atsižvelgiant į šalių užimtumą, gali būti suderinamas ankstesnis ar vėlesnis vaiko atvežimas/pasiėmimas;
6.1.7. Jeigu šalių sutartu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su dukra nėra galimas (dėl ligos, užklasinių užsiėmimų, būrelių, stichinių nelaimių, kitų svarbių aplinkybių, laidotuvių ar pan.), šalys apie tai informuoja viena kitą telefonu ar kita susisiekimo priemone ne vėliau kaip vieną dieną prieš motinai grąžinant dukrą tėvui;
6.1.8. Šalys susitaria, kad motina turi galimybes pasirūpinti dukra, todėl dukrai susirgus jos buvimo su motina laikotarpiu, tai nėra priežastis nutraukti motinos bendravimą su dukra išskyrus, jeigu šalys susitaria kitaip;
6.1.9. Šalys susitaria, kad vieno iš tėvų bendravimo metu kitam tėvui yra užtikrinama galimybė susisiekti su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis kasdien iki 20 val. vakaro.
6.2. Kitoje dalyje prašymą atmesti.
7. Teismas nustatė, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, kurie galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai. Ieškovo teigimu, atsakovės gyvenamojoje vietoje nėra pakankamai vietos 4 asmenų žmonėms, t. y. šalių vaikui, atsakovei ir jos vyrui bei dar vienam mažam vaikui. Be to, atsakovė netinkamai rūpinasi vaiku – nepakankamai prižiūri vaiko higieną, nekontroliuoja laiko telefonu ir kt. Tuo tarpu atsakovės teigimu, ieškovas trukdo bendrauti su vaiku ne tik fiziškai bet ir nuotolinėmis ryšių priemonėmis. Ieškovas vaikui „daro spaudimą“ ir grasina, dukra bijo grįžti į namus. Be to, vaiko tėvas nepaiso vaiko poreikių, virkdo vaiką, šiurkščiai spaudžia grįžti namo. Vaiko su skyrium gyvenančia mama bendravimą apsunkina ir tolima kelionė, t. y. vaikas gyvena Klaipėdos r., o atsakovė Druskininkų sav.
8. Šiame kontekste svarbu yra tai, jog vaikui yra 8 metai, vaikas geba išsakyti savo nuomonę. Atsižvelgiant į vaiko pasakojimą, atsakovės nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, ieškovas nedraudžia vaikui bendrauti su vaiku nei fiziškai, nei telefonu, tėčio nebijo. Vaikas pats kartais nusprendžia neatsiliepti į skambučius mamai, kadangi žaidžia arba tuo metu kai atsakovė skambina, ji yra mokykloje. Tuo tarpu dėl fiziško bendravimo vaikas nurodė, kad ji nenori susitikti dažniau nei šiuo metu susitinka (kartą per mėnesį), be to, susitinka tada kai pati nori. Tai, kad ieškovas nedraudžia susitikti atsakovei ir vaikui patvirtina ir tai, jog atsakovė dėl susitikimo laiko tariasi tiesiogiai su vaiku pati. Tuo tarpu ieškovo nurodytos aplinkybės išklausius vaiko, iš dalies pasitvirtino. Vaikas patvirtino, kad mamos namuose yra netvarkinga, jai teko miegoti ant čiužinio, bei su mamos vyru vienoje lovoje, be to, mama neliepia jai praustis ar keistis rūbus. Ne itin atsakingą atsakovės požiūrį į vaiką rodo ir tai, jog atsakovė nepriima pagalbos, atsisako dalyvauti atvejo vadybos procese.
9. Visgi, teismas vertino, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo teismui netenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skyrium gyvenantis tėvas/motina turi teisę bendrauti su vaiku ir stiprinti tarpusavio emocinį ryšį ne tik savaitgaliais bet ir švenčių laikotarpiu. Teismas, vertindamas laikino bendravimo grafiką, atsižvelgia į tai, jog Tarnyba nenustatė, jog atsakovė psichologiškai traumuoja vaiką, tuo tarpu blogesnė atsakovės finansinė padėtis ar mažesni socialiniai įgūdžiai, nesudaro pagrindo nustatyti minimalų bendravimą.
10. Atskirai pasisakytina dėl ieškovo prašymo skirti atsakovei psichiatrinę ekspertizę ir tuo pagrindu apriboti atsakovės ir vaiko laikiną bendravimą. Kaip minėta, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios indikuotų, jog atsakovė keltų vaiko sveikatai ar gyvybei grėsmę, tokių aplinkybių nenustačiusi ir Tarnyba. Teismo nuomone, kol teismas yra nepriėmęs sprendimo (ne)skirti atsakovei psichiatrinę ekspertizę, vien toks ieškovo pateiktas prašymas negali apriboti atsakovės bendravimo su vaiku. Todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisakė.
11. Teismas sutiko su Tarnybos išvadoje nurodytas argumentais, kad kiekvienas iš tėvų privalo dėti aktyvias pastangas siekdamas bendrauti su vaiku, o ne užkrauti šios pareigos kartu su vaiku gyvenančiam vienam iš tėvų. Sprendžiant kas turi užtikrinti vaiko pristatymą atsakovei ar grąžinimą ieškovui, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovui tenka didesnė našta vaiko priežiūra – vaiko apipirkimas, maitinimas, vežimas į ugdymo ir medicinos įstaigas ir pan. Tuo tarpu atsakovė šiuo metu augina vaiką, bylos duomenimis, atsakovės vyras turi automobilį, tad darytina išvada, jog atsakovė turi galimybę vaiką pasiimti pati ar atvykti į ieškovo gyvenamąją vietą pabūti su dukra. Tad teismas visus atsakovės reikalavimus, kuriuose nurodyta, jog tėvas privalo pristatyti vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ir pasiimti iš jos, atmetė ir nustatė, kad atsakovė turi pasiimti ir pristatyti vaiką į/iš jo gyvenamąją vietą, nebent šalys susitaria kitaip.
12. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes, o būtent tai, jog nenustatyta objektyvių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog atsakovės bendravimas su vaiku psichologiškai traumuoja vaiką, siekiant užtikrinti atsakovės kaip motinos teises bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku lygiomis teisėmis su ieškovu bei apsaugoti vaiko interesus nevaržomai bendrauti su abiem tėvais, teismas padarė išvadą, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
13. Atsakovė (apeliantė) K. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti visiškai.
14. Nurodo, kad negalima įstatymo normos aiškinti taip, kad įsižeidęs buvęs partneris su bendru vaiku gali kilnotis po visą Lietuvą, o kitas turi jį „vaikytis“. Neįvertinus vaiko išvežimo aplinkybių bei priežasties ir neperkėlus kelionių kaštų tam tėvui, kuris savavališkai ir iš esmės pakeitė vaiko gyvenamąją vietą, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (civilinė byla Nr. e3K-3-304-378/2023). Nors minėtoje byloje spręstas klausimas susijęs su užsienio elementu (vaikas buvo išvežtas gyventi į Jungtinę Karalystę), tačiau šiuo atveju kelionė nėra nei pigesnė, nei greitesnė.
15. Viešais duomenimis, iš Kauno į Londoną pirmyn ir atgal galima nuskristi už maždaug 80 Eur, skrydis trunka apie 3 val. (į vieną pusę). Tuo tarpu kelionė iš Druskininkų rajono į Klaipėdos rajoną viešuoju transportu truktų ne trumpiau kaip 6 val. (faktiškai dar daugiau). Pasiėmus dukrą grįžti į Druskininkus atsakovė nebegalėtų, nes paskutinis autobusas iš Klaipėdos į Druskininkus išvyksta 17:00 val. Kadangi visą šeštadienį ir sekmadienį praleisti kelyje su jau 2 vaikais būtų nepakeliama ir neracionalu, tektų nuomotis kambarį. Pigiausias variantas su 3 nakvynėmis (nuo penktadienio iki pirmadienio) kainuotų 195 Eur. Taigi, vienas susitikimas su dukra atsakovei atsieitų ne mažiau kaip 258,60 Eur.
16. Akivaizdu, kad moteris, kurios pajamos yra tik 635,80 Eur/mėn. ir kurių ji dėl savo sveikatos bei šeiminių aplinkybių padidinti negali, bus priversta atsisakyti susitikimų su dukra. Be to, atsakovė serga onkologine liga, skundžiasi dažnai užeinančiais stipriais pilvo skausmais, gausiu kraujavimu iš makšties, sunkiai vaikšto, dėl klubų skausmo negali ilgai sėdėti. Sunku įsivaizduoti, kaip atsakovė fiziškai turėtų įveikti tokią kelionę (net ir pasikeisti kruvinus įklotus), ypač, keliaudama ne viena, o su 6 mėn. kūdikiu ir krepšiais su kūdikio daiktais (sauskelnėmis, pakaitiniais rūbeliais ir pan.).
17. Teismas paminėjo, kad, bylos duomenimis atsakovės sutuoktinis turi automobilį, kas esą reiškia galint nuvykti pasiimti dukters/ją grąžinti, tačiau byloje nebuvo jokių duomenų apie atsakovės sutuoktinio užimtumą, planus ir pan. Atsakovės sutuoktinis dažnai uždarbiauja užsienyje ir ištisais mėnesiais net nebūna Lietuvoje. Ieškovas išvežė dukrą gyventi į kitą Lietuvos galą jau žinodamas, kad jo buvusi sutuoktinė sunkiai serga, nedirba, neturi automobilio ir nevairuoja. Priimdamas tokį sprendimą, ieškovas turėjo suprasti, kad jam teks pareiga užtikrinti dukters bendravimą su skyrium gyvenančia motina.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas turėjo nustatyti bent jau 50/50 atvežimo/parvežimo santykį (50 proc. kartų atveža/pasiima tėtis ir 50 proc. kartų atveža/pasiima mama), o ne visą sunkiai fiziškai bei finansiškai pakeliamą kelionę perkelti vienai iš šalių. Be to, kaip tik tai, kuri neįtakojo sprendimo dėl vaiko perkėlimo. Šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka nebus vykdoma dėl atsakovės sveikatos bei finansinės padėties, o tai yra vaiko interesų pažeidimas ir nepagarba atsakovės ir jos dukters šeimos gyvenimui.
19. Skaitant teismo nutartį, susidaro įspūdis, kad ieškovui pavyko teismą įtikinti neva atsakovė esanti asociali (ar net psichiškai nesveika), kas galimai ir nulėmė teismo sprendimą, kuriuo netiesiogiai iš motinos atimama galimybė bendrauti su dukra teismas nutartyje svarstė apie galimybę skirti atsakovei psichiatrinę ekspertizę. Pats ieškovas, pamatęs šią nutartį, patikslino, kad prašė ne psichiatrinės ekspertizės atsakovei, o psichologinės ekspertizės vaikui. Bet faktas, kad teismas civilinėje byloje, nesant duomenų apie atsakovės psichikos problemas, svarstė tokio pobūdžio ekspertizės skyrimą indikuoja esant išimtinai neigiamą vertinimą atsakovės atžvilgiu. Teismas nutartyje pažymėjo ir tai, kad atsakovė esanti „mažesnių socialinių įgūdžių“, nors irgi neaišku pagal ką padarė šią išvadą.
Atsiliepimas
20. Ieškovas K. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad teismas, atmesdamas šią prašymo dalį (kuria atsakovė teismo prašė nustatyti, kad ieškovas pats atvežinėtų dukrą atsakovei į jos gyvenamąją vietą penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir pasiimtų sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val.), pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovui ir taip tenka didesnė našta vaiko priežiūrai – vaiko apipirkimas, maitinimas, vežimas į ugdymo ir medicinos įstaigas ir pan. Ir šios nurodytos aplinkybės yra neginčytinos, kadangi visa su vaiko priežiūra bei auginimu susijusi našta, tenka išskirtinai ieškovui, prie ko atsakovė apskritai visiškai neprisidėjo ir neprisideda ir tam nededa jokių pastangų. Tuo tarpu kaip pažymėjo teismas, atsakovė šiuo metu augina vaiką, bylos duomenimis, atsakovės vyras turi automobilį, tad darytina išvada, jog atsakovė turi galimybę vaiką pasiimti pati ar atvykti į ieškovo gyvenamąją vietą pabūti su dukra.
Šalies argumentai
21. Apeliantės, nurodoma kasacinės instancijos teismo praktika yra cituojama iš esmės pakeičiant ir iškraipant turinio prasmę. Pažymi, kad pati atsakovė iš Vilniaus persikėlė gyventi į Druskininkus ir visai suprantama, kad šalių gyvenamoji vieta einant laikui gali keistis, kaip ir atsitiko šiuo atveju, tiek ieškovas, tiek atsakovė išvyko gyventi iš Vilniaus į kitus rajonus, todėl manytina, kad ta aplinkybė, jog ieškovas pakeitė gyvenamąją vietą kitame mieste, šiuo atveju nėra teisinis argumentas, dėl ko būtent ieškovas turėtų vežioti vaiką į pasimatymus su atsakove, o po pasimatymų pasiiminėti. Teismui nusprendus tenkinti tokį atsakovės prašymą, kad į pasimatymą vaiką turėtų vežioti ieškovas ir dar po to vėl pasiimti parsivežti atgal, prieštarautų ir teisingumo ir protingumo principams. Kadangi atsakovė ne tik, kad pati nenori mokėti ir taip šiuo metu neprotingai nedidelių išlaikymui nustatytų 200 Eur, bet dar tokiais veiksmais, atitraukinėdama nuo darbo, kliudytų ieškovui uždirbti pinigus, kuriuos jis galėtų skirti šalių vaiko išlaikymui.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pastaruoju laikotarpiu vaiką išlaiko išskirtinai ieškovas iš savo individualios darbinės veiklos. Tuo tarpu atsakovė už balandžio mėn. vaiko išlaikymui pervedė 50 Eur, o šiai dienai daugiau jokio išlaikymo neteikia.
23. Ieškovas su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, nuo kur atstumas iki Druskininkų yra 330 km. Atvykti iki Druskininkų kelionė automobiliu užtrunka ne mažiau kaip 4 valandas į vieną pusę. Ieškovo darbo valandos yra nuo 8 val. iki 17 val. Taigi, tam, kad ieškovas galėtų įvykdyti tokį reikalavimą (pristatyti vaiką atsakovei nuo 19 iki 20 val.), jis turėtų baigti darbą ne vėliau kaip apie 14 valandą, nes per tą laiką dar turėtų suspėti paimti vaiką ir net nesiprausęs bei nevalgęs, po darbo vežti vaiką į pasimatymą su atsakove. Suprantama, kad tai būtų fiziškai sunkiai pakeliamas įpareigojimas ieškovui. Kitas aspektas ir finansinis – jei atsakovas kas trečią savaitę po du kartus važinėtų iš Klaipėdos rajono į Druskininkus (penktadienį vaiką atvežtų atsakovei, o sekmadienį važiuotų pasiimti), tai pareikalautų tiek piniginių, tiek laiko resursų iš ieškovo. Per vieno savaitgalio vaiko pasimatymą su atsakove, ieškovui reikėtų nuvažiuoti apie 1200 kilometrų (Klaipėdos raj. – Druskininkai, Druskininkai – Klaipėdos r. penktadienį ir analogiškai sekmadienį). Pinigine išraiška vieno savaitgalio pasimatymas ieškovui kainuotų mažiausiai apie 150 Eur (priklausomai nuo svyruojančių kuro kainų).
24. Pasiūlytos bendravimo su vaiku tvarkos punktas yra vienareikšmiškai naudingas tik atsakovei ir nėra sąžiningas, todėl negali būti tenkintinas. Be to kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Atsakovė apeliuoja, kad serga onkologine liga ir dėl atsakovės sveikatos būklės yra labai gaila, bet vertinant objektyviai, atsakovė ir šalims gyvenant Vilniuje, su vaiku bendrauti nei noro nei iniciatyvos nerodė ir su vaiku bendraudavo labai retai.
25. Poreikį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsakovė pareiškė kaip atsakomąjį veiksmą ieškovui, kai tik ieškovas pateikė ieškinį teismui. Atsižvelgtina ir į atsakovės elgesį iki ieškinio pateikimo teismui, kai atsakovė išlaikymo vaikui nemokėjo nuo 2021 metų balandžio mėn., o ieškovui ją perspėjus, pastaroji jam pagrasino apkaltinti jį suklastojus jos parašą, ką ji ir padarė, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, nors vėliau tyrimas ir buvo nutrauktas.
26. Šiuo atveju atsakovės prašymas teismo nustatyti pareigą ieškovui vežioti ir pasiiminėti šalių vaiką į pasimatymus su atsakove, vertintinas kaip privilegijos suteikimas, bet ne kaip įstatyminės tėvų pareigos bendrauti su vaiku įgyvendinimas, todėl teismo prašo įvertinti visą bylos medžiagą, atsakovės elgesį nurodytą ieškinyje, taip pat atsižvelgti į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, kad kiekvienas iš tėvų privalo pats dėti aktyvias pastangas siekdamas bendrauti su vaiku, o ne užkrauti šios pareigos kartu su vaiku gyvenančiam vienam iš tėvų, taip pat kasacinio teismo praktiką, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iš dalies tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
31. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė teikia naujus rašytinius įrodymus – susirašinėjimus su ieškovu ir dukra. Apeliantė paaiškina, kad susirašinėjimai patvirtina, jog ieškovas atkalbinėja dukrą nuo susitikimų su motina. Teigia, kad šio įrodymo anksčiau pateikti nebuvo įmanoma, nes susirašinėjimas vyko 2024-04-23. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas teikia naujus rašytinius įrodymus – atsakovės pervestas išlaikymas balandžio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas naujai teikiamus įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
32. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai.
33. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausiai vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-352-275/09).
34. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kuris reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
35. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prašymo dalies dėl to, kad ieškovas atvežinėtų dukrą atsakovei į jos gyvenamąją vietą penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir pasiimtų sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val.
36. Apeliantė atskirajame skunde remiasi, nurodydama atskirus teiginius, kaip kad tai, jog vaiko gyvenamoji vieta priskirtina prie itin jautrių klausimų, kuris turi būti suderintas su skyrium gyvenančiu tėvu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika skirtingose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021; 2023 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-378/2023).
37. Kaip teisingai nurodo atsakovas, apeliantės cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. e3K-3-304-378/2023 ir šios bylos faktinės aplinkybės bei ginčo esmė nesutampa. Nurodytoje byloje sprendžiami klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet ne dėl bendravimo tvarkos; byla yra su užsienio elementu, t. y. kai tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, išvyko gyventi į užsienį. Apeliantė, kita vertus, nurodo, kad apeliantės kelionė iki ieškovo gyvenamosios vietos prilygsta kelionei į užsienį, tačiau tai nepaneigia aplinkybės dėl to, jog minėtoje byloje sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o ne dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Taip pat ir apeliantės cituojami teiginiai, paimti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, yra susiję su vaikų auklėjimu, bet ne nustatyta bendravimo tvarka (konkrečiai tuo, kas turi atvežti vaiką).
38. Apeliantė detaliai aprašo kokių nepatogumų jai sukeltų apytiksliai 300 km siekianti kelionė iki savo vaiko, konkretizuojant tai, kad apeliantė vyktų autobusais. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės vyras turi automobilį. Apeliantė nurodo, kad šiuo automobiliu atvykti negalėtų, nes jos vyras dažnai būna užsienyje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų apeliantė nepateikia, todėl manytina, kad apeliantė turi galimybes atvykti automobiliu. Nepaisant to, kartu svarbi aplinkybė, į ką atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, yra tai, kad ieškovui tenka didesnė našta vaiko priežiūrai – vaiko apipirkimas, maitinimas, vežimas į ugdymo ir medicinos įstaigas ir pan. Be to, šioje byloje ieškinys pareikštas dėl įsiskolinimo vaiko išlaikymui priteisimo, ieškovo teigimu, atsakovė vengia mokėti vaiko išlaikymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka neužkraus pernelyg didelės naštos atsakovei, nepaisant apeliantės nurodomų nepatogumų.
39. Tarnyba šioje byloje išvadoje nurodė, kad kiekvienas iš tėvų privalo pats dėti aktyvias pastangas siekdamas bendrauti su vaiku, o ne užkrauti šios pareigos kartu su vaiku gyvenančiam vienam iš tėvų. Susipažinus su byloje esančiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai siekia savo pastangas bendrauti su vaiku perkelti ieškovui apsiribojant iš esmės deklaratyviais ir subjektyviais teiginiais. Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovas gauna didesnį mėnesinį atlyginimą, tačiau tai nepaneigia apeliantės pareigos pačiai dėti pastangas bendrauti su savo vaiku. Apeliantė iš esmės siekia kuo patogesnės sau bendravimo tvarkos, tačiau tokiu būdu pažeidžiant ieškovo interesus, kuriam jau ir taip tenka didesni įsipareigojimai savo vaikui. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, be bendros vaiko priežiūros, įpareigojimas ieškovui pristatyti vaiką į motinos gyvenamąją vietą, vėliau jį pasiimant, nebūtų suderinamas su abiejų tėvų pareigų vaiko atžvilgiu įgyvendinimo proporcingumo principu.
40. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas.
42. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo suabejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovės K. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.