Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. E. ir A. E. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, T. N., V. B., Z. P., F. P., O. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) mirė (palikėja) M. E. (a/k (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 1).

Pareiškėjas A. E. yra mirusios M. E. sutuoktinis (Priedai Nr. 2, 4).

Pareiškėja D. E. yra Aleksandro ir M. E. dukra, vienintelis vaikas (Priedai Nr. 3, 5). Mamai mirus ji buvo 12 metų nepilnametė, t. y. neturėjo teisinio veiksnumo priimti mamos palikimą. M. E. kitų vaikų (1-osios eilės įpėdinių, CK 5.11 str. 1 d., 5.13 str.) nėra (Priedas Nr. 17). Pareiškėjų žiniomis, M. E. nebuvo sudariusi testamento. M. E. gyvenamoji vieta 1987-03-06 buvo deklaruota jos motinos bute (duomenys neskelbtini) (Priedai Nr. 14, 15). Tačiau po 1998-08-07 santuokos Marina ir Aleksandr ir 2001-08-31 jiems gimusi dukra D. E. visi kartu kaip šeima visą laiką faktiškai gyveno, bei M. E. mirė, o pareiškėjai iki šiol gyvena A. E. bute (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 16). Po M. E. mirties jos sutuoktinis (pareiškėjas) A. E. per nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė jo ir jų nepilnametės dukros vardu (CK 5.50 str., 3.163 str. 1 d.) dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai prašo teismo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėja D. E. yra priėmusi (pradėjus faktiškai valdyti) jos mamos M. E. palikimą (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). M. E. palikimą, kurį prašoma pripažinti yra priėmusį jos dukra D. E., faktiškai sudaro (Priedas Nr. 11): (1) 1/10 dalys žemės sklypo unikaliuoju Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 12), (2) 1/10 dalys žemės sklypo unikaliuoju Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/6 dalys šiame žemės sklype esančių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – viralinės (unikalus (duomenys neskelbtini)), pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 13). Šis nekilnojamasis turtas yra iki šiol registruotas kaip M. E. asmeninė nuosavybė, dėl jo nėra ginčų, jis nėra niekino perimtas ar kitaip teisiškai užvaldytas. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi negali įgyti civilinių teisių ir sukurti civilinių pareigų (LR CK 2.5 str.), todėl vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 str.), ir veikia kaip vaiko įstatyminiai atstovai. Nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo įstatyminis atstovas. Įstatyminiam atstovui neatlikus veiksmų nepilnamečio vardu, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, juo labiau, kad teismų taip pat yra vadovaujamasi nuostata, jog jeigu susiklosto situacija, kad nepilnamečio įpėdinio vardu nesikreipta į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais atstovas ar globėjas priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo objektu gali būti materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių su kitų įpėdinių sutikimu (LAT 2006-04-05 nutartis c/b Nr. 3K-3-247/2006; 2007-03-05 nutartis c/b Nr. 3K-3-86/2007 ir kt.), paėmimas namų apyvokos daiktų (CK 3.35 str. 2 d., 3.230 str. 2 d. 4 p., 4.8 str., 5.14 str.). Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis priėmė (paveldėjo) palikėjo asmeninius kilnojamuosius (neįskaitant namų apyvokos bei kasdienio naudojimo paprastai nedidelės vertės asmeninius) daiktus, pinigines lėšas ir pan. Įstatymas nustato, kad „neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis“ (CK 5.50 str. 1 d.). Taigi, priėmus tam tikrus palikėjo kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir panašiai, yra laikoma, kad įpėdinis priėmė visą jam palikimą. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad bylose dėl palikimo faktinio priėmimo įrodinėjimas leidžiamas visomis CPK 177 str. nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.