Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 59-167 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. V., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis jam paskirta subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė iš dalies subendrinta su 2003 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris 2004 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi subendrintas, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir J. V. skirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 2 d. nuosprendyje nurodyta, kad bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. V. sulaikymo bausmės atlikimui momento. 2013 m. vasario 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestas. Bausmės vykdymo pradžia 2013 m. kovo 13 d., bausmės pabaiga 2012 m. kovo 11 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalis atlikta 2017 m. rugsėjo 11 d., neatliktos bausmės dalis 2017 m. rugsėjo 28 dienai – 4 metai 5 mėnesiai 13 dienų.

Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2017 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 59-167 nutarta taikyti nuteistajam J. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2022 m. kovo 11 d., sumokėti 15 MGL dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą iki 2012 m. kovo 11 d. Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialines reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nustatė, kad nuteistasis J. V. svarstomas antrą kartą. Nuteistasis J. V. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2017 m. balandžio 27 d., tačiau Komisija, atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką (41 balas), vidutinę smurtinio elgesio riziką, lygtinio paleidimo metu pažeistas probacijos sąlygas ir padarytą naują nusikaltimą, polinkį pasiduoti neigiamai įtakai bei kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat į didelę neatliktos bausmės dalį bei turimą nuobaudą, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo bei pateikė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Taikydama lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis J. V. pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas: dalyvavo socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimuose ir dokumentų raštvedybos konsultacijose. Nutarime nurodyta, kad asmuo anksčiau teistas 6 kartus, amžius pirmo teistumo metu 15 metų, jo atžvilgiu vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, probacijos sąlygas pažeidė, padarė naują nusikaltimą, nusikaltimus vykdė bendrininkų grupėje. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo J. V. pripažįsta ir gailisi, ir nors teigia, kad buvo linkęs pasiduoti kitų asmenų neigiamai įtakai, mini, kad šiuo metu geba atsispirti kitų asmenų peršamai nuomonei, teigia, kad pakeitė bendraminčių bei draugų ratą. Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis tikslingai organizuoja savo laisvalaikį, reguliariai lanko futbolo treniruotes, dalyvauja Pusiaukelės namų specialistų organizuojamose veiklose ( apsilankymas muziejuje, tinklinio varžybose, susitikimai su rašytojais ir pan.). Pasak nuteistojo, alkoholį jis vartoja retai ir alkoholio vartojimas nėra turėjęs įtakos jo nusikalstama ir smurtiniam elgesiui. Nors paskutinės J. V. nusikalstamos veikos susijusios su narkotinių medžiagų disponavimu, asmuo teigia, kad narkotikų iš viso nėra vartojęs, taip pat psichologinė tarnyba neturi duomenų, kad nuteistasis vartotų narkotines medžiagas bei bausmės atlikimo metu nėra užfiksuota J. V. elgesio, susijusio su psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Komisija nutarime nurodo, kad J. V. komunikabilus, ekstravertiškas, geba lengvai pradėti ir palaikyti pokalbį, bendraudamas pastebi ir atkreipia dėmesį į pašnekovo reakcijas, kūno kalbą, geba išlaikyti formalaus bendravimo ribas. Tačiau taip pat pažymėta, kad nuteistasis pokalbio metu yra nepatikimas, linkęs meluoti, siekia sudaryti palankų įspūdį apie save, pateikia ir pabrėžia jį teigiamai charakterizuojančią informaciją, tuo tarpu nutylėdamas negatyviai vertinamus faktus (pvz. apie nusikalstamą elgesį). Paprastai sprendimus priima gana atsakingai, nors susijaudinęs gali sureaguoti perėtai, neadekvačiai, pasižymi gana žema tolerancija frustracijai, menku atsparumu stresui ir savikontrolės stoka. Anksčiau yra įvykdęs vieną smurtinį nusikaltimą (nužudymą), apie nusikaltimo aplinkybes kalba nenoriai, tačiau pastebi, kad buvo susierzinęs dėl nepageidaujamo nukentėjusiojo elgesio, kas išprovokavo J. V. agresyvią reakciją jo atžvilgiu. Savo kaltę dėl nužudymo minimizuoja, teigia, kad paskutiniu metu jaučiasi gebantis kontroliuoti savo elgesį. Bausmės atlikimo metu J. V. agresyvaus elgesio ar savitvardos problemų neužfiksuota. Paskutinį nusikaltimą (t.y. disponavimą narkotinėmis medžiagomis) nuteistasis pagrindžia finansinėmis problemomis, teigia, kad užsiimdamas šia nusikalstama veika siekė užtikrinti sau materialinę gerovę. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis viena vertus, vertindamas savo nusikalstamą elgesį, stokoja savikritiškumo ir įžvalgos apie savo indėlį nusikaltimų padaryme, kita vertus, supranta, kad pasielgė neteisingai, išreiškia gailestį dėl to ir yra motyvuotas keisti savo elgesį. Nuteistasis J. V. ateities tikslus sieja su šeimyniniu gyvenimu, planuoja vesti sugyventinę, ketina pastoviai dirbti, o tolimesnėje ateityje katu su šeima orėtų išvykti gyventi į kitą šalį. Nutarime pažymėta, kad nors nuteistasis yra linkęs pateisinti save dėl įvykdytų nusikaltimų, tačiau apskritai kriminalinį elgesį vertina gana kritiškai, supranta poreikį turėti ir laikytis įstatymų, remia visuomenės vertybes ir nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu; kartais užsiima savanoriškomis visuomeninėmis veiklomis, (pvz. vaikų globos namų lankymas). J. V. pataisos namų priežiūrą vertina neutraliai, iš esmės supranta, kuo ji gali jam būti naudinga, galiojančių nuobaudų neturi, stengiasi palaikyti taikius ir pagarbius santykius su pataisos įstaigos darbuotojais. Į Alytaus pusiaukelės namus perkeltas 2016 m. gegužės 23 d., į Vilniaus pataisos namų socialinės reabilitacijos skyriaus pusiaukelės namų poskyrį atvyko 207 m. vasario 9 d. Nuteistasis kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Už gerą elgesį ir darbą, bausmės atlikimo metu skatintas 7 kartus, už gerą darbą skirti [papildomi ilgalaikiai pasimatymai, nuo 2016 m. balandžio 28 d. už gerą darbą perkeltas į lengvąją grupę, 2016 m. lapkričio 29 d. už gerą elgesį ir gerbūvio darbus skirta padėka, 2017 m. gegužės 25 d. už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose panaikinta jam 2017 m. balandžio 6 d. skirta nuobauda- papeikimas, kuri buvo skirta už vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą. Nutarime nurodyta, nuteistasis turi dažytojo profesiją ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Atlikdamas bausmę Alytaus PN dirbo pynimo bare, nuo 2014 m. gegužės 15 d. dirbo darbų paskirstytoju; atlikdamas bausmę Vilniaus pusiaukelės namuose dirba UAB „Ancom“ vadybininku- vairuotoju, gauna darbo 474,45 eurų užmokestį, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Taip pat nuteistasis, atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys-pokalbis- pasikeitimas“, baigė 12 klasę, įgijo vidurinį išsilavinimą. Vilniaus pusiaukelės namuose dalyvavo : „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos“ konsultacijose, šiuo metu dalyvauja „Socialinių įgūdžių ugdymo grupės“ užsiėmimuose, „Dokumentų raštvedybos“ užsiėmimuose. Vilniaus pataisos namuose nėra vykdomųjų dokumentų dėl išieškojimo nuteistojo atžvilgiu, ankstesniu nusikaltimu padarytą žalą Valstybinėms ligonių kasoms nuteistasis moka savanoriškai, skolos bendra suma sudarė 1263,61 eurų, likutis 2017 m. rugsėjo 22 d – 81,12 eurų, kas rodo, kad asmens lėšų tvarkymo įgūdžiai geri, geba kaupti santaupas. Nuteistasis J. V. palaiko glaudžius ryšius su tėvais bei sugyventine, pagal galimybes vyksta į trumpalaikes išvykas namo (2 paros) pas sugyventinę. Nuteistojo J. V. lygtinio paleidimo metu ketina gyventi pas savo tėvą J. V., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gautas atsakymas, kad jis galės nurodytu adresu gyventi. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemai rizikos grupei (36 balai), iš jų 25 balai yra statiniai, 11- dinaminiai, rizika sumažėjo 5 balais. Atlikus J. V. smurtinio elgesio rizikos vertinimą, naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. Atsižvelgus į pažangą mažinant nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pripažįstamą kaltę, įvykdytas individualiame socialinės reabilitacijos p0lane numatytas priemones, elgesį bausmės atlikimo metu, nuobaudų neturėjimą, skatinimą bausmės atlikimo metu. Aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ateitis planus, bei kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, komisija daro išvadą, jog J. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą. Komisijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. V. paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metų laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad J. V. formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus – atliko daugiau nei 1/2 jam paskirtos 9 metų laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, charakterizuojamas teigiamai. Tačiau vien formalaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindo buvimo nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taip pat turi būti įvertinta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teismo nuomone, jeigu būtų patenkintas nuteistojo prašymas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad J. V. nuo 2013 m. gegužės 23 d. bausmę atlikinėjo Alytaus pataisos namuose, 2016 m. balandžio 28 d. nutarimu perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu perkeltas į Pusiaukelės namus ir nuo 2016 m. gegužės 23 d. jam suteikta teisė dirbti be sargybos. 2017 m. vasario 7 d. nutarimu perkeltas iš Alytaus pataisos namus į Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo, į Vilniaus pataisos namų socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namus atvyko 2017 m. vasario 9 d. Bausmės atlikimo metu už gerą elgesį ir darbą buvo skatintas 7 kartus, Vilniaus pusiaukelės namuose buvo baustas vieną kartą už vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą, 2017 m. balandžio 6 d. jam skirtas papeikimas, kuris panaikintas 2017 m. gegužės 25 d. Būdamas pataisos namuose dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose, mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, dirbo tiek bausmę atlikdamas Alytaus PN, tiek šiuo metu atlikdamas bausmę Vilniaus PN, dirba UAB „Ancom“ su teise vykti be sargybos už Pataisos įstaigos namų, gauna darbo užmokestį, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, užsiėmimuose, užsiima savanoriška visuomenine veikla. 2017 m. gegužės 2 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir nuteistajam pateiktos rekomendacijos: dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo. Vadovaujantis Socialinio tyrimo išvada, nuteistasis pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas, pataisos namuose dirba, gauna darbo užmokestį, charakterizuojamas teigiamai, ir atsižvelgiant į žemos rizikos laipsnį (36 balai) ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistasis J. V. šiuo metu atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau teismo nuomone, visa tai tik rodo, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis nuteistasis, ir šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės. Be to, pažymėtina ir tai, kad komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo J. V. nebuvo vieninga, du komisijos nariai siūlė lygtinio paleidimo netaikyti nes nuteistasis yra atlikęs tik pusę numatytos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo J. V. taip pat vertintinos ir padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės. Nors Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis J. V. visiškai prisiima atsakomybę už padarytus nusikaltimus, iš jo atžvilgiu priimto nuosprendžio matyti, kad nors kaltę proceso metu jis pripažino, skundė nuosprendį aukštesnėms instancijoms nesutikdamas su jam paskirta bausme. Šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už tyčinių sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, nusikaltimai padaryti siekiant turtinės asmeninės naudos. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus, jo atžvilgiu 1 kartą buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos, 1-ą kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau parodyto pasitikėjimo neįvertino, išvadų nepadarė, pažeidė probacijos sąlygas, padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl 2013 m. gegužės 20 d nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis subendrinta su nuosprendžiu už narkotinių medžiagų platinimą skirta subendrinta bausme. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis J. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, gan didelę neatliktos bausmės dalį, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje išvardinti bausmės tikslai yra pasiekti ir nuteistąjį J. V. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 59-167.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 7 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 59-167 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. V..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.