- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-1482-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09977-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- G. J.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J., atstovaujamo advokatės L. D., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17178-944/2019 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovams daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos sutarties panaikinimo, administracinių aktų panaikinimo, žemės sklypo išregistravimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-11-14 įsakymą Nr. A-4088 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018-07-24 sprendimą Nr. 8SK-601-(14.8.100.); 3) pripažinti negaliojančia 2018-10-09 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-368-(14.8.49.); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo G. J. ieškinį atsakovams daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuomos sutarties panaikinimo, administracinių aktų panaikinimo, žemės sklypo išregistravimo ir jį su priedais grąžino pateikusiam asmeniui.
3. Teismas konstatavo, kad byla teismingam administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad byloje keliami reikalavimai yra skirtingos teisinės prigimties. Ieškovės keliami reikalavimai yra susiję ne tik su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir tvirtinimo administraciniais teisiniais santykiais, bet ir su civiliniais teisiniais santykiais, kuriuose Nacionalinė žemės tarnyba veikia kaip valstybinės žemės patikėtinis, dalyvaujantis civiliniuose valstybinės žemės sklypo nuomos santykiuose. Pagal specialiosios teisėjų kolegijos formuojama praktiką analogiško pobūdžio bylose, vyraujančiais (dominuojančiais) teisiniais santykiais laiko administracinius teisinius santykius, nes pagrindinis ginčas byloje yra keliamas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumo, o kiti ieškinio reikalavimai laikytini išvestiniais iš minėto reikalavimo. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams, o žemėtvarkos planavimo procedūra yra vykdoma įgaliotų viešojo administravimo subjektų veikla, todėl ginčai dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų teisėtumo laikytini administracinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjami administraciniuose teismuose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas G. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti bylą į specialią teisėjų kolegiją ginčui dėl teismingumo išspręsti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas neatsižvelgė į paties ginčo teisinį pobūdį ir ieškovo pažeistas teises bei teisėtus interesus – ieškovas šiai dienai neturi galimybės kaip patekti į jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Žemės sklype, esančiame A. Mapu g. 8B, Kaune, ieškovui nuosavybės teise priklauso butas. Į ieškovui priklausančias gyvenamojo namo patalpas galima patekti tik iš pietinės žemės sklypo pusės, tačiau servitutu ieškovui nebuvo užtikrintas patekimas iki gyvenamojo namo laiptinės, kuria jis galėtų patekti į butą, todėl formuojant gretimą žemės sklypą buvo būtina nustatyti servitutą į gretimą žemės sklypą tikslu, kad ieškovas galėtų patekti į jam nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovas laiko, kad ginčo esmė kyla iš civilinių teisinių santykių, kai ieškovas siekia įgyvendinti ir apginti savo, kaip nekilnojamojo turto savininko teisę.
4.2. Teismas siekdamas nustatyti ginčo teismingumą nepagrįstai nepasikreipė į specialią teisėjų kolegiją ginčui dėl teismingumo išspręsti, o nustatęs, kad byla teisminga administraciniams teismams nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir bylą nutraukė, taip pažeisdamas CPK 36 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
7. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
8. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis). Analogiška įstatymo nuostata yra įtvirtinta CPK 36 straipsnio 2 dalyje. Bylų priskyrimo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-969/2017).
9. Šioje byloje ieškovas G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-11-14 įsakymą Nr. A-4088 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018-07-24 sprendimą Nr. 8SK-601-(14.8.100.); 3) pripažinti negaliojančia 2018-10-09 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-368-(14.8.49.).
10. Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, žemės sklypo 0,0174 dalis 2019 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. 8SŽN-166-(14.8.49.) ir 8SŽN-165-(14.8.49.) pagrindu buvo išnuomota G. J. ir L. J.. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. A-4088 buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 8SK-601-(14.8.100.) buvo patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir šis žemės sklypas suformuotas bei įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) sudarė 2018 m. spalio 9 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-368-(14.8.49.) dėl 0.1509 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas II) nuomos. Suformavus ir įregistravus Žemės sklypą II be kitų, buvo nustatytas 0.0015 ha servitutas (tarnaujantis) suteikiantis teisę pastato (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams naudotis sklypo dalimi (1 m atstumu nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie žemės sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą, Žemės sklypo II plane pažymėtas sutartiniu ženklu „S5“. Į ieškovui priklausančias gyvenamojo namo patalpas galima patekti iš pietinės Žemės sklypo pusės, tačiau servitutu ieškovui nebuvo užtikrintas patekimas iki gyvenamojo namo laiptinės, kuria jis galėtų patekti į butą, todėl formuojant Žemės sklypą II buvo būtina atsižvelgti į visų trečiųjų asmenų teises, tame tarpe ir į ieškovo ir nustatyti servitutą per Žemės sklypą II, tikslu, kad ieškovas galėtų patekti į jam nuosavybės teise priklausantį butą.
11. Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais; servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje; administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.
12. Specialioji teisėjų kolegija laikosi nuoseklios praktikos, kad bylos dėl servituto nustatymo teismingumo apsprendžia servituto nustatymo pagrindas: ar jį prašoma nustatyti administraciniu aktu, ar teismo sprendimu. Ginčai dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo nustatyti servitutą nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 27 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-85/2015; 2016 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-62/2016; 2018 m. liepos 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-66/2018; 2019 m. vasario 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2019).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas pirmuoju reikalavimu ginčija viešojo administravimo subjekto įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, o antruoju reikalavimu - viešojo administravimo subjekto sprendimą, kuriuo buvo nustatytas žemės servitutas suteikiantis teisę pastato (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams naudotis sklypo dalimi (1 m atstumu nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie žemės sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą, tačiau servitutu ieškovui nebuvo užtikrintas patekimas iki gyvenamojo namo laiptinės, kuria jis galėtų patekti į butą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad reikalavimo teismui nustatyti servitutą byloje nėra pareikšta. Taigi, ieškovas siekia, kad formuojant Žemės sklypą II jam administraciniu aktu būtų nustatytas kelio servitutas (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).
14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju trečiasis ieškovo reikalavimas dėl 2018-10-09 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia yra laikytinas išvestiniu iš aukščiau minėtų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje byloje keliamas ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas administraciniame teisme.
15. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byla teisminga administraciniams teismams, nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir bylą nutraukė, taip pažeisdamas CPK 36 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog iškelta civilinė byla (bendrosios kompetencijos teisme) negali būti nutraukta arba pareiškimas negali būti paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad byla teisminga administraciniam teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.
16. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo iškelta, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, jog byla teismingam administraciniam teismui, ir skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl perduoti bylą pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui nebuvo teisinio pagrindo.
17. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo priimti ieškinį pagrindus, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.