- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- e2A-925-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23111-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- Ž. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui Ž. Ž. dėl įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti: 2085,59 Eur skolą, 1587,76 Eur palūkanų, 384,70 Eur delspinigių, 286,66 Eur palūkanų delspinigių, 10,23 ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, viso – 4354,94 Eur skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10,5% dydžio sutartinės palūkanos nuo pagrindinės skolos sumos (2085,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, turėtas visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-03-22 AB „Swedbank“ ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-027558-VA, pagal kurią AB „Swedbank“ suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo nurodytą kreditą grąžinti sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. 2008-06-18 ieškovas ir AB „Swedbank“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 08-20-15, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu, pagal minėtą Vartojimo kredito sutartį. 2013-03-20 atsakovas iš dalies padengė savo įsiskolinimą sumokėdamas ieškovui 146,07 EUR sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovui priteista 2085,59 Eur skolos, 793,88 Eur palūkanų, 192,35 Eur delspinigių, 143,33 Eur delspinigių už palūkanas, 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3215,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo 2015-07-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 10,5% dydžio sutartinės palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (2085,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 72 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; ieškovui grąžinta 28 Eur žyminio mokesčio.
3. Teismas, be motyvų dėl kurių tenkina ieškinį, nurodė, kad 1587,76 Eur dydžio palūkanos laikytinos neatitinkančiomis silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų išieškojimas pažeistų atsakovo interesus, apsunkinant neproporcingai jo padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį, todėl iš atsakovo ieškovo naudai išieškotina 793,88 Eur palūkanų. Tai, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovo sąskaita, todėl netesybos mažintinos iki 192,35 Eur delspinigių bei 143,33 Eur delspinigių už palūkanas. Toks dydis laikytinas pagrįstu ir pakankamu atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą, o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas taip pat prašo išieškoti iš atsakovo 10,23 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas šį reikalavimą taip pat atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas priteisti 793,88 Eur palūkanų ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – papildomai iš atsakovo priteisti 793,88 Eur palūkanų; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodė, kad jis nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria atmestas jo prašymas priteisti 793,88 Eur palūkanų. Palūkanos buvo nepriteistos neteisėtai. Toks sprendimas priimtas nesilaikant teisės normų bei teismų praktikos, reglamentuojančių vartojimo kreditų teisinius santykius. Vartojimo kredito sutartyje numatytos 10,5 proc. dydžio sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
7. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
8. Šioje byloje atsakovas yra vartojimo kreditą paėmęs asmuo, t. y. vartotojas, o ieškovas skolų išieškojimo įmonė, reikalavimą perėmęs iš banko. Taigi, atsakovas yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o tiek pradiniam kreditoriui (bankui), tiek ieškovui kaip savo sričių profesionalams keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo ir teisinio išprusimo reikalavimai. Iš ieškinio ir kitų byloje esančių dokumentų matyti, jog kreditorius AB „Swedbank“ reikalavimą ieškovui UAB „Gelvora“ perleido 2008 m. birželio 18 d. Pažymėtina, kad ilgas delsimas išsireikalauti skolos didina riziką, kad ji apskritai nebus priteista, nes skolininkas gali būti paslėpęs, perleidęs ar iššvaistęs savo turtą, taip pat gali būti išvykęs į užsienį ar net miręs. Be to, toks delsimas nepagrįstai didina tiek kreditoriaus, tiek skolininko išlaidas išieškant/padengiant įsiskolinimą. Todėl, UAB „Gelvora“, elgdamasi sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai, turėjo nedelsdama kreiptis į teismą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš atsakovo. Tačiau šiuo atveju taip padaryta nebuvo, į teismą buvo kreiptasi praėjus beveik 7 metams nuo reikalavimo perleidimo. Todėl vien atsakovas, kaip vartotojas negali būti atsakingas dėl tokio nepateisinamo ieškovo delsimo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo.
9. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistiną palūkanų sumą. Pažymėtina, kad teismas sumažino ne pačią vartojimo sutartimi sutartą 10,5 proc. palūkanų normą, o paskaičiuotą ir priteistiną palūkanų sumą, ją sumažinant per pusę.
10. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus apeliacinį skundą atmetami ir ieškovo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.