Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai N. U., jos atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9382-2022 (ROIK: 22167219371).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9382-2022 (ROIK: 22167219371) N. U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. birželio 24 d., apie 22:10 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Sendvario sen., Klipščių kaime, vairuodama automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo nuo ta pačia kryptimi priekyje važiuojančios transporto priemonės „Opel Vivaro“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į automobilio „Opel Vivaro“ galą. Tokiais savo veiksmais N. U. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 9, 126 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. U. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundas, kuriuo yra prašoma atnaujinti tyrimą šioje administracinio nusižengimo byloje, išreikalauti iš UAB „Klasera“ 2021 m. liepos 1 dienos Kelių transporto priemonės vertinimo pažymą su priedais, kad automobilio „Opel Vivaro“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas ir kairysis šonas. Taip pat paskirti užduotį specialistui bei panaikinti 2022 m. liepos 12 dienos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą prieš N. U. nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, jog iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės priimti tokį sprendimą, koks yra priimtas, kadangi šioje byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nepašalinti prieštaravimai, tuo pažeisti ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Eismo įvykio tyrimo metu Institucijai buvo teikti prašymai papildyti tyrimą, apklausti papildomai liudytoją A. K., kuris važiavo N. U. vairuojamame automobilyje, išreikalauti iš įmonės, kurioje buvo atliekamas automobilio „Opel“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), defektavimas, nuotraukas iš kurių matomi šio automobilio kairiojo šono apgadinimai, o tai patvirtina išdėstytas N. U. autoįvykio aplinkybes, tačiau tyrimą atliekantys pareigūnai šiuos prašymus atmetė. Taip pat buvo prašoma paskirti užduotį specialistams, kurie galėtų nustatyti objektyvias šio automobilio aplinkybes, bet ir šis prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad „advokato M. Kepenio prie prašymo apteiktos nuotraukos nėra informatyvios, juose matomi atspindžiai, jokių faktinių transporto priemonės apgadinimų nesimato, o iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų ir surinktos visos administracinio nusižengimo medžiagos, fiksuojant ir įforminant eismo įvykį, bei liudininkų ir dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Audi A4“ vairuotojos N. U. veiksmai“. Skunde nurodoma, kad tokia išvada nėra pagrįsta, kadangi įvykio vietoje nebuvo fotografuotas automobilio „Opel“ kairysis šonas, o advokato pateiktos fotonuotraukos, kuriose aiškiai matomi kairiojo šono apgadinimai, buvo paimtos iš draudimo bendrovės pateiktų nuotraukų, kurios nebuvo aukštos kokybės, todėl ir buvo prašoma išreikalauti geresnės kokybės nuotraukas iš įmonės atlikusios defektaciją. Taip pat negalima remtis liudytojo R. Ž. parodymais, kadangi jis matė tik automobilių susidūrimą, bet nematė kaip automobilis „Opel“ atsidūrė antrojoje eismo juostoje. Liudytojas A. V. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Skundu atkreipiamas dėmesys į tai, nors N. U. autoįvykio metu buvo neblaivi ir buvo atliktas ikiteisminis tyrimas gal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, bet nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nors autoįvykio metu buvo padaryta didelė žala, o protokolas dėl ANK pažeidimo buvo surašytas tik 2022 m. gegužės 9 d., t. y. praėjus daugiau nei 10 mėnesių po autoįvykio.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos N. U. atstovas advokatas prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais ir panaikinti priimtą nutarimą. Mano, jog nėra įrodymų, kurie leistų, daryti neabejotiną išvadą, jog N. U. yra kalta dėl padaryto administracinio nusižengimo; į bylą pateikta eksperto išvada nėra kategoriška, ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, jog eismo įvykio vieta buvo apžiūrėta atmestinai ir tyrimas nebuvo pradėtas tą pačią dieną, buvo pradėta baudžiamoji teisena. Į bylą pateiktos įvykio vietos apžiūros protokolas ir nuotraukos yra neinformatyvūs, susidūrimo pėdsakai nei kelyje, nei ant automobilių įvykio vietoje nebuvo reikiamai užfiksuoti – „Opel Vivaro“ automobilio priekinis kairysis šonas nenufotografuotas, apgadinimai neišmatuoti, o jų nustatymas patvirtintų N. U. ir liudytojo A. K. parodymus; „Opel Vivaro“ automobilio nuotraukas pateikė bendrovė, kurioje buvo remontuotas automobilis, tačiau, kaip ir ekspertas nurodė, iš nuotraukų pateikti apgadinimo pobūdžio ar gylio negali. Be to, liudytojas A. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog važiuojant automobiliu pajuto smūgį į šoną dėl ko sutriko automobilio judėjimas. N. U. parodymai nėra paneigti bylos medžiaga, o visos iškilusios abejonės turėtų būti vertinamos jos kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta N. U. parodė, kad eismo įvykio diena važiavo Palangos plentu antra eismo juosta. Kažkuriuo momentu prie jos automobilio „Audi A4“, pirmoje eismo juostoje, atsirado žalios spalvos mikroautobusas „Opel Vivaro“, kuris nerodydamas posūkio rikiavosi į jos važiuojamą eismo juostą, kliudė jos automobilio priekinį dešinį šoną ir jį paliko ant jo apgadinimus; po šio susidūrimo jos automobilį šiek tiek sumėtė, automobilis pakeitė judėjimo kryptį. Tada „Opel Vivaro“ mikroautobusas ją apsilenkęs išsitiesino jos važiuojamojoje kelio juostoje prieš ją ir pristabdė, o ji atsitrenkė savo automobiliu į „Opel Vivaro“ automobilio galą; prisimena, jog po smūgio iššoko automobilio oro pagalvės. Ji pajuto, jog pirmiausia mikroautobusas užkliudė jos automobilio kampą, nes nuo to jos vairuojamą automobilį sumėtė. Po susidūrimo ji išlipo iš savo automobilio, jos automobilis stovėjo tarp pirmos ir antros eismo juostos; „Opel Vivaro“ mikroautobusas stovėjo šalikelėje, kaip jis ten atsidūrė – nežino. Jai išlipus iš automobilio, prie jos priėjo „Opel Vivaro“ automobilio vairuotojas ir nurodė, kad ji jam turi sumokėti 8 000 Eur ir tokiu būdu išsiskirstytų be deklaracijos pildymo; ji nesutiko. Atvažiavusi policija nufotografavo automobilius, nubraižė eismo įvykio schemą; kadangi pareigūnai schemą braižė „Opel Vivaro“ vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis, ji su schema nesutiko ir nepasirašė. Savo pirminiuose parodymuose nenurodė, jog „Opel Vivaro“ vairuotojas trenkėsi į jos automobilio šoną, greičiausiai dėl patirto streso. Po eismo įvykio pareigūnai jai nustatė daugiau nei 1,5 promilių neblaivumą, tačiau ji apsvaigusi nebuvo, gėrė valerijonus ir išrašytus gydytojo vaistus, tačiau jos būsena neturėjo įtakos jos elgesio veiksmų suvokimui. Įvykio vietoje liudytojo nematė, prie jos nebuvo priėję. Šiuo metu automobilis „Audi A4“ yra parduotas.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė prašė skundo netenkinti, priimtą nutarimą palikti galioti be pakeitimų. Parodė, kad tiriant šio įvykio aplinkybes, buvo apklaustas ir nukentėjusysis A. V., kuris nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir su juo kartu automobilyje važiavusi žmona V.; nesuinteresuotas bylos baigtimi liudytojas R. Ž. buvo apklaustas tiek policijoje, tiek teisme, davė nuoseklius parodymus, jo nurodytos aplinkybės nesikeitė, parodymuose prieštaravimų nėra, teigtina, kad jis matė visą eismo įvykio situaciją, todėl parodymais nėra pagrindo abejoti. N. U. teismo posėdyje išsakyta pozicija laikytina siekiu išvengti administracinės atsakomybės, kadangi po eismo įvykio davusi parodymus, nepateikė informacijos, jog automobilis „Opel Vivaro“ rikiuodamasis kliudė jos priekinę dešinę automobilio pusę. Mažametis liudytojas A. K. duodamas parodymus paaiškino, kad automobilis „Opel Vivaro“ priekine automobilio dalimi trenkėsi į dešinę automobilio „Audi A4“ pusę, tačiau tokius parodymus paneigia byloje esančios nuotraukos ir įvykio vietos apžiūra; automobilio „Opel Vivaro“ priekis nėra pažeistas, visi apgadinimai yra galinėje dalyje. Be to, ir ekspertas nurodė, kad ant automobilio plokštumos turėjo likti slydimo pėdsakas, tačiau tokio nėra, sąlyčio su ratais pėdsako – nėra, todėl mažamečio administracinėn atsakomybė patraukto asmens sūnaus parodymus reikėtų vertinti kritiškai.

Teismo posėdžio metu ekspertas Virginijus Pačebutas parodė, kad ekspertizėje pateiktos nuotraukos yra fotografuotos prieš transporto priemonių judėjimo srautą, geltonomis rodyklėmis pažymėti matomi pėdsakai; pėdsakų pradžia – pirmoji dešiniajame krašte esanti rodyklė – antroje eismo juostoje, todėl yra įvardinta susidūrimo vieta antroje juostoje. Sprendžiant iš nuotraukų ir matomų abiejų automobilių sugadinimų, faktiškai akivaizdaus kampo tarp automobilių nebuvo, jų judėjimo kryptis sutapo, o skysčių pėdsakas rodo faktą kaip po susidūrimo, priartėdamas prie dešinio krašto, po to atitoldamas, po to vėl pavažiuodamas dešiniau, tada kairiau, taip vingiuodamas važiavo po įvykio automobilis „Audi A4“ kol sustojo. Natūralu, kad abi transporto priemonės po susidūrimo pavažiavo į priekį; kaip keitėsi automobilio „Opel Vivaro“ judėjimo kryptis po susidūrimo pėdsakų nėra, pėdsakai išlikę tik automobilio „Audi A4“, kuriam pažeidus variklio skyriuje esančias talpas, liejosi skysčiai; ar po eismo įvykio automobilis „Opel Vivaro“ pakeitė vietą, nėra užfiksuota jokiuose dokumentuose, todėl fakto ar automobilis pakeitė vietą ar ne – pasakyti negali. Kadangi tai nėra fiziškai tik dėl susidūrimo jėgų įvykęs automobilių judėjimas, o tai vieno vairuotojo įtaka sėdėjus prie vairo, todėl įvykio vietos modeliavimas galėtų sukurti vaizdą, bet parametrais, duomenimis susidūrimo aplinkybių atkurti nebūtų galima. Jeigu įvyksta kontaktas, pirmiausias kontaktas – automobiliai susiliečia šonais; automobilio šoninė dalis yra plokštuma, įvykęs šoninis sąlytis turėtų palikti sugadinimus ir pėdsakus per visą kontakto aukštį, o kažkokių panašių požymių, sugadinimų ant automobilio „Opel Vivaro“ nemato, yra tik vienintelis paviršinis pėdsakas ir jo susidarymas yra būdingas lokaliam kontaktui su atsikišančiu objektu, identifikuoti jį kaip kontaktą tarp šių dviejų automobilių – negali; ant automobilio „Audi A4“ priekinio bamperio, iš nuotraukų matoma, kad tai sulankstymai, atsiradę pasislinkus ir sugniuždant vielinę dalį, automobilio sparnas už rato yra išlinkęs į kairę pusę, ant automobilio slystamo kontakto nėra. Šoninio sąlyčio atvejais dažnai stebimi ir sąlyčiai su automobilio ratais, kurie suformuoja specifinius lanko formos pėdsakus, pagal pateiktose nuotraukose matomus sugadinimus, kad būtų įvykęs šoninis kontaktas tarp automobilių – to nemato. Automobilio „Audi A4“ skysčių išsiliejimas prasideda nuo kelkraščio už kelkraštį žymimos linijos, tada vėl grįžo į važiuojamąją dalį, įstrižai pervažiavo pirmą juostą, įvažiavo į antrą, iš antros eismo juostos važiavo įstrižai pirma eismo juosta iki greitėjimo juostos pabaigos, į ją įvažiavo, iš greitėjimo juostos vėl įvažiavo į primą, šiek tiek pavažiavo ir sustojo.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. Ž. parodė, kad pirma eismo juosta važiavo iš Klaipėdos į Palangą, eismo įvykis įvyko prie „Jozita“ degalinės. Iš pradžių atkreipė dėmesį į automobilį „Audi A4“, kadangi automobilis gana dideliu greičiu ir, jo nuomone, pavojingai arti jį apsilenkė; automobilį nusekė žvilgsniu. Automobilis „Audi A4“ jį aplenkęs pasivijo mikroautobusą „Opel Vivaro“ ir nestabdęs trenkėsi į jį. Mikroautobuso persirikiavimo į pirmos eismo juostos į antrą nematė, kai jo regos lauke atsirado minėtas mikroautobusas, jis jau važiavo antra eismo juosta, jo nuomone, mikroautobusas lenkė kitą transporto priemonę, kuri ruošėsi sukti už tilto į dešinę. Kadangi jis turi ilgametį vairavimo stažą, jo nuomone, automobilis „Audi A4“ turėjo daugiau negu pakankamai laiko sumažinti greitį ir taip būtų išvengta susidūrimo. Po automobilių susidūrimo, minėtas automobilis, kurį, jo nuomone, apsilenkė mikroautobusas jau buvo pasukęs link dešinės pusės ir nuvažiavo; po susidūrimo automobilis „Audi A4“ stovėjo nuo įvykio vietos apie 50-60 metrų skersai pirmos ir antros juostos, o „Opel Vivaro“ stovėjo pirmoje juostoje, arčiau kelkraščio; jis pats savo automobiliu sustojo tarp susidūrusių automobilių. Jo manymu, smūgis į „Opel Vivaro“ buvo didelis, nes po smūgio mikroautobusas šoktelėjo į priekį, metėsi į priekį, tada dešiniau ir sustojo; mano, kad automobilis „Opel Vivaro“ pavažiavo į dešinę pusę nuo smūgio arba vairuotojas pats pasuko vairą. Tai buvo tiesioginis smūgis į automobilio „Opel Vivaro“ galą, labiau nuo centro į kairę pusę tiesiai.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad šio eismo įvykio metu jis su mama N. U. jos vairuojamu automobiliu važiavo iš Klaipėdos į Palangą, sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Išvažiavęs iš kiemo, jis naudojosi telefonu, paskui kelionės metu jis žiūrėjo į kelią, viską stebėjo. Jis su mama važiavo į Palangą automobiliu „Audi A4“, kurį vairavo mama, jis sėdėjo dešinėje pusėje gale, važiavo apie 80-90 km/h greičiu, antroje juostoje; važiuojant automobiliu įvyko eismo įvykis. Prisimena, jog juos pravažiavo žalios spalvos automobilis, kuris neparodęs posūkio pradėjo rikiuotis į jų važiuojamąją eismo juostą, tada į juos atsitrenkė priekinio bamperio kairės pusės šonu, išsitiesino jų eismo juostoje ir pristojo (sulėtino greitį), tada mama su automobiliu trenkėsi į žalią automobilio galą. Po susidūrimo žalios spalvos automobilis stovėjo dešinėje pusėje (kaip jis ten atsidūrė nematė), o jų – tarp juostų. Iš žalios spalvos automobilio išlipo vyras, kuris kalbėjosi su mama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja ginčija kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, mano, jog iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės priimti nutarimą, kuriuo N. U. patraukta administracinėn atsakomybėn, kadangi byloje tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nepašalinti prieštaravimai ir tuo pažeisti ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimai. N. U. atstovas advokatas M. Kepenis skunde prašė išreikalauti papildomus duomenis, skirti specialisto tyrimą, kad būtų galima nustatyti kas kaltas dėl autoįvykio.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant visapusiškai ir objektyviai ištirti eismo įvykio aplinkybes, buvo ištirta visa rašytinė bylos medžiaga – eismo įvykio duomenų suvestinė, jo planas-schema ir fotografijos, automobilių defektacijos dokumentai, įvykio vietą apžiūrėjusių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, šioje vietoje duoti N. U., A. V., V. Č. ir R. Ž. paaiškinimai, paskirta eismo įvykio ekspertizė bei teismo posėdžio metu papildomai apklausti liudytojai ir ekspertizę atlikęs ekspertas.

Teismo posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek jos atstovas advokatas teigė, jog dėl eismo įvykio kaltas automobilis „Opel Vivaro“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nukentėjusysis A. V., kadangi pastarasis iš pirmos eismo juostos rikiavosi į antrąją, kliudydamas kairiu automobilio šonu pareiškėjos automobilo „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), dešinį šoną ir nukentėjusysis išsitiesinęs antroje eismo juostoje, prieš pareiškėjos automobilį, pristabdė, dėl ko N. U. nespėjusi sustabdyti trenkėsi į automobilio „Opel Vivaro“ galą. Pažymėtina, kad teikdama paaiškinimą eismo įvykio vietoje, N. U. nieko nenurodė apie šoninį automobilių susidūrimą, todėl darytina išvada, kad šią versiją ji sugalvojo pridėti vėliau.Teismo posėdžio metu apklaustas mažametis liudytojas A. K. patvirtino, kad automobilis „Opel Vivaro“ persirikiuodamas į antrą eismo juostą priekinio bamperio kairės pusės šonu kliudė mamos N. U. vairuojamą automobilį „Audi A4“, tada išsitiesino jų eismo juostose ir pristojo (sulėtino greitį), tada mama N. U. su automobiliu trenkėsi į automobilio „Opel Vivaro“ galą. Teismas šiuos liudytojo parodymus vertina kritiškai, kadangi jie prieštarauja kitai surinktai bylos medžiagai, kurią sudaro nuotraukos, įvykio vietos apžiūra, ekspertizės aktas, eksperto bei liudytojo parodymai.

Liudytojas R. Ž., teismo posėdžio metu nuosekliai patvirtinęs savo nuo pat įvykio vietos duotus parodymus, parodė, jog automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pasivijo mikroautobusą „Opel Vivaro“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir nestabdęs trenkėsi į jį; automobilio „Opel Vivaro“ persirikiavimo iš pirmos eismo juostos į antrą nematė, kai jo regos lauke atsirado minėtas mikroautobusas, jis jau važiavo antra eismo juosta, tačiau, liudytojo nuomone, automobilis „Audi“ turėjo daugiau negu pakankamai laiko sumažinti greitį ir taip būtų išvengta susidūrimo.

Kad būtent automobilio „Audi A4“ vairuotoja nesilaikė saugaus greičio ir atstumo ir atsitrenkė į priekyje jos važiavusį automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta ir šio automobilio vairuotojo A. V. bei jo keleivės V. Č. parodymuose.

Šiuos liudytojų parodymus pagrindžia ir ekspertizės Nr. 11K-84(23), 11K-135(23) išvados, kuriose nurodyta, jog eismo įvykio metu automobilis „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekine dalimi, visu jo pločiu, atsitrenkė į automobilio „Opel Vivaro“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), galą. Automobilio „Opel Vivaro“ kairiojo šono galinėje dalyje esantys sugadinimai susidarę netiesioginio kontakto išdavoje, persiduodant deformacijoms. Techniniu požiūriu, tikėtina, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Audi“ vairuotojos N. U. veiksmai, – važiuodama paskui ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Opel Vivaro“ nesilaikė saugų eismą galinčios užtikrinti distancijos tarp transporto priemonių ir atsitrenkė į automobilio „Opel Vivaro“ galą. Teismo posėdyje ekspertas papildomai paaiškino, kad automobilio šoninė dalis yra plokštuma, įvykęs šoninis sąlytis turėtų palikti sugadinimus ir pėdsakus per visą kontakto aukštį, o kažkokių panašių požymių, sugadinimų ant automobilio „Opel Vivaro“ nemato, yra tik vienintelis paviršinis pėdsakas ir jo susidarymas yra būdingas lokaliam kontaktui su atsikišančiu objektu, identifikuoti jį kaip kontaktą tarp šių dviejų automobilių – negali; ant automobilio „Audi“ priekinio bamperio sulankstymai atsiradę pasislinkus ir sugniuždant vielinę dalį, automobilio sparnas už rato yra išlinkęs į kairę pusę, ant automobilio slystamo kontakto nėra. Šoninio sąlyčio atvejais dažnai stebimi ir sąlyčiai su automobilio ratais, kurie suformuoja specifinius lanko formos pėdsakus, pagal pateiktose nuotraukose matomus sugadinimus, kad būtų įvykęs šoninis kontaktas tarp automobilių – nemato.

Ekspertizės akto išvadų, eksperto paaiškinimų teisme, liudytojo R. Ž. parodymų ir rašytinės bylos medžiagos (eismo įvykio duomenų suvestinė, jo planas-schema ir fotografijos, automobilių defektacijos dokumentai, įvykio vietą apžiūrėjusių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, šioje vietoje duoti A. V., V. Č. ir R. Ž. paaiškinimai) visuma įgalina teismą daryti išvadą, jog N. U. kaltė dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta, N. U. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-9382-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos N. U. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. U. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9382-2022, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.