Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos N. U. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-06-09 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022-07-12 nutarimu administracinio nusižengimo byloje N. U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur bauda už tai, kad ji 2021-06-24, apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo nuo ta pačia kryptimi priekyje važiuojančios transporto priemonės „Opel Vivaro“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į automobilio „Opel Vivaro“ galą. Tokiais savo veiksmais N. U. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 9, 126 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-10-17 nutartimi netenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos N. U. atstovo advokato M. Kepenio skundas dėl Institucijos priimto nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo N. U. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog N. U. nubausta nepagrįstai.

8. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas.

10. N. U. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl to, kad vairuodama automobilį, nesilaikė saugaus atstumo nuo ta pačia kryptimi priekyje važiuojančios transporto priemonės ir atsitrenkė į pastarosios galą. Apeliaciniame skunde ginčijama N. U. kaltė, vertinama, jog tyrimas neišsamus, nepašalinti prieštaravimai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos apygardos teismas 2022-12-09 nutartyje pažymėjo, jog procese nebuvo išnagrinėtos reikšmingos aplinkybės, dėl ko panaikino 2022-10-17 apylinkės teismo nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinis procesas yra vieningas, institucijų, pareigūnų padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nagrinėjamu atveju iš naujo nagrinėdamas N. U. skundą dėl Institucijos nutarimo, apylinkės teismas atliko plačios apimties įrodymų tyrimą, ne tik ištirdamas rašytinę medžiagą, tačiau apklausdamas tiek pačią administracinėn atsakomybėn patrauktą N. U., tiek kai kuriuos kitus liudytojus (R. Ž., A. K.), be to, paskirta ir eismo įvykio ekspertizė bei teismo posėdyje apklaustas ją atlikęs ekspertas V. P.. Taigi nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas tinkamai ištaisė proceso trūkumus, visapusiškai išsiaiškino eismo įvykio aplinkybes, skundžiamoje nutartyje aptarė byloje surinktus įrodymus, kurių visuma remdamasis padarė išvadą, jog N. U. kaltė dėl inkriminuoto nusižengimo yra įrodyta. Aplinkybė, jog įrodymai įvertinti kitaip nei apeliantė mano esant teisinga, nereiškia, jog apylinkės teismo vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo įrodymų visumos vertinimu.

11. Apeliaciniame skunde ginčijant N. U. kaltę, palaikoma versija, jog mikroautobuso vairuotojas, manevruodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, kliudė antra eismo juosta važiavusį N. U. vairuojamą automobilį, apie ką esą byloja apgadinimų žymės ant „Opel Vivaro“ kairiojo šono, nesutinkama su liudytojo R. Ž. parodymų vertinimu, kurie, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nepaneigia N. U. ir A. K. parodymų apie mikroautobuso kliudytą apeliantės automobilį. Apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, analogišką versiją apie pirma mikroautobuso kliudytą jos automobilį N. U. bei jos atstovas kėlė ir procese, dėl ko apie automobilio „Opel Vivaro“ apgadinimų kilmę užduoti klausimai ir ekspertui. Nors N. U. dėstomą versiją atitinka liudytojo A. K. paaiškinimai, tačiau apylinkės teismas pagrįstai pastarojo liudytojo parodymus vertino kritiškai, kadangi jie neatitinka kitų bylos duomenų. Be to, pačios N. U. paaiškinimai procese nenuoseklūs, todėl nepatikimi. Kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, iškart po įvykio apie jokį šoninį automobilių susidūrimą N. U. savo paaiškinime nenurodė, apie tai neužsimenama ir į įvykio vietą atvykusios pareigūnės S. B. tarnybiniame pranešime, kuriame perpasakotos N. U. pareigūnams nurodytos įvykio aplinkybės. Pirminiai paaiškinimai, nepaveikti laiko bei kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos asmens suvokimui, laikytini labiausiai atspindintys faktines įvykio aplinkybes. Rašytiniame „Opel Vivaro“ vairuotojo A. V. paaiškinime nurodyta, kad važiuodamas antrąja eismo juosta, pajuto stiprų smūgį į savo automobilio galinę dalį. Tokius A. V. paaiškinimus atitinka nuoseklūs atsitiktinio įvykio liudininko R. Ž. paaiškinimai procese. Teismo posėdyje R. Ž. teigė, jog būtent automobilis „Audi A4“ pasivijo mikroautobusą „Opel Vivaro“ ir nestabdęs trenkėsi į jį. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas R. Ž. teigė, jog nematė mikroautobuso persirikiavimo, kai jo regos lauke atsirado minėtas mikroautobusas, jis jau važiavo antra eismo juosta, jo nuomone, mikroautobusas lenkė kitą transporto priemonę, kuri ruošėsi sukti, tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojo parodymai atitinka ne N. U., o A. V. įvykio versiją, be to, liudytojas R. Ž., paminėjo, jog, jo nuomone, automobilis „Audi A4“ turėjo daugiau negu pakankamai laiko sumažinti greitį ir taip būtų išvengta susidūrimo. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai besiaiškindamas įvykio aplinkybes vadovavosi nešališko liudytojo R. Ž., kuris, kaip matyti, kurį laiką stebėjo situaciją kelyje, nuosekliais paaiškinimais.

12. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su eismo įvykio ekspertizės bei eksperto V. P. apklausos vertinimu, kadangi, kaip teigiama tiek ekspertizės išvadoje, tiek eksperto apklausos metu nebuvo paneigtas N. U. tvirtinimas, kad mikroautobusas kliudė jos vairuojamą automobilį išvažiuodamas iš pirmos eismo juostos, ekspertizės akto išvadoje Nr. 3 duota tikėtina išvada, jog autoįvykio kilimą sąlygojo N. U. veiksmai, o pateikiamoje prie skundo nuotraukoje, darytoje apžiūrint automobilį „Opel Vivaro“ defektacijos metu, aiškiai matomi kontakto su kairiuoju šio automobilio šonu pėdsakai. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Kaip matyti iš ekspertizės akto, ekspertas padarė išvadą, jog automobilio „Opel Vivaro“ kairiojo šono galinėje dalyje esantys sugadinimai susidarė dėl netiesioginio kontakto, persiduodant deformacijoms. Apklausiamas apylinkės teisme ekspertas V. P. išsamiai paaiškino, kodėl šoninio automobilių kontakto požymių neįžvelgia. Nors apeliaciniame skunde pastebima, jog eksperto išvada tikėtina, tačiau pažymėtina tai, kad eksperto išvada neturi išskirtinės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią eksperto išvadą visų byloje esančių įrodymų kontekste, pripažįstama, kad apylinkės teismas eksperto išvada rėmėsi visiškai pagrįstai, nes ji atitinka administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visumą. Ekspertas, kuris turi ilgametę darbo patirtį, apylinkės teisme išvadą palaikė, plačiau paaiškino nagrinėjamą įvykį, pėdsakų susidarymą. Tiek ekspertizės aktas, tiek eksperto paaiškinimai atitinka būtent A. V., liudytojo R. Ž. nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo abejoti byloje esančia eksperto išvada ir ja nesivadovauti.

13. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas A. V. nebuvo apklaustas teisme, kaip ir liudytoja V. Č., nors teismas paaiškinimais remiasi. Iš bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas ieškojo liudytojo A. V., šaukimai grįžo neįteikti, buvo susisiekta telefonu, tačiau ryšys nutrūko ir daugiau susisiekti nepavyko. Kita vertus ir apeliaciniame skunde sutinkama, kad A. V. yra suinteresuotas bylos baigtimi, kaip ir su juo važiavusi liudytoja V. Č., kuri, be kita ko, savo paaiškinime nieko konkretaus nurodžiusi ir nebuvo. Kaip minėta, pagal ANK įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, spręsdamas dėl N. U. kaltės padarius inkriminuotą nusižengimą, vertino įrodymų visumą (eismo įvykio duomenų suvestinę, jo planą-schemą ir fotografijas, automobilių defektacijos, vietoje duotus A. V., V. Č. ir R. Ž. bei pačios N. U. paaiškinimus, ekspertizės aktą, teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimus), nei vienam iš įrodymų nesuteikdamas išskirtinės prioritetinės reikšmės, kaip to ir reikalauja įstatymas.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad N. U. padarė jai inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patraukta bei nubausta pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-06-09 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos N. U. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.