- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 2-631-157/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00157-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- T. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas pakeisti teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3609-656/2015 pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei firmai „Lietuvos melioracija“, R. J. ir A. P. dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“ priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Finansų srautai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės firmos ,,Lietuvos melioracija“ (toliau – UAB firma ,,Lietuvos melioracija“) 448 911,03 Eur skolą, 41 143,42 Eur palūkanų, 16 395,39 Eur delspinigių, procesines palūkanas; pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis atsakovų R. J. ir UAB firmos ,,Lietuvos melioracija“ 2013 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10; atsakovų A. P. ir UAB firmos ,,Lietuvos melioracija“ 2013 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartį; ieškovo T. R. atsakovui A. P. 2006 m. vasario 24 d. išduotą garantiją, ieškovo T. R. atsakovui R. J. 2006 m. vasario 24 d. išduotą garantiją.
Ieškininiams reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį turtą ir pinigines lėšas, neviršijančias reikalavimo sumos – 485 762,28 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi prašymą patenkino ir areštavo atsakovės turtą, o jo nesant pinigines lėšas, neviršijančias reikalavimo sumos – 485 762,28 Eur.
Atsakovė 2013 m. lapkričio 30 d. teismui pateikė prašymą, jai įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą sumą, kuria įvertinas vienas iš areštuotų nekilnojamųjų turtų – komercinės patalpos, esančios adresu Ulonų g. 1, Vilniuje, sumažinti taikyto arešto mastą įmokėta suma ir panaikinti minėtų patalpų areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi, kuri pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi, šį prašymą tenkino ir sumažino areštuoto turto mastą bei panaikino komercinių patalpų areštą. Atsakovei pateikus įrodymus, kad jai priklausančio ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi areštuoto kito turto, sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) g. 57A, Vilniuje, vertė yra 509 731,23 Eur, padarė išvadą, kad areštavus sandėlį yra užtikrintas ieškinio reikalavimas, todėl grąžino jam į teismo depozitinę sąskaitą įneštą užstatą.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB firma ,,Lietuvos melioracija“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 203 023,63 Eur skolą, 168 800,97 Eur palūkanų, 7 168,10 Eur delspinigių, 28 817,19 Eur baudą, procesines palūkanas; priteistas lėšas įskaityti į patenkintą priešieškinį reikalavimą.
Priešieškininiams reikalavimams užtikrinti atsakovė UAB firma ,,Lietuvos melioracija“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovui T. R. priklausantį turtą ir pinigines lėšas, neviršijančias reikalavimo sumos – 407 809,89 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino ir areštavo ieškovo turtą, o jo nesant piniginės lėšos, kurių suma ar vertė neviršija 407 809,89 Eur.
Išnagrinėjęs minėtą ginčą iš esmės teismas 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį patenkinto iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės UAB firmos ,,Lietuvos melioracija“ 448 911,02 Eur skolą, 41 143,42 Eur palūkanų, 16 395,39 Eur delspinigių; pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis 2006 m. vasario 24 d. ieškovo atsakovams R. J. ir A. P. išduotas garantijas, atsakovų UAB firmos ,,Lietuvos melioracija“ ir R. J. 2013 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2013/01/10 dalį, kuria perleisti reikalavimai, kylantys iš ieškovo ir atsakovo R. J. 2006 m. vasario 24 d. garantijos; atsakovų UAB firma ,,Lietuvos melioracija“ ir A. P. 2013 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2013/01/10 dalį, kuria perleisti reikalavimai, kylantys iš ieškovo ir atsakovo A. P. 2006 m. vasario 24 d. garantijos; kita ieškinio dalis ir priešieškinis atmesti; panaikintos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Šalies argumentai
Atsakovė firma UAB ,,Lietuvos melioracija“ 2015 m. rugsėjo 18 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas. Apeliantė prašo priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo T. R. ieškinio dalį dėl 16 395,39 Eur delspinigių ir 9 314,36 Eur palūkanų priteisimo; atmesti reikalavimą pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2006 m. vasario 24 d. ieškovo atsakovams R. J. ir A. P. išduotas garantijas, atsakovų UAB firmos ,,Lietuvos melioracija“ ir R. J. 2013 m. sausio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10 ir atsakovų UAB firmos ,,Lietuvos melioracija“ ir A. P. 2013 m. sausio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/01/10; priešieškinį patenkinti visiškai ir priteisti atsakovei UAB firmai ,,Lietuvos melioracija“ iš ieškovo 189 701,12 Eur skolą, 28 817,20 Eur baudą, 163 038,08 Eur palūkanų, 7 168,10 Eur delspinigių, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas; priteistas lėšas įskaityti į patenkintą priešieškinį reikalavimą (apeliacinės instancijos teisme bylos Nr. 2A-524-XX/2016).
Ieškovas 2015 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. prašė šias laikinąsias apsaugos priemones panaikinti arba taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo UAB firmos ,,Lietuvos melioracija“ turtą, kurio vertė ar suma neviršija teismo sprendimu priteistos ir atsakovo neginčijamos ieškinio sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.
Teismas įvertinęs tai, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu panaikintos teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, prašymą atmetė kaip jau išnagrinėtą.
Taip pat teismas pažymėjo, kad minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, ieškovas įrodymų, kad priešieškinio suma jam nėra didelė nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismui priėmus galimai atsakovui palankų sprendimą, jo įvykdymas nebūtų užtikrintas (CPK 144 straipsnis).
Teismas taip pat atmetė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nes nustatė, kad neįsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas turtas, kuris šiuo metu nuosavybės teise nepriklauso ieškovei, negali būti arešto objektu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas T. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, šį prašymą atmetus – jas taikyti atsakovės UAB firmos ,,Lietuvos melioracija“ atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas išspręstas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo priešieškininis reikalavimas yra atmestas, o tai įrodo priešieškinio nepagrįstumą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė apskundė tik dalį teismo sprendimo (neskundė sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 480 740,09 Eur). Todėl egzistuoja teisinis pagrindas areštuoti atsakovei priklausantį turtą (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB firma „Lietuvos melioracija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas pagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas išspręstas galutiniame teismo procesiniame sprendime, kuriam įsiteisėjus areštas bus panaikintas. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi, nes apeliaciniame skunde prašoma panaikinti visą teismo sprendimą – taip pat ir jo dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu buvo vertinamas tiek ieškinio pagrįstumo, tiek grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo klausimas, todėl tai neturi būti svarstoma pakartotinai. Teismas pagrįstai nusprendė, kad neįsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos lėšos negali būti arešto objektu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Kaip žinoma, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotųjų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Prašymus, susijusius su laikinosioms apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, dalyvaujantys byloje asmenys šiuos prašymus turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jų panaikinimo klausimą teismas turi išspręsti sprendimu. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jie nėra apskųsti (CPK 279 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas teigia, kad jo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes prarado res judicata galią.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės taikytos siekiant užtikrinti atsakovo turtinio priešieškininio reikalavimo (407 809,89 Eur) įvykdymą. Atsakovė UAB firma ,,Lietuvos melioracija“ nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria jos priešieškinis atmestas, ir dėl to pateikė apeliacinį skundą. Teismas pagrįstai nurodė, kad sprendimo dalis, kuria atsakovės priešieškinis atmestas, yra neįsiteisėjusi (CPK 279 straipsnio 1 dalis), todėl nėra teisinio pagrindo naikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Kaip minėta, skundžiama teismo nutartimi taip pat atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, užtikrinančias vykdymą, pasak apelianto, įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas jo ieškininis pareiškimas, ir kurios atsakovė apeliacine tvarka neskundžia.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2015 m. rugsėjo 17 d. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuris pirmosios instancijos teismo teisėjo 2015 m. rugsėjo 18 d. rezoliucija priimtas (t. 6, b. l. 155-171); kad ieškovas 2015 m. rugsėjo 24 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimo dalies (6 t., b. l. 175-176); kad Vilniaus apygardos teismo 2015 spalio 14 d. nutartimi prašymas atmestas (6 t., b. l. 186-187); kad Lietuvos apeliacinio teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-630-798/2016). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, atsižvelgę į tai, kad apeliaciniame skunde skundžiama taip pat ir sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis reikalavimas įskaityti priešpriešinius reikalavimus, konstatavo, jog apeliantė UAB firma ,,Lietuvos melioracija“ nesutiko ir su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. apskundė visą teismo sprendimą.
Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl čia minimos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies yra išspręstas pirmiau nurodytais galiojančiais teismų sprendimais, todėl apeliacinis teismas neturi pagrindo ne tik panaikinti teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, bet ir taikyta laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu (CPK 279 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis).
Remiantis tuo, kas paminėta, ieškovo T. R. atskirasis skundas atmetamas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.