Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-05-15 · Civilinė byla Nr. 2-744/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-04-25Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-15Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-05-14Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-03-24Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-03-31Lietuvos apeliacinis teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2016-07-12Lietuvos apeliacinis teismas
  7. KasacijaNutartis · 2017-01-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-15
Bylos Nr.
2-744/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00157-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
T. R.

Įžanginė dalis

Civilinės bylos Nr. 2-744/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00157-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija 110.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso išnagrinėjo ieškovo T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria pakeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1025-656/2014 pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei firmai „LIETUVOS MELIORACIJA“ dėl skolos priteisimo ir sutarties nutraukimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo nutraukti 2005-05-13 šalių sudarytą paskolos sutartį bei iš atsakovo priteisti skolą, nesumokėtas palūkanas, delspinigius bei 5 proc. procesines palūkanas.

Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašo taip pat priteisti skolą, kurios atsiradimą grindžia ir dvejomis 2006-02-24 garantijomis dėl 2002-06-27 Paskolos sutarties Nr. 2 ir 2001-07-19 Vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties tinkamo vykdymo.

Ieškiniui užtikrinti Vilniaus apygardos teismas 2013-01-28 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo turto bendrai 1 677 240 Lt sumai. Antstolis V. Č. vykdydamas teismo nutartį aprašė atsakovo turto pagal 2013-02-06 Turto aprašą, kurį pakeitė 2013-03-04 Turto aprašu, bendrai 1 681 700 Lt sumai.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas teismui pakartotinai 2013-11-20 (t. 2, b. l. 190-192) pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, juo prašė per 10 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo sumokėjus į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 99 700 Lt sumą, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013-01-28 nutartimi taikyto arešto mastą, jį sumažinant 99 700 Lt suma iki 1 577 540 Lt sumos, bei įpareigoti antstolį V. Č. panaikinti komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, areštą. Nurodė, kad 99 700 Lt sumos įmokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą garantuotų teismo sprendimo įvykdymą, užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą. Turto apraše esamo turto įkainojimo ieškovas neginčijo, atsakovo siūloma įmokėti suma viršija Turto apraše ginčo turto nurodomą vertę, kuria antstolis nustatė atsižvelgdamas į rinkos kainas turto aprašymo metu.

Ieškovas 2013-11-29 (t. 3, b. l. 94-97) pateikė atsiliepimą, juo prašė atsakovo prašymo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas siekia įnešti žymiai mažesnę pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą nei yra atsakovo nurodomų patalpų rinkos vertė. Ieškovo duomenimis, atsakovo siekiama įnešti 99 700 Lt suma yra 2,5 karto mažesnė nei nurodytų patalpų vertė, nustatyta teismui pateiktoje UAB „Akorus Real Estate“ 2013-11-29 turto vertės nustatymo pažymoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi (klaidingai nurodyta pirmosios instancijos nutarties data, nurodant lapkričio mėnesį) atsakovo prašymą tenkino. Nutarė, jog per 10 kalendorinių dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovui įmokėjus į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 89 700 Lt sumą, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013-01-28 nutartimi atsakovui UAB firmai „LIETUVOS MELIORACIJA“ taikyto arešto mastą, jį sumažinant 89 700 Lt suma, ir panaikinti komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – (duomenys neskelbtini) kv. m, areštą. Teismas, remdamasis CPK 148 str. 1-2 d. nuostatomis bei bylos duomenimis, konstatavo, jog Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės bendrai 1 677 240 Lt sumai, ir šiai sumai yra antstolio V. Č. 2013-02-06 Turto apraše aprašyta turto, kartu ir atsakovo nurodomos patalpos (duomenys neskelbtini), jos antstolio įvertintos 89 700 Lt, todėl įvertinus minėtą sumą bei aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad šalys būtų reiškę prieštaravimus dėl tokio turto įkainojimo ir bendro areštuoto turto masto, pripažino, kad 89 700 Lt sumos įmokėjimas į teismo depozitinę sąskaitą ir arešto panaikinimas atsakovo komercinėms patalpoms, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros ir garantuotų ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o atsakovo prašymą atmesti. Nurodo, kad teismas leido atsakovui į teismo depozitinę sąskaitą įnešti žymiai mažesnę pinigų sumą nei patalpų, esančių Ulonų g. 1, Vilnius, unikalus Nr. 4400-0474-508:3706, rinkos vertė, ir taip pat net 10 000 Lt mažesnę sumą nei nurodyta šių patalpų vertė Nekilnojamojo turto registre. Apelianto nuomone, 89 700 Lt suma nerodo tikrosios patalpų rinkos vertės, nes iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo patalpų vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2005-09-26, yra 99 700 Lt. Ši vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, neatsižvelgus į individualias turto savybes, todėl Nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus turto vertinimo išvadas. Atsakovui įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą 89 700 Lt, ieškovo interesai nebus užtikrinti tinkamai, nes atsakovo įnešta suma bus 10 000 Lt mažesnė nei nurodyta Nekilnojamojo turto registre, bei bus pažeistas procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – prevenciškai išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar pasunkėjimo. Todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti CPK 148 straipsnio 2 dalies. Apelianto pateikta minėto turto 2013-11-29 turto vertės nustatymo pažyma patvirtina, jog patalpų rinkos vertė yra 255 000 Lt, t. y. 2,5 karto didesnė negu teismas leido atsakovui įnešti pinigų sumą, todėl teismo argumentai, jog atsakovui įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą 89 700 Lt sumą, nebus pažeisti ieškovo interesai, yra nepagrįsti, nes nurodyta suma neužtikrins būsimo teismo sprendimo, kuriuo galbūt bus patenkinti ieškovo reikalavimai, įvykdymo. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi tik antstolio V. Č. 2013-02-06 Turto apraše nurodyta turto verte, tai patvirtina apeliantų pateikta 2013-11-29 turto vertės pažyma. Pats pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pirminį prašymą, jau buvo atmetęs atsakovo analogišką prašymą, tačiau dabar laikinąsias apsaugos priemones pakeitė, nors pati situacija nėra pasikeitusi. Atsakovas ne kartą kreipėsi ir dėl antstolio veiksmų apskundimo, todėl antstolis atsakovo prašymu keitė 2013-02-06 Turto aprašą ir ginčo patalpas aprašė 2013-03-04 tenkindamas atsakovo prašymą, tačiau šiuo atveju teismas negali atlikti veiksmų, kurie vykdant teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, išimtinai yra priskirti antstolio kompetencijai.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus bei nurodytus argumentus, o ieškovo pateikta 2013-11-29 turto vertės pažyma neturi jokios juridinės galios, nes neatitinka turto vertinimo dokumentui keliamų reikalavimų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 str.), be to, areštuoto turto tinkamas įkainojimas yra antstolio pareiga, todėl ieškovas, nepareikšdamas jokių prieštaravimų dėl antstolio turto įkainojimo, turto vertei pritarė. Taip pat, atsakovo nuomone, teismas nepažeidė CPK 148 straipsnio nuostatų, nes laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas yra priskirtas teismo, o ne antstolio kompetencijai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

Tiek iš atskirojo skundo medžiagos, tiek iš papildomai išreikalautos pagrindinės civilinės bylos duomenų matyti, kad atsakovas remdamasis CPK 148 straipsnio nuostatomis prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, teismo taikytas civilinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, tinkamai aiškino ir pagrįstai taikė CPK 148 straipsnio nuostatas.

Pirmiausia pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto nuomone, jog teismas nebuvo kompetentingas spręsti tokio klausimo, t. y. nustačius pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti konkrečiam turtui areštą. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismo 2013-01-28 nutartimi atsakovui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šios nutarties vykdymas atliktas antstolio V. Č., sudarant ir keičiant Turto aprašą, ir atitinka CPK 152 straipsnio 6 dalies ir 675 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą ir turto arešto akto nesurašo. Taip pat CPK 675 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Esant tokioms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentas, kad teismas negalėjo panaikinti arešto konkrečiam turtui, yra nepagrįstas.

Taip pat nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog nebuvo pagrindo taikyti CPK 148 straipsnio, nes atsakovo siūloma ir teismo nustatyta suma neužtikrins ieškovo interesų, kadangi turto, kuriam naikinamas areštas, reali vertė yra daug didesnė negu įneština atsakovo suma į teismo depozitinę sąskaitą. Vilniaus apygardos teismo 2013-01-28 nutartimi aiškiai buvo nustatytas taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastas – 1 667 240 Lt (CPK 147 str. 5 d.). Turto aprašuose šis mastas nėra sumažėjęs net ginčo patalpas įvertinus 89 700 Lt suma, vadinasi, keičiant laikinąsias apsaugos priemones, esminę reikšmę turi laikinųjų apsaugos priemonių masto išsaugojimas. Šiuo atveju pažymėtina, kad net formaliai įvertinus ieškovo pateiktą prie atskirojo skundo pažymą apie ginčo patalpų didesnę rinkos kainą, nėra pagrindo ginčo turtui palikti galioti areštą, nes pagrindinis ginčas byloje vyksta ne dėl minėto turto, o dėl piniginių lėšų, vadinasi, tikslingiau ir naudingiau ieškovui turėtų būti piniginių lėšų, o konkretaus atsakovo turto, išieškojimo užtikrinimo galimybė. Todėl piniginių lėšų įnešimas į teismo depozitinę sąskaitą niekaip nepažeidžia ieškovo interesų. Priešingai, jam palankaus sprendimo atveju, būtų operatyvesnis sprendimo vykdymas. Taip pat pažymėtina, kad jokių įrodymų, jog panaikinus konkrečiam turtui areštą, likusio areštuoto ir aprašyto turto vertė neužtikrins likusios turto arešto masto dalies, nepateikta. Tačiau sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovo įneštiną sumą. Kaip jau buvo minėta, atsakovas prašė leidimo įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 99 700 Lt, kad būtų užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra, todėl pripažintina, kad atsakovo sutikimas įnešti didesnę sumą, negu turtas yra įkainotas Turto apraše, vertintinas kaip siekis protingai įvertinti ir pagrįsti galimybę keisti atsakovo turtui taikytus apribojimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, nustatant, kad atsakovo įneštinos į teismo depozitinę sąskaitą suma yra 99 700 Lt, nes šiuo atveju atsakovo siūloma suma iš tikrųjų labiau užtikrintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą (CPK 337 str. 1d. 4 p., 338 str., 329 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. (klaidingai nurodyta 2013 m. lapkričio 4 d.) pakeisti ir išdėstyti taip:

Atsakovo UAB firmos „LIETUVOS MELIORACIJA“ prašymą tenkinti.

Per 10 kalendorinių dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos atsakovui UAB firmai „LIETUVOS MELIORACIJA“ įmokėjus į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 99 700 Lt sumą, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovui UAB firmai „LIETUVOS MELIORACIJA“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto mastą, jį sumažinant 99 700 Lt suma, ir panaikinti komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m ploto, areštą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė