Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-01-20 · Civilinė byla Nr. e2-37-464/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
e2-37-464/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Medipresa“
Atsakovas
P. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-37-464/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00550-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.1.14.8.5; 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medipresa“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medipresa“ ieškinį atsakovui P. V. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Medipresa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo P. V. 120 819,62 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-124-390/2022 BUAB „Media Incognito“ iškelta bankroto byla. Ieškovė yra bendrovės kreditorė, kurios 120 819,62 Eur finansinis reikalavimas yra patvirtintas Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-888-781/2021 bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu, todėl ieškovė reiškia tiesioginį ieškinį dėl žalos, t. y. bankroto byloje nepatenkinto finansinio reikalavimo, atlyginimo iš buvusio BUAB „Media Incognito“ vadovo ir akcininko atsakovo P. V.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

4. Teismas nurodė, kad ieškovės reiškiamo ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės dėl atsakovo P. V. neteisėtų veiksmų, kurie lėmė BUAB „Media Incognito“ bankroto pripažinimą tyčiniu, t. y. dėl 2018 m. liepos 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo, 2018 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutarčių ir 2019 m. balandžio 30 d. susitarimo dėl atsiskaitymo termino atidėjimo sudarymo. Jokių neteisėtų, nesąžiningų atsakovo veiksmų, kurie būtų nukreipti tik į ieškovės teisių pažeidimą, dėl kurių ieškovei būtų atsiradusi žala, ieškinyje nenurodyta.

5. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad ieškovė reiškia ieškinį atsakovei tokiu pačiu faktiniu pagrindu, kaip ir nemokumo administratorė Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-531-390/2022, t. y. dėl bendro bendrovės nemokumo sukėlimo ar mokumo sumažėjimo, kuris vienodai paveikė tiek ieškinį pareiškusią ieškovę, tiek kitus BUAB „Media Incognito“ kreditorius.

6. Teismo vertinimu, nemokumo administratorė, reikšdama ieškinį dėl tyčinio bankroto kaltam buvusiam vadovui ir (ar) dalyviui, atstovauja tiek pačios bendrovės, tiek ir jos kreditorių interesams, taigi šiuo atveju – ir ieškovės interesams, todėl nagrinėjamoje situacijoje sutampa abiejų ieškinių šalys, įskaitant ieškovus. Be to, sutampa ir ieškinių dalykas, nes į civilinėje byloje Nr. e2-531-390/2022 pareikštą reikalavimą yra įtrauktas ir 120 819,62 Eur ieškovės nepatenkintas reikalavimas.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas yra tapatus teismo kitoje civilinėje byloje nagrinėjamam reikalavimui, todėl ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė UAB „Medipresa“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino galiojančius teisės aktus ir neteisingai interpretavo kasacinės instancijos teismo praktiką.

8.2. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 1 dalį juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, o pagal JANĮ 43 straipsnio 5 dalį kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020, nurodyta, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto.

8.3. Taigi ieškovės teisė reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui yra įtvirtinta tiek įstatyme, tiek ir teismų praktikoje. Pripažindamas BUAB „Media Incognito“ bankrotą tyčiniu Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje kaip vieną iš galimų tyčinio bankroto pasekmių taip pat įvardino įstatyme numatytą galimybę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

8.4. Reiškiamas ieškinys nėra tapatus nemokumo administratorės pareikštam ieškiniui civilinėje byloje Nr. e2-531-390/2022, nes nesutampa bylų ieškovai. Pasisakydamas dėl nemokumo administratoriaus ir kreditoriaus tapatumo reiškiant ieškinius bankrutavusios bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020 yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose ieškovai nesutampa.

8.5. Šios bylos atveju visiškai nesutampa nemokumo administratorės ir ieškovės interesai. Apie savo sprendimą nepriklausomai reikšti tiesioginį ieškinį P. V. dėl žalos atlyginimo ieškovė informavo bendrovės nemokumo administratorę, prašydama civilinėje byloje Nr. e2-531-390/2022 neprašyti priteisti žalos atlyginimo dalies, kurią sudaro ieškovės finansinis reikalavimas. Administratorė prašymo neįvykdė, nurodžiusi, kad pasiaiškins tokio prašymo patenkinimo neigiamas pasekmes.

8.6. Nemokumo administratorė ėmėsi veiksmų, kurie gali panaikinti bet kokias ieškovės galimybes prisiteisti ir išieškoti patirtą žalą iš atsakovo. Bendrovės kreditoriai priėmė sprendimą parduoti civilinėje byloje Nr. e2-531-390/2022 dar nepriteistą 665 939,74 Eur reikalavimą į atsakovo P. V. viešose varžytynėse už 80 proc. visos reikalavimo teisės vertės, o nepardavus pirmosiose varžytynėse – pardavinėti reikalavimo teisę antrosiose viešose varžytynėse už 60 proc. reikalavimo teisės vertės. Nepardavus reikalavimo teisės antrosiose varžytynėse, nuspręsta ją pardavinėti 14 dienų laisvo pardavimo tvarka už didžiausią pasiūlytą kainą, tačiau ne mažesnę kaip 8 000 Eur. Toks kreditorių sprendimas yra nulemtas didžiausios bendrovės kreditorės UAB „Lectio divina“, kuri yra susijusi su P. V. Kadangi P. V. deklaruoja turintis mokumo problemų, tikėtina, kad reikalavimas į jį bus parduotas už minimalią kainą, o tai lems, kad bendrovės bankroto byla bus operatyviai užbaigta ir ieškovės finansinis reikalavimas liks nepatenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: apeliantės susirašinėjimą su nemokumo administratore; 2021 m. lapkričio 11 d. informaciją, teiktą Kauno apygardos teismui; Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. raštą; 2021 m. lapkričio 15 d. kreditorių susirinkimo protokolą su priedais; duomenis apie prekių ženklą „Obuolys“ ir jo naudojimą; duomenis apie UAB „Lectio divina“, UAB „Amo tanto“ ir E. P.; 2021 m. spalio 4 d. prašymą dėl teismo sprendimu priteistos sumos įvykdymo išdėstymo.

10. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme įstatymų leidėjo valia yra ribojamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą, ir jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina išimtis iš bendrosios taisyklės.

11. Šiuo atveju apeliantė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė kilo tik šioje proceso stadijoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.

Dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį bankrutavusios bendrovės vadovui ir (ar) dalyviui

12. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta priimti jos, kaip kreditorės, tiesioginį ieškinį, reiškiamą skolininkės BUAB „Media Incognito“ buvusiam vadovui ir akcininkui P. V. Priešingai nei situaciją vertina apeliantė, kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai, esant visoms teismų praktikoje nustatytoms sąlygoms.

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakoma, kad bankrutavusios bendrovės kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį tokios bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams tik dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

14. Taigi, pirmuoju atveju kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams tik tada, kai šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018).

15. Kitaip tariant, šis specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

16. Antrojo atvejo kontekste kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikšti tai, kad jei nebūtų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai bendrovė apskritai nebūtų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, bendrovė būtų moki, todėl su kreditoriais būtų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog lemia bendrovė negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

17. Kita vertus, kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina būtent nemokumo administratorius. Tik pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui. Tai neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad tiesioginio ieškinio pateikimo bankroto byloje momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis gali būti aiškus bei akivaizdus ir iki bendrovės likvidavimo, išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir juo labiau po to. Todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas šiuo atveju sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

18. Iš apeliantės pareikšto ieškinio turinio matyti, kad jos reikalavimai atsakovui P. V. pareikšti antruoju pagrindu. Apeliantė atsakovo, kaip buvusio BUAB „Media Incognito“ vadovo ir akcininko, civilinę atsakomybę kildina iš jo veiksmų, privedusią bendrovę prie tyčinio bankroto. Ieškinys išimtinai grindžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių BUAB „Media Incognito“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, t. y. nurodomi atsakovo bankrutavusios bendrovės vardu sudaryti sandoriai, kurie pastarajai buvo ekonomiškai nenaudingi ir sudarė prielaidas kilti bendrovės nemokumui.

19. Aptartoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad antruoju pagrindu kreditoriaus tiesioginis ieškinys bankrutavusios bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams įprastai gali būti reiškiamas tik tuo atveju, kai toks juridinis asmuo jau nebeegzistuoja, t. y. yra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Toks kasacinio teismo aiškinimas grindžiamas ne tik kreditoriaus galimybe savo teises iki bendrovės likvidavimo ginti per nemokumo administratorių, bet ir tuo, kad iki tokio juridinio asmens likvidavimo gali būti neaiškus priteistinos skolos dydis.

20. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir viešųjų registrų duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-124-390/2022 dar nėra priimtas sprendimas dėl BUAB „Media Incognito“ pabaigos ir bendrovė nėra išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Atitinkamai, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-531-390/2022 yra nagrinėjamas BUAB „Media Incognito“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Tavix“, ieškinys dėl 665 939,74 Eur žalos priteisimo iš atsakovo P. V. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-531-390/2022 pareikšto ieškinio, skolininkės nemokumo administratorė, gindama visų bankrutavusios bendrovės kreditorių teises ir interesus, prašo iš atsakovo priteisti visų bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą atitinkantį žalos atlyginimą. Administratorės paduotas ieškinys taip pat įrodinėjamas atsakovo neteisėtais veiksmais, sukėlusiais bendrovės bankrotą.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės šiuo metu neabejotinai šalina apeliantės galimybę reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui. Apeliantės teisė atgauti finansinį reikalavimą vis dar yra ginama BUAB „Media Incognito“ bankroto byloje visų kreditorių teises ir interesus atstovaujančios nemokumo administratorės MB „Tavix“, o Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-531-390/2022 išnagrinėjimo rezultatas turės tiesioginę reikšmę apeliantės pateiktame ieškinyje nurodytos skolos dydžiui. Nemokumo administratorės ieškinio visiško ar dalinio patenkinimo ir priteistos skolos iš atsakovo išieškojimo atveju, apeliantės finansinis reikalavimas iki bendrovės bankroto bylos pabaigos galėtų būti visiškai ar iš dalies padengtas, todėl apeliantės tiesioginiame ieškinyje įvardinta iš atsakovo priteistina skola tokioje situacijoje nevertintina kaip aiški.

22. Tai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, atsisakius priimti nagrinėti apeliantės ieškinį. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, suklydo taikydamas teisę, todėl šią klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas.

Dėl ieškinių tapatumo kaip atsisakymo priimti ieškinį pagrindo

23. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

24. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014). Nurodytoje praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio kilo ginčas, dalyviai.

25. Kasacinis teismas šiam nagrinėjamam klausimui aktualioje praktikoje yra pažymėjęs, kad bankroto procese nemokumo administratorius, reikšdamas ieškinį dėl tyčinio bankroto kaltam buvusiam vadovui (vadovams) ir (ar) dalyviui (dalyviams), atstovauja tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių interesams, įskaitant kreditoriaus, kuris reiškia ir tiesioginį ieškinį tam pačiam dėl tyčinio bankroto kaltam (kaltiems) subjektui (subjektams). Tačiau nors nemokumo administratorius atstovauja ir tokiam ieškovui, kaip bankrutavusios bendrovės kreditorius, vis dėlto jo (administratoriaus) interesas reiškiant ieškinį dėl tyčinio bankroto kaltam asmeniui yra ne vieno konkretaus kreditoriaus, o pačios bendrovės ir visų jos kreditorių teisių ir interesų gynimas. Dėl šios priežasties tokioje situacijoje, t. y. tiek nemokumo administratoriui, tiek kreditoriui pareiškus ieškinius, tokių bylų (ieškinių) šalys, t. y. ieškovai, laikomi nesutampančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

26. Nagrinėjamu atveju nesutampant vienam iš ieškinių tapatumo kriterijų, t. y. ieškinių šalims (ieškovams), pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje padaręs priešingą išvadą (t. y. dėl šalių tapatumo), neatsižvelgė į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei ieškinį pateikęs asmuo neturi teisės ir (ar) suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso bei poreikio jį ginti, kaip dabartinėje situacijoje apeliantė, toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, o ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).

27. Tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo padaryta teisės taikymo klaida neturėjo reikšmės teisingam procesinio klausimo išnagrinėjimui, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. (CPK 328, 338 straipsniai)

28. Atkreiptinas dėmesys, kad atsisakymas priimti apeliantės ieškinį neužkerta kelio jai ateityje, po BUAB „Media Incognito“ likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, jeigu jos finansinis reikalavimas vis dar bus nepatenkintas, tokio pobūdžio ieškinį teismui teikti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė