Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-08-11 · Civilinė byla Nr. e2VP-15143-894/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-11
Bylos Nr.
e2VP-15143-894/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08768-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Suinteresuotas asmuo
D. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. e2VP-15143-894/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08768-2021-4 Procesinių dokumentų kategorija: 3.5.1.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Raimondos Pauzienės pareiškimą dėl baudos paskyrimo už įpareigojimo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys D. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

antstolė Raimonda Pauzienė teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė skirti skolininkui D. B. maksimalią baudą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), surašymo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, išieškotojo naudai (e. b. l. 1-3). Pareiškime nurodyta, kad antstolė vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – VTPSI) 2020 m. liepos 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. B. buvo įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau jame nurodytų veiksmų neatliko. Atsižvelgiant į tai antstolė 2021 m. gegužės 24 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo prašė tenkinti paskiriant D. B. iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomojo nurodymo dieną, iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo, baudą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6804. Nurodė, kad leidimas statyti naują statinį privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje. Kadangi D. B. neturėdamas privalomo statybą leidžiančio dokumento adresu (duomenys neskelbtini), pastatė pastatą VTPSI 2020 m. liepos 16 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. liepos 27 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš skolininko pareikalavo iki 2021 m. sausio 16 d. išardyti/nugriauti ginčo statinį ir sutvarkyti statybvietę. Tenkindama skolininko 2021 m. sausio 7 d. prašymą, VTPSI 2021 m. sausio 8 d. sprendimu pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. balandžio 16 d. VTPSI 2021 m. balandžio 21 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas. 2021 m. gegužės 6 d. prašymu VTPSI kreipėsi į antstolį prašydama priimti privalomąjį nurodymą vykdyti priverstinai. VTPSI atsiliepime nurodo, kad skolininkui neįvykdant privalomojo nurodymo yra akivaizdžiai pažeidžiami išieškotojo teisėti lūkesčiai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Egzistuoja visos būtinos sąlygos taikyti Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes (e. b. l. 27-32).

Suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepimo byloje nepateikė. 2021 m. rugpjūčio 4 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad prieš 1,5 metų buvusio seno sodo pastato vietoje pastatė naują pastatą. Vykdydamas ginčo pastato statybą buvo įsitikinęs, kad ginčo statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, todėl prieš pradėdamas statybos darbus dėl jo nesikreipė. Nurodė, kad naujai pastatytas pastatas tik 5 kv. m. didesnis už senąjį. Paaiškino, jog šiuo metu yra atliekamos administracinės procedūros siekiant neteisėtą statybą įteisinti gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Patvirtino, kad nesant galimybės gauti statybą leidžiantį dokumentą, ginčo pastatą nugriaus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad VTPSI 2020 m. gegužės 28 d. gavusi Kauno marių regioninio parko direkcijos tos pačios dienos raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimai savavališkų statybų“, 2020 m. birželio 25 d. atliko patikrinimą vietoje ir 2020 m. liepos 14 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patikrinimo aktas). Patikrinimo aktu nustatyta, kad „<...> (duomenys neskelbtini) botaniniame – zoologiniame draustinyje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai, esančiame (duomenys neskelbtini) <...> registruotas sodo pastatas (duomenys neskelbtini) nugriautas ir naujai statomas 8,20 m ilgio, 8,24 m pločio bei 4,70 m aukščio vieno aukšto kitos (sodų) paskirties pastatas su rūsiu (toliau – pastatas) <...>. Pastato inžinerinės sistemos neįrengtos, atlikta nepilna išorinė fasado apdaila. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ <...> pateiktas statytojo 2020 m. gegužės 25 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) (būsena – nepatenkintas) išduoti statybą leidžiantį dokumentą <...>, kuris suteiktų statytojui teisę įgyvendinti statinio projektą „Sodo pastato, (duomenys neskelbtini), statybos ir sodo pastato (duomenys neskelbtini) griovimo projektas. Statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m.“ <...>. Kauno marių regioninio parko direkcija projekto sprendiniams nepritarė. Statytojas statybos darbus vykdė pagal projektą, bet neturint statybą leidžiančio dokumento“. VTPSI 2020 m. liepos 16 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. liepos 27 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš skolininko pareikalavo iki 2021 m. sausio 16 d. išardyti/nugriauti ginčo statinį ir sutvarkyti statybvietę. Tenkindama skolininko 2021 m. sausio 7 d. prašymą, VTPSI 2021 m. sausio 8 d. sprendimu pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. balandžio 16 d. Antstolė priėmusi privalomąjį nurodymą priverstiniam vykdymui 2021 m. gegužės 24 d. patikrinimo metu nustatė, kad įpareigojimas įvykdyti privalomąjį nurodymą: išardyti/nugriauti savavališkai pastatytą 8,20 m ilgio, 8,24 m pločio bei 4,70 m aukščio vieno aukšto kitos (sodų) paskirties pastatą su rūsiu (pastato gelžbetoniai pamatai kartu yra ir rūsio sienos, pirmo aukšto sienos medžio rąstų, stogo konstrukcija šlaitinė, medinė, bituminių čerpelių danga, įstatyti medinio profilio rėmų langai ir medinės durys, inžinerinės sistemos neįrengtos) ir sutvarkyti statybvietę, neįvykdytas. 2021 m. gegužės 24 d. antstolė surašė Sprendimu, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Kasacinio teismo 2021 m. sausio 6 d. Nutarties Nr. 3K-3-168-695/2021 29 punkte konstatuota, kad per nustatyta privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padariniu pašalinimo įvykdymo terminą (bendrąjį 6 mėnesių, sutrumpintą ar pratęsta) asmuo turi pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodyme nustatytu būdu: 1) nugriauti statini ir sutvarkyti statybviete; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybviete; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriauta statini ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis) arba teises aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teises aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Tos pačios kasacinio teismo nutarties 36 punkte yra konstatuota, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nei vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Kasacinis teismas aptariamos nutarties 25 punkte konstatavo, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės.

Teismas pažymi, kad D. B. į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nėra jo kaltės dėl ginčo privalomojo nurodymo neįvykdymo. Nors teismo posėdyje D. B. nurodė, kad imasi veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau jokių objektyvių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Atitinkamai teismas neturi pagrindo išvadai, kad suinteresuotas asmuo byloje D. B. ėmėsi visų nuo jo valios priklausančių aktyvių veiksmų, siekiant laiku ir tinkamai atlikti reikiamas administracines procedūras gauti statybą leidžiantį dokumentą ginčo pastato statybai. Konstatuotina, kad D. B. jam surašyto privalomojo nurodymo dėl savo kaltės iki šiol nėra įvykdęs, todėl jam skirtina bauda.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 5 dalies (6 dalies pagal 2017 m. sausio 1 d. CPK redakciją) dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1309-945/2018). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo nevykdymą yra teismo teisė, o ne pareiga. Dėl baudos skyrimo teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes (pvz., teismo sprendimo neįvykdymo priežastis), taikomas kitas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, baudos skyrimo nagrinėjamu atveju atitikimą jos tikslams ir pan., vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2635-260/2017).

Antstolė Raimonda Pauzienė pareiškimu prašė skirti maksimalią baudą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo dienos, t.y. nuo 2021 m. gegužės 24 d.

Lietuvos Aukščiausias teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-62-692/2017 išaiškino, kad „antstolio surašytas teismo sprendimo, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka patvirtina sprendimo nevykdymo faktą ir sukelia teisines pasekmes, o bauda skaičiuotina nuo kitos dienos po sprendimo neįvykdymo akto surašymo“.

2021 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdyje suinteresuotas asmuo byloje skolininkas D. B. prašė jam skirti minimalią vienkartinę 100,00 Eur baudą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta bendroji taisykle yra ta, kad teismas skiria tęstinio pobūdžio bauda, todėl teismas, kuris nukrypsta nuo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, turėtų tai daryti esant tam tikram pagrindui, pavyzdžiui, nustatyti tokias faktines aplinkybes, kurios pateisintų taikyti kitokio, nei tęstinio, pobūdžio bauda“ (Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 nutartys: Nr. 2S-583-933/2020; 2019-10-17 Nr. 2S-1742-794/2019; 2019-10-03 Nr. 2S-1595-933/2019). Teismas, susipažinęs su byloje esančių įrodymų visetu, vertina, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo įstatyme numatytos bendrosios taisyklės, todėl sprendžia, kad skolininkui turėtų būti skiriama tęstinio pobūdžio bauda.

Teismas skirdamas baudą turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl antstolio reikalavimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. Pažymėtina, kad nustatant skirtinos baudos dydį svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. pirmą kartą baudžiamas už antstolio reikalavimo nevykdymą. Teismo posėdžio metu D. B. paaiškino, jog šiuo metu yra iniciavęs administracines procedūras siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, tokiu būdu įvykdant privalomąjį nurodymą. Suinteresuotas asmuo D. B. nurodė, kad administracinės procedūros, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, papildomą laiką užtrunka dėl vasaros atostogų bei pandemijos. Kartu D. B. nurodė, kad per pusmetį nepavykus įteisinti ginčo pastato, jį įsipareigoja nugriauti. Teismas nustatydamas baudos dydį atsižvelgia į aukščiau aptartus D. B. paaiškinimus, taip pat į tai, kad byloje nepateikti duomenys, patvirtinantys, kokį konkrečiai realų neigiamą poveikį išieškotojo ir/ar trečiųjų asmenų teisėms turėjo skolininko neįvykdymas ginčo privalomojo nurodymo. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, antstolės Raimondos Pauzienės pareiškimas tenkintinas iš dalies, D. B. už privalomojo nurodymo nevykdymą skirtina 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki privalomojo nurodymo visiško įvykdymo.

Bauda skirtina išieškotojos – valstybės – naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Pažymėtina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsniu, 290–291 straipsniais, 593 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti dalinai.

Skirti skolininkui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudą išieškotojos –

– valstybės – naudai po 5 (penkis) eurus už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 25 d. (diena po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo dienos) iki visiško 2020 m. liepos 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo, baudą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6804.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė