- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-07
- Bylos Nr.
- e2YT-5196-1134/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00989-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. E. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirusio (duomenys neskelbtini)) jo žmona Z. V. (kuri (duomenys neskelbtini) mirė) priėmė palikimą faktiniu valdymu.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad A. E. V. ir Z. V. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai 2000 m. kovo 14 d. nuosavybės teise įsigijo 17.27 kv. m. butą, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė A. E. V. ir pergyvenusi sutuoktinė Z. V. faktiniu turto valdymu priėmė sutuoktinio palikimą, bet į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė ir pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikti nespėjo. (duomenys neskelbtini) mirė Z. V. ir jos turtą pagal testamentą paveldėjo dukra I. P. (pareiškėja), bet viso turto (t.y. viso buto) šiuo metu paveldėti negali, nes, kaip nurodoma pareiškime, nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. E. V. mirties (mirusio (duomenys neskelbtini)) jo turtą faktiniu valdymu paveldėjo žmona Z. V. (kuri (duomenys neskelbtini) mirė).
3. Į notaro biurą, kaip nurodė pareiškėja, niekas dėl A. E. V. palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra, o vienintelė Z. V. turto testamentinė įpėdinė yra jos dukra (pareiškėja) I. P.. Taigi, po pareiškėjos patėvio A. E. V. mirties pareiškėjos senyvo amžiaus motina Z. V. patyrė depresiją ir dėl paveldėjimo į notarą ir į teismą nesikreipė manydama, kad po vyro mirties jo turtas ir taip tenka jai, kaip įstatyminiai įpėdiniai. Kaip nurodoma pareiškime, pagal Valstybinės įmonės ,,Registrų centras“ pažymą nėra nenustatyta, kad A. E. V. turėjo vaikų, todėl jo turtą galėjo paveldėti tik jį pergyvenusi sutuoktinė, vienintelė turto paveldėtoja Z. V.. Mirus A. E. V., pareiškėjos motina Z. V. ne tik gavo jo laidojimo pašalpą, palaidojo vyrą, sutvarkė ir nuolat prižiūrėjo jo kapą, bet ir pasiėmė bendrą turtą: televizorių, šaldytuvą, kitus namų apyvokos reikmenis. Be to, likusiu turtu tiek iki vyro mirties, tiek ir po jo mirties (nuo palikimo atsiradimo dienos) nepertraukiamai rūpinosi – remontavo, prižiūrėdavo ir nuolat gyveno bute (duomenys neskelbtini), mokėjo buto išlaikymo mokesčius, dėl ko įsiskolinimų už turto (būsto) išlaikymą niekada nebuvo ir šiuo metu nėra.
4. Pareiškime nurodoma, kad po A. E. V. mirties pareiškėjos motina Z. V. iš karto pradėjo aktyviai naudotis visu palikėjo turtu kaip savu ir šiuos veiksmus atliko nedelsiant, nepraleidusi įstatyme nustatyto nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog Z. V. po vyro mirties, pastarojo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Todėl pareiškimas privalo būti tenkintas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. V. po vyro A. E. V. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą, dėl ko pareiškėja turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jos motinos Z. V. paveldimą turtą.
5. Teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atsiliepimas į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti iš esmės teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. E. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. E. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad Z. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
6. Teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. vasario 7 d. 13:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2022 m. vasario 4 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos I. P. motina yra Z. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuri (duomenys neskelbtini) mirė. A. E. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra pareiškėjos I. P. patėvis, kuris mirė (duomenys neskelbtini). A. E. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir Z. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai 2000 m. kovo 14 d. nuosavybės teise įsigijo 17.27 kv. m. butą, adresu (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) A. E. V. mirties, jį pergyvenusi sutuoktinė Z. V. faktiniu turto valdymu priėmė sutuoktinio palikimą, bet į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė ir pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikti nespėjo. (duomenys neskelbtini) mirė Z. V. ir jos turtą pagal testamentą paveldėjo dukra I. P. (pareiškėja), bet pareiškėja viso turto (t.y. viso buto) šiuo metu paveldėti negali, nes, kaip nurodoma pareiškime, nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. E. V. mirties (mirusio (duomenys neskelbtini)) jo turtą faktiniu valdymu paveldėjo žmona Z. V. (kuri (duomenys neskelbtini) mirė).
8. Remiantis 2022 m. sausio 14 d. pareiškimu apie palikimo priėmimą, nustatyta, kad dėl Z. V. (pareiškėjo motinos) palikimo priėmimo po jos mirties ((duomenys neskelbtini)) kreipėsi pareiškėja I. P., tačiau kreipiantis į notarą pareiškėja sužinojo, jog mirus pareiškėjos patėvui A. E. V. pareiškėjos motina dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.
9. Pareiškėja nurodo, jog pareiškėjos motina Z. V., būdama palikėjo A. E. V. sutuoktinė, turėjo teisę po jo mirties į atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą trijų mėnesiu terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja pažymi, kad mirus A. E. V. pareiškėjos motina Z. V. ne tik gavo jo laidojimo pašalpą, palaidojo vyrą, sutvarkė ir nuolat prižiūrėjo jo kapą, bet ir pasiėmė bendrą turtą: televizorių, šaldytuvą, kitus namų apyvokos reikmenis. Be to ir likusiu turtu tiek iki vyro mirties, tiek ir po jo mirties (nuo palikimo atsiradimo dienos) nepertraukiamai rūpinosi – remontavo, prižiūrėdavo ir nuolat gyveno bute (duomenys neskelbtini), mokėjo buto išlaikymo mokesčius, dėl ko įsiskolinimų už turto (busto) išlaikymą niekada nebuvo ir šiuo metu nėra.
10. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
11. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
12. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
13. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
14. Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjos paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, iš kurio matyti, jog Z. V. vardu yra registruotas turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams Z. V. ir A. E. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, Gyventojų registro duomenimis, 2021 m. gruodžio 29 d. uždarosios akcinės bendrovės ,,Priemestis“ raštu Nr. P-187, kuriame nurodoma, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) įsiskolinimų neturi, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjos motina Z. V. po savo sutuoktinio (t. y. pareiškėjos patėvo) A. E. V. mirties toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, bei visu anksčiau minėtu turtu naudojosi kaip savo.
15. Remiantis bylos duomenimis, po A. E. V. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens A. E. V. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. E. V. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad Z. V. po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis).
16. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos motina Z. V. po sutuoktinio A. E. V., mirties, priėmė palikimą faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
18. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina Z. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po pareiškėjos patėvo A. E. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjai I. P. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.