Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sir Autorent“ ieškinį atsakovui G. G. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, darbo santykių nutraukimo fakto nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Sir Autorent“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. birželio 29 d. sprendimą, kuriuo: 1) atsakovo G. G. atleidimas iš darbo pripažintas, neteisėtu; 2) laikyta, kad darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovės nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) nuspręsta išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., e. b. l. 1-4). Nurodė, kad ieškovė buvo suteikusi teisę atsakovui G. G. mokėjimo kortele atsiskaityti už nedidelės vertės darbdavio kasdienėje veikloje patiriamas išlaidas, bet nesuteikė teisės atsakovui mokėjimo kortele išgryninti pinigines lėšas iš ieškovės sąskaitos banke. Ieškovės direktorius H. L. 2018 m. balandžio 27 d. pastebėjo, kad iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „SEB bankas“, išgryninta 2 000 Eur. Nustatyta, kad atsakovas 2018 m. balandžio 26 d. šiuos pinigus išgrynino ne darbo metu ir ne darbo reikmėms. Toliau aiškindamasis įvykio aplinkybes ieškovės direktorius H. L. paskambino atsakovui bei pareikalavo grąžinti pasisavintas ieškovės pinigines lėšas, t. y. 2000 Eur. Atsakovas į žodinį ieškovės vadovo raginimą nesureagavo, todėl H. L. per V. M. SMS pranešimais pareikalavo grąžinti pasisavintas ieškovės pinigines lėšas 2 000 Eur. Įspėjus atsakovą apie kreipimąsi į policiją atsakovas pasisavintus 2 000 Eur grąžino įnešdamas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Po piniginių lėšų išėmimo iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos atsakovas nepasirodė darbe. Dėl šio įvykio H. L. priėmė sprendimą nutraukti darbo santykius su atsakovu Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl tyčia padarytos turtinės žalos ar bandymo padaryti turtinę žalą darbdaviui (DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Ieškovė 2018 m. gegužės 18 d. atleido atsakovą iš darbo. Šis pažeidimas nurodytas nutrauktoje darbo sutartyje, tačiau 2018 m. gegužės 18 d. įsakyme atleisti atsakovą iš darbo pagal H. L. įgaliojimą veikiantis ir H. L. valią vykdantis V. M. suklydo įrašydamas atleidimo iš darbo priežastį, nurodydamas, kad atsakovas atleistas dėl neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. Atsakovas atleistas iš darbo: 1) pilnai išsiaiškinus įvykio aplinkybes; 2) atsakovo elgesį įvertinus šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu; 3) nustačius visas teisingai drausminei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas žinojo apie ieškovės keliamas jam pretenzijas, apie ketinimą nutraukti darbo santykius dėl pasisavintų piniginių lėšų, laikytina, kad atsakovo paaiškinimo nepareikalavimas priimant 2018 m. gegužės 18 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra formalus pažeidimas. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkanti E. M. teigė, kad atsakovas jai paaiškino išgryninęs iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos 2000 Eur, kaip išeitinę kompensaciją, nes bijojęs būti apgautas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2003; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-1298/2002). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, jog aplinkybė, kad iš ieškovo nebuvo raštu pareikalauta pasiaiškinti ir jis pasirašytinai nebuvo supažindintas su jam paskirta drausmine nuobauda, nedaro jo atleidimo iš darbo neteisėto ir nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-590/2004). Nagrinėjamu atveju svarbus atsakovo požiūris į padarytą pažeidimą. Atsakovas kaltės nepripažįsta ir nepagrįstai teigia, kad pinigus išgrynino vykdydamas V. M. nurodymą ir apie V. M. neatsakingai naudojamas darbdavio lėšas informavo H. L., nes šių aplinkybių nepatvirtino nei vienas iš nurodytų asmenų. Toks atsakovo požiūris parodo, jog ateityje ieškovė negali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus.