Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nukentėjusiojo D. P. atstovo advokato Mariaus Griciaus apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012-11-03 apie 2 val. (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, tyčia, iš asmeninių paskatų, bendrais veiksmais suduodami lazdomis ne mažiau kaip penkis smūgius D. P. į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veido dešinėje, dešinio skruostikaulio lūžimą, apatinio žandikaulio lūžimus dešiniųjų 43-42 dantų srityje ir kairio kampo srityje, dešinio viršugalvinio kaulo lūžimą, pakauškaulio abipusius lūžimus, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pakaušinėje srityje bei po kietuoju smegenų dangalu dešinėje viršutinėje-pakaušinėje srityje, dėl galvos sumušimo su dešinio viršugalvinio kaulo lūžimu, abipusiu pakauškaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju smegenų dangalu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Diana Voskoboinikova prašo panaikinti 2015 m. lapkričio 13 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo J. S. išteisintas pagal BK 135 str. l d., ir priimti naują nuosprendį:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinus bausmę su 2014 m. spalio 10 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. vasario 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, bei 2015 m. birželio 30 d. Telšių rajono apylinkės teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Nukentėjusiojo D. P. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktus civilinius ieškinius tenkinti.

Nurodo, jog iš Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatliko išsamaus ir nešališko bylos aplinkybių nagrinėjimo, nepasisakė dėl įrodymų pagrįstumo, patikimumo, nevertino parodymų kaip visumos juos apjungiant, nevertino ir neaptarė parodymų, nelygino jų su kitais byloje esančiais parodymais. Nuosprendyje teismas tik perrašė prokurorės kaltinamajame akte surašytus duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurašydamas net tuos duomenis, kurie neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Į nuosprendžio aprašomąją dalį perkelti tik duomenys iš kaltinamojo akto, o teisiamojo posėdžio metu gauti parodymai, surinkti duomenys, visiškai nenagrinėti, dėl jų teismas nepasisako, jų neanalizuoja. Atkreipia dėmesį, kad kaltinamojo gynėjos kalba nuosprendyje surašyta pilnai ir išsamiai. Be to teismas nuosprendyje bando įrodymus vertinti tik kaip „advokatės A. Ž. išanalizuotus ikiteisminio tyrimo duotus ir teisme duotus parodymus“ ir pasisako dėl kaltinamojo advokatės pateiktų argumentų, kai tuo tarpu nei prokurorės, nei nukentėjusiojo atstovo pateiktų argumentų nedetalizuoja, neanalizuoja. Toks teismo požiūris, verčia abejoti jo nešališkumu.

Teigia, kad J. S. veikoje yra ir sunkinanti aplinkybė pagal BK 60 str. 1 d. 1 ir 3 p., nes nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.246 str. 1 d. ir 6.263 str. nuostatas civilinės atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, Įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitikti, konstatuojamas asmens kaitas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti.

Atsikirtimu į apeliacinius skundus civilinė atsakovė G. G. nesutinka su apeliaciniais skundais.

Prokurorė ir nukentėjusiojo D. P. atstovas apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas J. S. atžvilgiu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį buvo šališkas, nes pažeidė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus, kadangi J. S. kaltės klausimą sprendė iš esmės net ne analizuodamas nustatytas aplinkybes bei ištirtus įrodymus, nenurodydamas, kodėl remiasi vienų asmenų parodymais, o kitais nesiremia, nepašalino prieštaravimų, neįvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų patikimumo, išsamumo, perrašė prokurorės kaltinamajame akte surašytus duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, byloje surinktus įrodymu vertino tik kaip advokatės A. Ž. išanalizuotus ikiteisminio tyrimo ir teisme duotus parodymus, pasisakė tik dėl kaltinamojo advokatės pateiktų argumentų, o prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo pateiktų argumentų neanalizuoja.

Pagal teismų praktiką dėl apeliacinio proceso paskirties apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Šios instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti. Svarbu ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis (užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys) įgyvendinama atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 str. 5 d. garantuojamą kaltinamojo teisę į teisingo bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-402/2010, 2K-414/2010 ir kt.). Objektyvusis nešališkumas, kuris dar vadinamas struktūriniu ar organizaciniu nešališkumu, reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir (ar) procesinės teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą, o ne BPK 326 str. 1 d. 4 p. pagrindu perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010, 2K-425/2012, 2K-246/2014).

BPK pažeidimai, padaryti teismui priimant neatitinkantį BPK 305 str. reikalavimų nuosprendį, net jei jie yra esminiai, savaime negali būti pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Tokie pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai ir jų sukelti padariniai gali būti ištaisyti pakeičiant nuosprendį (BPK 328 str. numatytas pagrindais) ar priimant naują nuosprendį (BPK 329 str. 4 p.). Naujo nuosprendžio priėmimas, bylos aplinkybių remiantis teismų išnagrinėtais įrodymais nustatymas, patikslinimas, pakeitimas, trūkstamų bausmės motyvų išdėstymas nereiškia, kad suvaržomos nuteistojo teisės, nes apeliacine tvarka byla nagrinėjama pagal jo skundą laikantis teisingo proceso garantijų, teismo posėdyje galint patikrinti įrodytomis nustatytas aplinkybes, bendrininkavimo faktus ir apeliacinės instancijos teismui turint pareigą pateikti motyvuotus atsakymus į apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus. Šioje situacijoje aktualu pažymėti ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi jurisdikciją ir BPK normų suteiktas galimybes ištaisyti žemesnės instancijos teismo padarytus nuosprendžio aprašomosios dalies procesinius pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-468/2014).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorės ir nukentėjusiojo D. P. apeliaciniuose skunduose išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumai, neduoda pagrindo spręsti, jog šie trūkumai rodo pirmosios instancijos teismo objektyvųjį šališkumą.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje nors ir išnagrinėjo įrodymus, tačiau priimdamas nuosprendį iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, tai yra nuosprendyje išdėstyti įrodymai tinkamai neįvertinti, nėra išsamios įrodymų analizės, kaltinamųjų ir liudytojų parodymai neišanalizuoti, nelyginti su kitais bylos duomenimis, nėra aiškiai ir išsamiai nurodytos šio teismo išvados dėl kaltinamojo J. S. išteisinimo, kaip to reikalauja BPK 305 str. 3 d. 3, 4 p. nuostatos. Tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo apeliaciniuose skunduose išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryti pažeidimai – skundžiame teismo nuosprendyje iš viso nėra jokios įrodymų analizės bei atitinkamų išvadų – apeliacinės instancijos teismo ištaisytini.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kurios padarytos vertinant advokatės A. Ž. išanalizuotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais liudytojų parodymais, neteisingos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Todėl išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, jis turi būti panaikintas, priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 str. 2 p. numatytais pagrindais.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu J. S. kaltu neprisipažino, tačiau daroma išvada, kad jo kaltė įrodyta liudytojų I. M., S. V., R. R., N. A., E. J., L. K., L. K., bei kitų liudytojų parodymais, iš dalies paties išteisintojo J. S. parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolu bei kita teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, kurios visumą apylinkės teismas įvertino netinkamai.

Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis D. P. parodė, kad jis su draugais atvažiavo į kaimo turizmo sodybą „(duomenys neskelbtini)“. Vakarėlyje išgėrė 2–3 skardines alaus, jam pasidarė blogai, todėl jis nuėjo į pastato viršų miegoti. Apie tai kas įvyko, nukentėjusysis pasakyti nieko negali. Jis atsigavo būdamas pas draugą N. A.. Neprisimena, kada ėjo į apačią, kada išėjo į lauką. Nematė, kada atvyko J. S., R. S., R. S. ir kiti, ir nurodė, kad jie į vakarėlį nebuvo kviesti. Nors nukentėjusysis negalėjo paaiškinti aplinkybių, kaip jis buvo sužalotas, tačiau iš liudytojos I. M. parodymų duotų teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad į sodybą atvažiavus J. S. ir jo kompanijai prasidėjo muštynės. Liudytoja parodė, kad muštynės kilo pastato viduje, o po to lauke. Pamatė laiptais žemyn lipantį D. P.. Po to D. P. pamatė gulintį ant žolyno, o šalia jo buvo trys vaikinai, vienas iš jų turėjo pagalį. Vaikinai buvo apsirengę tamsiai. Į kurią kūno vietą D. P. sudavė, liudytoja nematė, tačiau paaiškino, kad smūgį lazda sudavė ne į kojas, kad aukščiau, kaip ir į veidą. Taip pat liudytoja parodė, kad J. ir D. buvo su kepurėmis, J. kepurę ji labiau įsidėmėjo, kadangi ji buvo žalios spalvos su bumbulu, o D. kepurė buvo mėlyna, paprasta kepurė, nenutįsusi. Teisme apklausta liudytoja S. V. taip pat patvirtino, kad vykstant muštynėms nusileido D. P.. Jis ėjo pažiūrėti kas vyksta lauke. Ji tuo metu stovėjo prie durų ir matė, kaip vienas iš vaikinų trenkė D. P. per galvą. Kas jam trenkė, nematė, nes jis buvo į ją nugara. Vaikinas buvo tamsiai apsirengęs. Liudytoja S. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog ji matė, kad vienas iš vaikinų, kuris buvo su šviesia, balta su žaliu, kepure, kurios viršuje buvo bumbulas, lazda trenkė D. P. į galvą, kuris nuo smūgio nukrito. Tai, kad trys vaikinai mušė nukentėjusįjį D. P. pagaliais, matyti iš teisme pagarsintų R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Liudytojas parodė, kad jis pripuolė gelbėti nukentėjusiojo, bandė du vaikinus atstumti, iš pagalio pats gavo į kairę koją, po ko vaikinai nubėgo link pagrindinio kelio. Liudytojas E. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodydamas, kad jie yra teisingi, nes buvo užrašyti iš karto po įvykio. Liudytojas paaiškino, kad jam būnant lauke pamatė ateinantį link jo vaikiną, kuris rankoje turėjo lazdą, jis gavo porą smūgių per galvą, smūgį į nugarą. Taip pat parodė, kad J. S. buvo su kepure, žalia su baltais spalva ir su bumbulu. Liudytojas N. A. taip pat parodė, kad J. S. buvo su kepure, kurios viršugalvyje buvo bumbulas, jog J. S. kepurė buvo šviesesnė, o D. B. buvo su tamsesne kepure. Parodė ir tai, kad D. puolė jį su pagaliu. D. B. numetė pagalį ir išėjo į lauką, tada kažkas pasakė, kad sumuštas D. P.. Parodė ir tai, kad J. S. ir jo kompanija nebuvo laukiami, į pasakymą išvažiuoti reagavo neigiamai, buvo agresyviai nusiteikę. Liudytojas L. K. teisme paaiškino, kad J. S. buvo su kepure, kurios viršugalvyje buvo bumbulas. Matė, kaip D. mušėsi su N. A.. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja L. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad ji buvo lauke ir matė, kad nuo kelio pusės ateina penki vaikinai. Lazdą J. S. rankose pamatė, kai atėjo į tą vietą, kur buvo šviesu. J. ir D. buvo su kepurėmis. J. kepurė buvo su bumbulu. Jiems atvykus kilo muštynės. Liudytoja A. Ž. duodama parodymus pirmosios instancijos teisme parodė, kad atvykus J. S., R. S. ir su jais dar kitiems vaikinams, kilo konfliktas. Ji su draugu buvo antrame aukšte, jiems nulipus, pamatė kažką su pagaliu, jo nepažino, jis buvo su kepure su bumbulu, jis išėjo į lauką. Ji su R. S. išėjo į lauką, matė kaip kažkas bėgo, o jį vijosi. Taip pat liudytoja parodė, kad su kepurėmis buvo du asmenys. Liudytoja G. P. duodama parodymus teisme paaiškino, kad J. S., R. S., D. B., D. J., R. S. atvyko nekviesti. Pastato viduje R. S. su kažkuo susimušė. Kadangi jos draugai norėjo juos išvaryti iš salės, kilo konfliktas. Matė kaip prie takelio mušėsi D., netoli jo mušėsi J.. Jie mušėsi kumščiais, ar rankose ką turėjo, neprisimena. Liudytojas D. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis į sodybą atvyko su J. S., R. S., R. S., D. B.. Jiems atvykus kilo muštynės, nes R. S. kažkas sudavė. Lauke matė, jog kažkas mušė D., D. nugriuvo. Matė, kad D. turėjo šakalį. Gindamasis mušėsi, sudavė gal porą smūgių, nikstelėjo koją ir puolė į krūmus. Matė keliu einančius J. ir D.. Liudytojas R. S. parodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad kitos kompanijos vaikinai nebuvo patenkinti jų atvykimu. Taip pat liudytojas parodė, kad J. ir D. buvo su kepurėmis „Adidas“, tik skirtingų spalvų. Liudytojas R. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jam mušantis su E. J., atbėgęs J. trenkė E. J. su pagaliu per šonus. Taip pat liudytojas parodė, kad D. B. ir J. S. buvo su kepurėmis su bumbuliukais, ikiteisminio tyrimo metu nepasakė, kad D. B. taip pat buvo su kepure su bumbuliuku. Tai, kad įvykio metu buvo su kepure ir turėjo lazdą, parodė ir pats J. S.. Jis paaiškino, kad prie sodybos šeimininkės namo rado pagalių ir su D. bėgo gelbėti draugų. Taip pat parodė, kad D. buvo su tokia pat kepure. Iš teisminio nagrinėjimo metu pagarsintų įtariamojo D. B. parodymų, duotų sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, matyti, kad jis kaltę pripažino, t. y. pripažino sudavęs D. P. per šonus, matė kaip J. taip pat sudavė D. P. per šonus, kad jis su J. lazdas rado netoli sodybos. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai – L. V., E. J., V. C., M. P., K. B., L. P., V. V., A. Č., M. Š. parodė tik tai, kad vakarėlyje vyko muštynės ir kad muštynių metu buvo sužalotas D. P., tačiau pačių įvykio aplinkybių nematė.

Nors tiesiogiai teismas, priimdamas nuosprendį, negali vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, todėl jie gali ir turi būti vertinami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visuma aptartų įrodymų patvirtina, jog įvykio metu J. S. ir D. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, buvo su kepurėmis, jog J. S. kepurė buvo žalios baltos spalvos su užrašu „Adidas“, kurios viršugalvyje buvo bumbulas, D. B. kepurė – tamsios spalvos, jog jie turėjo lazdas, mušėsi su vakarėlyje buvusiais jaunuoliais. Būtent liudytoja S. V. matė, kad vienas iš vaikinų, kuris buvo su šviesia, balta su žaliu, kepure, kurios viršuje buvo bumbulas, lazda trenkė D. P. į galvą, kuris nuo smūgio nukrito. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojai I. M., R. R., kurie matė, kad šalia nukentėjusiojo D. P. stovėjo trys vaikinai, vienas iš jų užsimojęs lazda sudavė nukentėjusiajam, kitų liudytojų parodymais, kurie nurodė, kad J. S. įvykio metu buvo su kepure, kurios viršugalvyje buvo bumbulas. Taip pat anksčiau aptartais liudytojų parodymais nustatyta, kad įvykio metu J. S. turėjo lazdą. Duomenų, kad D. P. būtų aktyviai atlikęs kokius tai veiksmus, pats provokavęs konfliktą, byloje nėra surinkta. Be to, byloje nustatyta, kad atvykus į vakarėlį J. S. ir jo draugams buvo pasakyta, jog jie čia nepageidaujami, juos vakarėlyje buvę vaikinai varė lauk, todėl tarp jų kilo konfliktas, kuris vėliau perėjo į muštynes. Taigi visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad J. S. veikdamas bendrininkų grupe su D. B., sumušė nukentėjusįjį, kuris jokių veiksmų J. S. atžvilgiu neatliko. Taip pat vertinant specialisto išvadą Nr. G 2570/12(03), kurioje nurodyta, kad D. P. nustatyti sužalojimai padaryti nemažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje (dešinysis skruostas, apatinio žandikaulio sritis, viršugalvio dešinė pusė, pakaušio abi pusės), jog šiuos galvos sužalojimus D. P. galėjo įgauti bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas galvos vietas kietu (-ais) buku (-ais) daiktu (-ais) (tai atitinka bylos duomenis, kad sužalojimai galėjo būti padaryti lazdomis), jog D. P. šių nustatytų sužalojimų negalėjo patirti kritimo ar griuvimo pasėkoje, ar pačiam atliekant kokius tai veiksmus, jog galvos sužalojimus D. P. patyrė neužilgo iki kreipiantis į medicininę įstaigą, t. y. iki 2012-11-­03, 08.20 val., kartu su kitais byloje įvertintais įrodymais, daroma išvada, kad J. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 str. kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą. BK 15 str. yra numatyta, kad nusikaltimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, kad tarp J. S. veiksmų – suduotų smūgių lazda nukentėjusiajam į galvos sritį ir padarinių – sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. J. S., atlikdamas tokius veiksmus nukentėjusiajam D. P., suvokė, kad kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir nors nenorėjo sunkiai sveikatos sutrikdyti, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, todėl pripažintina, kad nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. J. S. veika pasireiškė smurtinių veiksmų atlikimu, kurie nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl J. S. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad J. S., 2012-11-03 apie 2 val. (duomenys neskelbtini) kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, tyčia, iš asmeninių paskatų, bendrais veiksmais suduodami lazdomis ne mažiau kaip penkis smūgius D. P. į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veido dešinėje, dešinio skruostikaulio lūžimą, apatinio žandikaulio lūžimus dešiniųjų 43-42 dantų srityje ir kairio kampo srityje, dešinio viršugalvinio kaulo lūžimą, pakauškaulio abipusius lūžimus, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje pakaušinėje srityje bei po kietuoju smegenų dangalu dešinėje viršutinėje-pakaušinėje srityje, dėl galvos sumušimo su dešinio viršugalvinio kaulo lūžimu, abipusiu pakauškaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju smegenų dangalu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d.

J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) su D. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. S., teisėjų kolegija vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną nusikaltimą veiką, priskiriamą sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 5 d.), į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę – nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas (2 t. 85–86 b. l.), dirba, darbdavio UAB „Solid Baltic Group“ direktoriaus charakterizuojamas teigiamai (4 t. 29 b. l.) administracine tvarka nebaustas (2 t. 97 b. l.), į UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (2 t. 98 b. l.). Įvertinusi šias aplinkybes, BK 41 str. nurodytus bausmės skyrimo tikslus, tai, kad nėra sąlygų BK 62 str. ir 54 str. 3 d. taikymui, kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti J. S. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant žymiai mažesnį nei vidurkis, t. y. skiriant jam 3 metus laisvės atėmimo. Paskirta bausmė bendrintina su Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis.

Pagal šiuo metu galiojančią BK 75 str. 1 d. redakciją (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. S. nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas, nusikaltimas padarytas prieš trejus metus, administracine tvarka nebaustas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Teisėjų kolegija įvertinusi šis aplinkybes daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai J. S. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgdama į paminėtų aplinkybių visetą, kolegija daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti J. S. atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ir skiriant jam BK 75 str. 2 d. 5, 7, 8 punktuose numatytas pareigas – tęsti darbą ar mokslą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa valstybinės ligonių kasos naudai byloje pareiškė 1346,34 Eur (4648,65 Lt) civilinį ieškinį už D. P. suteiktas gydymosi paslaugas, o nukentėjusysis D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 282,80 Eur (976,46 Lt) turtinės ir 23169,60 Eur (80000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys valstybinės ligonių kasos naudai dėl 1346,34 Eur atlyginimo už D. P. suteiktas gydymosi paslaugas yra pagrįstas pateiktais dokumentais ir tenkintinas visiškai, nurodytą sumą priteisiant iš J. S., kurio kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 str. 2 d.). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

Byloje G. G., išnuomojusi sodybą privačiam vakarėliui, yra įtraukta civiliniu atsakovu, motyvuojant tuo, kad ji materialiai atsako už J. S. padarytą žalą. CK 6.246 str. 1 d. nurodyta, kad Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tačiau minimo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė).

Byloje nustatyta, kad atsakovė G. G. išnuomojo sodybą privačiam vakarėliui D. P.. Duomenų, kad G. G. ir D. P. būtų susitarę dėl vakarėlyje dalyvaujančių asmenų apsaugos, nėra. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad R. S. su draugais į sodybą atvyko pakviesti A. Ž., jog G. G. apie šių asmenų atvykimą nebuvo žinoma. Todėl G. G. nėra materialiai atsakinga už J. S. veiksmus ir civiliniai ieškiniai priteistini iš J. S., kurio kaltais veiksmais buvo padaryta žala.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju turtinės žalos pagrįstumas turi būti atitinkamai įrodytas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju prašoma priteisti turtinės žalos suma turi būti pagrįsta žalos dydį neabejotinai patvirtinančiais duomenimis. Nukentėjusysis J. S. nurodė, jog jis patyrė 683,24 Lt išlaidų vykstant pas medikus, lankant jį ligoninėje, reabilitacijos metu, medikamentams išleido 203,22 Lt, už paslaugas gydytojams – 90 Lt. Iš viso nukentėjusysis patyrė 976,46 Lt turtinę žalą. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimą lėmė nusikalstami J. S. veiksmai, prašoma priteisti 282.80 Eur (976.46 Lt) turtinė žala patvirtinta dokumentais (3 t. 86–92 b. l.) ir nėra per didelė, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam padaryta turtinė žala iš J. S. priteistina.

Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, nukentėjusysis prašo patenkinti civilinį ieškinį dėl 23169.60 Eur (80000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, nes jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kurie sietini su pažeminimu viešoje vietoje, matant draugams ir praeiviams, nepatogumus, ribotas judėjimas, beveik 4 mėnesius negalėjo lankyti mokyklos, negalėjo laikyti visų egzaminų, nes ilgai nebuvo lankęs mokyklos, negalėjo studijuoti dėl dar besitęsiančios sunkios sveikatos būklės, atminties sutrikimo, informacijos riboto priėmimo.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 str. 1 d., o šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d.. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą.

D. P. kilusios pasekmės yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimos nerimo dėl ateityje nepataisomos sveikatos, kas yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dėl padaryto nusikaltimo atsirado nepataisomos pasekmės, tačiau net ir įvertindama dėl nusikalstamos veikos kilusius sunkius padarinius, kurie išliks visam nukentėjusiosios gyvenimui; sužalojimas iš esmės sukėlė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą, ilgalaikį gydymosi procesą, reabilitaciją ir negrįžtamą gyvenimo kokybės pablogėjimą. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusiajam neabejotinai padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimo atveju jos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant taip pat ir į J. S. turtinę padėtį, protingumo ir teisingumo kriterijus, D. P. ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos mažintinas, iš J. S. priteisiant 12000 Eur. Kolegijos nuomone, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, jog D. P. advokatui M. Griciui už atstovimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 3000 Lt (868,86 Eur) (3 t. 179, 180 b. l.), už atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje – 1000 Eur (4 t. 216 b. l.). Kadangi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad nukentėjusiojo D. P. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl nukentėjęs D. P. turėjo teisę tinkamai atstovaudamas savo procesines teises turėti atstovą ir jam patirtos atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių, advokato ruoštus dokumentus, visos atstovavimo išlaidos – 1868,86 Eur priteistinos.

Daiktinių įrodymų klausimas sprendžiamas BPK 94 str. nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“, IMEI 354649010143291 su SIM kortele „Ežys“ bei sportinė kepurė „Adidas“ (2 t. 84 b. l.), kurie yra saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariate, grąžintini J. S..

Teisėjų kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendį, kuriuo J. S. pagal BK 135 str. 1 d. išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d. ir nuteisti 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 p., J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ar mokslą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-11-07 iki 2012-11-18 bei atliktos bausmės laiką pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį, kuria subendrintos bausmės paskirtos pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. baudžiamąjį įsakymą ir Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nuosprendį, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio pateikimo vykdyti pradžios.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą panaikinti.

Nukentėjusiojo D. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš J. S. nukentėjusiajam D. P. 282,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, 12000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1868,86 Eur atstovavimo išlaidų.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. S. valstybinei ligonių kasai 1346,34 Eur civilinį ieškinį už D. P. suteiktas gydymo paslaugas.

Mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, IMEI 354649010143291 su SIM kortele „Ežys“ bei sportinę kepurę „Adidas“, kurie yra saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariate, grąžinti J. S..