Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-549-538/2014

NUTARTIS

2014 m. balandžio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Jojimo sporto klubo „Ties Baltija“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui Jojimo sporto klubui „Ties Baltija“, trečiasis asmuo L. T., dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas Jojimo sporto klubas „Ties Baltija“ prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-11-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl 6 865,57 Lt žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nepagrįstai nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais žalos PSDF biudžetui išieškojimą ir ieškovo pateikiamą jų aiškinimą, jog ieškinius dėl žalos išieškojimo teritorinė ligonių kasa teikia tik esant atliktai neteisėtai baudžiamajai veikai. Pagal Valstybinės ligonių kasos prie SM pateikiamą oficialią informaciją žalos PSDF biudžetui išieškojimu rūpinasi teritorinės ligonių kasos (TLK), kai gauna policijos komisariatų, prokuratūrų informaciją apie įvairią neteisėtą veiką - nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus žmogaus gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, transporto eismo saugumui, dėl kurių nukentėjusieji turi būti gydomi. Tai reiškia, kad ieškovas teikia civilinius ieškinius dėl žalos išieškojimo iš asmenų tik tokiu atveju, kai jų neteisėta veika, t.y. nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir padaryta žala bei nukentėjusysis gydomas PSDF lėšomis. Tačiau šiuo atveju jokios neteisėtos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) atsakovas Jojimo sporto klubas „Ties Baltija“ neatliko, jokia nusikalstama veika nėra konstatuota įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu BPK nustatyta tvarka. Ieškovas privalėjo įrodyti, o teismas motyvuotai pagrįsti egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei žalą (CK 6.246 - 6.249 str.). Ieškovo ieškinyje nebuvo įrodytos visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, o teismas jų aiškiai ir motyvuotai nepagrindė. Teismas tik nurodė, jog atsakovas privalėjo elgtis taip, kad paslaugų teikimo metu būtų garantuotas gaunančio paslaugas asmens saugumas. Tačiau vien aplinkybė, kad paslaugų metu įvyko nelaimingas atsitikimas dėl žirgo pasibaidymo nereiškia, jog paslaugų teikimo metu nebuvo garantuotas gaunančio paslaugas asmens saugumas pagal bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas teikti paslaugas įvykio metu buvo paskyręs V. P., su kuria buvo sudarytas susitarimas dėl jojimo mokymo paslaugų teikimo. Pažymėjo, kad V. P. tinkamai apmokė atvykusius lankytojus kaip reikia elgtis su žirgais, ko negalima daryti, kad žirgo nepabaidyti, suteikė galvos apsaugą - šalmą, t. y. pravedė instruktažą lankytojams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog paskirdamas jojimo mokymo ir žirgų nuomos paslaugas teikti V. P., kuri laikėsi visų būtinų saugumo reikalavimų, pravedė instruktažą, atsakovas elgės rūpestingai ir atidžiai, tinkamai įvykdė jam keliamas pareigas ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Taip pat nurodo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje keliamas klausimas dėl draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgytos regreso teisės į žalą padariusį asmenį ribų.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl įvykio, įvykusio 2011-07-30 (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2011-07-30 apie 17 val. žirgyne, esančiame (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui G. K., jojant žirgu, ir žirgui pasibaidžius, t.y. šokant aukštyn ir pasileidus bėgti, nepilnametis G. K. nukrito nuo žirgo ir tokiu būdu jam buvo padarytas kairiojo žastikaulio ir raktikaulio lūžis bei smakro odos nubrozdinimas, tai yra nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. 2012-06-21 Klaipėdos apygardos prokuratūros Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė priėmė nutarimą ir ikiteisminį tyrimą nutraukė, savo nutarime nurodydama, kad ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos LR BK 139 str. 1d., neatliekamas ir išaiškino nukentėjusiojo įstatyminei atstovei teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l. 13–15). Nepilnamečio nukentėjusiojo G. K. gydymo išlaidos yra 6865,57 Lt (b. l. 7). Pagal Jojimo sporto klubo „Ties Baltija“ įstatų 2.3.6 ir 2.3.7 punktus asociacija teikia ir organizuoja jojimo mokymo ir teikia jojamų žirgų nuomos paslaugas (b. l. 26-27).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 1, 2 d.). Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 6.280 str. 1 d. numato regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėta žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (LR CK 6.290 str. 1, 3 d.)

Pagal CK 6.111 str., 6.113 str., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1 d. nuostatose nustatytą teisinį reguliavimą asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Taigi draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

Kretingos rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovo ieškovui išmokėtų 6865,57 Lt gydymo išlaidų. Apeliantas su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad žalos atlyginti neprivalo, kadangi neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais.

Apeliantas teigia, kad jo kaltė neįrodyta, kadangi buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tačiau pažymėtina, kad nepriimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje nereiškia, kad asmuo yra atleidžiamas ir nuo civilinės atsakomybės.

Pagal LR CK 6.263 str. nustatytas bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybes taisykles, pareiga atlyginti žalą atsiranda nepriklausomai nuo neteisėtą veiką padariusio asmens kaltės formos (tyčios ar neatsargumo). Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (LR CK 6.245 str. 1 d.) Pagal LR CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. LR CK 6.283 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad šiuo atveju deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ir visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (LR CK 6.283 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusios asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė privalėjo elgtis taip, kad paslaugų teikimo metu butų garantuotas gaunančio paslaugas asmens saugumas. Taip pat teisingai nurodė, kad atsakovė šios pareigos neatliko, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog nukentėjęs (jo tėvai) gavęs atsakovės teikiamas paslaugas, buvo supažindintas su klubo vidaus ar kitomis elgesio su žirgu, esant prie (šalia) ar ant žirgo ir pan. taisyklėmis, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog žala PSDF biudžetui kilo dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Atsakovė neužtikrino gaunančias paslaugas asmens saugumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bei tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CPK 178 str., 185 str.).

Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo teikiamos paslaugos, kurių pagrindinė priemonė yra žirgai, yra susijusi su didesniu pavojumi padaryti žalą kitiems, t. y. atsakovė valdo didesnio pavojaus šaltinį, todėl kaip valdytojas yra atsakingas už nukentėjusiojo sveikatai padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnį, numatanti didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę nesant jo kaltės. Ieškovas įrodė žalos dydį – 6865,57 Lt G. K. gydymo išlaidų bei tiesioginį priežastinį ryšį – dėl atsakovo veiklos padaryta žala G. K., todėl pagrįstai 6865,57 Lt suma priteista iš atsakovo ieškovui (CPK 178 str., 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.