Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Reda Vizgaudienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų, kuriuo prašo antstolės priimtą patvarkymą išskaičiuoti iš neįgalumo pašalpos pripažinti neteisėtais veiksmais, pažeidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnį ir esamą patvarkymą panaikinti. Nurodė, kad pareiškėjui 2022 m. gegužės 22 d. paaiškėjo, kad antstolė R. Vizgaudienės kontora vykdo išieškojimą iš pareiškėjui skirtos neįgalumo šalpos pensijos. CPK 739 straipsnis imperatyviai nustato, iš ko negalima atlikti išieškojimus. Vienas iš punktų yra iš skirtos neįgalumo šalpos pensijos.

Antstolė 2022 m. birželio 8 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje vykdomi vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš A. S., vykdomasis raštas Nr. 2-3377-817/2011, išduotas Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo dėl 19736,64 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojui AB SEB banko naudai (vykdomoji byla 0074/12/20395) bei teismo įsakymas Nr. eL2-18778-676/2016 dėl 257,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo išieškotojui Valstybinė mokesčių inspekcija (vykdomoji byla Nr. 0074/17/00456). Pažymėjo, kad CPK 736 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka. Netekto darbingumo pensija skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu. Minėto įstatymo 4 straipsnyje nustatytos valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšys, netekto darbingumo pensija yra viena iš jų. Netekto darbingumo pensija priskiriama prie CPK 737 straipsnio 7 punkte numatytų pensijų. Teismai yra pažymėję, kad netekto darbingumo pensija prilygsta darbo užmokesčiui ir jokių ribojimų išieškoti iš šių pajamų įstatymas nenumato. Pažymėjo, kad sistemiškai aiškinant CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą ir atsižvelgiant į CPK 736, 738, 739 straipsnius, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkto 6 dalį išieškoti iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, net jei ši suma mažesnė nei vienas MMA, nėra draudžiama (CPK 736 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokio dydžio išskaitos turi būti daromos, jei pajamos nesiekia MMA). Pareiškėjui netekto darbingumo pensija yra mokama ne Šalpos pensijų įstatymo pagrindu, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą. Skundžiamame patvarkyme Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nurodyta daryti išskaitas ne iš CPK 739 straipsnyje išvardintų skolininko pajamų, o iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ar davinių sumos.

Byla nagrinėjam rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje vykdomi vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš A. S., vykdomasis raštas Nr. 2-3377-817/2011, išduotas Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo dėl 19736,64 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotojui AB SEB banko naudai (vykdomoji byla 0074/12/20395), bei teismo įsakymas Nr. eL2-18778-676/2016 dėl 257,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo išieškotojui Valstybinė mokesčių inspekcija (vykdomoji byla Nr. 0074/17/00456).

Pareiškėjui per raginime nustatytą terminą nesumokėjus skolos, taikomos priverstinio vykdymo priemonės, reglamentuojamos CPK 624 straipsnyje, viena iš kurių - išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Vadovaujantis šia teisės norma, antstolė 2022-03-22 į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių išsiuntė patvarkymą Nr. S-22-74-9130 Dėl skolos išieškojimo, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 611, 733–743 straipsniais, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Byloje kilo ginčas dėl išieškojimo iš pareiškėjo gaunamos Šalpos neįgalumo pensijos tvarkos.

Minėtą antstolės patvarkymą Nr. S-22-74-9130 pareiškėjas skundžia, teigdamas, jog negalima išieškoti iš jo neįgalumo šalpos pensijos. Prašymą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad išieškojimas iš jam mokamos neįgalumo šalpos pensijos pažeidžia CPK 739 straipsnio nuostatas.

CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai. Netekto darbingumo pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą (įstatymo 5 straipsnio 2 punktas), nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas. CPK 737 straipsnio 7 punkte nurodyta, jog išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės (CPK 736 straipsnis) taip pat taikomos ir pensijoms. Netekto darbingumo pensija patenka į CPK 737 straipsnio 7 punkte išvardintas išmokas. Taigi įstatymai nenumato draudimo antstoliui nukreipti išieškojimą į skolininko gaunamą netekto darbingumo pensiją.

Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktą; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktą).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. Sedunovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje gauna išmoką, išmokos tipo kodas PAS, nuolatinė išmoka, kuriam priskiriamos ir netekto darbingumo pensijos. Iš šio tipo išmokų išieškojimas yra galimas.

Išmokos, mokamos kaip Šalpos neįgalumo pensija žymimos kodu SLND. Pareiškėjui netekto darbingumo pensija yra mokama ne Šalpos pensijų įstatymo pagrindu, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą. Skundžiamame patvarkyme Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nurodyta daryti išskaitas ne iš CPK 739 straipsnyje išvardintų skolininko pajamų, o iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ar davinių sumos.

Pažymėtina, kad ne antstolis, o antstolio patvarkymą vykdanti institucija sprendžia iš kokių darbo užmokesčiui prilygintų išmokų bei davinių dalies negali būti vykdomas išieškojimas ir, nesant galimybei išieškojimo iš gaunamų pajamų vykdyti, jis ir nebūtų vykdomas, t. y. pajamas išmokanti institucija grąžintų patvarkymą antstolei, nurodydama, kad skolininkas negauna pajamų, iš kurių patvarkymu nurodyta vykdyti išieškojimą.

Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, jog pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Nagrinėjamu atveju skolininkas skundžia išieškojimą iš periodinių išmokų. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų, o pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tai iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų. CPK 736 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Kaip minėta, pagal CPK 737 straipsnio 7 punktą išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančios netekto darbingumo pensijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017).

Nagrinėjamu atveju antstolė skundžiamu patvarkymu, vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais, įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių iš skolininko A. S. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, o tai atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek kasacinio teismo praktiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjui priklausančią Šalpos neįgalumo pensiją, teisės aktų nepažeidė, patvarkymas Nr. S-22-74-9130 Dėl skolos išieškojimo priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. S. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.