Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-13 · Civilinė byla Nr. 2A-2446-254/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-13
Bylos Nr.
2A-2446-254/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09759-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
M. J.
Atsakovas
UAB „Gerada“
Civilinė byla Nr. 2A-2466-254/2013;proceso Nr. 2-69-3-09759-2013-6;
procesinio dokumento kategorijos: 16.8; 121.14; 121.18.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13510-638/2013 pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei UAB „Gerada“ dėl dienpinigių bei darbo užmokesčio priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 300 Lt neišmokėtų dienpinigių, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 5-6). Jis nurodė, kad dirbo atsakovės įmonėje vairuotoju – ekspeditoriumi. Darbo sutartį nutraukė 2013 m. balandžio 19 d. Atleidimo iš darbo dieną darbdavys neatsiskaitė, nes neišmokėjo dienpinigių, t. y. 1 300 Lt už komandiruotę į Vokietiją, Prancūziją, Belgiją.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė 2013 m. balandžio 4 d. kasos išlaidų orderį, pagal kurį teigė, kad ieškovui buvo išmokėta 1 300 Lt grynais pinigais iš kasos, tačiau ieškovas teigė, jog parašas orderyje ne jo, o kito asmens. Vėliau ieškovas aiškino, kad parašas yra jo, tačiau pasirašė per klaidą, nepastebėjęs, koks dokumentas jam pateiktas, o pinigų sumos negavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė šiais motyvais:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau Taisyklės) 5 punkto 2 dalyje nustatyta, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Taigi, nutarime nėra įsakmiai nurodyta, kad pinigus gavęs asmuo turi pats, savo ranka įrašyti gautą sumą. Todėl vien ta aplinkybė, kad gauta suma įrašyta ne ieškovo, o kito asmens ranka, neįrodo, kad pinigų ieškovas negavo.

2. Ta aplinkybė, kad rytojaus dieną po pinigų iš kasos išmokėjimo, atsakovas dar pervedė į ieškovo sąskaitą 300 Lt komandiruotės išlaidoms (b. l. 13), taip pat nėra tiesioginis įrodymas, kad ieškovas nebuvo išvakarėse gavęs 1 300 Lt.

3. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė negavęs 1 300 Lt dienpinigių. Ieškovas neginčijo, kad kitas darbo užmokesčio, dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumas, jis yra gavęs.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai šiais argumentais:

1. Atsakovei pateikus kasos išlaidų orderio originalą, jame esantį parašą apeliantas pažino kaip savo, tačiau, jo teigimu, gauta suma žodžiu ir raštu buvo įrašyta ne apelianto ranka, kitu rašikliu, nei buvo jo pasirašyta.

2. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, atsakovės atstovas negalėjo išsamiai paaiškinti, kodėl 2013 m. balandžio 4 d. išmokėjus apeliantui 1 300 Lt, kitą dieną jam buvo pervesta dar 300 Lt komandiruotpinigių. Atsakovės atstovas teigė, kad tuos pinigus pervedė apelianto išlaidoms, nes reikėjo jam sumokėti už plovyklą Lenkijoje, nors už automobilio plovimą Lenkijoje atsiskaitymas buvo fiksuotas dar kitą dieną (2013 m. balandžio 6 d.). Atsakovė tuomet aiškino, kad 300 Lt pervedė dėl to, kad apeliantas galėjo būti nepasikeitęs pinigų į užsienio valiutą.

3. Teismas netinkamai aiškino Taisyklių 5 punkto 2 dalį. UAB „Pačiolis“, kurios veikla yra praktinio pobūdžio informacijos teikimas įmonių ir įstaigų specialistams, dirbantiems buhalterinės apskaitos, teisės, vadybos, ekonomikos bei kitose įmonių veiklos srityse, o pagrindinės veiklos kryptys – mokymai ir leidyba, internetinėje svetainėje yra pateikta pinigų išmokėjimo iš kasos atmintinė, parengta pagal Taisykles, kurioje yra akcentuota ne tik tai, kad priimdamas pinigus, kasos išlaidų orderyje pasirašo ir gautą pinigų sumą įrašo pinigų gavėjas, bet ir tai, kad kasos išlaidų orderis registruojamas kasos išlaidų registre. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad kasos išlaidų orderio originalas yra nenumeruotas (pieštuku įrašytas numeris skiriasi nuo kopijoje nuodyto numerio, t. y. byloje pateikta kasos išlaidų orderio Nr. 12 kopija originale nebuvo numeruota, o orderyje pieštuku įrašytas kitas kasos išlaidų orderio numeris Nr. 13), kas parodo, kad atsakovės įmonėje kasos operacijos vykdomos pažeidžiant Taisykles.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

1. Apeliantas, pasirašydamas ant avanso išmokėjimą patvirtinančio dokumento, patvirtino prezumpciją, kad pinigus jis gavo. Jokių kitų įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją, apeliantas nepateikė.

2. Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad atleidžiant apeliantą iš darbo, su juo buvo visiškai atsiskaityta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nustatyta, kad apeliantas nuo 2013 m. kovo 19 d. iki 2013 m. balandžio 19 d. dirbo atsakovės įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi (b. l. 11–12). Apeliantas buvo atleistas iš darbo jam pačiam prašant (b. l. 27). 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu apeliantas buvo išsiųstas į komandiruotę 10 dienų. Atsakovė pateikė kasos išlaidų orderį (b. l. 35; originalas prijungtas prie bylos atskirame priede), kuriame pažymėta, kad 2013 m. balandžio 4 d. apeliantui išmokėta 1 300 Lt avanso komandiruotės išlaidoms.

Esminis nagrinėjamo ginčo klausimas – ar atsakovė apeliantui išmokėjo 1 300 Lt dienpinigius (avansas komandiruotės išlaidoms). Ginčo šalių pozicijai dėl esminio bylos fakto esant priešingai, tampa aktualios Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos (Žin., 2001, Nr. 99-3515, aktuali redakcija) ir atsiliepime į apeliacinį skundą keliami teisės klausimai dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 1 punktą, apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Juridinių asmenų finansinės operacijos grynaisiais pinigais turi būti atliekamos laikantis teisės aktais reglamentuotų kasos operacijų atlikimo taisyklių. Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau - Taisyklės) (Žin., 2000, Nr. 15-398, aktuali redakcija) 4 punkte nurodyta, kad pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis (Taisyklių 5 punkto 2 dalis). Apelianto nuomone, teismas netinkamai aiškino Taisyklių 5 punkto 2 dalį, nes, remiantis UAB „Pačiolis“, kurios veikla yra praktinio ir mokomojo pobūdžio informacijos teikimas įmonių ir įstaigų specialistams, dirbantiems buhalterinės apskaitos, teisės, vadybos, ekonomikos bei kitose įmonių veiklos srityse, internetinėje svetainėje pateikta atmintine, parengta pagal Taisykles, priimdamas pinigus, kasos išlaidų orderyje pasirašo ir gautą pinigų sumą įrašo pinigų gavėjas, be to, kasos išlaidų orderis turi būti registruojamas kasos išlaidų registre. Teismas pažymi, kad šios atmintinės, priešingai nei Taisyklių, negalima laikyti oficialiu rašytiniu įrodymu ir teikti jam didesnę įrodomąją galią (CPK 193 straipsnis), todėl apelianto argumentai, pagrįsti atmintine neturi jokios įtakos byloje nustatytomis aplinkybėmis bei skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta, kad apeliantui buvo išmokėtas 1 300 Lt avansas komandiruotės išlaidoms, teko atsakovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad, vertinant įrodymus, būtina atsižvelgti į bylos specifiką. Įrodymų vertinimo specifiką darbo bylose lemia tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai įrodymai, tvarkymą yra atsakingas darbdavys. Darbdavys, tvarkydamas įmonės dokumentaciją savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie yra išimtinai naudingi jam ir, atitinkamai, nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė šalis ekonomine, socialine prasme. Darbuotojas, net ir žinodamas, kad tam tikrus su jo darbu susijusius dokumentus darbdavys tvarko netinkamai, vengdamas konflikto su darbdaviu ir bijodamas prarasti darbą, gali nereikšti darbdaviui jokių pretenzijų. Į šią darbo bylų specifiką turi būti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumą bei paskirstant įrodinėjimo pareigą šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje L. R. v. A. V. IĮ, Nr. 3K-3-217/1999; 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. UAB „Pas Juozapą“, Nr. 3K-3-48/2001; 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005).

Iš 2013 m. gegužės 7 d. Priskaitymų–atskaitymų suvestinės pagal mėnesius (b. l. 31) matyti, jog apeliantą 2013 m. balandžio 19 d. atleidus iš darbo jam pačiam prašant (b. l. 27), jam buvo priskaitytas išmokėti 99,17 Lt atlyginimas už kovo mėnesį ir 687,53 Lt atlyginimas už balandžio mėnesį (+ už naktinį darbą ir kompensacija už nepanaudotas atostogas), t. y. iš viso 786,7 Lt. Be to, 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu apeliantas buvo išsiųstas į komandiruotę 10 dienų. Įsakyme nurodyta, kad apeliantui išduodamas avansas, apeliantas šiame įsakyme pasirašė (b. l. 32), todėl jau iš šio rašytinio įrodymo akivaizdu, kad jam buvo žinoma apie tai, kad bus išduodamas avansas, todėl pasirašydamas kasos išlaidų orderyje negalėjo nesuprasti, kad savo parašu (taip pat nurodydamas savo vardą ir pavardę) patvirtina pinigų gavimo faktą. Kaip matyti iš komandiruotės ataskaitos Nr. 019 (b. l. 33), apeliantui Vokietijos, Prancūzijos ir Belgijos dienpinigiams skirta sumokėti 980 Lt, bei 72 Lt už plovyklą Lenkijoje pagal 2013 m. balandžio 6 d. apmokėjimo kvitą (b. l. 64). Taigi, per apelianto darbo laikotarpį, atsakovė jam buvo priskaičiusi sumokėti 1 838,7 Lt (1 766,7 Lt (786,7 Lt + 980 Lt) darbo užmokestį, bei su tuo susijusių išvestinių reikalavimų, ir dienpinigių, bei taip pat kompensuoti 72 Lt plovyklos išlaidas.

Iš apelianto atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, banke (b. l. 13), taip pat atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios SEB banke (b. l. 34), matyti, jog atsakovė 2013 m. balandžio 5 d. pervedė apeliantui 99,17 Lt „darbo užmokestis už 2013 m. 03 mėn.“; tą pačią dieną pervedė 300 Lt „komandiruotės išlaidoms“ ir 2013 m. balandžio 24 d. – 139,53 Lt „galutinis apmokėjimas už darbą“, t. y. iš viso apeliantui pervedė 538,7 Lt, todėl iki visiško atsiskaitymo su apeliantu, pagal atsakovės priskaitytas apeliantui sumokėti sumas už apelianto darbo laikotarpį, trūksta 1 300 Lt. Atsakovė 1 300 Lt avanso komandiruotės išlaidoms išmokėjimo faktą apeliantui grindžia atsakovės 2013 m. balandžio 4 d. Kasos išlaidų orderio originalu, kuriame yra apelianto parašas apie tai, jog apeliantas 2013 m. balandžio 4 d. gavo 1 300 Lt avansą komandiruotės išlaidoms. Iš šių įrodymų matyti, jog apeliantui iš viso buvo sumokėta 1 838,7 Lt (99,17 Lt + 300 Lt + 139,53 Lt + 1 300 Lt), būtent tiek, kiek buvo priskaityta išmokėti apeliantui per visą jo darbo laiką pas atsakovę. 2013 m. balandžio 4 d. Įsakyme „Dėl apelianto siuntimo į komandiruotę“ (b. l. 32) nurodyta, kad apmokėti visas su komandiruote susijusias išlaidas, numatytas Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99, t. y. įskaitant ir dienpinigius, todėl tą pačią dieną buvo išduotas 1 300 Lt avansas.

Pirmosios instancijos teisme apeliantas pripažino, kad gavėjo parašas kasos išlaidų orderyje yra jo paties, tokiu būdu paneigdamas, kad šis įrodymas surašytas atsakovės vienašališkai, todėl nepatikimas. Kita vertus, apeliantas teigia, kad gauta pinigų suma yra įrašyta ne jo ranka, o kasininko (ginčo byloje dėl to nekilo). Kaip teisingai konstatavo teismas, Taisyklėse nėra įsakmiai nurodyta, kad pinigus gavęs asmuo turi pats, savo ranka įrašyti gautą sumą. Tai, jog gauta suma įrašyta ne apelianto, o kito asmens ranka, neįrodo, kad pinigų apeliantas negavo, o tai, kad rytojaus dieną po pinigų išmokėjimo iš kasos, atsakovė pervedė jam 300 Lt komandiruotės išlaidoms, negali paneigti rašytinio įrodymo, kad apeliantas 1 300 Lt gavo.

Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę bei jų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-348/2012; kt.). Nagrinėjamoje byloje aukščiau išanalizuotų įrodymų turinys leidžia pagrįstai teigti, jog darbdavys (atsakovė) atleidimo iš darbo dieną neliko skolingas apeliantui ir visiškai su juo atsiskaitė, nes prie bankiniu pavedimu pervestų 538,7 Lt, įskaičius 1 300 Lt, skolos nelieka ir gaunasi visa atsakovės paskaičiuota per apelianto darbo laikotarpį apeliantui sumokėti 1 838,7 Lt suma, tuo labiau, jog paties apelianto argumentai dėl 1 300 Lt neišmokėjimo fakto buvo nenuoseklūs. Ieškinyje jis teigė, jog parašas kasos išlaidų orderyje, kuriuo jis patvirtino 1 300 Lt gavimą, yra kopijuotas iš kito dokumento (suklastotas), jis orderyje nepasirašė. Atsakovei pateikus kasos išlaidų orderio originalą, jame esantį parašą 2013 m. rugpjūčio 27 d. – rugsėjo 12 d. parengiamajame teismo posėdyje apeliantas pripažino kaip savo (b. l. 68), tačiau iškėlė versiją, jog pasirašė ant tuščio blanko. Ieškovė, priešingai, viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuosekli. Be to, nustatytas aplinkybes patvirtino Darbo inspekcija (b. l. 9). Todėl teismas neturi jokio pagrindo orderį laikyti neteisėtu.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad kasos išlaidų orderio originalas yra nenumeruotas, o orderyje pieštuku įrašytas kitas kasos išlaidų orderio numeris (ne 12, o 13) kas parodo, kad atsakovės įmonėje kasos operacijos vykdomos pažeidžiant Taisykles, taip pat nepaneigia to fakto, jog apeliantas dienpinigių pagal kasos išlaidų orderį negavo. Apeliantas, pasirašydamas ant avanso išmokėjimą patvirtinančio dokumento, patvirtino prezumpciją, kad pinigus gavo, todėl nustačius apskaitos pažeidimų, negalima priimti sprendimo, kuris lemtų neteisėtą apelianto praturtėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo keisti teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pastebėtina, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą turinys – iš esmės atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių pakartojimas. Jame nėra nurodyta atsikirtimų į apeliacinio skundo argumentus, o tik pakartojami skundžiamo teismo sprendimo motyvai dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atliko taisyklių 5 punkto 2 dalies nuostatų. Įvertinus tai, apeliacinio teismo nuomone, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš pralaimėjusios apeliaciją šalies – apelianto – priešingai šaliai – atsakovei (darbdaviui) priteisti ne visą prašomą 700 Lt sumą už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau tik 175 Lt arba ¼ prašomos priteisti sumos (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. J. atsakovei UAB „Gerada“ (juridinio asmens kodas 300647492) 175Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Dalė Burdulienė