- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- eI3-1338-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03820-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovės skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2019 m. spalio 9 sprendimu Nr. AS-69 (toliau – Sprendimas) pakeitė 2019 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo aktą Nr. PA80-65 ir patvirtino 49 787,00 Eur privalomą sumokėti mokestį už be leidimo išgautą ir (ar) nedeklaruotą požeminio vandens kiekį.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. AS-69 toje dalyje, kurioje priskaičiuotas 49 787 Eur mokestis už išgautą požeminį vandenį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir sumažinti priskaičiuotą mokestį.
2.1. Paaiškina, kad Departamentas sprendimu nepagrįstai patvirtino Pareiškėjai 49 787,00 Eur mokesčio sumą už be leidimo išgautą ir (ar) nedeklaruotą požeminio vandens kiekį (48 046 m³) nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Sprendimas neatitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
2.2. Teigia, kad Pareiškėjos vykdoma veikla - augalininkystė, gyvulininkystė. Bendrovė nenuslėpė ir neturėjo tikslo nuslėpti mokesčių už išgaunamą vandenį, tačiau dėl neaiškiai suformuluotų teisės aktų reikalavimų ir žmogiškosios klaidos - teisės aktų nežinojimo, neteisingai 2015-2018 m. laikotarpiu deklaravo išgaunamo vandens rūšies kodą 42 (paviršinis vanduo pramonei ir žemės ūkiui), kurio mokesčio tarifas (0,002 (2015m) ir 0.003 (2016, 2017, 2018m)) yra mažesnis už tą, kuris turėjo būti taikomas teisingai - t. y. 50 gamtos išteklių rūšies kodas (kitas, požeminis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį), kurio tarifas 0,07 (2015 m.) ir 0,10 (2016, 2017, 2018 m.), dėl ko buvo deklaruotas ir neteisingas mokėtinas mokestis. Tik 2018 m. birželio 18 d. planinio patikrinimo metu, sužinojo apie prievolę gauti Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą leidimą ir sudaryti su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.
2.3. Pažymi, kad dar iki leidimo išdavimo, būdama įsitikinusi, kad požeminį vandenį išgauna teisėtai, visą išgautą požeminį vandenį apskaitė gręžiniuose įrengtais metrologiškai patikrintais apskaitos prietaisais, skaitiklių rodmenis registravo žurnaluose bei duomenis apie išgautą požeminį vandenį teikė Lietuvos geologijos tarnybai. Bendrovė nebuvo įspėta apie pareigą gauti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudaryti su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, o padidintas tarifas pritaikytas iš karto. Patikrinimo metu bendrovė su aplinkosaugos pareigūnais bendradarbiavo, nedelsiant ėmėsi priemonių pažeidimui ištaisyti (2018 m. gegužės 31 d. kreipėsi į UAB „Geomina“ ir vėliau į Lietuvos geologijos tarnybą dėl leidimo).
2.4. Mano, kad reikalavimas mokėti mokestį padidintu tarifu bendrovei būtų nepakeliama finansinė našta, nors paskutinius du metus bendrovė dirba pelningai, bet dėl ankstesniais metais patirtų nuostolių pieno sektoriuje bendrovė turi apie du milijonus eurų finansinių įsipareigojimų ( skola bankui ir kreditoriams). Mano, kad įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti, pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą ir neturint leidimo nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės išgautą 48 046 m³ požeminį vandenį padidinti 2 kartus (4977 x 2 ) iki 9954 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, patikrinimo metu nustatyta, kad Departamento Panevėžio agentūros vyriausiasis specialistas 2018 m. birželio 18 d. atliko planinį bendrovėje naudojamų vandenviečių patikrinimą ir nustatė, kad Pareiškėjos vandenvietės nėra aprobuotos, neturi Lietuvos geologijos tarnybos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir sudaręs su ja išteklių naudojimo sutarties. Pareigūnas apie privalomus mokėti mokesčius Pareiškėjai nieko neminėjo, nes nebuvo atliekamas mokestinis patikrinimas.
3.2. Pažymi, kad Pareiškėja yra ūkio subjektas, kuris turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis. Pati bendrovė privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, privalėjo sekti teisės aktų pakeitimus, laiku pasirūpinti, kad gautų leidimą požeminiam vandeniui išgauti, laiku deklaruoti mokesčius už išgaunamus gamtinius išteklius ir juos sumokėti.
3.3. Pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis bendrovė teisę eksploatuoti ir naudoti ūkinei komercinei veiklai gręžinio požeminį vandenį, galėjo gavusi Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudariusi su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Bendrovei naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes leidimas Nr. PV-18-83 išduotas 2018 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį yra taikomas didesnis mokesčio tarifas. Kadangi mokestis už gamtos išteklius išgautus be leidimo buvo paskaičiuotas padidintu tarifu, Pareiškėja nepateikė jokių Įrodymų ir faktinių duomenų, kurie būtų teisiškai pagrįsti ir svarbūs tvirtinant patikrinimo rezultatus, todėl atsižvelgus į Pareiškėjo rašytines pastabas bei pastebėtas klaidas, buvo priimtas sprendimas patvirtinti pakeistą patikrinimo aktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjai priskaičiuotas 49 787 Eur mokestis už išgautą požeminį vandenį, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2019 m. liepos 2 d. raštu Nr. (7.6)-AD5-l 1884 informavo Pareiškėją apie pradedamą planinį patikrinimą. Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius atliko žemės ūkio bendrovės „Liberiškis“ planinį patikrinimą, kurio tikslas mokesčio už gamtos išteklius apskaičiavimo, deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2015-2018 m. Atlikus patikrinimą 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. PA80-65.
5.1. Patikrinimo akte konstatuota, kad Pareiškėjas turi du požeminio vandens gręžinius, iš kurių vienas naudojamas, o kitas rezervinis (nenaudojamas). Lietuvos geologijos tarnyba 2018 m. gruodžio 5 d. yra išdavusi leidimą Nr. PV-18-83 naudoti Liberiškio bendrovės vandens telkinio (vandenvietės), esančio (duomenys neskelbtini) gėlo požeminio vandens išteklius gyvulių girdymui, laukų laistymui, buitinėms reikmėms. Įrengti vandens skaitikliai, atliktos skaitiklių patikros. Vedama vandens apskaita, duomenis surašant kas mėnesį. Už 2015-2018 metus pateikta vandens paėmimo apskaita. Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (KIT708 forma) forma, toliau- deklaracija) už 2015, 2016, 2017, 2018 metų ketvirto ketvirčio mokestinius laikotarpius pateiktos 2019 m. liepos 3 d., t. y. pavėluotai, po teisės aktuose nustatytų deklaracijų teikimo terminų. Už kiekvienus metus deklaracijos pateiktos tik už mokestinių metų ketvirtus ketvirčius - susumavus per kalendorinių metų visus ketvirčius išgauto vandens kiekį ir nurodžius kaip išgautą per kalendorinių metų IV ketvirtį, todėl buvo neteisingai taikytas mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientas. Išgauto požeminio vandens kiekis nesutampa su deklaracijų duomenimis. Mokestinių laikotarpių indeksavimo koeficientai ir mokesčio tarifas pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priedą pritaikytas neteisingai. Pagal pateiktą apskaitą, 1-PV ataskaitas nustatyta, kad Pareiškėjas išgavo požeminio vandens: 2015 m. II ketv. - 2178 m³, 2015 m. III ketv. - 4338 m³, IV ketv. - 3482 m³; už 2016 m.: I ketv. - 1774 m³, II ketv. 288 m³, III ketv. - 1505 m³, IV ketv. - 52 m³; už 2017 m.: I ketv. - 93 m³, II ketv. - 3229 m³, III ketv. - 2904 m³, IV ketv. - 3695 m³; už 2018 m.: I ketv. - 5235 m³, II ketv. - 10479 m³, III ketv. - 3586 m³, IV ketv. - 5208 m³. Nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. išgavo iš viso 48 046 m³ požeminio vandens. Požeminio vandens kiekis - 46 419 m³, išgautas neturint Lietuvos Geologijos tarnybos išduoto leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už be leidimo iš gręžinių išgautą požeminio vandens kiekį, mokestis apskaičiuojamas taikant didesnį mokesčio tarifą, t. y. dauginant iš koeficiento 10. Paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis 48 025 Eur.
5.2. Patikrinimo akte konstatuota, kad bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatas. Šis Patikrinimo aktas Nr. PA80-65 yra įteiktas Pareiškėjui.
5.3. Departamentas, išnagrinėjęs Pareiškėjo raštu pateiktas 2019 m. rugsėjo 9 d. pastabas, pastebėjo padarytą klaidą apskaičiuojant mokesčio padidintu tarifu sumą, kai į paskaičiuotą sumą nebuvo įtrauktas mokestis padidintu tarifu už per 2018 m. gruodžio mėn. išgautą vandenį, nes šis kiekis buvo išgautas turint leidimą, tačiau nebuvo deklaruotas. Todėl atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. AS-69 pakeitė 2019 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo aktą Nr. PA80-65, patvirtino paskaičiuotą 49 787,00 Eur privalomą sumokėti mokestį.
6. Pareiškėja skunde teismui pripažįsta padariusi nurodytus teisės pažeidimus, neginčijo jų padarymo aplinkybių. Prašymą dėl baudos dydžio sumažinimo grindžia tuo, kad paskirta 49 787 Eur bauda yra neproporcinga, per griežta, požeminį vandenį apskaitė gręžiniuose įrengtais metrologiškai patikrintais apskaitos prietaisais, skaitiklių rodmenis registravo žurnaluose, duomenis apie išgautą požeminį vandenį teikė Lietuvos geologijos tarnybai, Bendrovė bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nedelsdama ėmėsi priemonių pašalinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus, pažeidimas padarytas dėl netyčinių veiksmų, netinkamo faktinių aplinkybių ir teisės aktų aiškinimo bei taikymo. Be to, Bendrovė turi apie du milijonus eurų finansinių įsipareigojimų, todėl reikalavimas mokėti mokestį padidintu tarifu bendrovei būtų nepakeliama našta.
7. Atsakovas su pareiškėjo teiginiais nesutinka, teigdamas, kad Bendrovė privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, sekti teisės aktų pakeitimus, laiku pasirūpinti, kad gautų leidimą požeminiam vandeniui išgauti, laiku deklaruoti mokesčius už išgaunamus gamtinius išteklius ir juos sumokėti.
8. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatytas, Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
8.1. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.
8.2. Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 d. nustatyta, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas; 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis; pagal 7 straipsnio 2 dalį Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį; 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Nedeklaravus ar deklaravus mažesnį išgautų gamtos išteklių kiekį ir (ar) už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, atsiranda teisinis pagrindas taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, ir už išgauto, bet nedeklaruoto ir už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, skaičiuoti didesnį mokesčio tarifą, padaugintą iš koeficiento 10.
9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų įrodymų visetą, sprendžia, kad Pareiškėja padarė teisės pažeidimą, t. y. 2015-2018 metais išgavo požeminį vandenį be leidimo, jį panaudojo, išgauto požeminio vandens kiekis nesutampa su deklaracijų duomenimis. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą - turėti leidimą, jai pagrįstai taikytas Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos - už be leidimo iš gręžinių išgautą požeminio vandens kiekį, mokestis apskaičiuojamas taikant didesnį mokesčio tarifą, t. y. dauginant iš koeficiento 10.
10. Pareiškėja nustatytus pažeidimus pripažino, juos pašalino, geranoriškai bendradarbiavo, todėl teismui sprendžiant, ar priskaičiuotas mokestis yra proporcingas padarytam teisės pažeidimui turi būti vertinami ir kiti aspektai šioje byloje. Visų pirma, bylos įrodymai patvirtina, to neneigia ir Atsakovas, kad Pareiškėja visą išgautą požeminį vandenį apskaitė gręžiniuose įrengtais metrologiškai patikrintais apskaitos prietaisais, skaitiklių rodmenis registravo žurnaluose, duomenis apie išgautą požeminį vandenį teikė Lietuvos geologijos tarnybai, nebuvo įspėta apie pareigą gauti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudaryti su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, o padidintas tarifas pritaikytas iš karto. Antra, reikalavimas mokėti mokestį padidintu tarifu bendrovei būtų per didelė našta, nors paskutinius du metus bendrovė dirba pelningai, bet dėl ankstesniais metais patirtų nuostolių pieno sektoriuje bendrovė turi apie du milijonus eurų finansinių įsipareigojimų ( skola bankui ir kreditoriams).
11. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrinantis teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).
12. Analogiškus teisingumo ir proporcingumo principų santykio aiškinimus yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas yra pažymėjęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti aplinkos apsaugos institucijos nustatytą mokestį už gamtos išteklių naudojimą, vertinama tai, kad ūkio subjektas nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokestį, ir nėra duomenų, kad ūkio subjektas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016); ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).
13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia apie Pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, atsižvelgia, kad Liberiškio žemės ūkio bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, taip pat į tai, kad pareiškėja prisipažino, jog yra padariusi Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatų pažeidimus, ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nenustatyta, kad dėl Bendrovės padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, įmonė ir jos vadovas už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus anksčiau nebuvo bausti. Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjos pateiktą 2019 m. rugsėjo 30 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad pareiškėja turi finansinių įsipareigojimų. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju paskirta 49 787 Eur bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.
13. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog skirta sankcija turėtų būti mažinama 20 procentų. Teismo vertinimu, pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė Pareiškėjai būtų skiriama 39 829,60 Eur dydžio mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovės skundą tenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti, vietoj Panevėžio rajono Liberiškio žemės ūkio bendrovei apskaičiuoto 49 787 Eur mokesčio, jį sumažinti 20 procentų, skirti 39 829,60 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus, 60 cnt) mokestį.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.