- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- A-485-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00353-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramutė Ruškytė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybei, atatsovaujamai Alytaus pataisos namų
- Pareiškėjas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. D. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį jo gyvenamojoje patalpoje planinės kratos metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kuriuo naudojosi visi sekcijoje gyvenę asmenys. Po kratos pareigūnai telefoną išsinešė ir juo R. D. artimiesiems parašė necenzūrinių žinučių, siūlydami lytinius santykius. Dėl to nutrūko pareiškėjo socialiniai ryšiai su kai kuriais artimaisiais. Dėl tokių pareigūnų veiksmų R. D. kreipėsi į Alytaus PN direktorių, o gautą atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), tačiau priimti atsakymai pareiškėjo netenkino. R. D. nurodė, kad pareigūnas D. Š. grasino su juo susidoroti, jeigu viskas iškils į viešumą, pareiškėjas gyvas iš pataisos namų neišeis. Pareigūnai taip pat grasino R. D. atleisti iš darbo. Po pareiškėjo skundų ir prašymų pareigūnai pradėjo jį nuolat pravardžiuoti, žeminti jo orumą, įžeidinėti bei grasinti. Dėl tokių pareigūnų veiksmų R. D. patyrė stresą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, socialinių ryšių nutraukimą. Pažymėjo, kad kartu su juo pas Kriminalinės žvalgybos pareigūnus iškviestas pareigūnas A. A. prašė pareiškėjo atleidimo dėl nurodytų veiksmų, dėl kurių nutrūko R. D. socialiniai ryšiai.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad eidamas į darbą matė, kaip A. A. rankose laikė telefoną ir rašė žinutes, o D. Š. skaitydamas juokėsi. Nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nutrūko jo bendravimas su dukra.
Atsiliepimas
4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime bei patikslintame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d. 18.40 val. 16 būrio 2 miegamajame striukės kišenėje buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele. Rastas telefonas buvo perduotas pataisos namų direktoriaus budinčiam padėjėjui. Atsakyme į pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. skundą Alytaus PN nurodė, kad R. D. prašymas neatitinka tikrovės, nes Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas D. Š. niekada nežemino pareiškėjo orumo ir negrasino su juo susidoroti. Atkreipė dėmesį, kad 2017 m. lapkričio 29 d. patikslintame prašyme R. D. nurodė, jog kratą miegamajame atliko pareigūnai A. A. ir M. K., o A. A. jo dukrai ir draugei rašė žinutes. 2017 m. gruodžio 8 d. apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, nebuvo nustatyta, kad iš šio telefono 2017 m. spalio 19 d. po 18.40 val. būtų skambinta, taip pat nebuvo rasta išsiųstų žinučių. 2017 m. gruodžio 2 d. A. A. buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą dėl to, kad 2017 m. spalio 19 d. atlikdamas kratą, jis 16 būrio 2 miegamajame rado mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo įvesti nuteistojo R. D. dukros ir draugės telefono numeriai. Jis į šiuos numerius rašė žinutes, siūlydamas užsiimti lytiniais santykiais. 2017 m. gruodžio 20 d. buvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvada dėl apsaugos ir priežiūros jaunesniojo specialisto A. A. tarnybinio nusižengimo. Atsakovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, galima teigti, jog Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas A. A., tarnybos metu mobiliojo ryšio telefonu, kuris kratos metu buvo rastas 16 būrio 2 miegamajame, rašydamas SMS žinutes ir jas išsiųsdamas adresų knygelėje esantiems atsitiktiniams adresatams, padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. nesilaikė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 14 straipsnyje patvirtintos priesaikos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, 3.1.4, 3.4.1, 3.4.2 punktų. Komisija pripažino, kad pareigūnas A. A. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Alytaus PN nuomone, tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra pakankama satisfakcija, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad R. D. Alytaus PN 2017 m. lapkričio 27 d. atsakymą galėjo apskųsti Kalėjimų departamentui, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
6. Alytaus PN nuomone, R. D. skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kuo grindžiamas nurodytos žalos dydis ir kaip jis buvo apskaičiuotas.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo R. D. skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
8. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas R. D. laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus PN 16 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje. Nėra ginčo dėl to, kad Alytaus PN pareigūnai A. A. ir M. K. 2017 m. spalio 19 d. apie 18.40 val. 16 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje atliko planinę kratą, kurios metu rado ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele.
9. Remdamasis Alytaus PN pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir pareigūnų liudijimais, teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 19 d. planinės kratos 16 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje pareigūnas A. A. striukės kišenėje rado įjungtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele. Po kratos apžiūrinėdamas ir maigydamas rastą telefoną, A. A. išsiuntė SMS žinutes telefono adresų knygutėje esantiems kontaktams. Atlikus kratą, buvo surašytas kratos protokolas, kurį pasirašė pareigūnai A. A. ir M. K., o kratos metu rastas mobiliojo ryšio telefonas buvo perduotas į kontrolinio praleidimo punktą.
Šalies argumentai
10. Teismas pažymėjo, kad R. D. su 2017 m. spalio 30 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių ir nurodė, kad D. Š. jam grasino susidoroti. Kalėjimų departamentas pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. skundą persiuntė nagrinėti Alytaus PN, kurie 2017 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. 363-1661 atsakydami į pareiškėjo skundą, pažymėjo, jog D. Š. tarnybiniame pranešime nurodė, kad su nuteistuoju R. D. bendrauja mandagiai, nežemina jo garbės bei orumo ir niekada negrasino susidoroti.
11. Pareiškėjas su 2017 m. lapkričio 24 d. prašymu, kurį 2017 m. lapkričio 29 d. patikslino, kreipėsi į Alytaus PN direktorių ir nurodė, kad pareigūnai A. A. bei M. K. 2017 m. spalio 19 d. planinės kratos metu gyvenamojoje patalpoje paėmė mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo naudojosi pareiškėjas ir kiti tos patalpos nuteistieji. Prašyme pažymėjo, kad šiame telefone buvo likę R. D. artimųjų (dukros ir draugės) telefonų numeriai. Eidamas į darbą, pareiškėjas pastebėjo, kad A. A. laikė rankose kratos metu iš gyvenamosios patalpos paimtą mobiliojo ryšio telefoną ir juo rašė SMS žinutes. Šalia A. A. sėdėjo D. Š. ir, skaitydamas žinutes, juokėsi. Pareiškėjo sugyventinei bei dukrai buvo išsiųstos žinutės su siūlymu lytiškai santykiauti. R. D. pažymėjo, kad pareigūnas D. Š. iš jo šaipėsi ir grasino susidoroti, o Kriminalinės žvalgybos pareigūnai grasino atleisti iš darbo. Dėl minėtų aplinkybių Alytaus PN buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, jog Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas A. A. tarnybos metu mobiliojo ryšio telefonu, kuris planinės kratos metu buvo rastas 16 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, rašydamas SMS žinutes ir jas išsiųsdamas adresų knygelėje esantiems atsitiktiniams adresatams, padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė pareigūnui A. A. tarnybinę nuobaudą – pastabą.
12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalies, 114 straipsnio 1 dalies bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 148, 149, 157 ir 174 nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi teisę vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę bei atlikti jų gyvenamųjų patalpų apžiūras, kratas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto A. A. pareigybės aprašyme nustatyta, jog šis specialistas, be kita ko, atlieka įstaigos teritorijų, patalpų ir nuteistųjų asmens kratas ar apžiūras bei surašo kratų ir apžiūrų atlikimo dokumentus. Teismo nuomone, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio, Instrukcijos 174 punkto, Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad kratos metu gyvenamojoje patalpoje aptikus daiktą, kuris nepatenka į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, pareigūnai jį turėjo kartu su kratos protokolu perduoti laisvės atėmimo vietos direktoriui arba jo pavaduotojui, atsakingam už apsaugą ir priežiūrą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2017 m. spalio 19 d. po kratos Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas A. A. paimtu mobiliuoju telefonu „Nokia“ išsiuntė SMS žinutes telefono adresų knygutėje esantiems kontaktams. Minėtas aplinkybes patvirtina Alytaus PN 2017 m. gruodžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-837 bei I. S. pareiškimas. Liudytojas A. A. teismo posėdyje neneigė, kad rankose laikydamas kratos metu iš 16 būrio 2 gyvenamosios patalpos paimtą mobiliojo ryšio telefoną, pirštais spaudė klaviatūrą ir galbūt išsiuntė žinutes adresų knygelėje esantiems kontaktams.
14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 6, 7, 50 punktų bei Instrukcijos 89.6 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, kad byloje nėra konkrečių duomenų, kokio turinio žinutės buvo išsiųstos pareiškėjo artimiesiems iš kratos metu paimto telefono „Nokia“, bylos duomenys taip pat nepatvirtina R. D. nurodytų aplinkybių, kad žinutėmis buvo siūloma lytiškai santykiauti, tačiau teismui nekyla abejonių, kad A. A. savo veiksmais viršijo Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir taip R. D. sukėlė papildomus nepatogumus bei išgyvenimus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas nustatė, kad byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad Alytaus PN pareigūnai iš pareiškėjo tyčiojosi, grasino su juo susidoroti ar atleisti iš darbo, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Priešingai, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad į R. D. 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d. skundus dėl galbūt netinkamo Alytaus PN pareigūnų elgesio buvo nedelsiant reaguojama, sudarant komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti, pateikiant išvadą dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto A. A. tarnybinio nusižengimo. Alytaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 363-1661 dėl pareiškėjo 2017 m. spalio 30 d. skundo bei Kalėjimų departamento 2018 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 2S-368 turinys sudaro pagrindą konstatuoti, kad R. D. skundai buvo išnagrinėti išsamiai ir tinkamai. Sprendimai yra pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, ši pareiškėjo skundo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta. Likusius R. D. ir atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais ir neturinčiais juridinės reikšmės kilusiam ginčui, todėl jų detaliau neanalizavo.
16. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas A. A. 2017 m. spalio 19 d. planinės kratos metu paimtu telefonu išsiųsdamas žinutes pareiškėjo artimiesiems, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, viršijo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir dėl to R. D. galėjo kilti nepatogumų bei išgyvenimų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo sveikatos, psichologinę ir emocinę būklę, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau įvertinus byloje nustatytus R. D. teisių pažeidimus, galbūt patirtus nepatogumus ir išgyvenimus dėl konstatuoto pažeidimo, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. R. D. padarytos neturtinės žalos dydis buvo įvertintas 200 Eur ir ši suma buvo priteista iš atsakovo.
III.
17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kurioje R. D. buvo priteista 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
18. Apeliantas paaiškina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams buvo pateikta visa su skundu susijusi medžiaga ir atsiliepimas į pareiškėjo skundą, tačiau jie nebuvo objektyviai įvertinti. R. D. nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra nepagrįsti jokiai faktiniais įrodymais. Kadangi R. siekė žalos atlyginimo, jis privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Apelianto nuomone, R. D. nurodyti neturtinės žalos atsiradimą lemti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Alytaus PN pažymėjo, kad atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti jo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galbūt padarytą teisių pažeidimą. R. D. turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.
19. Pareiškėjas R. D. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, bylą peržiūrėti iš naujo ir priimti naują sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi pareiškėjui buvo priteista per mažas neturtinės žalos atlyginimas. Nurodo, kad dėl atsakovo atstovo darbuotojo neteisėtų veiksmų jo santykiai su dukra neatsinaujins. Mano, kad prašoma atlyginti žala yra proporcinga Alytaus PN neteisėtiems veiksmams.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.
Atsiliepimas
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus bei kontrolę.
22. Kalėjimų departamentas nurodo, kad materiali kompensacija už neturtinę žalą, kaip materialus neturtinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios neturtinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbus) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Be to, neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas neretai konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teigia, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankišku pažeistų asmens teisių gynimo būdu, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galbūt neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų, kai planinės kratos metu iš gyvenamosios patalpos paimtu telefonu pareiškėjo R. D. artimiesiems buvo išsiųstos SMS žinutės su siūlymais lytiškai santykiauti, taip pat grasinta pareiškėjui susidoroti fiziškai bei atleisti jį iš darbo.
24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs neteisėtus atsakovo atstovo darbuotojo veiksmus, pareiškėjui priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo panaikinti jo dalį, kurioje R. D. buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
25. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą bei tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
27. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje R. D. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Alytaus PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilin kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad 2017 m. spalio 19 d. po kratos Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas A. A. paimtu mobiliuoju telefonu „Nokia“ išsiuntė SMS žinutes telefono adresų knygutėje esantiems kontaktams. Minėtas aplinkybes neabejotinai patvirtina Alytaus PN 2017 m. gruodžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-837 (b. l. 68–70). Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas A. A. neneigė, kad rankose laikydamas kratos metu iš 16 būrio 2 gyvenamosios patalpos paimtą mobiliojo ryšio telefoną, pirštais spaudė klaviatūrą ir galbūt išsiuntė žinutes, kurių teksto nežino, nes pats žinutės adresų knygelėje esantiems kontaktams nerašė. Mano, kad žinutė telefone jau galėjo būti sukurta. Alytaus PN 2017 m. gruodžio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 16-837 buvo konstatuota, kad A. A. tarnybos metu mobiliojo ryšio telefonu, kuris kratos metu buvo rastas 16 būrio 2 miegamajame, rašydamas SMS žinutes ir jas išsiųsdamas adresų knygelėje esantiems atsitiktiniems adresatams, padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. nesilaikė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 14 straipsnyje patvirtintos priesaikos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, 3.1.4, 3.4.1, 3.4.2 punktų, pagal kuriuos pareigūnas privalo sąžiningai atlikti tarnybines pareigas, saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas bei laikytis duotos pareigūno priesaikos ir elgtis sąžiningai, reikalavimų. Ginčo dėl minėto pareigūno veiksmų neteisėtumo nekyla, jis pats pripažino kaltę dėl neteisėtai iš ne jam priklausančio telefono išsiųstų žinučių. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Alytaus PN pareigūnas A. A. nurodė, kad paskirtos nuobaudos teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.
29. Pareiškėjas aplinkybių dėl pareigūnų tyčiojimosi, grasinimo susidoroti ar atleisti iš darbo plačiau nedetalizavo, nenurodė, kada konkrečiai ir kaip iš jo buvo tyčiojamasi, kokiomis aplinkybėmis tai vyko, kas galėtų tai paliudyti ir panašiai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN bei Kalėjimų departamentą, tačiau jokių faktinių aplinkybių, įrodančių, jog pareigūnai iš jo tyčiojosi, kitaip bandė žeminti ar grasino, nebuvo nustatyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti priesaiką davusių statutinių valstybės tarnautojų pasirašytais tarnybiniais pranešimais. Jokių prieštaravimų ar neatitikimų tarp pateiktų paaiškinimų ar priimtų sprendimų nėra. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad pareigūnai galėtų būti suinteresuoti žeminti pareiškėją, jam grasinti ar atlikti kitus, jo teises galinčius pažeisti veiksmus. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti bendro pobūdžio R. D. faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo darbuotojų veiksmų neteisėtumą.
30. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovo atstovo darbuotojas, po kratos paimtu mobiliuoju telefonu „Nokia“ išsiuntęs SMS žinutes telefono adresų knygutėje esantiems kontaktams, neabejotinai pažeidė nurodytų teisės aktų nuostatas, t. y. šios institucijos veiksmai buvo neteisėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad R. D. bendravimas su dukra nutrūko ir dėl to jis patyrė neigiamų išgyvenimų, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjui dėl neteisėtų Alytaus PN pareigūno, kurio pareiga yra elgtis sąžiningai, neleistinų veiksmų sukelti nepatogumai bei išgyvenimai esant pataisos namuose, sudarė prielaidas patirti jo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.
32. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma.
33. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus bei dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, į pažeidimo trukmę ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad patirti neigiami išgyvenimai pareiškėjui negalėjo trukti ilgai. Mobilaus ryšio telefonas buvo paimtas 2017 m. spalio 19 d. ir tą pačią dieną R. D. pamatė, kad iš jo buvo išsiųstos žinutės. 2017 m. lapkričio 29 d. priede prie skundo pareiškėjas nurodė, kad tą pačią dieną, išėjęs iš darbo, per 30 minučių susisiekė su namiškiais ir žmona bei dukra pasakė, kad su tėvu nebendraus (b. l. 74). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad netrukus po aptariamo jo teisių pažeidimo, R. D. turėjo galimybę paaiškinti, kad žinutes siuntė ne jis. Byloje esantis I. S. 2017 m. gruodžio 20 d. pareiškimas patvirtina, kad ji žinutes iš pareiškėjo telefono siuntusiam pareigūnui A. A. pretenzijų neturėjo, su pareigūnu išsiaiškino visas aplinkybes ir susitaikė (b. l. 80). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apie neteisėtus Alytaus PN pareigūno veiksmus pareiškėjui tapo žinoma netrukus po jų atlikimo, tačiau jis ne iš karto, o praėjus daugiau nei mėnesiui dėl to kreipėsi į pataisos namų direktorių (b. l. 73), kuris iš karto ėmėsi priemonių ištirti situaciją. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad R. D. patirti neigiami išgyvenimai nebuvo stiprūs ir truko neilgai.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo būdą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur suma yra proporcinga Alytaus PN pareigūno padarytam pažeidimui. Vien tarnybinės nuobaudos skyrimas tarnybinį nusižengimą padariusiam ir pareiškėjui aptartus neigiamus išgyvenimus sukėlusiam pareigūnui, atsižvelgiant į šio pareigūno bei R. D. statusą ir pareigūno atliktus neteisėtus veiksmus, nagrinėjamu atveju negali būti laikoma pakankama satisfakcija.
36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.