Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-25 · Administracinė byla Nr. I-2836-644/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-09-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-25
Bylos Nr.
I-2836-644/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00353-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2836-644/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00353-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 25 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant K. K.,dalyvaujant pareiškėjui R. D.,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. D. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas teismo posėdyje skundą (b. l. 2, 7) palaikė ir paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo mėnesį jo gyvenamojoje patalpoje planinės kratos metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kuriuo naudojosi visi sekcijoje gyvenę asmenys. Po kratos pareigūnai telefoną išsinešė ir juo parašė pareiškėjo artimiesiems necenzūrinių žinučių siūlydamas lytinius santykius. Pažymėjo, kad eidamas į darbą matė, kaip A. A. telefoną laikė rankose ir rašė žinutes, o D. Š. skaitydamas juokėsi. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas skundais kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių ir Kalėjimų departamento direktorių, tačiau gauti atsakymai į skundus pareiškėjo netenkina. Be to, D. Š. pareiškėjui grasino susidoroti fiziškai, o Kriminalinės žvalgybos pareigūnai - atleisti iš darbo. Dėl minėtų aplinkybių nutrūko pareiškėjo socialiniai ryšiai su artimaisiais asmenimis, jis patyrė stresą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu, kurį patikslino (b. l. 11-13, 64-67), su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2017-10-19, 18:40 val. 16 būrio 2 miegamajame striukės kišenėje buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele. Rastas telefonas buvo perduotas pataisos namų direktoriaus budinčiam padėjėjui. Atsakyme į pareiškėjo 2017-10-30 skundą Alytaus pataisos namai nurodė, kad pareiškėjo prašymas neatitinka tikrovės, nes Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas D. Š. niekada nežemino pareiškėjo orumo ir negrasino jam susidorojimu. 2017-11-29 patikslintame prašyme pareiškėjas nurodė, kad kratą miegamajame atliko pareigūnai A. A. ir M. K., o A. A. jo dukrai ir draugei rašė žinutes. 2017-12-08 apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ nebuvo nustatyta, kad iš šio telefono 2017-10-19, po 18.40 val. būtų skambinta, taip pat nerasta išsiųstų žinučių. 2017-12-02 A. A. buvo įteiktas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą dėl to, kad 2017-10-19 atlikdamas kratą 16 būrio 2-ame miegamajame, rado mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo įvesti nuteistojo R. D. dukros ir draugės telefono numeriai. Jis į šiuos numerius rašė žinutes, siūlydamas užsiimti lytiniais santykiais. 2017-12-20 buvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvada dėl apsaugos ir priežiūros jaunesniojo specialisto A. A. tarnybinio nusižengimo. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, galima teigti, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas A. A., tarnybos metu mobiliojo ryšio telefonu, kuris kratos metu buvo rastas 16 būrio 2-ame miegamajame, rašydamas SMS žinutes ir jas išsiųsdamas adresų knygelėje esantiems atsitiktiniems adresatams, padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. nesilaikė Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 14 straipsnyje patvirtintos priesaikos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.4/07-79, 3.1.4 punkto (pareigūnas privalo sąžiningai atlikti tarnybines pareigas); 3.4.1. (saugoti nepriekaištingą pareigūno reputaciją ir susilaikyti nuo elgesio, diskredituojančią bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas); 3.4.2. punkto (laikytis duotos pareigūno priesaikos, elgtis sąžiningai). Komisija pripažino, kad pareigūnas A. A. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra pakankama satisfakcija, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, kai planinės kratos metu iš gyvenamosios patalpos paimtu telefonu, pareiškėjo artimiesiems (sugyventinei ir dukrai) buvo išsiųstos SMS žinutės su siūlymais lytiškai santykiauti, taip pat grasinta pareiškėjui susidoroti fiziškai bei atleisti jį iš darbo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2016-11-22 pareiškėjas R. D. laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus pataisos namų 16 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 15). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai A. A. ir M. K. 2017-10-19 apie 18.40 val. 16 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje atliko planinę kratą, kurios metu pareigūnai rado ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele.

Remiantis Alytaus pataisos namų pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir pareigūnų liudijimais teisme nustatyta, kad 2017-10-19 planinės kratos 16 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje pareigūnas A. A. striukės kišenėje rado įjungtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele. Po kratos, apžiūrinėdamas ir maigydamas rastą telefoną A. A. išsiuntė SMS žinutes telefono adresų knygutėje esantiems kontaktams (b. l. 76, 77, 81). Minėtais duomenimis nustatyta, kad atlikus kratą buvo surašytas kratos protokolas, kurį pasirašė pareigūnai A. A. ir M. K., o kratos metu rastas mobiliojo ryšio telefonas buvo perduotas į kontrolinio praleidimo punktą.

Pareiškėjas R. D. 2017-10-30 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių nurodydamas, kad D. Š. pareiškėjui grasino susidorojimu (b. l. 22-25, 37-40). Kalėjimų departamentas pareiškėjo 2017-10-30 skundą persiuntė nagrinėti Alytaus pataisos namams (b. l. 21). Alytaus pataisos namai 2017-11-24 raštu Nr. 363-1661 atsakydami į pareiškėjo skundą pažymėjo, kad D. Š. tarnybiniame pranešime nurodė, jog su nuteistuoju R. D. bendrauja mandagiai, nežemina jo garbės bei orumo ir niekada negrasino susidorojimu (b. l. 19).

Pareiškėjas R. D. 2017-11-24 prašymu, kurį patikslino 2017-11-29, kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių nurodydamas, kad pareigūnai A. A. ir M. K. 2017-10-19 planinės kratos metu gyvenamojoje patalpoje paėmė mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo naudojosi pareiškėjas ir kiti tos patalpos nuteistieji. Prašyme pažymėjo, kad šiame telefone buvo likę pareiškėjo artimų (dukros ir draugės) telefonų numeriai. Eidamas į darbą pareiškėjas pastebėjo, kad A. A. laikė rankose kratos metu iš gyvenamosios patalpos paimtą mobiliojo ryšio telefoną ir juo rašė SMS žinutes. Šalia A. A. sėdėjo D. Š. ir skaitydamas žinutes juokėsi. Pareiškėjo sugyventinei ir dukrai buvo išsiųstos žinutės su siūlymu lytiškai santykiauti. Pareiškėjas pažymėjo, kad pareigūnas D. Š. iš jo šaipėsi ir grasino susidoroti, o Kriminalinės žvalgybos pareigūnai grasino atleisti darbo (b. l. 73, 74).

Dėl minėtų aplinkybių Alytaus pataisos namuose buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas A. A. tarnybos metu mobiliojo ryšio telefonu, kuris planinės kratos metu buvo rastas 16 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, rašydamas SMS žinutes ir jas išsiųsdamas adresų knygelėje esantiems atsitiktiniams adresatams, padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė pareigūnui A. A. tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 71, 72, 68-70).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis: pirma, kad kratos metu paimtu telefonu pareigūnui A. A. prirašius necenzūrinių žinučių pareiškėjo artimiesiems (sugyventinei ir dukrai) nutrūko jo ryšiai su šiais asmenimis; antra, kad pareiškėjui ketinant šį įvykį paviešinti, pareigūnas D. Š. pagrasino jam fiziškai susidoroti, o Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai garsino atleisti pareiškėją iš darbo.

Pagal Lietuvos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 112 straipsnio 4 dalį, nuteistiesiems leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka sunaikinami.

BVK 114 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. BVK 114 straipsnio 1 dalies ir ją detalizuojančios Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362, nuostatų analizė leidžia teigti, jog pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi teisę vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę bei atlikti jų gyvenamųjų patalpų apžiūras, kratas. Pagal Instrukcijos 148 punktą, siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo (Instrukcijos 149 p.). Paėmus iš suimtųjų ir nuteistųjų daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas (Instrukcijos 157 p.). Pagal Instrukcijos 174 punktą, kratą atlikęs pareigūnas, apie jos rezultatus turi pranešti laisvės atėmimo vietos direktoriaus budinčiajam padėjėjui, kuris pasirašo specialiame žurnale ir apie rezultatus praneša laisvės atėmimo vietos direktoriui arba jo pavaduotojui, atsakingam už apsaugą ir priežiūrą.

Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto A. A. pareigybės aprašyme nustatyta, kad šis specialistas, be kita ko, atlieka įstaigos teritorijų, patalpų ir nuteistųjų asmens kratas ar apžiūras bei surašo kratų ir apžiūrų atlikimo dokumentus (http://www.kaldep.lt/lt/apn/struktura-ir-kontaktai-apn/kontaktai_1248.html). BVK 112 straipsnio, Instrukcijos 174 punkto, Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad kratos metu gyvenamojoje patalpoje aptikus daiktą, kuris nepatenka į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, pareigūnai turėjo kartu su kratos protokolu perduoti laisvės atėmimo vietos direktoriui arba jo pavaduotojui, atsakingam už apsaugą ir priežiūrą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neginčijamai patvirtina jog 2017-10-19 po kratos Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas A. A. paimtu mobiliuoju telefonu „Nokia“ išsiuntė SMS žinutes telefono adresų knygutėje esantiems kontaktams. Minėtas aplinkybes patvirtina Alytaus pataisos namų 2017-12-20 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-837, I. S. pareiškimas (b. l. 38, 80). Liudytojas A. A. teisme neneigė, kad rankose laikydamas kratos metu iš 16 būrio 2 gyvenamosios patalpos paimtą mobiliojo ryšio telefoną jis pirštais spaudė klaviatūrą ir galimai išsiuntė žinutes adresų knygelėje esantiems kontaktams.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 6, 7 punktuose numatyta, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą, pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu. Instrukcijos 89.6 punkte taip pat nustatyta, kad tarnybos metu apsaugos ir priežiūros budinčiosios pamainos pareigūnams, be kita ko, draudžiama neleistinai elgtis su nuteistaisiais, žeminti jų orumą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra konkrečių duomenų, kokio turinio žinutės buvo išsiųstos pareiškėjo artimiesiems iš kratos metu paimto telefono „Nokia“, bylos duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad žinutėmis buvo siūloma lytiškai santykiauti, tačiau teismui nekyla abejonių, kad A. A. savo veiksmais (kratos metu paimtu telefonu išsiųsdamas SMS žinutes pareiškėjo artimiesiems) viršijo Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tuo būdu jam sukeldamas papildomus nepatogumus ir išgyvenimus.

Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai iš pareiškėjo tyčiojosi, grasino su juo susidoroti ar atleisti iš darbo, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Priešingai, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sudaro pagrindą išvadai, kad į pareiškėjo 2017-11-24 ir 2017-11-29 skundus dėl galimai netinkamo Alytaus pataisos namų pareigūnų elgesio buvo nedelsiant reaguojama sudarant komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti, pateikiant išvadą dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniojo specialisto A. A. tarnybinio nusižengimo (b. l. 68-70, 72, 73, 74). Taip pat, Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017-11-24 sprendimo Nr. 363-1661 dėl pareiškėjo 2017-10-30 skundo ir Kalėjimų departamento 2018-01-31 sprendimo Nr. 2S-368 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti išsamiai ir tinkamai (b. l. 19, 22-25, 26). Sprendimai pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, teismas daro išvadą, kad Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas A. A. 2017-10-19 planinės kratos metu paimtu telefonu išsiųsdamas žinutes pareiškėjo artimiesiems nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, viršijo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko pareiškėjui galėjo kilti nepatogumų ir išgyvenimų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, tačiau neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė stresą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, nutrūko jo socialiniai ryšiai. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie pareiškėjo sveikatos, psichologinę, emocinę būklę, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytus pareiškėjo teisių pažeidimus, galimai patirtus nepatogumus ir išgyvenimus dėl konstatuoto pažeidimo, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur (du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis