- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- 1-1274-1057/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07577-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2021 m. kovo 12 d., apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,03 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. A. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad po darbų susitiko su draugu, kuris dirbo šalia, gėrė alkoholį. Planavo važiuoti taksi, bet neturėjo pinigų ir taksistas jo nepriėmė. Sėdėjo stotelėje ir daugiau nieko nebeprisimena, nežino, kas įvyko toliau. Jį sulaikė pareigūnai. Nebevartos alkoholio. Labai gailisi, kad taip įvyko. Automobilis jo. Jis su J. bendrai nusipirko butą, norėjo tuoktis. Ji jį pažįsta daug metų. Draugė jį barė, sakė, kad turės už tai atsakyti. Su alkoholiu problemų neturi.
2021 m. kovo 13 d. ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad yra psichiškai sveikas, psich. ir narkologinėse įskaitose neįrašytas, anksčiau nėra turėjęs galvos sutrenkimų. Įtariamojo teisės jam yra išaiškintos, pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, pranešimo esmė jam yra aiški. Nori parodyti, kad 2021 m. kovo 12 d. po darbų apie 12.00 val., jis susitiko su savo draugu. Susitikę jie bendravo ir spontaniškai nusprendė išgerti. Jie vartojo degtinę, kurią draugas nusipirko parduotuvėje. Kiek atsimena, jie išgėrė vieną butelį degtinės 0,7 l. talpos ir antrą butelį taip pat 0,7 l. talpos jau buvo beišgeriantys. Daugiau nuo to momento jis neatsimena iki tada, kai jam bevairuojant savo automobilį jį sulaikė policijos pareigūnai. Kiek atsimena, jis planavo grįžti namo su taksi, kodėl jis sėdo girtas už savo automobilio vairo, jis negali nurodyti. Dėl įvykio jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 64).
Galima laiduotoja G. J. posėdžio metu paaiškino, kad ji yra A. draugė. Jie su A. pažįstami daug metų, viską daro kartu, visada randa bendra sprendimą. Tiek laiko darė teigiamą įtaką. Jis atsakingas žmogus, iš jo to nesitikėjo. Labai blogai vertina tokį poelgį, jis buvo izoliacijoje, dar prisidėjo jo operacijos, nes (duomenys neskelbtini), mano jam tai paveikė. Alkoholį vartoja tik per šventes. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Sutiktų mokėti užstatą. Moka paskolą už butą.
Kadangi A. A., po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
2021 m. kovo 12 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. V. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) aps. VPK Rinktinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pareigose. 2021 m. kovo 12 d. dirbo dieninėje pamainoje kartu su vyriausiuoju patruliu A. A. ekipaže (duomenys neskelbtini). Apie 13.39 val. patruliuojant nustatytame maršrute iš (duomenys neskelbtini) aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja vinguriuodamas po kelią automobilis ,,OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtas automobilis buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini), važiuojant gatvės mažėjančia tvarka ir sustabdytas ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio vairuotojo, paaiškėjo, kad tai yra A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Į klausimą ar vartojo alkoholį A. A. atsakė, kad neseniai (prieš 30 min.) vartojo degtinę. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą A. A. sutiko ir alkotesterio pagalba 13. 55 val. pirmo pūtimo metu jam buvo nustatytas 3,10 promilės girtumas, antro pūtimo metu 14 val. 10 min. nustatytas 3,03 promilės girtumas. A. A. alkotesterio parodymų neginčijo, tačiau neblaivumo nustatymo aktą pasirašyti atsisakė. 13.50 val. A. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) aps. VPK OVS. Automobilis priverstinai nuvilktas į saugomą aikštelę (duomenys neskelbtini). A. A. automobilį vairavo vienas, vairavimo faktas užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje filmuota BODY 9024 (b. l. 51).
Šalies argumentai
E. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. kovo 12 d., apie 13.39 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad link (duomenys neskelbtini), važiuoja vingiuodamas po kelią automobilis ,,OPEL ASTRA“ (pilkos spalvos), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Automobilis ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Už automobilio vairo sėdėjo vyras (kaip vėliau buvo nustatyta - A. A., gim. (duomenys neskelbtini)). Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas jis nerišliai kalbėjo. A. A. buvo nustatytas pirmu pūtimu 13.55 val. 3,10 promilės, antras pūtimu 14.10 val. 3,03. Faktinis sulaikymo laikas 13.50 val. (b. l. 7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 12 d., 13.42 val. užfiksuotas pranešimas BPC, kad link (duomenys neskelbtini) vingiuoja važiuodamas po kelią automobilis ,,OPEL ASTRA“ (pilkos spalvos), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pranešė privatus asmuo (b. l. 9).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio ,,Alcotest 7510 Nr. ARJK0137“ kvito duomenų matyti, kad A. A. vyriausiasis patrulis V. G. nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Pirmojo tikrinimo metu 13.55 val. nustatytas 3.10 promilių girtumas. Antrojo tikrinimo metu 14.10 val. nustatytas 3,03 promilių girtumas (b. l. 10-13).
Iš 2021 m. kovo 12 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei pateiktų nuotraukų matyti, kad transporto priemonė automobilis ,,OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapgadinta (b. l. 14-21).
Iš ,,VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio ,,OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. A. (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. A. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad po darbų susitiko su draugu, kuris dirbo šalia, išgėrė alkoholio. Planavo važiuoti taksi, bet neturėjo pinigų ir taksistas jo nepriėmė, daugiau nebeprisimena iki jį sulaikė policijos pareigūnai. Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga. A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas A. A. prašymas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo sugyventinę G. J.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su A. A., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. A. A. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. nėra anksčiau teistas (b. l. 80), nebaustas administracine tvarka (b. l. 79). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu A. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Šios aplinkybės pakankamai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).
Nagrinėjamu atveju A. A. laiduotoja sutinka būti kaltinamojo sugyventinė G. J., kuri teismui pateiktame prašyme nurodė, kad ji darys teigiamą įtaką ateityje, yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, jos kolegos ją vertina, kaip paslaugią, reiklią, bet teisingą. Su A. A. gyvena daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus, jis ją laiko savo pavydžiu, dažnai klausia jos patarimų. Žino, kad jos draugas pasimokė iš įvykio ir antrą kartą tokios ar panašios klaidos nedarys ir laiduoja už jo elgesį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. J. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, dirbanti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė baigiamoje kalboje sutiko, kad G. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali būti laiduotoja.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad yra mokama paskola už būstą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu be užstato, laiduotoja 1 metams paskiriant G. J., o baudžiamoji byla A. A. atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad A. A. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis A. A. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis A. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, Tačiau alkoholio koncentracija A. A. kraujyje (3,03 promilės) žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes A. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 13 d. (b. l. 67-69). Toks uždraudimo naudotis specialia teise terminas šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę, manytina, bus pakankamas, siekiant teigiamo poveikio kaltinamajam.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
Nors kaltinamasis prašė automobilio nekonfiskuoti motyvuodamas tuo, kad jis turi sveikatos problemų, jam sunku vaikščioti ir automobilį vairuotų jo sugyventinė, šios aplinkybės negali būti pripažintinos ypatingomis ar išskirtinėmis, patvirtinančiomis taikomos baudžiamojo poveikio priemonės akivaizdų neproporcingumą. Nėra pagrindo teigti, kad A. A. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad A. A. nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
Atsižvelgiant į tai, kad automobilis ,,OPEL ASTRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio dalyje dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas į VĮ ,,Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
A. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą G. J. be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą A. A. nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 13 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti A. A. priklausantį automobilį ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio dalyje dėl įvykdymo turto konfiskavimo dienos.
A. A. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie bylos viršelio, perduoti į VĮ ,,Regitra“.
Išaiškinti A. A., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.