Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., N. S., antstolei B. T. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/14/02139, pradėta vykdyti pagal 2013 m. spalio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.1.-3686-795 dėl 4421 Lt (1321,56 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojos valstybės naudai (v. b. l. 7). Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė nustatė, jog skolininko vardu įregistruota individuali įmonė, skolininkas yra šios įmonės savininkas ir vadovas (v. b .l. 12-13). Skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 49,58). Skolininko vardu buvo įregistruota transporto priemonė Peugeot 605, kuri, remiantis VĮ ,,Regitra“ duomenimis, išregistruota baigus eksploatavimą (pranešta apie sunaikinimą), skolininko vardu yra įregistruotos transporto priemonės Volvo S80, BMW 524, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (v. b. l. 63-65). Nustatyta, jog skolininkas (duomenys neskelbtini). sudarė santuoką su N. S. (v. b. l. 33, 47, 51, 53). Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkas A. S. nėra sudaręs ir/ar įregistravęs vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutarčių (v. b. l. 52). Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininko sutuoktinė dirba jai priklausančioje individualioje įmonėje, taip pat pas individualią veiklą vykdantį fizinį asmenį (v. b. l. 45, 55). Skolininko sutuoktinės vardu įregistruota nuosavybės teisė į 1/14 dalį kitų inžinerinių tinklų – kiemo statinių (gyvenamojo namo priklausinių), esančių (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 59-60). 2017 m. balandžio 19 d. turto arešto aktu Nr. S-17-5-7068 antstolė arešto skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias, skolininko sutuoktinės vardu atidarytose piniginių lėšų sąskaitose kredito įstaigose, skolininko vardu įregistruotą transporto priemonę Volvo S80, skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas ir ateityje gaunamą darbo užmokestį ir jam prilyginamas pajamas, nekilnojamąjį turtą (butą ir 1/14 dalį kitų inžinerinių statinių), esančių (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 74-75). 2017 m. balandžio 19 d. patvarkymu dėl skolininko turto dalies nustatymo antstolė pasiūlė per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos terminą išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v. b. l. 72-73).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl nustatytina skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis, galiojusi pareiškimo pateikimo teismui dieną (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo (TAR, 2016-11-17, Nr. 2016-26956) 95 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), nustatė, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Be to, viena iš esminių skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis, dalies nustatymo ir CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų iš darbinės ar intelektinės veiklos, yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Piniginės lėšos, gautos iš N. S. darbinės veiklos, yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas, nustatytina, kad skolininkui A. S. priklauso ½ dalis sutuoktinės N. S. gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų (CPK 667 straipsnis).

Pareiškėja, be kita ko, prašo nustatyti skolininko turto dalį į 2017 m. balandžio 19 d. turto arešto aktu areštuotą turtą – nekilnojamąjį turtą, transporto priemonę, pinigines lėšas, esančias skolininko sutuoktinės vardu atidarytose piniginių lėšų sąskaitoje.

Minėta, išieškojimas pagal vieno sutuoktinio asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl turto dalies nustatymo pabrėžiama, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016).

Nagrinėjamu atveju įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, nustatyta, jog skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso daugiau nei vienas nuosavybės teisės objektas, dalis įsiskolinimo yra išieškota (v. b. l. 82-83, 94). Byloje nėra duomenų, jog nukreipus išieškojimą į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuriame skolininko turto dalis nustatyta, t. y. į skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas iš darbo santykių, šio turto nepakaks padengti skolą, pažymint, jog 2017 m. balandžio 19 d patvarkymu antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą tik dėl skolininko turto dalies į skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas iš darbinės veiklos nustatymo (v. b. l. 72-73). Be to, išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena galimas tik tuo atveju, jei išieškoma suma viršija 2030 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis), šiuo atveju išieškoma suma yra mažesnė (turto areštas mastas – 1280,41 Eur (v. b. l. 74)), o faktiškai išieškoti iš santuokoje įgyto turto, t. y. automobilio dalies, būtų sudėtinga ir sunkiai įgyvendinama bei tai galėtų pažeisti bendraturčių interesus. Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pareiškėjos prašymas nustatyti turto dalį į 2017 m. balandžio 19 d. turto arešto aktu Nr. S-17-5-7068 areštuotą kitą turtą – transporto priemonę, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, netenkintinas (CPK 667 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjos prašymas tenkinamas iš dalies (CPK 666 straipsnis, 667 straipsnis).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis N. S. gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0005/14/02139 antstolei B. T..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.