- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-30
- Bylos Nr.
- 2-7349-563/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05037-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- I. J.
- Advokatai
- Asta Mačernytė, Jurijus Stepanovas
- Kategorijos
- 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, Eglei Končiūtei, dalyvaujant ieškovei L. J., ieškovės atstovams A. B., advokatei Astai Mačernytei, atsakovei I. J., atsakovės atstovui advokatui Jurijui Stepanovui, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei I. J. dėl atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo :
1) Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuosavybę į dvi dalis, t.y. suformuoti du atskirus kadastrinius vienetus, kiekvienai bendrasavininkei, pagal ieškovės pateiktą atidalijimo schemą ir projektinį pasiūlymą, sudarytą 2011 m. UAB „Klaipėdos komprojektas", nesant bendrasavininkės I. J., a.k. (duomenys neskelbtini), sutikimo .
2)Nustatyti servitutą privalomai namo priežiūrai vykdyti ,t.y. kas 3 mėnesius rudens-pavasario laikotarpiu (rugsėjo, gruodžio, kovo mėnesių 20 dieną) , ieškovei L. J., patekti prie dūmtraukių angų pro atsakovei priklausančią verandą 1-8, į atsakovei atidalijamą koridorių 1-5, kamino išvalymui nuo suodžių ir nustatyti servitutą patekimui į pusrūsį, vandens skaitiklių duomenų fiksavimui kiekvieno mėnesio 20 d.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovai paaiškino, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 45/100 gyvenamojo namo, 2/5 sandėlio ir kiemo statinių, o atsakovė valdo 3/5 gyvenamojo namo , sandėlio ir kiemo statinių.
Tarp ieškovės ir atsakovė yra kilęs ginčas dėl bendro turto valdymo, ginčo taikiai išspręsti nepavyksta, todėl, yra pagrindas atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsižvelgiant į tai, kaip šiuo metu realiai naudojamasi turtu. Ieškovės atstovai nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nuolat kyla ginčai dėl to, kad atsakovė įleido į ginčo objekto patalpas gyventi asocialiu elgesiu pasižymintį asmenį, jos brolį S. S., tarp šalių nuolat kilo nesutarimai dėl naudojimo koridoriais, laiptais tvarkos, dėl to, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja patekti į į mansardinį aukštą, kur nėra jai priklausančių patalpų, ir nepagrįstai reikalauja patekti į palėpę. Nurodė, kad mansardiniame aukšte ieškovei priklausantis butas jau seniai suformuotas, o pastogė nėra įregistruota kaip atskiras objektas, kadangi matavimai negalimi. Tai patvirtinta pridedama „Registro" pažyma.
Šalies argumentai
Ieškovė mano, kad atsakovės pretenzijos dėl namo dalių naudojimo ir neva jos nuosavybės teisės pažeidimų, yra nepagrįstos, atmestinos, nes išsiaiškinus tikrąją padėtį yra aišku, kad I. J. neteisėtai nori patekti į palėpę, kurios pastatas neturi. Jei atsakovė reikia lipti ant stogo, tai lipti galima ir kopėčiomis, iš lauko pusės.
Namas turi ir pusrūsį, kurio patalpa name yra pogrindis pagal minėtą įsakymą, nes jo aukštis mažesnis kaip l,8m. Pogrindis yra įrengtas, bet irgi nėra ieškovės nuosavybė, o juo I. J. naudojasi kaip savo asmenine nuosavybe, užkraudama asmeniniais daiktais. Pogrindžiu ieškovė taip pat turi turėti galimybę naudotis lygiomis dalimis su atsakove. Pogrindyje įrengti du vandens apskaitos mazgai 2007m., nors sutikime dėl lygiagretaus apskaitos mazgo įrengimo patalpos savininke įvardinta I. J.. Kol ieškovė savo lėšomis neįsirengė sau atskiro vandens apskaitos mazgo, tarp ieškovės ir atsakovės dažnai vykdavo ginčai dėl išnaudoto vandens kiekio apskaičiavimo ir apmokėjimo. Pogrindžio patalpa (schema) yra lygiagretaus vandens mazgo įrengimo techniniame projekte, kurį savo lėšomis parengė ir įsirengė ieškovė, palikdama atsakovei seną apskaitos mazgą ir vamzdyną.
Pogrindžio, palėpės (pastogės), pastogės (mansardos) patalpų 3 patalpos, prie patalpų II-1, II-2, II-5 patalpų plotai neįskaičiuojami į gyvenamojo namo plotą, nepertvarkius šių patalpų įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės juos naudoti racionaliai pagal paskirtį-gyventi. Šios patalpos pagal savo paskirtį nėra skirtos atsakovės daiktams laikyti, skalbiniams džiovinti, ką ji siekia daryti. Į pastogę (palėpę) virš mansardinio buto patalpų, yra sudėtinga užlipti, kas apsunkina galimybę ja dažnai naudotis. Šalys tam turi patalpas pagalbinio ūkio pastate, kurios pagal paskirtį skirtos sandėliavimui, ten galima laikyti daiktus, kas įrodo, kad gyvenamajame name sandėliavimo problemos neturi būti keliamos.
Ieškovė su atsakove niekada nebuvo nustatę naudojimosi tvarkos, naudotis atskiromis, konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, niekada nebuvo nustatytas servitutas konkrečioms patalpomis.
Ieškovė negali patekti ir prižiūrėti bendro naudojimo objekto, dūmtraukių (kamino), kurie yra naudojamas namo apšildymui .Prie dūmtraukių išvalymui įrengtų angų patenkama pro verandą 1-8, po to pro koridorių 1-5, kur nuo namo pastatymo, pagal projektą yra įrengtos angos dūmtraukių išvalymui. Kaminą valyti privalu pagal priešgaisrinius reikalavimų. To neatliekant neįmanomas tinkamas namo apšildymas (krosnių panaudojimas), tikėtinas gaisro pavojus.
Ieškovė savo ieškinio reikalavimais siūlo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo nuosavybę į dvi dalis, t.y. suformuoti du atskirus kadastrinius vienetus. Objektai formuotini taip, kad kiekvienas savininkas turėtų atskirą įėjimą, -taip neliktų bendro naudojimo patalpų, kad šalys gyventų viena kitai nekliudant.
Šalies argumentai
Atsakovė nesutinka su ieškiniu. Atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų projektinių pasiūlymu, akivaizdžiai matyti, kad atidalijimas suformuojant du atskirus turtinius vienetus pagal pateiktą projektą yra negalimas, kadangi jame visiškai nepasisakoma kokie dalijamo daikto konstruktyviai po atlikto padalijimo išliks bendrosios dalinės nuosavybės rėžime ir kaip jie bus valdomi. Iš projektinio pasiūlymo matyti, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje po padalijimo liks: kaminas( dūmtraukis), perdengimas tarp mansardinio aukšto, stogo nešančios ir dengiančios konstrukcijos, inžineriniai tinklai vandentiekis, kanalizacija, elektros instaliacija, žemė po namu ir apie jį. Esant tokiai situacijai, laikytina, kad suformuoti du atskirus ir savarankiškus turto vienetus pagal pasiūlytą projektą nėra galimybės.
Projekto ydingumą nulemia ir tai, kad jame nurodyti inventoriniai duomenys nesutampa su pastato kadastro bylos duomenimis. Projekte nurodoma patalpa 1-10, kurios kadastro duomenų byloje nėra. Dėl ko laikytina, kad ieškovė jau faktiškai yra atlikusi pastato pakeitimo statybinius darbus be atsakovės leidimo ir siekia tai įteisinti per nuosavybės dalių atskyrimo procedūrą.
Iš siūlomo projekto matyti , kad ieškovė pasidalijimu siekia perimti naudotis asmeniškai patalpas 1-1, 1-7, 1-9, kurias iki šiol, pagal nustatytą naudojimosi tvarką, bendraturčiai naudojasi bendrai arba atsakovė viena. Akivaizdu, kad po tokio padalijimo pasikeis realiosios valdomos turto dalys. Atsakovė nebeturės teisės jomis disponuoti, tačiau projektiniame pasiūlyme nieko nekalbama, kaip bus kompensuojama pažeista atsakovės teisė. Mano, kad ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė L. J. pagal 1988-11-03 dovanojimo sutartį yra įgijusi 3/5 pastatų dalių, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), o ieškovė pagal 2004-11-08 dovanojimo sutartį yra įgijusi 2/5 pastatų dalių.
VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad asmenine nuosavybė įregistruota I. J. 45/100 gyvenamojo pastato dalys, o L. J. 3/5 dalys, gyvenamojo pastato Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-19). 1965-08-19 pirkimo-pardavimo sutartyje išvardinta gyvenamojo pastato naudojimosi tvarka, 1988-11-18 dovanojimo sutartyje išvardinta gyvenamojo pastato naudojimosi tvarka (b.l. 119-122). Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra vieno aukšto, vieno buto gyvenamasis namas su mansarda. Ieškovė nurodė, kad ji naudojasi mansardiniame aukšte įrengtais gyvenamaisiais kambariais, namo plane pažymėtais 11-2 (13,14 kv.m.), II-3 (9,61 kv.m.) ir II-4 (8,23 kv.m.), virtuve 11-1(11,25 kv.m.) ir sandėliuku II-5 (1,04 kv.m.) ir gyvenamuoju kambariu, pirmame aukšte 1-6 (kv. m.), į kurį patenkama pro prieangį 1-1 (l,15kv.m.) ir koridorių 1-7 (2,70kv.m.). Į mansardinį aukštą patenkama pro prieangį 1-1. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė iki šiol naudojasi namo plane pažymėta virtuve 1-2 (10,20 kv.m.), kambariais: 1-3 (13,28kvm.) ir 1-4 (14,21kvm.), visu koridoriumi 1-5 (3,97 kv.m.), veranda 1-8 (8,46kv.m.) ir sandėliuku 1-9 (0,92kv.m.). Į gyvenamąjį namą patenkama pro du įėjimus: pro prieangį 1-1 ir verandą 1-8. Aplink daugiau kaip 1/2 dalį verandos 1-8, kambarius 1-4 ir 1-3 ieškovė naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (žemės sklypo plane atsakovei, J. J. priklausantis žemės sklypas pažymėtas raudona spalva). Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Klaipėda nuo pastatymo iki šiol nebuvo perstatytas ar rekonstruotas, tik prie namo 1970 m. buvo pristatyta veranda 1-8.
Iš pateikto VĮ RC pažymos ( b.l. 57 ), matyti, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pastogė nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir yra bendro naudojimo patalpa.
Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir valdyti.
Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu.
Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Ieškovė nurodo, kad tarp jos ir atsakovės nuolat kyla ginčai dėl naudojimosi namo pirmame aukšte esančiais koridoriais, laiptais tvarkos, dėl to, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja patekti į į mansardinį aukštą, kur nėra jai priklausančių patalpų, ir nepagrįstai reikalauja patekti į palėpę, kuri nėra įregistruota nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, kaip objektas, todėl ji reikalauja atidalinti pastato dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą projektinį pasiūlymą.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų.
CK 4.80 str. straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų.
Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti.
Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita
Ieškovė, pateikdama atidalinimo projektą kuris sumažina atsakovės valdomas dalis ir pažeidžia jos turtines teises, gina tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, nes nesiūlo jokios kompensacijos atsakovei dėl sumažėjusios jos turto dalies. Ieškovės reikalavimo pagrindas neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B., E. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005).
Teismui ieškovė pateikė UAB „Klaipėdos komprojektas“ atliktą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., atidalinimo schemą. Iš pateiktos atidalijimo schemos, matyti, kad po atidalinimo atsakovė praranda teisę naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis-namo palėpe ir patalpomis pirmame aukšte , t.y. koridorium, schemoje pažymėtu indeksu 1-1, 1-7, sandėliu, pažymėtas indeksu 1-9 ir jos nuosavybės teise valdomos dalys sumažėja. (b.l. 26-25). Taigi, atsakovės kaip savininkės teisės, sumažėjus jai tenkančio turto daliai, yra pažeidžiamos. Ieškovė projektiniais pasiūlymais siūlo keisti bendraturčių dalis, tačiau už atsakovei tenkančią mažesnę turto dalį, nesiūlo kompensacijos, neprašė perskaičiuoti turimų dalių bendrojoje nuosavybėje, neįvertino galimų neigiamų padarinių visam gyvenamajam namui padalijant jį į du atskirus vienetus. Teismo nuomone, negali būti tenkinami reikalavimai, pažeidžiantys galiojančias teisės normas, bendraturčio teises bei teisėtus interesus. Ieškovės reikalavimai, pažeidžiantys atsakovės teises, galiojančias teises normas, negali būti traktuojami kaip jos pažeistų teisių gynimas. Ieškovė projektiniais pasiūlymais dėl turtinio vieneto padalijimo į du vienetus keičia bendraturčių nuosavybės dalis, nesilaiko įstatymų imperatyviųjų normų reikalavimų. Ieškovė negali suabsoliutinti savo teisių bei interesų. Įvertinęs bylos aplinkybes ir ištyręs įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.
Ieškinį atmetus, ieškovei , jos patirtos 2400 Lt bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per šį teismą.